sklypas

Kaunietė Skaistė Vaišnoraitė-Blusienė apie ramų kampelį gamtos prieglobstyje svajojo nuo paauglystės ir visai neseniai šį norą pavertė realybe. Ji su vyru nepabūgo įsigyti daugiau nei dvidešimt metų netvarkytą sklypą, paskirti daug laiko, įdėti dar daugiau širdies, kad išpildytų savo svajonę ir šiandien galėtų džiaugtis laiku neįtikėtino grožio sodo namelyje.

Jei norite pasimėgauti grybų skoniu, visai nebūtina keliauti į mišką – sukurti grybų pievelę galima ir savo sodyboje. Grybautojai po sėkmingos grybų „medžioklės“ nudarinėtas atliekas dažnai išverčia miške po medžiais, tikėdamiesi ateityje pasisėti vertingų grybų. Nemenčinės miškų pakraštyje sodų masyve sodininkaujanti Antanina Lunevičienė pripažino, kad tokia praktika pasiteisino. „Labai mėgstame grybauti, todėl jau seniai nutarėme užsiveisti grybų ir savo sklype.

Karalienės Mortos mokyklos akcininkė, edukologė ir opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė atsakė į mestus kaltinimus esą mokykla galimai vogė asmens duomenis bei apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimą pradėti tyrimą dėl vadinamojo vieno euro sandorio.  Socialiniame tinkle „Facebook“ A. Landsbergienė pažėrė nemažai kritikos valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Jo elgesį lygino su teroristine organizacija HAMAS.

Lazdijų rajone šią savaitę moteris pasigedo savo sklype augančių medžių. Alytaus apskrities policijos teigimu, antradienį moteris pastebėjo, kad iš jai priklausančio sklypo išpjauti 76 alksniai ir vienas klevas. Policijos teigimu, padaryta žala siekia 2 tūkst. eurų, tačiau ji gali augti.

Žemgrobystės šešėlis ėmė purtyti vieną seniausių Panevėžio Rožyno kvartalą. Paaiškėjo, kad rožyniečiai masiškai ne vienus metus gyveno užsitvėrę nemažus gabalėlius valstybinės žemės. Dabar neteisėtai apsitvėrusiems privačių valdų gyventojams teks griauti tvoras ir mokėti baudas. O žemėtvarkininkai fiksuoja vis naujus neteisėtus valstybinės žemės užėmimo atvejus. Rožyne, Pušyno gatvės gale, stovinčius namus supa išpuoselėta aplinka.

Neįvardijamas pirkėjas už netoli Gariūnų esančias buvusias Lietuvos naftos produktų agentūros kuro saugyklas bei 18,5 ha ploto sklypą pasiūlė 7,19 mln. eurų. Neoficialiomis BNS žiniomis, pirkėjas yra logistikos bendrovė „Girteka“. Sparčiai besiplečiančios „Girtekos“ grupės nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Sirin development“ vadovas Laurynas Kuzavas BNS sakė negalintis patvirtinti šios informacijos.

Vilniečiai sukruto ir skundais užvertė sostinės savivaldybę, valstybines institucijas bei Seimo narius. Gyventojų dėmesį patraukė jų kaimynystėje esantis valstybinis sklypas, kuriame turėtų išdygti sandėliai. Vilniečiai baiminasi, kad naujas projektas rengiamas neatsižvelgiant į poveikį aplinkai bei gyventojams, maža to, jie stebisi, kaip sklypą iš valstybės nuomojanti įmonė susirengė jį parduoti už beveik 600 tūkst. eurų.

 Premjeras Saulius Skvernelis prašo finansų ministro Viliaus Šapokos kreiptis į prokurorus, kad šie įvertintų bei panaikintų buvusio policijos komisariato bei žemės sklypo Palangoje pardavimo sandorį. 3,2 tūkst. kvadratinių metrų pastatas su 1,77 ha visuomeninės paskirties sklypu Vytauto gatvėje po ilgiau nei pusmetį trukusių aukcionų parduotas už 574 tūkst. eurų bendrovei „Stadt Property“. Vienintelis jos akcininkas yra Izraelio pilietis Evgenis Khitereras.

 Prokurorai siekia, kad dalis sklypo sostinės Rinktinės gatvėje, kuriame Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ planuoja parduotuvę, būtų grąžinta valstybei. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 6 dieną patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą ir uždraudė „Lidl Lietuvai“ minėtą sklypą perleisti, o Vilniaus savivaldybei - išduoti statybos leidimus objektams, suplanuotiems teritorijoje.

