šnipinėjimas

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai pripažino oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvusį darbuotoją Romualdą Lipskį ir skyrė jam trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas paskelbė, kad R.Lipskis vykdė Baltarusijos žvalgybos užduotis. Bausmę jis turės atlikti pataisos namuose. Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vokietijos slaptosios tarnybos, jau sulaukusios kritikos dėl įtariamo šnipinėjimo pagal Vašingtono užsakymą, ir savo iniciatyva šnipinėjo savo partneres, tarp jų ir Prancūziją, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos žiniasklaida. Vokietijos žvalgybos agentūra BND yra kaltinama klausydavusi pareigūnų pokalbių Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje, prezidentūroje ir Europos Komisijoje, JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) prašymu.

Generalinė prokuratūra siūlo oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotoją Romualdą Lipskį pripažinti kaltu dėl šnipinėjimo ir skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę Vilniaus apygardos teismo posėdyje ketvirtadienį pasiūlė prokuroras Redas Savickas. „R.Lipskis veikė vykdymas Baltarusijos žvalgybos organizacijos užduotis, veikė kaip žvalgas“, - teisme pareiškė prokuroras.

Estijos Saugumo policijos (KaPo) pareigūnas Estonas Kohveras, šeštadienį iškeistas į rusų šnipą, padėkojo visiems palaikiusiems jį ir jo šeimą, kol jis kalėjo Rusijoje. „Pirmiausia noriu pasakyti, kad džiaugiuosi sugrįžęs į Estiją. Noriu padėkoti visiems, kurie rūpinosi manimi, kurie padėjo mano šeimai, kai manęs čia nebuvo“, – kalbėjo jis per spaudos konferenciją Tartu. „Noriu padėkoti žmonėms, kurie padėjo man grįžti į Estiją ir kurie padėjo man iškęsti kalėjimą“, – pridūrė E.Kohveras.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį dar dviem mėnesiams pratęsė suėmimą šnipinėjimu kaltinamam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui. Teisėja Jurgita Mačionytė paskelbė, kad nenustatytos aplinkybės, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu būtų galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Suėmimo termino pratęsimas skaičiuojamas nuo rugsėjo 24 dienos, ketvirtadienio. Tuo metu prokuratūra suėmimo terminą prašė pratęsti trims mėnesiams.

 Specialiųjų tyrimų tarnyba, policija, Valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir karinė žvalgyba domėjosi galimybėmis per tarpininkus Lietuvoje įsigyti slaptą italų pagamintą sekimo įrangą, tačiau sandoriai neįvyko, nes įranga pasirodė per brangi. Apie tai antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt, remdamasis tinklalapiu „WikiLeaks“. Skelbiama, kad dešimtį žmonių Lietuvos institucijoms italai siūlė metus šnipinėti už 345 tūkst. eurų.

 Lietuvos ir Rusijos pilietis Jevgenijus Mataitis rinko duomenis Lietuvos karinei žvalgybai, dėl to Rusijoje jis įtariamas tėvynės išdavimu, pranešė šios šalies Federalinė saugumo tarnyba (FSB). „Birželio 24 dieną Rusijoje, Kaliningrado srities Sovetsko mieste, įtarus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 275 straipsnyje (tėvynės išdavimas), padarymu, sulaikytas nuolat Lietuvoje gyvenantis Rusijos ir Lietuvos pilietis Jevgenijus Mataitis, gimęs 1977 metais“, - Rusijos naujienų...

