skubios pagalbos skyrius

„Kai viskas tampa skubu – iš tikrųjų skubiems pacientams skubios pagalbos lieka vis mažiau“ – tokią realybę nenustojant augti neskubių būklių pacientų srautams Skubios pagalbos skyriuje konstatavo gydytojas Andrius Černauskas.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai pasidalino perspėjančia žinute apie mažamečių praryjamus svetimkūnius. Pasak jų, vienas iš šviežių atvejų, kai vaikas prarijo bateriją, vos nesibaigė tragedija.  „Šiomis dienomis pasitaikė nemažai vaikučių, kurie atvyko į skubios pagalbos skyrių dėl to, kad kažką prarijo. Visiems baigėsi sėkmingai, bet vienam iš jų nepastebėta situacija galėjo baigtis labai liūdnai“, – perspėjo medikai socialiniame tinkle.

Vaikų galvos traumos – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į medikus, tačiau ne visada aišku, kada situacija yra rimta. Ar vaikas po traumos gali miegoti, kokie simptomai turėtų kelti nerimą ir kada būtina vykti į ligoninę? Tinklalaidėje „Užeikite kas laukiate“ vaikų neurochirurgas Ramūnas Raugalas kartu su vaikų chirurgu Benediktu Jonuška aptaria galvos traumų ypatumus, pirmąją pagalbą, dažniausius mitus ir situacijas, kai prireikia neurochirurgo įsikišimo.

Greitoji medicinos pagalba (GMP) atveža pacientą į ligoninę, tačiau kitą kartą praeina ir valanda ar daugiau, kol jis yra perduodamas į medikų rankas. Pasak jų, eilės išauga, nes priėmimo skyriai šiandien tiesiog užkemšami pacientais, kuriems skubios pagalbos nereikia. Vis dėlto žmones tenka intensyviai vežioti ir dėl tam tikrų paslaugų trūkumo regione.

Įsivyravus permainingiems orams ne vieno miesto gatvės ir šaligatviai virto čiuožyklomis po atviru dangumi. Į priėmimo skyrius ne tik plūstelėjo sunkias traumas patyrę gyventojai – Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba perspėja, kad dėl sudėtingų eismo sąlygų gali vėluoti į iškvietimus. Antradienį šalies keliuose dėl plikledžio ne tik pasipylė avarijos, bet ir į Skubios pagalbos skyrius plūstelėjo traumuoti gyventojai.

Praėjusios savaitės pabaigoje trumpam prasidėjęs atodrėkis ir tuoj pat vėl sugrįžę šalti orai dalies miestų šaligatvius ir gatves pavertė čiuožyklomis. Skaičiai iškalbingi – Vilniuje medikai sulaukė gerokai daugiau traumas patyrusių pacientų. Nors savaitgalį kaip reikiant spustelėjo šaltis, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje buvo karšta.

Nuo stipraus galūnių nušalimo iki gyvybei pavojingos hipotermijos jau esant ištikus insultui – skubios medicinos pagalbos gydytojams darbo nestigo ne tik šį ypač žvarbų savaitgalį, bet ir jau kurį laiką besitęsiant šaltiems orams. Keli žmonės rasti sušalę negyvi. Gydytojai ragina gyventojus neprarasti budrumo – pasirūpinti ne tik savo sveikata ir apsauga nuo šalčio, bet ir vienišais, atokiau gyvenančiais žmonėmis.

Nors nuo vakar vakaro dalyje miestų oro sąlygos tapo ekstremalios, šalies gydymo įstaigų atstovai tikina, kad darbo Skubios pagalbos skyriams dėl to stipriai nepadaugėjo. Iki pietų pasitaikė vienas kitas susižalojęs pacientas. Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, iki 12 val. buvo tik 5 pacientai, kurie patyrė traumą paslydę.

Kam ilgasis šventinis savaitgalis – proga pailsėti ar bent kiek atsitraukti nuo įprasto kasdienio ritmo, ligonių priėmimo skyriuose darbas šiomis dienomis virte virė. Netrūko ne tik karščiuojančių pacientų, bet ir kitų negalavimų, traumas paslydus ar padauginus alkoholio patyrusių žmonių. Be to, medikai įspėja, kad dalies pacientų anplūdžiui dar tik ruošiasi.

Šiandien vyko oficialus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus atidarymas, kuriame dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, vyskupai Arūnas Poniškaitis ir Darius Trijonis, Seimo ir Vyriausybės, respublikinių ligoninių ir Vilniaus miesto poliklinikų atstovai.

„Patys sunkiausi pacientai – su politraumomis, be sąmonės, kuriuos reikia gaivinti, taip pat patenka į reanimacijos palatą. Bet tada laiko aiškinti nėra, reikia gelbėti žmogaus gyvybę. Šioje palatoje vyksta intensyvi ir nenutrūkstanti paciento priežiūra, kurią su kolegomis turime užtikrinti“, – pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Julė Misiūnienė.

