skolos

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai dar tik pradėjo kovą naujoje Eurolygoje ir kyla į jau septintojo iš eilės LKL čempionų titulo medžioklę. Bet vieną stambų laimikį „Žalgirio“ vadovai jau sugavo. Beveik 13 milijonų eurų skolos šleifas, kuris vilkosi paskui žaliai-baltus nuo 2013-ųjų ir grėsė legendinio klubo išnykimu, traukiasi. „Žalgiris“ grąžino du trečdalius skolų ir sudarė naują planą, kaip per du sezonus „Žalgiris“ nusimes finansinį inkarą.

Daugiau nei 100 tūkst. įmonių ir visi Lietuvos gyventojai ketvirtadienį gali nemokamai įsitikinti, ar jie neturi negrąžintų skolų. Kreditų biuras „Creditinfo“, renkantis informaciją apie bendrovių ir gyventojų įsiskolinimus, vienai dienai nemokamai pateikė jų kredito ataskaitas. „Iniciatyvos tikslas yra sudaryti sąlygas kiekvienai įmonei Lietuvoje bent kartą per metus pažvelgti į save kreditorių ar verslo partnerių akimis.

Sako, kad po atostogų reikia bent dviejų savaičių, kad žmogus vėl įsivažiuotų į darbą. Laiko prireikia ir tam, kad sugrįžtume į įprastą finansinį režimą. Per atostogas paprastai atleidžiame išlaidų kontrolės vadžias. Jei buvome užsienyje, gali užtrukti, kol vėl priprantame prie Lietuvos kainų ir savo nuolatinių pajamų dydžio. Poilsiaudami galime praleisti įvairių finansinių įsipareigojimų terminus.

Teismas trečiadienį iškėlė bankroto bylą buvusiai keraminių plytelių gamintojai „Dvarčionių keramika“, kuri nuo 2011 metų nemoka skolų bankui ir kelis kartus nesėkmingai bandė persitvarkyti, BNS pranešė sprendimą priėmusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė. „Pagrindinis motyvas - įmonės turtą sudaro 9,5 mln. eurų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 6,5 mln. eurų. Tai yra, jie viršija daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės už paskolas ir prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,121 mlrd. Eur. Tai yra 17% mažiau nei metų pradžioje, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Vėlavimas atsiskaityti blogina kredito istoriją, todėl ribotomis tampa įmonių galimybės gauti finansavimą kredito įstaigoje ar mokėjimo atidėjimą iš verslo partnerio.

Kuboje viešintis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas penktadienį susitarė dėl Kubos skolų grąžinimo restruktūrizavimo per susitikimą su prezidentu Rauliu Castro, pranešė Havanos pareigūnai. Minimas susitarimas susijęs su Kubos vidutinio laikotarpio ir ilgalaikėmis skolomis Britanijai, sakoma Kubos vyriausybės pranešime. Tai „turėtų prisidėti prie abiejų šalių ekonominių, prekybos ir finansų ryšių plėtros“, pažymėjo vyriausybė. Susitikę R.Castro ir Ph.

Argentina sumokėjo 9,3 mlrd. JAV dolerių skolas užsienio kreditoriams, atsisakiusiems restruktūrizuoti jos skolas po to, kai šalis 2001 metais paskelbė apie savo nemokumą. Šalis pajamų gavo praėjusią savaitę, pirmą kartą po 15 metų pertraukos, išplatinusi obligacijų emisiją ir tarptautinėse rinkose pasiskolinusi 16,5 mlrd. JAV dolerių. Skolų grąžinimas ir bylinėjimosi su kreditoriais nutraukimas reiškia, kad Argentina visiškai atsigavo po 2001 metų paskelbto nemokumo.

Trečiadienį mirusio muzikos prodiuserio Davido Gesto pečius slėgė 500 000 dolerių skola, praneša portalas thesun.co.uk. Tokia suma susikaupė dėl žvaigždės priklausomybės lošimams. Deja, šis pomėgis jam neatnešė naudos, tik galvos skausmą. Po žvaigždės mirties patikrinus jo banko kortelę čia rasti vos 57 629 doleriai, kadangi prieš tai vyras be saiko siautė kazino.

Didžioji dauguma Lietuvos studentų gyvena iš tėvų kišenės, dirbančiųjų – tik trečdalis, o kas penktas pinigų prasimano kitais būdais. Tokius duomenis atskleidė įmonės „Provident Finansai“ iniciatyva atlikta studentų apklausa internetu. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma studentų nežinotų, kaip tinkamai elgtis pritrūkus pinigų. Dažniausi jų sprendimai – skolintis iš tėvų arba likti namuose ir nieko nepirkti.

