skiepai

Atšilus orams gamtoje ėmė siautėti erkės. Ne tik miškuose ar aukštose žolėse, bet ir miestų parkuose jau apstu šių itin pavojingų parazitų, kurie taikosi ne tik į žmones, bet ir į keturkojus augintinius. Šunims erkių platinamos ligos gali būti itin pavojingos, nesureagavus laiku šuo gali net numirti. Veterinarai perspėja, kad privalu pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis, o specialistai pabrėžia, net parko pievelėse augintiniai nėra saugūs.

Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) paskutinę balandžio savaitę minėdamas Europos imunizacijos savaitę, primena, kad vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas, kurių galima būtų išvengti pasiskiepijus.

Imunizacijos savaitę vis didesnis dėmesys krypsta į vakcinomis valdomas ligas ir spartų jų plitimą Europoje dėl kritusių vakcinacijos aprėpčių. Viena tokių ligų – tymai, kurios atvejų šiais metais daugiausiai registruota Rumunijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Pranešama ir apie mirties atvejus – Rumunijoje fiksuota 12 mirties atvejų, Airijoje – 1. Nuo šių metų pradžios tymų atvejų skaičius Lietuvoje taip pat auga.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas klausimas apie skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) svarbą ne tik mergaitėms, bet ir berniukams.  Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento, prof. habil. dr. Juliaus Kalibato teigimu, ne paslaptis, kad  šeimos gydytojai savo kasdieniniame darbe susiduria su didelėmis problemomis, kada bandoma išaiškinti tėvams, kodėl šie skiepai yra svarbu.

Ligonių kasos gera žinia pasitiko Europos imunizacijos savaitę – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) įsigijo 72 600 dozių Pfizer vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų. Nuo rugsėjo 1-osios šia vakcina nemokamai bus pradėti skiepyti visi 50–55 metų gyventojai.  „Tokia amžiaus žmonių grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai.

Smarkiai nukritus vaikų skiepijimo apimtims gydytojai skambina pavojaus varpais – grįžta pamirštos ligos, o naujam protrūkiui tereikia vienos kibirkšties. Kartu grįžta diskusijos, ar vaikų skiepijimas bent nuo tam tikrų infekcijų neturėtų būti privalomas norint patekti į ugdymo įstaigą. Medikai sutinka, kad norėtųsi tėvų sąmoningumo, o ne prievartinių priemonių, tačiau neatmeta ir tokio scenarijaus.

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės šviesai, todėl gali išlikti nepakitusios iki kelerių metų. Kai susižeidus jos patenka į žmogaus organizmą, stabligė pasireiškia rimtais simptomais ir net sukelia grėsmę gyvybei.

Pastaraisiais metais drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims medikai vis dažniau diagnozuoja ligas, kurios daugelį dešimtmečių buvo puikiai valdomos. Būtent kokliušas ir tymai gydytojams šiandien kelia kone didžiausią susirūpinimą. Greitai plintančios ūmios infekcijos, prasidėjusios peršalimo simptomais, gali sukelti ypač sunkių komplikacijų – plaučių ir ausų uždegimą, smegenų ligą su ilgalaikiais neurologiniais simptomais ir negalią ar net mirtį.

Gydytojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – mažėjant skiepijimo apimtims grįžta jau užmirštomis laikytos infekcinės ligos. Štai VUL Santaros klinikų intensyviosios terapijos skyriuje gydomas sunkiai kokliušu sergantis vaikas. Tai kalbėdama apie šiandienos darbo realijas pranešė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė. „Kokliušo ligoninėje tikrai nematėme daug metų arba būdavo tik pavieniai atvejai.