Vasara gydytojams – karštas metas, nes mėgaudamiesi jos malonumais gyventojai neišvengia traumų. Kai kurios jų – ypač sunkios, kai gyvybė net gali pakibti ant plauko. Pasak medikų, situaciją apsunkina ne tik atidumo stygius, bet ir alkoholis, kurio lietuviai vis dar linkę padauginti.

Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro (toliau – Zarasų sveikatos centras) Skubiosios medicinos pagalbos ir dienos stacionaro skyriui laikinai vadovauja gydytojas geriatras Dovydas Vitkus. Jis ne tik koordinuoja skyriaus veiklą, bet ir tiesiogiai rūpinasi pacientais – ypač vyresnio amžiaus žmonėmis, besigydančiais geriatrijos dienos stacionare.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai primena, kad karštis, nors ir siejamas su vasaros malonumais, gali tapti išbandymu sveikatai. Skubios medicinos klinikos vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė atkreipia dėmesį, kad aukšta oro temperatūra veikia visus – tiek sveikus, tiek sergančius žmones, tačiau ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus asmenys ir tie, kurie serga širdies, kraujagyslių, onkologinėmis, endokrininėmis, plaučių ligomis ar diabetu.

Reaguodama į viešumoje pasirodančią kritiką dėl Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus darbo Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) išaiškino, ko išties galima tikėtis į įstaigą atvykus skubios pagalbos atveju. Sveikatos priežiūra – tai sritis, kurioje kiekviena patirtis yra asmeniška, o emocijos – natūralios.

Skubioji medicinos pagalba vis labiau apkraunama. Staiga visi pradėjo labiau sirgti ar tiesiog atrado šios tarnybos „privalumus“, kai norima „čia ir dabar“ išgydyti slogą ar atsigulti į ligoninę „pailsėti“? Itin spalvingą pacientų srautą kasdien regintis skubiosios medicinos gydytojas Julius Jaramavičius teigia, kad tokį įtampos kupiną darbą paprastai gi renkasi tie, kurie nori įprasminti gyvenimą.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo medikų bendruomenėje ilgai laukti pokyčiai – įteisinta galimybė atsisakyti teikti planinę arba net atidėti skubios pagalbos teikimą, jei pacientas agresyvus ir kelia pavojų kito gyvybei. Pacientams gi teks nenustebti išgirdus įspėjimą apie medikų naudojamą balso ir vaizdo įrašymo įrangą. Dar prieš kurį laiką įvairių sričių medikai dalinosi, su kuo tenka susidurti darbe.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) kryptingai siekia, kad pacientams būtų teikiamos kokybiškesnės ir labiau prieinamos paslaugos. Skubi medicinos pagalba yra viena iš prioritetinių sričių. Nuo vasario 11 dienos KUL koreguoja skubios pagalbos teikimo tvarką. Visa skubi pagalba bus teikiama centriniame Skubios medicinos pagalbos skyriuje BANGOS korpuse. KOPOJE, JŪROJE, AUŠROJE lieka tik specializuotos akių, ausų, nosies gerklės (LOR) ir akušerijos, ginekologijos paslaugos.

Norėdami gauti skubią gydytojo pagalbą nuo šių metų gyventojai susiduria su pokyčiais. Jei anksčiau per daug negalvoję vakarais ar nedarbo dienomis dėl ūmių, bet ne gyvybei pavojingų sveikatos būklių jie skubėdavo į ligonės priimamąjį, nuo šiol jie turės kreiptis į naujai įsteigtus skubios pagalbos kabinetus.

Su metų pradžia be kitų pokyčių sveikatos srityje įsigaliojo ir pasikeitimai dėl šeimos gydytojų darbo. Norint iš priėmimo skyrių išginti būtinosios skubios pagalbos išties nereikalaujančius pacientus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakoregavo ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką.

Šventiniu laikotarpiu į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių paprastai kreipiasi didesnis karščiuojančių, patyrusių traumas, kenčiančių pilvo skausmus pacientų srautas. „Per šventes padidėja rizika susirgti pankreatitu, kurį gali išprovokuoti alkoholio ir labai sotaus maisto vartojimas. Ši būklė yra pavojinga gyvybei, todėl nedelsiant kreiptis skubios pagalbos yra būtina“, – sako skyriuje dirbanti gydytoja chirurgė Marija Vitkauskienė.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nustatyti kriterijus gydymo įstaigoms, norinčioms teikti skubiąją medicinos pagalbą. Kitaip sakant, jei po kelių metų atitinkamo tipo skubios pagalbos skyrius neužtikrintų tam tikro pacientų kiekio bei neatitiktų kitų kriterijų, jis būtų uždarytas.  Sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko aiškinimu, šiais pakeitimais siekiama efektyvinti skubiosios pagalbos sritį.