 Rygos Vidžemės priemiesčio teismas penktadienį skyrė areštą Aleksandrui Kurkinui, vienam iš dviejų trečiadienį įvykusio incidento Adažių karinėje bazėje dalyvių, pranešė jo advokatas Ralfas Beitinis. Anksčiau penktadienį areštas buvo skirtas ir jo bendrui, Rusijos piliečiui Andrejui Popko. Jie abu laikomi įtariamaisiais ir kaltinami šnipinėjimu bei mėginimu surengti teroro veiksmus grupėje iš anksto susitarus. Trečiadienį, birželio 10 dieną, 11 val. 40 min.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį apklausė dvi liudytojas šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamo buvusio kariuomenės paramediko Andrejaus Ošurkovo byloje. Liudytojomis teisme apklaustos dvi moterys, viena jų - naktiniame klube šokėja dirbusi Ksenija Lukaševič. Pastaroji liudijo ir kito kaltinamojo šnipinėjimu Baltarusijai, valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvusio darbuotojo Romualdo Lipskio byloje. Daugiau liudytojų teismas nusprendė nebeapklausti.

Lietuvos konsulas Rusijoje penktadienį turėtų susitikti su šioje šalyje sulaikytu šnipinėjimu įtariamu Lietuvos piliečiu, patvirtino Užsienio reikalų ministerija. „Galėčiau patvirtinti, kad Lietuvos ambasada Maskvoje buvo oficialiai informuota, kad rytoj bus sudaryta galimybė konsului susitikti su sulaikytu piliečiu“, - BNS ketvirtadienį sakė URM atstovas Giedrius Puodžiūnas.

Maskvoje praėjusią savaitę dėl įtarimų šnipinėjimu sulaikytas lietuvis apskundė jam skirtą kardomąją priemonę. Antradienį Maskvos teismo atstovė Julija Skotnikova informavo, kad šnipinėjimu įtariamo Arstido Tamošaičio gynėjas pateikė skundą dėl suėmimo. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) praėjusį trečiadienį pranešė sulaikiusi Antrajame operatyvinių tarnybų departamente dirbantį lietuvį. Vyras suimtas dviem mėnesiams.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamas buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis teismui teigė, kad Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karininkas Sergejus Kurulenka prašė jo sužinoti Vilniaus oro uoste besileidžiančių JAV lėktuvų numerius. Manoma, kad S.Kurulenka domėjosi galbūt Lietuvoje veikusiu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimu. R.Lipskis baltarusiui atsakė, kad tokios informacijos suteikti negalės.

Prancūzijos įstatymų leidėjai triuškinančia dauguma patvirtino naują įstatymą, suteikiantį daugiau galių savo piliečių šnipinėjimui, nors žmogaus teisių grupės ir kritikavo tokį įstatymo projektą bei vadino jį neapibrėžtu bei atgrasiu. Už šį įstatymą balsavo 438 parlamentarai, o prieš buvo 86. Pažymėtina, kad abi pagrindinės partijos žemuosiuose parlamento rūmuose, Nacionalinėje asamblėjoje, pritarė naująja įstatymui. Prieš balsavo tik kraštutiniai kairieji ir žalieji.

Lietuvos sprendimas viešai patraukti baudžiamojon atsakomybėn užsienio šnipus yra gera atgrasymo priemonė ir atspindi požiūrį į Rusiją kaip priešišką valstybę, sako knygos apie Rusijos šnipus autorius Edwardas Lucasas.

Lietuvoje sulaikytas dar vienas šnipinėjimu įtartas užsienio valstybės pilietis. Turimais duomenimis, sulaikytasis N. F. yra 1977 m. gimęs Rusijos Federacijos pilietis, etatinis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas.

Telefonu ar elektroniniu paštu gautas brukalas gali tapti apgaulės arba vagystės įrankiu. Vis dėlto nemažai žmonių pasiduoda jų atakoms. Kaip parodė interneto saugumo paslaugas teikiančios bendrovės „Synergy Consulting“ atliktas tyrimas, daugiau kaip 15 procentų apklaustųjų sureaguoja. Tai jie padaro sąmoningai arba per apsirikimą. Psichologai įžvelgia ir psichologines tokio elgesio priežastis.

Šių metų kovą bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko netipinę tikslinę ataką, kurios tikslu taip pat tapo kibernetiniai nusikaltėliai – Azijos grupuotė „Naikon“. Tiriant įvykių grandinę ne tik aptikta ataką įvykdžiusių programišių grupė, bet ir nustatyta, kad pagrindinis jos tikslas yra valstybės tarnybos ir diplomatinės misijos Azijoje bei JAV, pranešė bendrovės atstovai. Šlamštalaiškių su kenkėjiškais priedais siuntimas – įprasta potencialių aukų užkrėtimo taktika.

Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį parodymus davė šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. 29 metų vyras pripažino savo kaltę, davė parodymus, patvirtino anksčiau per tyrimą duotus paaiškinimus. Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas teismo paprašė pratęsti A.Ošurkovo suėmimą trims mėnesiams. Ar bus patenkintas prokuroro prašymas, paaiškės kitą savaitę. Toliau bylos nagrinėjimas bus tęsiamas gegužės 29 dieną.

 „Kaspersky Lab“ atskleidė pirmąją kibernetinio šnipinėjimo arabų kilmės kampaniją „Desert Falcons“, kurios pagrindinis smūgis buvo nukreiptas į strategiškai svarbias Artimųjų Rytų organizacijas. Didžiausias operacijos aukų skaičius užregistruotas Egipte, Palestinoje, Izraelyje ir Jordanijoje, tačiau nemažai nukentėjusiųjų yra ir kitose šalyse. Iš viso arabų kibernetiniai samdiniai atakavo daugiau nei 3 tūkst. vartotojų iš 50 šalių ir pavogė daugiau nei milijoną failų.

Šiauliuose sulaikyti du pareigūnai, kaip įtariama, rinkę slaptą informaciją trečiųjų šalių slaptosioms tarnyboms. Generalinė prokuratūra trečiadienį informavo, kad tarp įtariamų šnipų – Lietuvos kariuomenės karininkas. „Vykdant įslaptintą operaciją Lietuvoje sulaikyti keli asmenys, kurie įtariami šnipinėjimu užsienio žvalgybos tarnybai.

Šnipų Baltarusijai surinkta medžiaga buvo perduota Rusijai. Tuo neabejoja buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus. Anot jo, Baltarusija ir Rusija yra pasirašiusios specialias sutartis, todėl ne tik dalijasi informacija, bet ir šnipinėjimo užduotimis. „Netgi neverta daug svarstyti šiuo klausimu. Tiesiog tai daroma pagal sutartį. Galiu pasakyti ir dar daugiau, tarp šių tarnybų yra darbo pasidalijimas.

Teismui trečiadienį perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai šnipinėjus prieš valstybę pateikti Lietuvos piliečiui, tarnavusiam Lietuvos kariuomenėje paramediku.  Apie tai pranešė Generalinė prokuratūra. Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas kaltinamąjį įvardijo kaip yra A.O. „Jis šnipinėjo Baltarusijos slaptajai tarnybai “, - sakė prokuroras R.Petrauskas.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė aptikusi, kad kenkėjiška platforma „Regin“ yra pirmasis virusas, gebantis patekti į mobiliuosius GSM standarto tinklus ir sekti mobiliojo ryšio vartotojus. Ši platforma buvo taikoma kibernetinėse atakose mažiausiai 13 šalių. Į rizikos zoną pateko telekomunikacijos operatoriai, vyriausybės, finansinės įmonės, tyrimo organizacijos, taip pat asmenys, užsiimantys sudėtingais matematiniais ir kriptografiniais tyrimais, pranešė bendrovės atstovai.

Vokietija nutrauks tyrimą dėl Jungtinių Valstijų tikriausiai vykdyto kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono šnipinėjimo, nes nebuvo surinkta pakankamų įrodymų, šeštadienį paskelbė savaitraštis „Focus“. Per šešis mėnesius nuo šio tyrimo pradžios ekspertai nesugebėjo rasti kokių nors patikimų įrodymų, pagrindžiančių tą prielaidą, todėl patarė nutraukti šį procesą, rašo savaitraštis, cituodamas šaltinius, artimus Vokietijos teisingumo ministerijai. „Rezultatai beveik niekiniai.

