skola

Baltarusijos parlamentas patvirtino valstybės biudžetą 2012 metams. Biudžetas planuojamas be deficito, praneša „Interfax“. Taigi Baltarusijoje priimtas pirmas per trejus metus biudžetas be deficito. Priimtame įstatyme numatytos vienodos biudžeto pajamos ir išlaidos - 141,9 trilijono Baltarusijos rublių (12,89 mlrd. eurų pagal galiojantį kursą). 2010 metais šalies biudžeto deficitas sudarė 2,2 proc. BVP, tuo tarpu iš pradžių buvo planuojama, kad šis rodiklis neviršys 1,5 proc. BVP.

Kiek galima įsiskolinti už stovėjimą municipalinėje automobilių stovėjimo aikštelėje? Pasirodo, labai daug. Vienoje iš uždarų Liuksemburgo aikštelių stovi automobilis, kurio šeimininkas turėtų už stovėjimą sumokėti 30 tūkst. eurų. Prieš tris metus mokamoje aikštelėje buvo paliktas senas, dar 1990 pagamintas „Citroen BXTRD Turbo“ universalas, nuo to laiko automobilio šeimininko niekas nematė. O diena stovėjimo minėtoje aikštelėje kainuoja 26,9 euro.Taigi, per tris metus susikaupė net 30 tūkst.

Skylėtos Šiaulių miesto biudžeto kišenės kitąmet bus lopomos ir atleidžiant žmones, ir branginant darželius ir neformaliojo ugdymo paslaugas. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, šios priemonės leis miesto biudžeto deficitą sumažinti apie 17 milijonų litų, tačiau nepaisant taupymo, miesto išlaidos 2012 metais vis dar 20 milijonų didesnės nei pajamos. Keletą metų pernelyg plačiai gyvenusios savivaldybės bandymus taupyti labiausiai pajus šiauliečiai, turintys vaikų.

Artėjant tikrai žiemai rajono seniūnijos baiminasi panašių problemų kaip praėjusiais metais – kad kelius greičiausiai ir vėl teks valyti skolon. Ruduo ir žiemos pradžia lepino palyginus gražiais orais – pirmosios snaigės pasirodė vos ne gruodžiui įpusėjus. Bet dabar valdininkai jau kiekvieną dieną su nerimu žvalgosi į dangų, vildamiesi, kad susivėlinusi žiema gal bent nepažers tokių staigmenų, kaip pernykštė ar užpernykštė.

Bankrutavusio banko SNORAS klientams indėlius išmokėsiančiai valstybinei indėlių įsipareigojimo draudimo įmonei valstybė skolins ne 2,4, bet 3,3 mlrd. litų. Didesnį skolinimo poreikį nelėmė faktas, kad dalies įmonės turtą sudarančių akcijų negalima greitai ir pelningai parduoti, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Pagal priimtą sprendimą indėlių įsipareigojimo draudimo įmonei skolinama iki 3,3 mlrd.

Jurbarko policija penktadienio rytą sulaikė du įtariamus asmenis, vienas jų yra nepilnametis. Jurbarko policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baranauskas portalui Balsas.lt sakė, jog kol kas aiškinamos aplinkybės bei nusikaltimo motyvai. Pasak komisaro, įtariamieji kol kas tik apklausiami. Ar bus kreiptasi dėl jų suėmimo, paaiškės vėliau. Gruodžio pirmą dieną apie 13 val.  į Jurbarko ligoninę kreipėsi šešiolikmetis, kuriam diagnozuotas galvos sumušimas bei bendras kūno atšalimas.

Besitęsiančios ekonominės krizės ir nemažėjančios JAV valstybės skolos akivaizdoje galėtume pagrįstai iškelti klausimą, koks šiuo metu yra svarbiausios pasaulio valiutos – dolerio – vaidmuo. Pastaruoju metu prasidėjusi Kinijos juanio internacionalizacija sukelia įtarimų, jog greitu metu galime laukti pokyčių visoje globalioje monetarinėje sistemoje.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

Kauno „Žalgirio“ klubui atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas tvirtina, kad pastarųjų dienų įvykiai gali paspartinti tolesnę „Žalgirio“ ir banko „Snoras“ bylos eigą, tačiau jos finalo perspektyva – miglota. „Tai, ką liudijo „Snoro“ banko prezidentas Raimondas Baranauskas ir jo pakviesti liudytojai, akivaizdžiai buvo neteisinga, nurodomos aplinkybės ir sprendimai buvo priimti pažeidžiant nustatytą tvarką, – balsas.lt komentavo G. Černiauskas.