Alinos (pavardė redakcijai žinoma) iš Prienų rajono šeima pateko į skurdo spąstus. Keturių asmenų šeima turi prisikaupusių skolų, Alina neseniai įsidarbina, jos vyras taip pat pradeda dirbti, tačiau algos nedidelės. Vaikai dažnai serga, reikia važiuoti į ligonines, o valgyti, pasakoja moteris, kartais tenka eiti prašyti ir pas kaimynus. „Nenoriu skelbti nei savo pavardės viešai, nei nuotraukų.

Ach, kaip smagu skaičiuoti svetimus pinigus. Nors... tiesą sakant šios sumos sunkiai suvokiamos. Šios sumos kadaise priklausė reperiui Kanye Westui, kuris dabar skęsta skolose. 53 milijonų JAV dolerių skola susidarė visiškai neapgalvotai reperiui ir garsiosios Kim Kardashian (kuri, neabejotinai, padėjo jam dar kartą pakilti iš pelenų) sutuoktiniui švaistant pinigus į kairę ir į dešinę. Deja, vyrukui pavyko išleisti kur kas daugiau nei uždirbti (parengta pagal gobankingrates.

Politinės partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai už jiems suteiktas paslaugas per savivaldos rinkimus liko skolingi beveik 750 tūkst. eurų, o didžiausios skolos smaugia Liberalų sąjūdį ir Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus), antradienį rašo žiniasklaida. Liberalų sąjūdis yra skolingas apie 230 tūkst. eurų, o Lietuvos laisvės sąjunga - beveik 226 tūkstančių eurų.

Lietuvoje sparčiai auga greitaisiais kreditais ir vartojamosiomis paskolomis besinaudojančių žmonių skaičius, tačiau lyg ant mielių kyla ir bankrutuojančiųjų statistika. Vis daugiau žmonių nebeišsimoka didžiulių skolų ir apsisprendžia bankrutuoti. Šis skaičius auga itin grėsmingai ir ne procentais, o kartais. 2013 m. tik paskelbus, kad fiziniais asmenys gali bankrutuoti jų buvo 118, tačiau jau kitąmet skaičius išaugo trigubai - net 365 žmonės laikė save nemokiais.

Seimui liko vienas žingsnis įteisinti naujoves Vartojimo kredito įstatyme ir nuo kitų metų pakeisti vartojimo kreditų išdavimo tvarką, kuri turėtų užtikrinti atsakingesnį skolinimą. Paprastai pristatome dešimt svarbiausių pasiūlytų naujovių, kurios turėtų pakeisti „greituosius“ kreditus. 1. Mažesnės palūkanos. Iki 75 proc. apribota metinių palūkanų riba paskatins daugiau vartotojų kreiptis kredito dėl palankesnių sąlygų. Šiuo metu už tokias palūkanas teikiami didesni kreditai.

Dažniausiai Holivudo žvaigždes įsivaizduojame kaip be proto turtingus, sėkmingus žmones, kurių vardus žino visas pasaulis. Tačiau realiame gyvenime būna ir kitaip: šios pasaulinio lygio žvaigždės turi mažiau turtų nei įprastą darbą dirbantis žmogus. Dauguma jų – ne tik neturtingos, bet ir skendi skolų liūne.  Pateikiame Holivudo žvaigždžių sąrašą, kurių kišenėse švilpia vėjai. 1. Lindsay Lohan Aktorė buvo sukaupusi daugiau nei 30 mln.

90 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad prieš imdami vartojimo paskolą apgalvoja, kokios tiksliai sumos jiems reikėtų. Tai – 4 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Taip pat mažėja ir gyventojų, pasiskolinusių daugiau nei reikia, skaičius – pernai jis siekė 22 proc., o šiemet – jau 18 proc. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Analogiška apklausa buvo atlikta ir pernai.

Gyvenime kartais tenka pagalvoti ir apie paskolos ėmimo galimybę. Vieniems to priežastis – naujas būstas, kitiems automobilis, tretiems ne tokios malonios aplinkybės – netikėtos išlaidos ar nuostoliai.

 Birželio mėnesį, palyginti su geguže, įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą sumažėjo 16 mln. EUR ir laikotarpio gale sudarė 1,38 mlrd. EUR. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, portfelio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo įmonių pradelstų mokėjimų padengimai vienam iš šalies bankų. Pradelstų mokėjimų portfelio pokyčiai kituose šalies bankuose buvo nežymūs.