Buvusių Profsąjungų rūmų sostinėje varžytinės neįvyko. Iki pirmadienio jas paskelbęs bankrutavusios bendrovės „VIPC Vilnius“ administratorius nesulaukė nė vieno pasiūlymo, rodo elektroninių varžytinių sistemos informacija. Varžytinėse, kurios paskelbtos birželio viduryje, už pradinę 11,53 mln. eurų kainą buvo parduodami kultūros rūmai V. Mykolaičio - Putino g. 5, padalinti į 9,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto kultūros ir 664,25 kvadratinių metrų ploto kavinės patalpas.

Vilniaus miesto savivaldybė, prokuratūra ir valstybinių sklypų nuomininkai planuoja sudaryti taikos sutartį Ozo parko sklypų byloje. Ja būtų numatoma, kad prokurorai atsisakys savo pretenzijų valstybės sklypų naudotojams, o šie sumokės 1,5 mln. eurų kompensaciją savivaldybei ir taps sklypų nuomininkais. Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė taikos sutarčiai, kuri bus sudaroma tarp miesto savivaldybės, Generalinės prokuratūros bei 26 valstybinių sklypų naudotojų.

Praslinkus beveik ketvirčiui amžiaus nuo to, kai Kauno centre įšalo miesto sąstingio simboliu tapusio „Respublikos“ viešbučio-vaiduoklio statybos, startavo realūs jo griovimo darbai. Juos pradėjo statinį su sklypu prieš metus įsigijusi „Vičiūnų grupė“, miesto širdyje statysianti modernų 20 000 m2 ploto A+ klasės verslo centrą „Magnum“. Visas griovimo procesas truks 3–4 mėnesius, jį sudarys keli pagrindiniai etapai.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtina, kad būtent Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimas įtraukti buvusius Kelių policijos pastatus į Kultūros paveldo registrą, sustabdė mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Lidl Lietuva“ planus statyti administracinį pastatą. Jie teigia palaikantys KPD siūlymą pastato vertingąsias savybes nustatinėti per architektūros konkursą. „Savivaldybės nuomone šiuo metu pastatas vertybė nėra, jo vertingosios savybės nenustatytos.

Jau metus laiko stabdomas prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ naujų biurų įkūrimo projektas. To nebeapsikentę, vadovybė kreipėsi į Lietuvos valdžią prašydama situaciją arba ištaisyti, arba atlyginti padarytus nuostolius. „Lidl“ atstovė spaudai Agnė Gaižauskienė pasakoja, kad 5,8 tūkst. kv. m. pastatas su jam priskirtu 2,2 ha sklypu buvo įsigytas dar pernai rudenį per VĮ Turto banko surengtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną. Sklype buvo numatyta statyti biurų pastatų kompleksą.

Nors aukcione atsirado pirkėjas pastatui, kuriame veikia konservatorių lyderio žmonos Austėjos Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla, sandorį stabdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Šis pastatas stovi valstybinėje žemėje, kuri išnuomota „Lietuvos energijai“, o pastaroji per savo įmonę „NT Valdos“ ten stovintį pastatą yra išnuomojusi mokyklai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pardavė neseniai įsigytą sklypą Pašilių kaime netoli Vilniaus, BNS penktadienį patvirtino prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė. Šį kaime Vilniaus rajone esantį 16 arų žemės sklypą šalies vadovė neseniai pirko už 50 tūkst. eurų. Pasak patarėjos, sklypą prezidentė pardavė už tą pačią kainą, už kurią jį įsigijo. Šiame sklype prezidentė planavo statytis namą, tačiau šių planų atsisakė.

Šalia Kauno klinikų ypač vertingame sklype dvi naktis iš eilės degė apleistas namas. Pirmą naktį sudegė visas namo stogas, tačiau liepsnas ugniagesiai sutramdė. Antrą naktį uždegtos namo durys ir išdegė siena. Kalbama, kad aštuonių arų sklype begriūnantis namas vilioja ir benamius, ir investuotojus. Dar prieš kelerius metus už arą šio sklypo buvo prašoma keturiasdešimt tūkstančių litų, dabar ši netoli Kauno klinikų esanti žemė dar vertingesnė.

 Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai aiškinasi, ar viena privati bendrovė teisėtai Vilniaus mieste išsinuomojo 1,4 ha valstybės žemės sklypą, kurio rinkos kaina yra didesnė kaip 300 000 eurų. STT pareigūnai turi duomenų, leidžiančių manyti, kad verslo bendrovė nuomos teises į šį sklypą įgijo sukčiaudama.

