skola

Siekiant atkreipti krepšinio visuomenės dėmesį į esamą pagrindinės Lietuvos sporto šakos – krepšinio situaciją, Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga organizuoja Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo, Kęstučio Marčiulionio palaikymo piketą balandžio 29 d. 15.00 val. prie Lietuvos apeliacinio teismo Vilniuje, teigiama pranešime spaudai.

Šiaulių oro uostui gresia bankrotas, kadangi skolos jau viršija turimą turtą. Pasirodo, milijonas litų investuota į „įvaizdį“. Sulindo į skolas Šiaulių savivaldybės auditoriai, patikrinę Savivaldybės įmonę „Šiaulių oro uostas“, konstatavo, kad kyla abejonių dėl įmonės veiklos tęstinumo. Praėjusius metus įmonė baigė turėdama 174 tūkstančius litų nuostolio.

Naujas politinis skandalas bręsta Šiaulių padangėje. Rengiamasi netiesiogiai paremti vieno iš naujosios koalicijos lyderių, milijonieriaus „paksisto“ Vidmanto Japerto įmonę. Pastaroji perėmė Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ skolas ir dabar smaugia delspinigiais. Tai jau ne pirmas atvejis, kai valdiškuose užsakymuose išlenda V. Japerto įmonė. Kainavo per milijoną „Šiaulių oro uostas“ baigė keleivių terminalo rekonstrukciją, kainavusią apie 1,3 milijono litų.

Įsivaizduokite, kad esate paskolinęs kelis tūkstančius litų savo pažįstamam Jurgiui. Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kuris leistų Jurgiui negrąžinti jums skolos? Atsakysite, žinoma, kad ne. Skolas grąžinti yra sąžininga ir būtina, nes tai ne Jurgio pinigai, o jūsų. Jūs taip pat priminsite, kad dar visai nesenais laikais vaikai atsakydavo už tėvų skolas. Sakysite, kad valstybė turi užtikrinti įsipareigojimų laikymąsi, nes tokia yra valdžios paskirtis.

Garsaus Sąjūdžio laikų dainininko Arvydo Vilčinsko, kuris apsisprendė po JAV praleistų šešiolikos metų grįžti į tėvynę, laukia ne tik jo talento gerbėjai, bet ir skolų neatgaunantys žmonės. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.„Dešimt metų Sibire iškentęs mano vyras žavėjosi A.Vilčinsku – klausydamasis jo dainos apie grįžimą į Lietuvą apsipildavo ašaromis. Šis kūrinys juodu labai suartino.

Valdžios atstovų raginimai kuo greičiau užpildyti elektronines pajamų deklaracijas nemažai daliai gyventojų įvarė paniką: „Sodrai“ pateikus duomenis apie žmonių pajamas, šie staiga tapo skolininkais, nors skolinga turėjo būti valstybė. Kiek milijonų dėl priveltų klaidų bus nuskaičiuota iš žmonių, klerkai neatskleidžia.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

Seimo nario Laimonto Diniaus šeimos narių valdoma bendrovė „MAX'o plėtra“ netrukus už skolas bus kraustoma iš Šiaulių kultūros centro patalpų. Kitai bendrovei „Modus operandi“, kuriai L. Dinius vadovavo iki tapdamas Seimo nariu, ieškinį pareiškė autorių teises ginanti organizacija LATGA–A. Kraustys iš patalpų Kažkada Šiauliuose garsus buvęs „MAX'o“ klubas dabar garsėja skolomis, o klubą valdanti bendrovė netrukus turės būti iškraustyta iš patalpų.