Vos tūkstantį dolerių arba dar mažiau siekiantis Bendrais vidaus produktas (BVP) vienam žmogui per metus – tai skurdo, metų metus beistęsiančių karų, genocido, gamtinių išteklių trūkumo ir riboto priėjimo prie švaraus vandens bei medicinos priemonių pasekmės, rašo „Businessinsider“. 18 iš pačių skurdžiausių pasaulio valstybių pagal vienam gyventojui tenkantį BVP yra Afrikoje. Tai nėra nuostabu, atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius 40 metų žemyną vargino badas ir nuolatiniai karai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) parengė Italijai skubią paskolą, kuri gali siekti nuo 400-600 mlrd. eurų, su 4-5 proc. palūkanų norma, pranešė televizija „France24“, remdamasi vietos spauda. Pasak televizijos, paskola suteiks Italijos valdžiai būtiną „langą“ nuo 12 iki 18 mėnesių, per kurį šalies vyriausybė galės sumažinti biudžeto išlaidas ir įvykdyti kitas būtinas reformas.

Turiu jums gerų ir blogų naujienų, rašo BBC ekonomikos redaktorius Robertas Pestonas. Jeigu 2012 metais mums pavyks išvengti didelio banko arba euro zonos valstybės bankroto, tuomet ekonomika turėtų po truputėlį kopti į viršų. Ši žinia skamba visai gerai. Bloga naujiena yra ta, kad 2012 metais prasiskolinusioms valstybėms ir nusilpusiems bankams bus itin sunku susimokėti savo skolas. Ekonominio klestėjimo metais buvo švaistomasi paskolomis, daugelio jų mokėjimo terminas subręs kitais metais.

Vos per keletą dienų Ispanijos skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo į viršų ir pasiekė Italijos palūkanų aukštumas, rašo BBC verslo skilties redaktorius Robertas Pestonas. Panašu, kad investuototojų baimės, susijusios su mokumo rizika, persmelkė rinkas. Nerimas dėl Ispanijos pradeda lenkti susijaudinimą, kurį sukėlė italai. Trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino  3,6 mlrd. eurų už 6,975 proc. palūkanų normą. Šis kaina didžiausia per pastaruosius 15 metų.

Naujasis Graikijos ministras pirmininkas Lucas Papademosas teigia, kad pagrindinis naujosios vyriausybės tikslas yra siekti vieningumo dėl Graikijos narystės euro zonoje, informuoja BBC. "Sprendimai, kuriuos priimsime, bus lemiami Graikijos žmonėms", - sakė jis ir pridūrė, kad euras yra būtinas šalies gerovei. Kad užsitikrintų gyvybiškai svarbias paskolas, skolų slegiama Graikija turi greitai patvirtinti Europos Sąjungos (ES) parengtą gelbėjimo programą.

Vėl apie kėdę Seime svajojančiam prieštaringos reputacijos politikui Algimantui Matulevičiui, dar visai neseniai vadintam solidžiu milijonieriumi, iškilo pavojus netekti nuosavų namų, rašo „Lietuvos rytas“. Organizacijai „Tautos ateities forumas“ vadovaujantis ir „tautos naikintojų“ sąrašus garsiai skelbiantis 63 metų A.Matulevičius rimtai įklimpo teismuose.

Lietuvoje sunkiai ką nustebinsi pasakojimais apie paskolų aferas, tačiau kuomet kalbama apie 6 milijonus litų, intriga atsiranda. Tuo labiau, kai pamatai Ramutę, įtariamą pasiskolinusią tokią sunkiai protu suvokiamą sumą. Paprasta kaimo moterėlė, kurios mėnesio pajamas iš akies įvertintum kokiu tūkstantėliu litų, tik ne šimtais tūkstančių. Ne ką turtingesni atrodo ir jai pinigus skolinę žmonės, tačiau mitas apie skurstantį Lietuvos kaimą, pamačius įrodymus, griūna kaip kortų namelis.