Žinių radijas Premjerui pranešus, kad Šiaulių savivaldybės sutartis su šalia karinio Šiaulių oro uosto norinčia investuoti rusiško kapitalo bendrove „Rail Skyway systems Ltd“ greičiausiai bus nutraukta, Šiaulių meras Justinas Sartauskas „Žinių radijui“ sako, kad sutartis su bendrove nebuvo pasirašyta skubotai – viskas esą buvo daroma viešai ir nuosekliai. Jis stebėjosi, kad pažymos iš teisėsaugos institucijų dėl minėtos bendrovės atsirado tik dabar.

Panevėžys – be apleistų, nešienaujamų ir sąvartynais virstančių sklypų. Tokį tikslą išsikėlusi Savivaldybė apsileidėliams taikys ne 1,5 proc., o įstatyme numatytą maksimalų 4 proc. metinį žemės vertės mokesčio tarifą. Už šešių arų sklypą mieste, Registrų centro įkainotą 100 tūkst. Lt, jo neprižiūrintis savininkas turės pakloti nebe 1500 Lt, o 4000 Lt. Apšvarinti miestą nusiteikę valdininkai surado vos keturiolika netvarkomų sklypų.

Vyriausybė posėdyje pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, numatančiame, kad tokiose teritorijose žemės sklypus būtų galima parduoti tik iki 1 hektaro ploto. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą galimų įsigyti saugomose teritorijose įsiterpusių žemės plotų dydžiai yra didesni nei nesaugomose teritorijose.

Žemės ūkio ministerija teikia Vyriausybei svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris aiškiai reglamentuotų, kas turi apmokėti už privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbus. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės įstatymo nuostatoms, buvo įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja tik savivaldybių administracijos ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymams, kuriais suvienodinama valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka. Taip pat siūloma aukcionus modernizuoti ir vykdyti juos elektroninėje erdvėje.

Žemės ūkio ministerija siūlys Vyriausybei projektų paketą, kuriuo suvienodinama valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka. Taip pat siūloma aukcionus modernizuoti ir vykdyti juos elektroninėje erdvėje.

Vaidotė Šantarienė Prekybos centrą Vytauto gatvėje, netoli autobusų stoties, statyti norinčiai Vokietijos įmonei „Lidl“ įsitvirtinti Ukmergėje nepavyksta. Jos ir savivaldybės ginčai persikėlė į teismus. Dar 2011 metų gruodį šios bendrovės atstovai į rajono savivaldybę kreipėsi informuodami, kad norima Ukmergėje vykdyti statybas. Esą pageidaujama statyti apie 2000 kv. m ploto maisto prekių parduotuvę Vytauto g. 54 arba Vytauto g. 102 sklypuose.

 Albinas Čaplikas VL žurnalistas Kai žemdirbiai, Žemės ūkio ministerijos ir Seimo nariai diskutuoja apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d., galima pamanyti, kad jie kalba skirtingomis kalbomis ir vieni kitų nesupranta.

 „Kol nespusteli stipresnis šaltukas, savaitgalius galima leisti ir lauke. Tačiau labai nesmagu, kai aplink tamsu. Noriu apšviesti sklypą. Patarkite, nuo ko pradėti“, – prašo Raimondas. Atsako kraštovaizdžio architektas Vidas Vainius. Tinkamai apšviestas sklypas pailgins mėgavimąsi grynu oru, ypač jei ruduo ilgas, o žiema nešalta. Apšviesti sklypą galima įvairiais prietaisais. Gamintojai siūlo įvairių šviestuvų.

Valstybė nori atimti prieš du dešimtmečius kaimo gyventojams išdalytus, o dabar jų nenaudojamus asmeninio ūkio sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba suskato dar aktyviau tikrinti, ar tinkamai naudojama asmeninio ūkio žemė. Jei nustatoma, kad ji apleista ar suteikta neteisėtai, tokia žemė grąžinama į Laisvos valstybinės žemės fondą. „Toks procesas – dar vienas smūgis kaimui.

Nepaisant to, kad kitų valstybių piliečiams Lietuvoje negalima įsigyti žemės negalima, nemažai užsieniečių ją jau dirba. Daugiausia - pasienio su Lenkija regionuose, rašo "Lietuvos rytas". „Yra tų sandorių. Bet kuris čia iš žmonių ims ir prisipažins?", - „Lietuvos rytui" sakė su Lenkija besiribojančios Lazdijų kaimiškosios seniūnijos seniūnas Sigitas Arbačiauskas.