Maistas ir kiti pirkiniai skolon – tokią paslaugą teikia ne viena mažesnė miesto krautuvėlė. Ši tendencija ypač ryški provincijoje, kur gyvenančių lietuvių dažniausias uždarbis – pašalpos arba išmokos už parduotą pieną, pasėlius. „O kaip kitaip kaimo žmogui išgyventi?“ – retoriškai klausė viena savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistų kalbinama moteris, gyvenanti miestelyje. Ramunė (vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Už valdžios skolas šilumos tiekėjams moka visas miestas? Tokia išvada peršasi paaiškėjus, kad miesto valdžia šildė tuščius pastatus ir beveik nemokėjo bendrovei „Šiaulių energija“. Šiuos metus Savivaldybė pradėjo šilumos tiekėjams įšaldžiusi net 14 milijonų litų skolą. Daugybė tuščių pastatų ir patalpų Šiaulių miesto savivaldybė turi mažiausiai keturias gyvenamąsias patalpas, kurios tuščios. Sąskaitos už šildymą, elektrą ir administravimo paslaugas apmokamos iš miesto biudžeto.

Nuo septyniolikos milijonų litų iki pusantro šimto milijono litų. Tokio dydžio skolos kuprą per ketverius metus miestui užritino mero Genadijaus Mikšio vadovaujama valdančioji dauguma. Iki kadencijos pabaigos likus vos mėnesiui valdantieji karštligiškai gramzdina miestą į naujas skolas. Dar keliolikos milijonų litų našta Ateinančio Šiaulių miesto tarybos posėdžio, kuris įvyks naujų rinkimų išvakarėse, darbotvarkėje – net keturi sprendimų projektai imti įvairaus dydžio paskolas.

Priteisė solidžią sumą Panevėžietis, šlagerių karaliumi pramintas Kastytis Kerbedis neišsisuks nuo skolos. Jam teismas priteisė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A) sumokėti daugiau kaip dvylika tūkstančių litų už viešą kūrinių atlikimą koncertų metu, kai skambėjo ne tik jo sukurti, bet ir kitų autorių kūriniai. Pirmadienį Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė palankų LATGA-A sprendimą. K.Kerbedis teismo posėdyje nedalyvavo.

Mėginimas iš pažįstamo nepilnamečio išlupti dešimties litų dydžio skolą gali sukelti rimtų nemalonumų vos pernai tarnybą Joniškio rajono policijos komisariate pradėjusiam patruliui 21–erių Dariui Jociui. Damoklo kardas virš D.Jociaus karjeros vidaus reikalų sistemoje pakibo, kai praėjusio penktadienio vakare į Kelmės rajono policiją kreipėsi 17–metis šio rajono gyventojas.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį verslo pradelstų skolų augimas buvo vienas mažiausių per paskutinius 6 mėnesius. Sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik 25 mln. litų, ir siekia daugiau nei 4 mlrd. litų. Per pastarąjį pusmetį verslo skolų portfelis laviravo ties 4 mlrd. litų ir išliko pakankamai stabilus. Sausį įmonės padengė 170 mln. litų pradelstų įsiskolinimų arba tiek pat, kiek vidutiniškai padengdavo kiekvieną praėjusių metų mėnesį.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks.

Turtuoliai – vargšai. Tokioje neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė dažnas lietuvis. Jis dūsta paskolų voratinklyje, bet oficialiai laikomas turtuoliu, kuriam valstybės paramos nepriklauso nė cento. Galimybę ją gauti atima turimas būstas ar žemė, nors realiai tai – banko nuosavybė. Turtingas skolų Gintaras Gerulis dirbti pradėjo nuo 18 metų. Darbo stažas – 14 metų. Visą šį laiką valstybei mokėti nemenki mokesčiai.

Planuojamas pasaulinės ekonomikos augimas ateinantį dešimtmetį turės būti skatinamas papildomais 100 trln. JAV dolerių skolos, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) pranešime. Teigiama, kad dabartinės skolos lygio padvigubinimas galėtų būti pasiektas nedidinat naujos krizės rizikos. Tačiau mokslininkai perspėja, kad valstybių vadovai turi būti atsargūs dėl per didelio keditų kiekio, nes būtent dėl to prasidėjo dabartinė krizė.