Graikija surengs referendumą dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos priemonių paketo, skirto šalies skolų krizei išspręsti, praneša BBC, cituodama Graikijos premjerą Giorgos Papandreou. Per valdančiosios Socialistų partijos posėdį G. Papandreou pareiškė, kad galutinis žodis dėl ES siūlomų priemonių priklauso graikams. „Mus įpareigos Graikijos žmonių nurodymas“, – teigė premjeras. Apklausų duomenimis, dauguma graikų yra prieš griežtas taupymo priemones numatantį planą.

Graikijos skolinimosi reitingas, kurį tarptautinė agentūra „Fitch“ šiuo metu vertina CCC lygiu, išliks žemas, nors ir pasiektas susitarimas dėl 50 proc. valstybės skolos nurašymo, teigiama „Fitch Ratings“ pranešime spaudai. Agentūra pastebi, kad pagrindinių šalies problemų ši programa neišspręs: šalį ir toliau slėgs didelė valstybės skola, o Graikijos galimybės ją sumažinti bus ribotos dėl silpno ekonomikos augimo.

Vokietijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planui. Toks sprendimas šalies kanclerei Angelai Merkel suteikė plačius įgaliojimus dalyvauti derybose dėl fondo stiprinimo per trečiadienį vykstantį ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Iš 596 deputatų 503 balsavo už kanclerės poziciją, 89 – prieš. Pasak įstatymų leidėjų, priimtas įstatymo projektas leis padidinti fondą iki 1 trilijono eurų.

Reikia žiūrėti į ateitį, o ne žvalgytis į praeitį, tokiais žodžiais Seime vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratų lyderis, frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius atmetė valdančiosios daugumos kaltinimus, neva socialdemokratai kalti dėl išaugusių valstybės skolos tvarkymo išlaidų. Jo teigimu, jeigu konservatoriai būtų skolinęsi ne už 9 proc.

Iki ge­gu­žės 2 d. nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pri­va­lė­jo pa­teik­ti me­ti­nę pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­ją už 2010 m. Kai ku­riems dek­la­ra­vu­sie­siems su­si­da­rė mo­kes­čių ne­prie­mo­ka, ku­rią jie tu­rė­jo su­mo­kė­ti, ta­čiau yra žmo­nių, to nepa­da­riu­sių ne tik šie­met, bet ne­tgi per­nai.

Iki ge­gu­žės 2 d. nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pri­va­lė­jo pa­teik­ti me­ti­nę pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­ją už 2010 m. Kai ku­riems dek­la­ra­vu­sie­siems su­si­da­rė mo­kes­čių ne­prie­mo­ka, ku­rią jie tu­rė­jo su­mo­kė­ti, ta­čiau yra žmo­nių, to ne­pa­da­riu­sių ne tik šie­met, bet ne­tgi per­nai.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja skirti Graikijai šeštąją paramos išmoką kiek įmanoma greičiau, skelbiama organizacijų preliminarioje ataskaitoje. Išmoką planuojama skirti, nors tebenerimaujama dėl Graikijos valstybinės skolos dinamikos. Preliminarioje ataskaitoje teigiama, kad šalies ekonomikos nuosmukis sustiprėjo smarkiau nei buvo prognozuota, tačiau vyriausybės priemonės leis Graikijai pasiekti 2012 metais suplanuotų biudžeto deficito rodiklių.

Jessica Chastain savo, kaip aktorės, karjerą pradėjo seriale „Ligoninės priimamasis“, vėliau gavo vaidmenį ne mažiau populiariose „Įstatymas ir tvarka“ serijose. Į didžiuosius ekranus ji papuolė su juosta „Skola“, o šiemet kritikus nustebino suvaidinusi jų išliaupsintame, Kanų kino festivalio pagrindinį prizą pelniusiame, filme „Gyvenimo medis“. Už šį vaidmenį 30‒metei J. Chastain net prognozuojamas Oskaras.

Baigiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimui Paryžiuje, Prancūzijos atstovas pareiškė, kad kitą savaitgalį vyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas nulems tolesnę kovą su euro zonos skolų krize, rašo BBC. Pasak Francois Baroino, ES viršūnių susitikimas pateiks „aiškius atsakymus“, o tuo tarpu centriniai bankai toliau padės bankams išlaikyti mokumą.

Į sko­las nu­grimz­du­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė neat­sis­kai­to su sa­vo įmo­nė­mis, ku­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si miesto gy­ven­to­jai. No­rė­da­mos mies­tie­čiams ge­rin­ti pa­slau­gas, sa­vi­val­dy­bės įmo­nės sko­li­na­si. Ban­kams ten­ka mokė­ti pa­lū­ka­nas, to­dėl tiems pa­tiems mies­tie­čiams kai­na už pa­slau­gas au­ga. Vien „Šiau­lių ener­gi­jai“ sa­vi­val­dy­bė sko­lin­ga 24 mln. li­tų, ta­čiau biu­dže­ti­nės įstai­gos ne­ska­ti­na­mos tau­py­ti ši­lu­mos.

Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šeštadienį Paryžiuje susitinka su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Christine Lagarde, jiedu aptars euro zonos skolų krizę, skelbia BBC. Šį savaitgalį Prancūzijos vadovas taip pat vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Baltarusijos vyriausybė ketina imti 400 mln. dolerių paskolą iš Irano. Apie tai, kaip praneša „Interfax“, pareiškė šalies Nacionalinio banko valdybos pirmininkė Nadežda Jermakova. Pasak jos, Irane jau faktiškai pritarta šiai iniciatyvai. Kada ir kokiomis sąlygomis bus pasirašyta paskolos sutartis su Iranu, N. Jermakova nepatikslino. Ji, kaip praneša „RIA Novosti“, tik pridūrė, kad lėšos bus skirtos papildyti šalies valiutos rezervus. Pasak N. Jermakovos, dar 440 mln.

Lietuvos Vyriausybė artimiausius kelerius metus žada ir toliau skolintis iki 10 milijardų litų kasmet. Tik 2014-aisiais skolintis žadama mažiau ir, viliamasi, valstybės biudžetas bus subalansuotas – kiek bus surinkta pinigų, tiek ir išleista, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Kiekvienas trupinėlis, patekęs į valstybės biudžetą, Vyriausybei ir toliau lieka labai svarbus.

Per paskutinį dešimtmetį susidariusios aplinkybės verčia Ameriką drastiškai keisti kryptį – ji negali toliau eiti savo įprastu keliu, kuris ją atvedė prie liepto galo. To priežastis – staigiai iškilusi valstybės skola, kuri jau susilygino su metine Amerikos gamybos verte – 14 trilijonų dolerių. Remiantis CBS pranešimu, Amerika kasdien išleidžia apie 380 milijonų dolerių, iš kurių tik 170 milijonų yra iš gaunamų pajamų, o daugiau nei 200 milijonų – valstybės skolinti pinigai.

Jungtinių Valstijų Fderalinis atsargų bankas (FED) pranešė apie planus supirkti ilgalaikių obligacijų už maždaug 400 mlrd. JAV dolerių ir įspėjo apie grėsmes šalies ekonomikai, informuoja BBC. Pesimistiškos JAV centrinio banko prognozės sudavė skaudų smūgį akcijų rinkai, „S&P 500“ indeksas smuko net 3 proc. „Naujausi duomenys rodo, kad padėtis darbo rinkoje tebėra silpna, o nedarbo lygis išlieka aukštas.

Dėl neišmokėtų atlyginimų beveik visi vieno miestelio Ispanijoje policijos pareigūnai pradėjo streiką, praneša BBC. Tai naujausia didelės problemos apraiška. Dėl ekonomikos krizės daug Ispanijos savivaldybių yra įsiskolinusios ir neturi galimybių skolas grąžinti. Valverde del Kamino miestelio policininkai keturis mėnesius nesulaukė algos, ir jų kantrybė baigėsi. Užuot dirbę, jie protestuodami antradienį visą dieną sėdėjo miesto savivaldybėje.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Kaip pasielgtumėte iš lizingo bendrovės gavę pranešimą, jog esate skolingas kone tris milijonus litų, nors tokių pinigų nė svajonėse nesate regėjęs, o gyvenate už paskolą įsigytame būste? Griebtumėtės vaistų, o gal – net virvės? Netikėtai milijonieriumi skolininku tapusiam statybų bendrovės „Iglus“ generaliniam direktoriui, miesto Tarybos nariui Mantui Leliukui drebėjo rankos, o trečiosios atžalos besilaukiančiai žmonai prireikė medikų pagalbos.

