skruzdėlės

Prancūzijos animacijos meistrų Hélène Giraud ir Thomaso Szabo sukurti sumanūs vabalėliai nuotaikingame filme visai šeimai „Didžioji skruzdėlyčių karalystė“ (angl. „Minuscule: Valley of the Lost Ants“) jau atkeliavo į Lietuvos kino teatrus. Tiesa, skruzdėlių sugebėjimai, kokius pamatys filmuko žiūrovai, yra ne iš piršto laužti.

Sumanę kam nors atkeršyti ar pasityčioti, tautiečiai pasitelkia virves, skruzdėles, peilius bei lytinę prievartą. Šiaulių rajono policija tiria neeilinį įvykį – keršydami už pensininko sumušimą bei apiplėšimą, du jauni vyrai pririšę už kojos prie lengvojo automobilio tampė kaimo banditėlį vieškeliu. Istorijos pradžia – banali.

Daugiau nei 80 proc. visų gyvų būtybių mūsų planetoje sudaro vabzdžiai. Šiuo metu yra žinoma apie 900 tūkstančių skirtingų vabzdžių rūšių, o kiek dar nežinoma? Galbūt milijonas, o galbūt ir dar daugiau. Vieniems jie atrodo baisūs ir netgi šlykštūs, kiti žavisi jų stulbinamu įvairumu. Mixstuff.ru siūlo susipažinti su vabzdžiai-rekordininkais, tarp kurių – patys mažiausi, patys pavojingiausi, patys garsiausi.

Musmirė (raudonoji). Šalnos nepakąstas trijų centimetrų skersmens musmirių galvutes sukišdavo į trilitrinį stiklainį ir įkasę į žemę bei apdėję arklių mėšlu laikydavo mėnesį. Arklių mėšlas reikalingas, matyt, tam, kad stiklainyje laikytųsi vienoda temperatūra. Po mėnesio apačioje nusistojusios musmirių sultys buvo vartojamos vienos arba konservuojamos su degtine. Gydymą pradėdavo nuo vieno lašo į šaukštą vandens tris kartus per dieną 20 minučių prieš valgį.

Tiesa, pavadinimas ne visai tikslus – be abejo, skruzdėlės tokio protokolo neturi, tačiau, ieškodamos maisto, naudoja labai panašius algoritmus, kaip ir plačiai paplitęs interneto protokolas TCP/IP. Beje, jos tai daro jau milijonus metų, o TCP/IP atsirado vos prieš kelis dešimtmečius. TCP/ IP – tai protokolų rinkinys, tarsi eismo taisyklės, reguliuojančios duomenų perdavimą šiuolaikiniuose skaitmeniniuose tinkluose.

Tingi, gyvena iki 30 metų ir kontrabanda gabena narkotines medžiagas. Kas? Sunku patikėti, bet tai visiems žinoma skruzdė. Tačiau, galima lažintis, kad yra keletas faktų, kurių nežinojote ir mitų, kuriuos reikia patvirtinti arba paneigti. Visos skruzdės darbininkės Skruzdė yra darbštumo simbolis, tačiau mokslininkai mirmekologai iš Hokaido universiteto atliko eksperimentą, kurio metu penkis mėnesius stebėjo tris skruzdėlių kolonijas.

Kol kas neišvysime skruzdžių invazijos korporacijų kabinetuose, bet šie maži vabzdžiai padeda sutaupyti didžiosioms pasaulio kompanijoms nemažas sumas, rašo BBC. Skruzdėlės tapo įkvėpimu vienai sudėtingiausių matematikos formulių, dėl kurios vis didėjantis verslo kompanijų skaičius įgyja konkurencinį pranašumą. Šie algoritmai naudoja milžiniškus kiekius neapdorotos informacijos tam, kad rastų išeitį iš kompleksinių problemų.

Mokslininkai, aktyvuodami tam tikrus genus, sugebėjo sukurti košmariško dydžio karius-skruzdėles, kurios pasižymi didžiulėmis galvomis ir milžiniškais nasrais, rašo „The Daily Mail“. Anot mokslininkų, šiuos genetinius pokyčius lėmė skruzdėlių protėvių, gyvenusių prieš milijonus metų, turėtos savybės.

Kuršių nerijos miškininkai pastebi, kad šiltėjant klimatui Neringoje daugėja mažųjų skruzdžių, praneša LTV „Panorama“ . Tačiau gamtosaugininkai vietos gyventojams pataria tik pasitelkti kantrybę ir laukti, kol atšals. Kuršių nerijos gyventojams 3–4 milimetrų skruzdėlytės ramybės neduoda nuo pat pavasario, kai oras sušyla iki 10 laipsnių. „Jos daugiausiai laikosi prie namų daugiausia. Jos kaip parazitai, įkyrios, lenda į maistą, ramiai poilsiautojas nepasėdi.

Mokslininkai išsiaiškino, kad prieš 48 mln. metų  egzistavo „protą kontroliuojantis“ grybas, kuris skruzdėles paversdavo „zombiais“, rašo „Daily Telegraph“. Tai įrodo fosilinis lapas, kuriame yra neginčijamų gamtinio siaubo istorijos įrodymų. Exeterio universiteto mokslininkas dr. Davidas Hughesas sako: „Šis lapas rodo aiškius gerai dokumentuotus zombių parazitų ženklus. Tai grybas, kuris užkrečia skruzdėles ir tuomet pradeda manipuliuoti jomis.

Prasidėjus vasaros sezonui kenkėjų kontrolės ekspertai pastebi sparčiai didėjantį užklausų skaičių. Ne tik regionų, bet ir miestų gyventojai bei įmonės, vis dažniau kreipiasi į kenkėjų kontrolės ekspertus ieškodami priemonių ar būdų, kaip išnaikinti sodus, skverus, daržus užpuolusias skruzdes arba kaip apsisaugoti nuo itin didelio kiekio musių ar uodų. „Užklausų skaičius padidėjo  net 93 proc., o svetainės lankomumas 30 proc. per pastarąjį šių metų ketvirtį.