Visu smarkumu siautėjant krizei ne vienas šalies gyventojas užduoda sau klausimą – ar gilioje ekonominėje duobėje mes esame? Ar dar toli iki tokio trapaus ekonomikos atsigavimo, koks buvo 2007–2008 metais? Įmonių pelningumas neatskleidžia realios padėties Kai kurie optimistiškai nusiteikę ekonomistai tvirtina, kad į šį opų klausimą iš dalies gali atsakyti įmonių pelningumo statistika. Naujausi Statistikos departamento (SD) duomenys išties gali džiuginti.

Valstybinė Japonijos skola pasiekė „kritinę ribą“, ir jeigu situacija nepagerės, šalis gali prarasti investuotojų pasitikėjimą. Apie tai rašo „The Financial Times“, remdamasis Japonijos finansinės biudžetinės politikos ministru Kaoru Esanu (Kaoro Esano). Kaip rašo laikraštis, artimiausiu metu Japonijos valstybės skola gali viršyti 200 proc. BVP.

Vilniaus savivaldybė, pernai atsikračiusi nekilnojamojo turto už 26 mln. litų, tęsia išpardavimą: planuojama atsikratyti ir buvusių vaikų globos namų Valakampiuose, ir kito turto už 15 mln. litų. Tiesa, planuojamų surinkti pinigų nė iš tolo nepakaks skoloms apkamšyti. Parduos vaikų namus Vakar Vilniaus valdininkai, sukvietę žiniasklaidos atstovus, nusprendė pasižvalgyti savo darže bei aprodyti visuomenei, ką ketinama privatizuoti.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymui palengvinti dalią skolininkams ir palaikė principinę nuostatą, kad skolas reikia grąžinti. P. Gražulio pasiūlytoje Civilinio kodekso pataisoje numatoma, kad, iš varžytinių pardavus turtą ir gavus mažesnę sumą, nei buvo skola, nebūtų galima likusios dalies išieškoti iš kito žmogaus turto.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Telšių apskrities skyrius baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu ir neteisėtu vertimusi finansine veikla įtariamas 48-erių metų mažeikiškis A. Č. Išaiškinta, kad mažeikiškis, neįsteigęs įmonės, neteisėtai vykdė finansinę veiklą. Vyriškis su Telšių krašto gyventojais sudarydavo sutartis ir jiems skolindavo įvairias pinigų sumas.

Vyriausybė jau šį trečiadienį nusiteikusi atmesti Seimo nario Petro Gražulio iniciatyvą apsaugoti neužstatytą skolininkų turtą, kai įkeisto turto vertė yra smarkiai sumažėjusi. Lapkričio mėnesį Seimas buvo pritaręs P.Gražulio siūlomoms Civilinio kodekso pataisoms: jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, šis neturi teisės reikalauti išieškoti kito skolininko turto.

Greitieji kreditai turėtų padėti žmonėms išspręsti finansinius sunkumus, bet per nustatytą laiką negrąžinus skolos galima įklimpti į rimtą bėdą. Prasiskolinusiesiems tenka aiškintis teismuose, o vieną dieną į duris pasibeldžia antstoliai. Į „Panevėžio balso“ redakciją, prispausta kaip tik tokių bėdų, kreipėsi panevėžietė Ada Š. (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Pensinio amžiaus sulaukusi moteris bėdojo buvusi priversta imti vartojimo kreditą.

Įmonių, kurių banko sąskaitos areštuotos, darbuotojai randa būdų, kaip išvengti mokesčių. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) darbuotojai nustatė, kad skolininkai su prekių ir paslaugų teikėjais atsiskaito grynaisiais. Tai esąs būdas bėgti nuo mokesčių prievolės valstybei Nepaisė teismo sprendimo? Anot mokesčių inspektorių, pastebėta, kad valstybei skolų turinčių bendrovių mokesčių deklaracijos parodė, jog įmonės aktyviai vykdo komercinę veiklą, bet mokesčių nemoka.