„Galvojant apie tai, kodėl valstybės skola tapo problema, ypač pastaruoju metu, verta pasižiūrėti į visas ES valstybes. Galios valstybės yra tos, kurios kaupė perteklines pajamas. Pavyzdžiui, Estija, kurią krizė palietė taip pat, kaip mus, neturi jokios valstybės skolos“, – pirmadienį pasakojo Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Lietuva, nors ir turėjo perteklinių pajamų, ūkis “kaito", viskas buvo išleidžiama.

Ketvirtadienį vis dar nesimatė ženklų, kad euro zonos politikai artėtų prie susitarimo dėl Suomijos prašomo užstato mainais už dalyvavimą Graikijai teksiančiai 110 mlrd. eurų paskolos programoje, rašo „The Wall Street Journal“. Dėl nesibaigiančio ginčo kyla nerimas, kad Graikija gali bankrutuoti. Pastaruoju metu rinkos itin sunerimusios dėl galimo Graikijos finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tokia grėsmė didėja, nes šią savaitę nepavyko išspręsti užstato klausimo.

Penktadienį pasaulio Centrinių bankų vadovų susitikime JAV Federalinio Rezervų banko (FED) vadovas Benas Bernanke sakys  savo kasmetinę kalbą, kurios laukia viso pasaulio ekonomistai. Bankai mažina ekonomikos prognozes Kaip praneša „telegraph.co.uk“, bankai „UBS“ ir „Citi“ jau pasekė „Morgan Stanley“ pėdomis ir sumažino savo ekonomikos prognozes nuo 3,8-3,7 proc. iki 3,3-3,2 proc. Vos prieš keletą savaičių pasaulio ekonomikai buvo prognozuotas 4 proc. augimas.

Vasara sostinės benamių nakvynės namuose – savotiškas poilsio metas. Šaltuosius mėnesius stengęsi išlaikyti turimas vietas „Caritas“ įkurtuose nakvynės namuose, vasaromis benamiai bando užsidirbti, prisidurti prie menkų pašalpų, išsikovoti galimybę gyventi geriau. Eilė prie kartu su nakvynės namais įkurto dienos centro išsirikiuoja dažniausiai tada, kai greta esančioje labdaros valgykloje „Betanija“ varguoliams dalijamas maistas.

JAV žiniasklaidos reakcija į tai, kad agentūra „Standard & Poor’s“ sumažino šalies kredito reitingą, primena dvejetą gavusio pirmūno rypavimą. Beveik šimtą metų Amerikos reitingas buvo aukščiausias – vadinasi, ji buvo patikima ir galinga, o dabar ją skelbia esant abejotiną, apsilpusią. Aukso medalis nesišviečia – kad tik neatimtų sidabro. Lietuviai gali prisiminti, kaip buvo griežiami dantys, kai šalis neatitiko euro įvedimo kriterijų.

Nuo išpūsto Šiaulių miesto biudžeto siūloma nubraukti 17 milijonų litų. Įvairiomis „interpretacijomis“ įrodinėjama, kad dar – ne bankrotas. Kada bus bankrotas? „Kada nebeišmokėsime algų, ir prie Savivaldybės ateis protestuotojai“, – sako Savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas. Algų biudžetininkai nesulauks jau gruodį. Kai kurias skolas svarstoma parduoti.

Didžioji 2008 metų recesija peraugo į Šiaurės Atlanto krizę: lėtas ekonomikos augimas ir aukštas nedarbo lygis sukaustė tik JAV ir didžiausias Europos valstybes, bet nepalietė kylančių rinkų. Ir tik Europa bei Amerika kartu ir atskirai kyla į kovą su žlugimo perspektyva. Ekonominiai burbulai buvo suvaldyti Keyneso stimulais, bet tai vedė prie daug gilesnės recesijos, padidinusios Vakarų šalių biudžeto deficitą.