 Neabejotinai kiekvienas lietuvis norėtų patekti į turtingiausiųjų šalies žmonių sąrašą. Vis dėlto, kaip pasakoja turtingiausiųjų dešimtuke atsiradęs „Agrokoncerno“ grupės prezidentas Ramūnas Karbauskis, turtas dažnai būna atskirtas nuo skolų, o tai pakeistų daugelio troškimą patekti į šį sąrašą. Paklaustas, ar Lietuvoje sunku kaupti kapitalą, papasakojo apie kitą stambiausiųjų verslų pusę. „Nesunku kaupti kapitalą, bet sunku skolintis.

Ankstesniais metais kai kurios šalies savivaldybės sugebėjo išgyventi be skolų, o dabar jų turi visi šalies miestai ir rajonai. Savivaldos atstovai aiškina, kad gyventi pagal išgales nepajėgia, o padėti galėtų tik padidintas valstybės finansavimas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Finansų ministerijos duomenimis, bendra visų savivaldybių skola balandžio 1 dieną siekė beveik 636 mln. eurų ir sudarė 52,3 proc. prognozuojamų šiųmečių jų pajamų.

Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą gegužės mėnesį praktiškai nepakito ir mėnesio pabaigoje sudarė 1,04 mlrd. EUR. Tuo tarpu ketinimų kredituotis stebima kiek mažiau antrą mėnesį iš eilės, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. Gegužės mėnesį pradelstų įsipareigojimų suma nežymiai ūgtelėjo telekomunikacijų, elektros tiekimo ir komunalinių paslaugų įmonėms, tačiau bendrame portfelyje augimo neliko dėl dalies finansų įstaigų nurašytų skolų.

Graikija nori puotauti, o už tai turi sumokėti kitos valstybės, teigia Lietuvos prezidentė. Pasak Dalios Grybauskaitės, Lietuvos pozicija dėl Graikijos skolų krizės yra griežta - valstybė keletą dešimtmečių gyveno ne pagal išgalias, o dabar nenori už tai prisiimti atsakomybės.

Gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą padidėjo 3,8 mln. EUR ir laikotarpio gale sudarė 1,424 mlrd. EUR. Palyginti su praėjusių metų geguže, įsiskolinimų lygis yra 87 mln. EUR arba 6% mažesnis, rodo kredito istorijas kaupiančio kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.

Leidžiant laiką kompanijoje neretai tenka sukti galvą, kaip pasidalinti bendrą sąskaitą ir atsiskaityti tarpusavyje. Sumokėjus kelis eurus už draugą, jie ne visuomet grįžta į atgal piniginę. Šalies gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad su smulkiomis negrąžintomis skolomis yra susidūręs kas antras gyventojas ‒ dažniausiai nedidelės sumos tiesiog pamirštamos kaip nereikšmingos.

Įpėdiniai dažnai netinkamai suvokia, kas gali būti paveldima. Tarkime, mano, kad turtinė teisė (pvz., nuomininko teisė) nėra turtas, kad paveldės tik turtą, bet ne palikėjo skolas, ar neįvertina, kad turto gali atsirasti ateityje (pvz., jei mirusysis buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę), ir pan. Tai neretai nulemia nepageidaujamas pasekmes. Pvz.

 Kaip pavogti milijoną? Na, gerai – šimtą tūkstančių. Reikia tapti namo pirmininku. Panevėžio daugiabučio gyventojai nustėro sužinoję, kad yra skolingi didžiules sumas šilumos ir vandens tiekėjams, o bendrijos sąskaitoje nebelikę 100 tūkst. litų. Gyventojai tikina, kad juos apvogė namo pirmininkė. Buvusi valdininkė ir bendrijos galva savo kaltės net neneigė, pažadėjo pinigus grąžinti. Tačiau netrukus pasipustė padus į užsienį.

Vilniaus savivaldybė, pertvarkydama skolas, susitarė su savivaldybės įmonėmis, kitais kreditoriais ir sudarė ūkinių skolų atidėjimo bei išdėstymo sutarčių už daugiau kaip 88,2 mln. eurų, kurių grąžinimo terminas - iki 2018 m. Be to, sumažinus pradelstas skolas kreditoriams, pasirūpinta ir viešojo transporto skolų pertvarkymu: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ restruktūrizavo daugiau kaip 16 mln. eurų savo mokestinių skolų, atidedant mokėjimą penkeriems metams.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Atėnams nebus jokių nuolaidų dėl Graikijos skolų, rašo šeštadieninio numeryje vienas vokiečių laikraštis, prisidėdamas prie įtampos tarp radikalios naujosios Graikijos vyriausybės ir jos tarptautinių kreditorių.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

Žinių radijas Liaudies išmintis ragina iki Kūčių grąžinti visas skolas. O reklama siūlo skolintis kalėdinėms dovanoms... Tad kur tas aukso vidurys? Kokia ta atsakingo skolinimosi formulė? SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“ sakė, kad dabartinis žmogus ir finansų institucijos kartu vystėsi keičiantis aplinkai. Prieš kokius 30 metų nei tokios paslaugų srities, kaip skolinimas ar paskolos, nebuvo.

 Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama grąžinti praėjusios kadencijos skolas, iš Šiaulių banko pasiskolino 22,1 mln. eurų, tai yra daugiau nei 76 mln. litų. Pinigai bus skirti grąžinti 2008, 2009 ir 2010 metų ūkinėms skoloms, kurias suformavo praėjusios kadencijos valdžia. Tai pirmasis sėkmingas skolų refinansavimo etapas pagal konsultantų parengtą skolų restruktūrizavimo planą.

Žinių radijas Sakoma, kad skolos, kaip ir žaizdos, negyja. Bet jos sensta ir „miršta.“ Daugelis įsisenėjusių skolų virsta prarastais pinigais. Kada ir nuo ko pradėti išieškojimo veiksmus, kad paskolinti pinigai ar bent jų dalis sugrįžtų? Advokatas Linas Vilys „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad esą žmones vis dar gąsdina pats pavadinimas – vekselis: „Daugeliui galbūt atrodo, kad čia koks nors vertybinis popierius, atspausdintas ant specialaus popieriaus, su vandens ženklais.

 Aplankyk Detroitą, kol Detroitas neaplankė tavęs. Tokiu šūkiu savo kabineto sienas galėtų pasipuošti beveik kiekvienos savivaldybės meras. Vis dėlto papildomų lėšų čia nebeužteks, o savivalda ieško daugiau savarankiškumo problemai spręsti. Savivaldybių įsiskolinimo problema pradėjo ryškėti atėjus krizei, tačiau tuo metu buvo ir daugiau skaudulių, todėl į tai nebuvo kreipiama daug dėmėsio.

Penktadienį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kurioje nevengiama spekuliacijų apie Kauno „Žalgirio“ finansinę situaciją. Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas atsiriboja nuo portale „15min.lt“ pateiktos informacijos. Minėtame portale skelbiami finansiniai rodikliai neatitinka duomenų, esančių Registrų centre. Savo ruožtu Kauno „Žalgiris“ oficialiai kreipsis į portalą „15min.lt“ su paklausimu dėl informacijos gavimo ir pateikimo aplinkybių.

Klausimas. Mano miręs tėvas turėjo butą, tačiau buvo prisiėmęs įvairių kreditų iš bankų ir greitųjų kreditų bendrovių, buvo didelių skolų už šildymą. Dabar galėčiau paveldėti jo butą, tačiau girdėjau, kad paveldėsiu ir jo skolas.

Ieva Liubšytė Dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją pasiekė nevilties kupinas 90-metės moters pagalbos prašymas išsiaiškinti, kodėl įmonė „EcoChoice“ iš jos reikalauja pinigų už prekes, kurių ji nė akyse nėra mačiusi. Ir ne tik reikalauja, bet jau kreipėsi į skolų išieškotojus, kurie siunčia raštus, kad bus pradėta įsiskolinimo byla.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai nerimauja, kad Rusijos ir Europos Sąjungos konfrontacija bei abipusės sankcijos dar labiau susilpnins bendrijos kėlimąsi iš skolų krizės, kurį Europos centrinis bankas ir taip vadina silpnu bei trapiu. Pagal „Eurostat“ agentūros atnaujintus duomenis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ūkio augimas visai sustojo, bendras šalių BVP rodiklis palyginti su pirmuoju ketvirčiu lygus nuliui.

 Saulius Lapėnas Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma.

  Žiniasklaidos bendrovei „Diena Media News“ teisme nepavyko įrodyti, jog ji negali sumokėti 1,054 mln. litų skolos įmonei „Snoras Distressed Assets“, jeigu jos mokėjimas nebus išskaidytas per 18 mėnesių. „Diena Media News“ vadovė sako, jog teismo sprendimas tikriausiai bus skundžiamas.

Žinių radijas Didžioji Britanija paskelbė, kad užsienio šalių ambasados jai yra skolingos beveik pusę milijardo litų už nesumokėtas baudas. Ambasados piktybiškai nemoka už įvažiavimą į Londono centrą bei automobilių statymą ir nesumoka joms skirtų baudų. Tiesa, du trečdaliai ambasadų pavyzdingai moka visas baudas ir mokesčius, tačiau trečdalis to tiesiog nedaro. Laimei, Lietuva į tą piktadarių trečdalį nepatenka.