Iš pyragų kepimo ir nekilnojamojo turto užsimojusių praturtėti verslininkų spąstuose atsidūrė ir gyventojai, ir verslo partneriai. Vieną po kitos Jungtinio duonos centro (JDC) bandelių parduotuves atidarinėjusių, planus naujam gyvenimui prikelti istorinį konservų fabriką kurpusių, modernų daugiaaukštį Savanorių a. stačiusių, bet tik dar vieną vaiduoklį miesto centre palikusių verslininkų brolių Sauliaus ir Ryčio Rimkevičių mėtomais pėdsakais seka kone pora šimtų kreditorių, neprarandančių vilt...

Jeigu nebus priimtas kitų metų valstybės biudžetas, tai reikš Lietuvai sudėtingesnes skolinimosi sąlygas tarptautinėse finansų rinkose, ketvirtadienį opoziciją šantažavo besąlygiškai paklusti jo Vyriausybės parengtiems kitų metų finansiniams planams premjeras Andrius Kubilius. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje" ministras pirmininkas išreiškė viltį, kad parlamentarams dėl biudžeto susitarti pavyks. Priešingu atveju, pagrasino premjeras, smuks pasitikėjimas Lietuva pasaulyje.

Bankrutuoti galės ir tie gyventojai, kurie įsiskolino dar neįsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Tokia nuostata įrašyta atnaujintame jo projekte. Su šia naujove, kad ir nenoriai, jau linkę sutikti ir bankai, mat buvo išgirsti ir jų pageidavimai, rašo „Lietuvos rytas“. Ūkio ministerija artimiausiu metu rengiasi pateikti Vyriausybei svarstyti atnaujintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Atrodo, kad prieš jį piestu nebestos ir bankininkai.

Šiaulių miesto savivaldybė, prasiskolinusi bankams per 67 milijonus litų, pasirašė su bankais tokias sutartis, kad mokesčių mokėtojai nesužinotų, kiek ir kokiam bankui iš viso esame skolingi. Bent taip tvirtino Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė.

Šiaulių kultūros centrui prasiskolinusi Seimo nario Laimonto Diniaus šeimos įmonė bando atsiskaityti „natūra“. Patalpų savininkai sulaukė pasiūlymo skolas užskaityti nuomininkų investicijomis. O paties seimūno dar laukia etikos sergėtojų „pirtis“. Nuomininkai bando derėtis Panašu, jog pramogų klubo „Max'as“ savininkai, besibylinėjantys su Šiaulių kultūros centru, nebemato šviesos tunelio gale.

Apie sūnaus skolą bibliotekai panevėžietė sužinojo gavusi oficialų laišką ir negalinti atsistebėti, kodėl progos priminti apie negrąžintą leidinį laukta dvejus metus. Bibliotekininkai grūmoja, kad nuo baudos išsisukti šansų nėra. Jaunajam panevėžiečiui Ryčiui Š., išvykusiam uždarbiauti toli nuo Lietuvos, šiuo metu tenka sukti galvą, kaip grąžinti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai leidinį. Jį vaikinas pasiėmė 2008-ųjų pavasarį.

Buvusios Marijampolės apskrities administracijos viršininkės Birutės Kažemėkaitės artimiausiu metu laukia vizitas į Generalinę prokuratūrą, kurioje bus sprendžiama, ar, vadovaudama apskričiai, ji nepervertino savo kompetencijos pradėti Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimo pritaikymo turizmo reikmėms projektą, neturėdama garantijų, kas už jį mokės. Sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir į teisėsaugos institucijas praėjusią savaitę priėmė Vidaus reikalų ministerija.

1990-aisiais nepriklausomybę susigrąžinusi Lietuva dvejus metus sugebėjo išgyventi nesiskolindama, o vien per 2009-2010 metus Vyriausybė tautai užvertė 25 mlrd. 600 mln. litų skolos naštą. Kol Vyriausybė džiaugiasi, kad šiandienės Lietuvos skola yra viena mažiausių ES, „Respublika“ išsiaiškino, kad po Kovo 11-osios Akto paskelbimo mūsų šalis be įsiskolinimų gyveno iki 1992 metų gegužės.