Keturios žmogaus teisių organizacijos išleido programėlę, leidžiančią vartotojams pasitikrinti, ar jų kompiuteryje yra įdiegta kokia nors slaptam sekimui pritaikyta programinė įranga. Nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“ nurodė, kad ketvirtadienį išleista priemonė „Detekt“ pritaikyta žmogaus teisių aktyvistams ir žurnalistams, bet ją nemokamai gali naudoti kiekvienas, bijantis, kad jo kompiuteris yra šnipinėjamas.

 Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamo Lietuvos piliečio sūnus Baltarusijos žiniasklaidai teigė, kad jo tėvas aviacijoje dirba visą gyvenimą, bet priėjimo prie slaptų dokumentų neturėjo. „Tėvas aviacijoje dirba visą gyvenimą - į tą sritį atėjo dar SSRS laikais. Iš pradžių dirbo Vilniaus oro uoste, bet sugriuvus Sovietų sąjungai, oro uostą padalijo, taip jis atsidūrė „Oro navigacijoje“. Šiandien tai vienintelė Lietuvos įmonė, kuri užsiima skrydžių valdymu. Tėvas joje dirbo nuo pat įkūrimo.

 Valstybės įmonėje „Oro navigacija“ dirbusiam Lietuvos piliečiui pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai, tyrimas vykdomas dar vieno įtariamo šnipo atžvilgiu, pirmadienį pranešė teisėsauga.   Teismui pirmadienį perduotoje byloje Lietuvos pilietis „yra kaltinamas šnipinėjęs prieš Lietuvos Respubliką vykdydamas Baltarusijos specialiųjų tarnybų užduotis“, žurnalistams sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) parengė informacinį leidinį (jį visą peržiūrėti ar kopiją atsisiųsti galite iš čia), kuriame Lietuvos Respublikos piliečiai informuojami apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus ir keliamas grėsmes. Pateikiami patariamai, kaip atpažinti šnipinėjimą bei jo išvengti. Pastaruoju metu VSD fiksuoja suintensyvėjusią žvalgybinę veiklą, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

Išaiškintos naujojo kibernetinio šnipinėjimo kampanijos etapo detalės, susijusios su dar pernai „Kaspersky Lab“ ir „CrySyS Lab“ specialistų aptiktu „Trojos“ virusu „MiniDuke“. Ši kenkėjiška programinė įranga buvo taikoma sekti valstybines struktūras, tačiau paviešinus kampanijos detales programišių aktyvumas ženkliai sumažėjo. Tačiau dabar „Kaspersky Lab“ ekspertai užfiksavo kenkėjiškos veiklos atnaujinimą plačiu mastu: kenkėjai ne tik išplėtė arsenalą, bet ir aukų sąrašą.

Per artimiausias 3 savaites prasidės pirmojo pasaulyje nuo pasiklausymo ir duomenų perėmimo apsaugoto išmaniojo telefono „Blackphone“ tiekimai, pranešė „PhoneArena“. Telefono gamintojai pabrėžia jo komunikacijų saugumą, tačiau vis dėlto negarantuoja, kad jis yra visiškai apsaugotas nuo specialiųjų tarnybų vykdomos elektroninės žvalgybos.

Už elektroninę žvalgybą atsakinga Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) į JAV kompanijų gaminamus maršrutizatorius ir serverius slapta diegia duomenų perėmimo priemones, vadinamąsias „blakes“, skelbia britų dienraštis „The Guardian“. Leidinys remiasi buvusiu savo darbuotoju Glennu Greenwaldu, kuris ką tik išleido knygą apie buvusį NSA analitiką Edwardą Snowdeną, pavadintą „Nėra kur pasislėpti“. Šioje knygoje autorius tvirtina, kad JAV vyriausybės atstovai daug metų aktyviai info...

Rusijos karinis atašė Kijeve buvo sulaikytas dėl įtariamo šnipinėjimo ir paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministerijos informacija. „Rusijos Federacijos ambasados kariuomenės ir karinių jūrų pajėgų atašė Ukrainoje paskelbtas nepageidaujamu asmeniu dėl savo veiksmų, kurie neatitinka jo diplomatinio statuso“, – agentūra citavo šaltinius ministerijoje.

Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), atsakinga už šalies elektroninę žvalgybą, ir jai kai kuriose operacijose talkinęs D. Britanijos Vyriausybinio ryšio centras (GCHQ) sugeba išgauti informaciją iš išmaniųjų telefonų periminėdami juose įdiegtų mobiliųjų aplikacijų duomenis.

Elektroninę žvalgybą vykdanti JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) sugeba nuotoliniu būdu periminėti duomenis net iš prie interneto neprijungtų asmeninių kompiuterių.

Vokietijos žurnalas „Spiegel“ paskelbė už elektroninę žvalgybą atsakingos JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) slaptos kompiuterių, interneto ir mobiliojo ryšio įrangos, įmontuotos į standartinę komercinę kompiuterių ir ryšių techniką, katalogą. „Spiegel“ remiasi buvusio NSA darbuotojo Edwardo Snowdeno perimtais visiškai slaptais NSA dokumentais.

Viena didžiausių 2013 metų problemų buvo NSA vykdomas šnipinėjimas. Neseniai vokiečių žurnalas „Der Spiegel“ paskelbė, kad gali būti šnipinėjami ir „Apple“ išmanieji telefonai. Tačiau pati kompanija tai paneigė ir pareiškė, kad niekuomet nedirbo kartu su NSA ir apie ją nieko nežino, rašo „GSMarena.com“. „Apple“ taip pat žada, kad paskelbs apie visus įsilaužimus į savo įrenginius ir gins savo pirkėjus nuo įsilaužėlių, kad ir kas jie būtų.

Baltarusijos karo teismas du Baltarusijos piliečius nuteisė 10 ir 8 metų laisvės atėmimo bausmėmis dėl šnipinėjimo Lietuvai, pranešė Baltarusijos valstybės saugumo komitetas. „Baltarusijos karinis teismas 2013 metų gruodžio 30 dieną paskelbė nutartį Baltarusijos piliečiams А.Fenzeliau ir E.Kočiurai, šnipinėjusiems Lietuvos naudai.

Žiniasklaidą pasiekė dar viena Edwardo Snowdeno nutekintų NSA slaptų dokumentų porcija. Vokiečių žurnalas „Der Spiegel“ rašo, jog NSA sugeba gauti prieigą prie kompiuterių dar prieš jų pardavimą.

Vienas iš NSA veiklos tyrimo komisijos narių, Čikagos universiteto teisės profesorius Geoffrey Stone, teigia, jog jis nerado jokių įrodymų, kad Nacionalinio saugumo agentūros sekimo programos kaip nors padėjo išvengti teroristinių išpuolių. NSA šnipinėjimo programų metu renkama galimybė duomenų apie interneto vartotojus. Tam reikalui slapčia įsilaužiama ir į stambių IT kompanijų bei mobiliojo ryšio operatorių sistemas.

JAV federalinis teisėjas Niujorke penktadienį nutarė, kad Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomas prieštaringai vertinamas informacijos apie pokalbius telefonu rinkimas yra teisėta ir gyvybiškai svarbi karo su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ dalis.

Bėgliu tapęs buvęs Amerikos žvalgybos analitikas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) pareiškė „įvykdęs savo misiją“, nutekindamas informacijos apie JAV vykdomas didžiulio masto šnipinėjimo programas, tačiau paragino piliečius neleisti savo vyriausybėms juos šnipinėti. Ištraukose iš pirmo didelio interviu žiniasklaidai, duoto po to, kai jam buvo suteiktas prieglobstis Rusijoje, E.Snowdenas tvirtai gina teisę į asmenų privatumą.