Už tai, kad ėmėtės verslo, jums turėtų būti suteiktas mokslo laipsnis – vien dėl to, kiek turėsite išmokti, amerikiečių žurnale ,,Inc„ rašo ,,Sageworks“ įkūrėjas Brianas Hamiltonas. Sukūręs dvi dideles kompanijas B. Hamiltonas daug išmoko, bet svarbiausia, jis pasimokė iš savo ir kitų daromų klaidų. Pateikiame 7 verslininkų klaidas, kad galėtumėte jų išvengti. 1. Darbuotojų samdymas negaunant pajamų Sakoma: ,,Neskaičiuok pinigų, kol nepadėjai jų į banką." Čia glūdi daug išminties.

Rugpjūčio 2 d. vakare, likus suskaičiuotoms valandoms iki galimo šalies bankroto, JAV prezidentas Obama pagaliau pasirašė įstatymą, laikinai išsprendusį skolos limito pakėlimo krizę. Įstatyme numatyta skolos limitą pakelti iki $16,4 trilijono, taip pat numatytas mechanizmas, kaip per artimiausią dešimtmetį sutaupyti kelis trilijonus dolerių. Visą praeitą mėnesį pasaulio dėmesį buvo prikaustęs JAV Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose įsiliepsnojęs karas dėl šalies finansinės ateities.

Projekto „Aš myliu Lietuvą“ dalyviams reikėjo kantrybės įveikti visas užduotis ir misijas. Televizijos žiūrovai nusprendė ir laimėtoją išrinko atlikėją Liepą Mondeikaitę. Mergina džiaugiasi laimėjimu ir akimirkomis, kurias patyrė projekto metu. „Matydama, su kokiais sunkumais susiduria daugiavaikės šeimos, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu ar vyrauja smurtas, supratau, kad mano problemos yra juokingos. Išmokau daug dalykų vertinti kitaip, tai yra svarbiausias laimėjimas“, - portalui Balsas.

Po ekonomikos krizės šiemet pirmąkart verslo skolos nustojo augusios. Įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį. Tačiau tiek finansų ekspertai, tiek verslo atstovai tvirtina artimiausius kelerius metus nesitikintys buvusio ekonomikos pakilimo, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas teigia, kad iki 2008-ųjų vidurio, kol buvo ekonominis pakilimas, steigėsi daug naujų įmonių bei plėtėsi senbuvės.

JAV politikai jau kurį laiko „tampė nervus“ pasauliui, ilgai ieškodami sprendimo, kaip išvengti šalies bankroto, ar pratęsti šalies skolos limitą ir ar priimti JAV biudžeto deficito mažinimo planą. Neabejingi įvykiams Amerikoje liko ir Lietuvos politinės ir ekonominės arenos dalyviai, kurie vienbalsiai pripažino, kad vienokia ar kitokia įvykių atomazga turės nemažai įtakos ir mūsų Tėvynei.

Likus dienai iki skolos „lubų“ didinimo termino, respublikonų kontroliuojami JAV Atstovų rūmai 269 balsų persvara prieš 161 pritarė biudžeto deficito sumažinimo 2,1 trilijono dolerių planui, kurį parengė Kongreso lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama. Tikimasi, kad Senatas pritars įstatymo projektui antradienį (19.00 val. Lietuvos laiku). Vėliau dokumentas bus įteiktas B. Obamai pasirašyti ir tik tada taps įstatymu.

Vieniems įvykiai Amerikoje primena tragediją, kitiems – tragifarsą. Mažai kas tiki, kad jau šią savaitę Amerika bankrutuos, tačiau ši grėsmė reali kaip niekada. Iki rytojaus Amerika turi išspręsti klausimą dėl skolos ribų, įstatymų leidėjai tikisi rasti kompromisinį sprendimą, nors konkuruojantys respublikonų ir demokratų siūlymai jau paralyžiavo Vašingtoną ir padidino tikimybę, kad JAV skolinimosi reitingas bus sumažintas.