7,7 milijardo –tiek, Finansų ministerijos duomenimis, iki šių metų galo Lietuva bus sumokėjusi palūkanoms už valstybės vardu nuo Nepriklausomybės atkūrimo paimtas paskolas. 10,1 mlrd. –tiek mažiausiai iki 2020-ųjų sumokėsime už iki šių metų rugsėjo 1–osios pasiskolintus pinigus. Tai –daugiau negu 2010 metų biudžetas, kuris, skaičiuojama, sieks apie 14 mlrd. litų.

Skolos smaugia Lietuvos ūkininkus – Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad pradelstos skolos siekia apie 300 mln. litų. Prekybininkai ir gamintojai pastebi, jog vieni ūkininkai iš tiesų neturi iš ko mokėti, o kiti nemato reikalo laikytis sutarčių. Ir kaltas esą ne tik blogas derlius, bet ir ūkininkų nemokėjimas skaičiuoti. Ūkininkų skolos – ir už plėvelę, ir už kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančius traktorius.

Valstybės kontrolė atliko praėjusių metų valstybės biudžeto vykdymo auditą ir nustatė daugybę pažeidimų. Iš auditorių išvadų susidaro įspūdis, kad biudžeto lėšų naudotojai arba visai nežino apie egzistuojančius įstatymus, arba nenori apie juos žinoti. Skola padvigubėjo Vyriausybės laukia nemaloni ateinanti savaitė: antradienį Valstybės kontrolė Seime pristatys ataskaitą apie 2009 metų šalies biudžeto naudojimą. Auditoriai konstatavo: teisės aktų pažeidimų šioje srityje - su kaupu.

Valstybės skola užvakar pasiekė 33,8 milijardo litų. Tai buvo užvakar. O vakar skola tapo dar didesnė. Dar neišsilakstę, neemigravę šalies gyventojai vis labiau įkinkomi į ne savo skolų ir palūkanų jungą. Net ir tie, kurie šiuo metu yra naujagimiai arba niekada nesiskolinę, vakar jau turėjo 10 304 litų skolą ir 485 litų kasmečių palūkanų. Kiek turės rytoj, poryt ar tada, kai dabartiniai naujagimiai suaugs? Niekas dėl to nesirūpina. Vyriausybė supranta, kad jai ateities nemalonumai negresia.

Nuo penktadienio Rygos tarptautinis oro uostas reikalaus, kad Latvijos nacionalinės avialinijos „Air Baltic Corporation“ („airBaltic“) už joms teikiamas paslaugas mokėtų iš anksto, kitu atveju paslaugos „airBaltic“ nebus teikiamos, verslo naujienų portalui Nozare.lv pareiškė oro uosto atstovai. Jei „airBaltic“ iki penktadienio 12.00 val. nesusimokės už jai teikiamas paslaugas, nuo 16.00 val. oro uostas avialinijų nebeaptarnaus.

Artėjant ateinančių metų biudžeto svarstymui, jau ir iš Prezidentūros pasigirdo baimingų teiginių dėl vis didėjančios valstybės skolos. Baimintis tikrai yra ko: vien palūkanoms jau turime mokėti po 2 mlrd. litų per metus. Tragiškas augimas „Skolos augimas per tokį laiką yra tragiškas, spartus“, – pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Pasak jo, vien palūkanoms valstybė per metus jau atiduoda apie 2 mlrd.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, rugsėjį įmonių pradelsti įsiskolinimai padidėjo 2 proc. (50 mln. Lt), lyginant su rugpjūčiu, ir siekė 4,05 mlrd. Lt. Tačiau trečiojo šių metų ketvirčio įmonių pradelstų skolų augimo tempai buvo vieni mažiausių, lyginant su kitais ketvirčiais. Rugsėjo mėnesį įmonės padengė įsiskolinimų už 128 mln. litų arba 11 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį. „Remiantis verslo įsiskolinimų duomenimis tikėtina, kad metų pabaigoje skolų pokyčiai pasieks nulinį augimą.