Dabar, kai visas pasaulis žino, jog JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) perima tiesiog gigantiškus vartotojų duomenų kiekius, kurie perduodami tarp didžiųjų IT kompanijų serverių, kyla klausimas: kaip gi apsisaugoti nuo šnipinėjimo? BitTorrent kūrėjai tikina, kad taip įmanoma padaryti, ir kurią apsaugotą žinučių apsikeitimo tarnybą. Kadangi dauguma dabartinių tarnybų remiasi centralizuotomis serverių sistemomis, į jas gali įsilaužti ne tik hakeriai, bet ir NSA agentai.

Vokietijos Fraunhoferio Ryšių, informacijos apdorojimo ir ergonomikos instituto (Fraunhofer FKIE) mokslininkai pranešė sukūrę kompiuterinio viruso prototipą, kuris žmogaus ausiai negirdimais garso signalais gali slapta perdavinėti informaciją apie spaudomus kompiuterio klavišus ir taip periminėti konfidencialią informaciją iš užkrėsto kompiuterio.

Švedijos baldų gamybos ir namų apyvokos prekių milžinės IKEA padalinio Prancūzijoje vadovai apklausti policijos, skelbia „The Guardian“. Taip naują postūmį įgavo tyrimas dėl įtariamo darbuotojų ir pirkėjų šnipinėjimo gamintojo padalinyje.   Prancūzijos teisėsauga įtaria, kad padalinio vadovybė nelegaliai perėmė policijos duomenis apie darbuotojus bei kaupė informaciją apie klientus, kurie skundėsi dėl pirkinių.

 Italijos spauda pranešė, kad rugsėjį Sankt Peterburge (Rusija) vykusiame G20 valstybių vadovų susitikime renginio šeimininkai svečiams padovanojo USB kaupiklius ir firminius telefonų kroviklius, kuriuose buvo paslėpta šnipinėjimo įranga. Dienraščiai „La Stampa“ ir „Corriere della Sera“, remdamiesi šaltiniais užsienio šalių specialiosiose tarnybose, pranešė, kad G20 dalyvių suvenyruose, parsivežtuose iš Rusijos, rasta šnipinėjimo įranga.

Ar gali iš Kinijos importuoti lygintuvai skleisti kompiuterinius virusus? Regis, gali. Viena Rusijos televizija atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose kiniškuose lygintuvuose ir kitoje buitinėje technikoje aptikta mikrofonų ir belaidžio interneto siųstuvų. Manoma, kad taip kinai šnipinėja kaimyninėje Rusijoje. Tačiau lygintuvai – ne vienintelis kinų šnipinėjimo įrankis. Jų arsenalas – gerokai platesnis.

Italijos spauda pranešė, kad rugsėjį Sankt Peterburge (Rusija) vykusiame G20 valstybių vadovų susitikime renginio šeimininkai svečiams padovanojo USB kaupiklius ir firminius telefonų kroviklius, kuriuose buvo paslėpta šnipinėjimo įranga. Dienraščiai „La Stampa“ ir „Corriere della Sera“, remdamiesi šaltiniais užsienio šalių specialiosiose tarnybose, pranešė, kad G20 dalyvių suvenyruose, parsivežtuose iš Rusijos, rasta šnipinėjimo įranga.

JAV prezidentas Barackas Obama buvo asmeniškai informuotas apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu pasiklausymą, kuris tikriausiai buvo vykdomas dar nuo 2002 metų, sekmadienį pranešė Vokietijos žiniasklaida. Laikraštis „Bild am Sonntag“ citavo JAV žvalgybos šaltinius, sakiusius, kad Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) vadovas Keithas Alexanderis (Kitas Aleksanderis) 2010 metais informavo B.Obamą apie operaciją prieš A.Merkel.

JAV šnipai pasiklausydavo 35 pasaulio lyderių pokalbių, kai Baltieji rūmai, Pentagonas ir Valstybės departamentas pateikdavo jiems telefonų numerius, ketvirtadienį pranešė Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“. Įslaptinti dokumentai, kuriuos nutekino buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas rodo, kad Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) glaudžiai bendradarbiavo su „užsakovų“ departamentais JAV vyriausybėje, iš kurių gaudavo aukšto rango užsienio politikų telefonų numerius.