Vokietija ateinančiais metais truputį padidins biudžeto išlaidas, tačiau taip pat išpildys kanclerės Angelos Merkel pažadą apseiti be naujų skolų – pirmąjį kartą nuo 1969 metų, pranešė vienas aukšto rango pareigūnas. Pareigūnas, kuris prašė neviešinti jo vardo, sakė, kad ateinančių metų biudžeto projekte numatoma skirti daugiau lėšų švietimui, mokslo tyrimams ir susisiekimui, o vyriausybės išlaidos, kurios šiemet bus apie 296,5 mlrd. eurų (1,02 trln. litų), padidės iki 299,5 mlrd.

Valstybės vadams giriantis pergalėmis kovoje su neteisėtu praturtėjimu, „gudručiai“, kurie formaliai visai neturtingi, juokiasi į kumštį, teisėsaugai švilpaujant į dangų. Igorio Šifrino pavardė yra gerai pažįstama ir teisėsaugai, ir antstoliams. Žinoma, įvairuose kontekstuose – šalia žlugusių bankų, specialiųjų tarnybų, Vilniaus brigados ir politinių partijų. O kreditoriai beviltiškai mėgina atgauti skolas iš įmonių, kaip manoma, susijusių su šiuo asmeniu, dar sovietmečiu teistu už sukčiavimą.

Valstybės vadams giriantis pergalėmis kovoje su neteisėtu praturtėjimu, „gudručiai“, kurie formaliai visai neturtingi, juokiasi į kumštį, teisėsaugai švilpaujant į dangų. Igorio Šifrino pavardė yra gerai pažįstama ir teisėsaugai, ir antstoliams. Žinoma, įvairiuose kontekstuose – šalia žlugusių bankų, specialiųjų tarnybų, Vilniaus brigados ir politinių partijų. O kreditoriai beviltiškai mėgina atgauti skolas iš įmonių, kaip manoma, susijusių su šiuo asmeniu, dar sovietmečiu teistu už sukčiavimą.

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią. Tuo tarpu dėl defliacijos – kainų mažėjimo – net nedidėjant pajamoms gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

„Matau valdančiųjų desperaciją: sau pasikėlė algas, o dabar nori rasti pinigų pensininkų kompensacijoms. Buvo visokių absurdiškų pasiūlymų, tarp jų ir Bažnyčios apmokestinimas, tačiau dabar turime naują“, – apie pensijų kompensavimo darbo grupės sprendimą įvesti automobilių mokestį kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys. Apie šią idėją trečiadienio rytą pranešė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Naujų prašymų dėl alimentų mokėjimo 2013-aisiais sulaukta mažiausiai per pastaruosius penkerius metus – iš viso 4039. 2008 metais, kai tik Vaikų išlaikymo fondas (VIF) pradėjo savo veiklą, buvo gauta 17 970 prašymų, tad padėtis, panašu, krypsta į gerąją pusę. Staigus sumažėjimas – logiškas VIF direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Aušra Bulotienė balsas.

2013 m. gruodžio pabaigoje verslo subjektų pradelstų mokėjimų portfelis sudarė 4,82 mlrd. litų ir buvo mažiausias nuo praėjusių metų vasario mėnesio, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Verslo skolų portfelis 2013 m. piką pasiekė rūgpjūčio mėnesį, o nuo to laikotarpio nuosaikiai mažėjo. Šiuo metu daugiau nei trečdalis pradelstų mokėjimų tenka nekilnojamojo turto bendrovėms, kurios išsiskiria ilgalaikiu skolinto kapitalo poreikiu.

 Per 2013 m. išieškota 372,9 mln. litų skolų, kas yra 150,6 mln. litų, arba beveik 60 proc., daugiau nei per 2012 metus. Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis teisininkas, advokatas Marius Inta nurodė, kad skolų išieškojimo gerėjimą nulėmė ekonominiu sunkmečiu išmoktos pamokos.

Daiva Savickienė Už paslaugas laiku nesusimokantys gyventojai – įmonių galvos skausmas. Nors bandoma skolas išieškoti, tačiau nesusimokančiųjų už elektrą, šilumą ar vandenį netrūksta, o skolos didėja. Skolos didėja „Panevėžio energijai“ miesto vartotojai sausio 1 dieną buvo skolingi apie 11,8 mln. litų. Iš jų gyventojų skola sudarė apie 5,6 mln. litų, vietinio biudžeto – apie 3,59 mln. litų, likusi dalis – kitų vartotojų.