Pernai gyventojai aktyviau nei 2011–aisiais domėjosi žemės sklypais: nupirkta beveik dešimtadaliu daugiau sklypų nei užpernai. Tam įtakos galėjo turėti ir vis augantis gyventojų noras įsikurti ne butuose, o individualiuose namuose. Dalis besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu nusprendžia pirkti ne pastatytą namą, o įsigyti žemės plotelį ir namą statytis patys. Praėjusiais metais visoje Lietuvoje užfiksuota 7,5 proc.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės mokestį pradėjus skaičiuoti pagal vidutinę žemės rinkos vertę, nepatenkinti gyventojai ir verslininkai. Mat jiems sklypo vertė padidėja kelis kartus, pakyla mokesčiai už žemę. Žemės savininkų sąjunga siūlo taisyti šį įstatymą, praneša „Panorama“. Vietoj ankstesnio pusantro procento tarifo dabar kiekvienos savivaldybės valia jis gali svyruoti nuo 0.01 iki 4 proc.

Teismo posėdžiuose, kuriuose gvildenami ne tik atskiriems piliečiams, bet sykiu ir visai Biržų senamiesčio plėtrai itin aktualūs klausimai, rajono savivaldybė kartais net nesiteikia dalyvauti. O štai į sostinės verslininkų norus aptarti turgaus sklypo reikalus, regis, stengiamasi atsižvelgti.

Investuotojams iš užsienio Baltarusijoje bus leidžiama įsigyti privačios nuosavybės žemės, remdamasi ekonomikos ministru Nikolajumi Snopkovu skelbia „RIA Novosti“. Šiuo metu užsieniečiai negali nusipirkti žemės sklypų buvusioje Sovietų Sąjungos respublikoje. „Nuo 2013 metų mes siūlome šį klausimą išspręsti (...), parduodant žemės sklypus investuotojams su privačios nuosavybės dokumentais“, – sakė N. Snopkovas.

Kaip reaguotumėte, jei vieną dieną sužinotumėte, kad namas, kuriame gyvenate, bus nugriautas? Su tokia realybe susidūrė vieno Giedraičių gatvės daugiabučio gyventojai. Žinia buvo netikėta Nei privačiojo verslo, nei valdžios institucijų atstovai derėtis su žmonėmis nesirengia. Atrodo, kad, turint pinigų, valdžios ir noro, viską galima daryti savininkams už nugaros. Praeiviai Giedraičių gatvėje mato stovintį 2-u numeriu pažymėtą visai padorų trijų aukštų daugiabutį, jame gyvena žmonės.

Teismo nuo pareigų nušalintas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras su buvusiu EBSW veikėju Kauno savivaldybę bandė įstumti į aferą. Jie už kelis pastatėlius bandė gauti milijonus kainuojančių turgaus akcijų. Pribloškė įžūlumu „Kauno dienai“ J.Kvedaras teigė, kad nepažįsta „Corporate Property Holding“ (CPH) generalinio direktoriaus Arūno Vilkelio, tačiau ant rašto, pasiekusio Kauno miesto savivaldybę, puikuojasi LFF prezidento J.Kvedaro ir A.Vilkelio parašai.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė į artimiausio komisijos posėdžio darbotvarkę paprašė įtraukti klausimą dėl Trakų centre esančio parko žemės dalies atidavimo privatiems asmenims teisėtumo. Svarstyti šį klausimą nuspręsta kilus abejonėms dėl galimai pažeistų galiojančių įstatymų ir viešojo intereso.

Lietuvoje priskaičiuojama beveik 6 000 ežerų ir mažų ežerėlių, tačiau tik prie nedidelės jų dalies galima poilsiauti ar gyventi. Šalies ežerų kadastro duomenimis, ežeringiausi Lietuvos rajonai – Zarasų, Molėtų, Ignalinos, Trakų, Elektrėnų ir Lazdijų, o vidurio Lietuvoje ir pamaryje ežerų reta. Ir tai dar ne visos kliūtys norintiems įsikurti prie ežero – būtina laikytis ir aplinkos apsaugos reikalavimų, turėti leidimą statybai.

Nuo šimto iki keliasdešimties tūkstančių litų. Tiek aplinkai tvarkyti ir želdiniams prižiūrėti, anot šias paslaugas teikiančių bendrovių, negaili ne tik įmonės, bet ir pavieniai gyventojai. Profesionalų teigimu, pagal klientų ir užsakymų skaičių rinka jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį. Nuosavų namų savininkams yra ką veikti. Vien lietaus laistoma žolė neleidžia atsipalaiduoti.

Už Eu­ro­pos Są­jun­gos mi­li­jo­nus re­konst­ruo­ja­mas Pak­ruo­jo dva­ras trau­kia ne tik tu­ris­tus, bet ir že­mės skly­pų supirkėjus. Dva­ro pa­šo­nė­je že­mė ta­po bran­gi. Prieš ke­lio­li­ka me­tų Pak­ruo­jo po­nų pa­rengtas pla­nas pra­de­da­mas įgyven­din­ti: grei­tai uni­ka­lų dva­rą iš vi­sų pu­sių ap­sups tur­tin­gų­jų gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai. Ku­me­čiams čia ne vie­ta.

Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė pagaliau pasiryžo parodyti dar neregėtus  savo šeimos turtus.  Trečiadienio vakarą ji  pirmą kartą LNK „Karamelinių naujienų" kūrybinę grupę ir visą Lietuvą kviečia į ką tik pastatytą, dažais ir prabanga kvepiančią sodybą Trakų rajone, ant Margio ežero kranto. „Tą žemę aš įsigijau pagal skelbimą. Kainavo gan pigiai, nes sklypas buvo tikras šabakštynas", - apie naują nekilnojamąjį turtą sakė K. Brazauskienė.

Užp­raei­tą sa­vai­tę Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ri­bas – 218 hek­ta­rų, ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti ant­ra­jam ir tre­čia­jam Pra­mo­ni­nio par­ko plėt­ros eta­pams. Po­li­ti­kai neat­siž­vel­gė į sa­vo įmo­nės „Šiau­lių oro uos­tas“ pra­šy­mą re­zer­vuo­ti uos­to priei­gas plės­tis atei­ty­je.

Ketvirtadienio, gegužės 3 d. vakarą Justiniškių mikrorajone esančios vienos iš didžiausių Vilniaus metalinių garažų bendrijų teritorijoje vyko susirinkimas, kurio metu jos nariams buvo pranešta, kad pagal praėjusių metų rugsėjo 20 d. priimtą teismo sprendimą atstatytos privačios nuosavybės sklypo dalį užimantys garažai turi būti iškeldinti.

Taip nusprendė Vlniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys kaltintas  piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu. Teisme V.Čeglikas ne kartą sakė buvęs nepagrįstai apkaltintas, aiškino tik vykdęs įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriai buvo įpareigotas parduoti areštuotą  turtą.Teismo nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Žemdirbiams sunku suvokti, kodėl turint išsamius šalies dirvožemių našumo duomenis dirbamą žemę nuspręsta apmokestinti pagal rinkos vertę. Senas žemės vertinimo tradicijas išsaugojusi Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, sukaupusių išsamią informaciją apie visos šalies dirvožemius. Neseniai išleista grupės mokslininkų parengta monografija „Lietuvos žemės našumas“, kurioje pateiktas atnaujintas žemės našumo vertinimas.

Alytaus kaimynystėje, Alovės seniūnijos Takniškių kaime, tuoj už viaduko į Pivašiūnus, daugiau kaip aštuonių hektarų žemės plotą, kuriam suteikta teisė dalyti į daugiau nei 30 sklypelių mažaaukščių namų statybai, valdo du asmenys. Tai Alovės seniūnė Irma Kašėtienė ir Alytaus rajono savivaldybei pavaldžios Greitosios medicinos pagalbos stoties mechanikas Jonas Danilevičius.

Advokatų kontora „Borenius“ kartu su projekto partneriais Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybe (MRUSA) ir interneto portalu „Balsas.lt“ bei savaitraščiu „Balsas.lt savaitė“ kviečia MRU studentus dalyvauti konkurse „Borenius“ stipendijai gauti. „Borenius“ stipendija bus įteikta geriausio straipsnio „Nuosavybės teisės įgyvendinimas į žemės sklypą Mėnulyje“ autoriui.

Siekiant 2012 metų ketvirtą ketvirtį iš esmės užbaigti žemės grąžinimą, siūloma sudaryti galimybę už valstybės išperkamą žemę miestuose atlyginti pinigais.

Šalies žiniasklaida praneša, kad į Lietuvą, taip pat ir į Tauragę, vėl veržiasi didžiausias Europos prekybos tinklas „Lidl“. Šis maisto produktais prekiaujantis vokiečių tinklas mūsų šalyje buvo įsigijęs 28 sklypus prekybos centrams statyti (vieną jų – Tauragėje). Prasidėjus krizei 21 sklypą pardavė. Dabar ši mažmeninės prekybos milžinė vėl žengia į Lietuvą, kalbama, kad „Lidl“ žvalgosi sklypo prekybos centrui statyti Tauragėje.

Ketvirtadienį miesto tarybos priimtas sprendimas uždegė žalią šviesą koogeneracinės elektrinės statybai ir milijardinei investicijai. Taryba priėmė sprendimą patvirtinti detalųjį planą, kuriuo buvo siekiama suformuoti žemės sklypą Taikos pr.