LSMU Kauno ligoninė pasidalino pranešimu apie svarbius pokyčius pacientams, kaip dėl prasidėjusių statybų reikės patekti į Skubios pagalbos skyrių. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle: „Dėl pradedamo statyti naujo Skubios pagalbos priestato, adresu Josvainių g. 2, nuo š. m. lapkričio 26 d., antradienio, keičiasi pacientų patekimo į Skubios pagalbos skyrių tvarka.“ Taip pat pridėta pėsčiųjų ir transporto judėjimo schema.

Tyrimas parodė, kad moterys ilgiau nei vyrai laukia medicininės pagalbos ligoninių skubios pagalbos skyriuose ir rečiau nei vyrai gauna vaistų nuo skausmo dėl tų pačių nusiskundimų. Tyrimas atskleidė nerimą keliantį ir reikšmingą žmonių skirstymą pagal lytį, kai medicinos personalas vertina paciento skausmą, skelbia portalas „IFL Science“. Lyčių nelygybė medicinoje yra gerai užfiksuotas reiškinys.

Nė dienos – be neblaivių pacientų, o per didžiausius vasaros karščius dar išauga srautai žmonių, besiskundžiančių apsinuodijimais ne tik alkoholiu, bet ir maistu. Tokią pastarojo meto kasdienybę darbe apibūdina Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja Vilma Krušnienė.

Jau kurį laiką šalį alinantys karščiai nepraėjo be pasekmių. Į ligoninių priėmimo skyrius vežti maistu apsinuodiję, daug skysčių netekę, traumuoti, taip pat – vabzdžių sukandžioti gyventojai. Gydytojai įspėja nežaisti su sveikata ir karštomis vasaros dienomis kiek įmanoma keisti įprastą gyvenimo ritmą. Nors kasmet Lietuvą vis dažniau užplūsta karščio bangos, VUL Santaros klinikų Skubios pagalbos centro vadovas doc. dr.

Ilgaisiais savaitgaliais, kai dauguma gyventojų mini šventes, leidžia laiką su artimaisiais ar draugais, darbas ligoninėse nestoja. Priklausomai nuo metų laiko, veiksmas Skubios pagalbos skyriuose būna itin intensyvus. Tačiau šiemet ilgasis Velykų savaitgalis medikus nustebino – pacientų buvo net mažiau, nei įprasta. Kaip portalą tv3.lt informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, pacientų srautas velykinį savaitgalį buvo net mažesnis.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Nuo vienas po kito vežamų kritinių būklių pacientų iki tautiečių, atsidūrusių ne laiku ir ne vietoje, – taip darbą Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apibūdina VUL Santaros klinikų kardiologas Tomas Jablonskas. Pravėręs streso kupino darbo priėmime užkulisius gydytojas patarė, kaip atpažinti ūmią širdies ligą ir kokios svarbiausios klaidos nedaryti po apsilankymo pas gydytoją ligoninėje.

Atvykę į Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių pora iš Pagėgių teigia likę ne tik be pagalbos, bet dar ir buvę gydytojo paliepimu išvaryti kaip esą agresyvūs pacientai. Nors dėl įvykio ir netinkamo konkretaus gydytojo elgesio buvo surašytas skundas, pati ligoninė kol kas išsamių komentarų neteikia, mat laukia komisijos išvadų. Žmonės sako, kad po kelių dienų kreipėsi pagalbos į Kauno klinikas, kur moteris operuota ir gydoma.

Pirmieji darbo metai Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje jaunam skubiosios medicinos gydytojui Martynui Baniui suteikė ir pasitikėjimo, ir saugumo jausmą. Pastebėjęs, kad šiame skyriuje plečiasi teikiamos skubiosios pagalbos ribos, kad darbinasi skubiosios medicinos gydytojų licencijas turintys kolegos, nusprendė, kad nori būti šios komandos dalimi.

Praėjęs didysis Velykų savaitgalis daugelį žmonių subūrė prie bendro šventinio šeimos stalo. Tačiau kai kuriems lietuviams šventes teko sutikti ir ligoninių Skubios pagalbos skyriuose. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pasakoja, kad vienas rimtesnių įvykių, nutikusių šventinį Velykų savaitgalį, su kuriuo teko susidurti buvo iš devinto aukšto iškritęs nepilnametis.

Karantino laikotarpiu skubi pagalba turėtų veikti įprastai. Tačiau dėl stipraus skausmo pilvo srityje į Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyrių atvykęs vyras priimtas nebuvo. Jau prie durų asmeniui buvo pasakyta, kad jo priimti įstaiga negalės. Į skubios pagalbos skyrių nepriėmė Į tv3.lt naujienų portalo redakciją kreipėsi skaitytojas Arūnas Budrevičius, kuris pasakojo, kad jau kurį laiką skundžiasi pilvo skausmais. „Man yra būtina pilvo operacija.

„Darbe sunkiausia surinkti tinkamus žodžius pranešti: „Jūsų vaikas mirė, deja, negalėjome jam padėti“, – pasakoja Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas pasakoja, kad mirtis šiame skyriuje nėra reta viešnia, todėl toks darbas yra sunkus ne tik fiziškai, bet ir emociškai.