Pagrindinis dėmesys planuojant kitų metų valstybės biudžetą turi būti skiriamas deficito bei valstybės skolos mažinimui, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Šalies vadovė, anot N. Udrėno, supranta biudžeto svarbą ir tikisi, kad jis bus priimtas laiku. Kol kas dėl galutinio valstybės biudžeto projekto Vyriausybė dar neapsisprendė. „Aišku tai, kad turime suvaldyti savo finansus.

Likvidatoriams liko dešimt dienų užbaigti išdalyti per penkiolika apskričių gyvavimo metų užgyventą turtą ir išpiršti jų pridarytas skolas. Išdalyti gal ir pavyks, o štai skolas teks mokėti ilgai. Buvusios Marijampolės apskrities dovanėlę – beveik 1,4 mln. skolą už savavališkai pradėtą Gelgaudiškio dvaro rekonstrukciją – paveldėjo Šakių savivaldybė.

Apie tarnystę šiandien kalbėti nei įprasta, nei patogu. Kažkaip netgi nekorektiška. Žinia, nedemokratinė tai yra sąvoka, ir ne moderni. Žodis „tarnystė“ asocijuojasi su tarnais ir ponais, praeitimi, klasėmis, apribotomis teisėmis. Tarnas nuauna ponui batus ir paduoda šlepetes. Vargšas tarnas – toks sunkus darbas. Ne fiziškai, nuo tokio darbo esą nukenčia tarno orumas.

Beveik 3 mlrd. Lt deficitą šiemet planuojanti „Sodra“ ketina skolintis 875 mln. Lt, kad galėtų nevėluodama iki metų pabaigos gyventojams mokėti socialinio draudimo išmokas, rašo vz.lt. Iki 375 mln. Lt „Sodra“ prašo paskolinti valstybės, o 500 mln. Lt numato skolintis iš bankų, teigiama Finansų ministerijos, į kurią dėl paskolos kreipėsi „Sodra“, rašte Vyriausybei. Ministrų kabinetas dėl paskolos „Sodrai“ iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų spręs trečiadienio posėdyje.

Valstybės skolą skaičiuojančio portalo 2g.lt duomenimis, rugpjūčio pabaigoje valdžios sektoriaus skola bus 32,8 mlrd. litų. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienam gyventojui tenkanti skolos dalis perkops 10 tūkst. litų ribą. Tai paaiškėjo sužinojus naujausius Statistikos departamento duomenis apie tikslų gyventojų skaičių. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje oficialiai gyveno 3 349 872 gyventojai.

Svarbaus amžiaus žmonių viltis, kad įveikus ekonomikos nuosmukį jiems bus kompensuotos pernai gruodį sumažintos senatvės ir netekto darbingumo pensijos, sudaužyta. Kompensavimą žadama pradėti ne anksčiau nei 2014-aisiais ir baigti per 5 metus. Toli nukeltas skolos grąžinimas ir jokio eiliškumo nebuvimas demonstruoja cinišką dabartinės valdžios požiūrį į žmones. Dauguma senjorų skriaudos atlyginimo gali nebesulaukti.

Žinome apie JAV recesiją, krizę Baltijos šalyse ir Pietų Europoje. Bet retai girdime apie tai, kad labiausiai prasiskolinusios pasaulio šalys iš tikrųjų yra Vakarų Europoje. Yra daug būdų skaičiuoti valstybių skolas. Pagal nominalią jos vertę čia pirmauja JAV, bet pagal procentą nuo metinio BVP duomenys atrodo visiškai kitaip. Taigi, 6 labiausiai pagal procentą nuo BVP prasiskolinusios šalys, su kuriomis 98 proc. skolą turinti Lietuva atrodo palyginti gerai. Airija (997 proc.

Vartojimo kreditus imantys šalies gyventojai linkę skolintis mažesnėmis sumomis, tačiau vartotojų skaičius auga, rodo Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) duomenys. LVLKA vienijamų vartojimo lizingą ir kreditus teikiančių bendrovių „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“ klientų skaičius I-ąjį šių metų pusmetį pasiekė beveik 190 tūkst. Vartotojų skaičius nuo kovo (I-ojo ketvirčio) išaugo 7,5 proc., ir apie 40 proc.