sirija

Sirijos užsienio reikalų ministras Validas al Mualemas (Walid al-Muallem) pasipiktinęs dėl Arabų Lygos sprendimo sustabdyti Sirijos narystę, praneša BBC. Jis pasmerkė tokį poelgį, teigdamas, jog tai „pavojingas žingsnis“ ir neteisėtas sprendimas, kuriam įtakos turėjo JAV. Arabų Lyga šeštadienį nusprendė sustabdyti Sirijos narystę organizacijoje dėl mėnesius besitęsiančių protestų žiauraus malšinimo. Trečiadienį Arabų Lyga vėl turėtų aptarti situaciją Sirijoje.

Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės pirmadienį susitarė praplėsti sankcijas Sirijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti daugiau asmenų, susijusių su žiauriu protestų malšinimu, pranešė ES pareigūnas. 27 ES valstybių narių ambasadorių susitarimą turėtų patvirtinti ES užsienio reikalų ministrai, kurie kiek vėliau susitiks Briuselyje. Per susitikimą jie patvirtins pasiūlymą nebeleisti Sirijai naudotis Europos investicijų banko fondais.

Rusija vykdys savo įsipareigojimus Sirijai dėl ginklų tiekimo, nepaisydama šalyje besitęsiančio smurto, sekmadienį pareiškė gynybos pareigūnas, praneša „RIA Novosti“. „Kadangi nėra jokių ginklų tiekimo Sirijai apribojimų, Rusija vykdys savo įsipareigojimus pagal su šia šalimi pasirašytas sutartis“, - Dubajuje sakė Rusijos federalinės karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnybos vadovo pavaduotojas.

Arabų Lyga laikinai nušalins Siriją nuo dalyvavimo organizacijos susitikimuose ir taikys Damaskui politines ir ekonomines sankcijas, nes vyriausybė nenustoja žiauriai malšinti protestų, praneša BBC. Arabų Lyga tai nusprendė per nepaprastąjį užsienio reikalų ministrų susitikimą Egipte. Lygai teko imtis griežtesnių priemonių, nes Sirija ignoravo jų pasiūlymą, pagal kurį greitai prasidėtų dialogas su šalies opozicija.

Ketvirtadienį susirėmimai tęsėsi Sirijoje, per kuriuos žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, praneša CNN, remdamasi opozicija. Per susirėmimus tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų Idlibo provincijoje žuvo mažiausiai penki žmonės, informavo Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacija. Ginkluotiems aktyvistams užpuolus saugumo kontrolės punktą, žuvo keturi kariškiai. Homso mieste žuvo trys žmonės. CNN negali patvirtinti šių pranešimų, nes Sirijoje užsienio žiniasklaida yra uždrausta.

Turkijos leidinys Milliyet pareiškė, kad disponuoja slaptu bendru Irano ir Sirijos strateginiu planu užsienio intervencijos atveju. Pasak šio plano, būtų smogta Izraeliui, Turkijai ir JAV karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose. Iranas ir Sirija planuoja šešis pagrindinius kovos frontus, praneša portalas Topwar. Irano ir Sirijos sąjungininkais turi tapti kurdų kovotojų daliniai, kuriuos Teheranas ir Damaskas planuoja apginkluoti.

Pasak Jungtinių Tautų (JT), per protestus prieš vyriausybę Sirijoje žuvo daugiau nei 3 500 žmonių, praneša BBC. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės atstovė sakė, kad tiek daug žmonių žuvo brutaliai slopinant protestus. Praėjusią savaitę Arabų Lyga pranešė, kad Sirija sutiko su opozicija tartis dėl taikos, bet opozicija teigia, kad saugumo pajėgos ir toliau žudo protestuotojus.

Sirija priėmė Arabų Valstybių Lygos (AVL) pasiūlytą planą dėl politinės krizės šalyje sureguliavimo. Tai trečiadienį Kaire pareiškė Kataro premjeras ir užsienio reikalų ministras šeichas Hamadas bin Jassimas Al Thanis. Pasak jo, Damaskas sutiko su visais AVL „kelio gairių“ punktais, taip pat ir su armijos dalinių išvedimu iš Sirijos miestų bei smurto, kurio griebiasi visi konflikto dalyviai, nutraukimu. Be to, per dvi savaites Sirijos valdžia ketina pradėti nacionalinį dialogą.

Sirijos prezidentas Bashar al-Assadas perspėjo Vakarus nesikišti į jo šalies reikalus, priešingu atveju gali kilti „žemės drebėjimas“, informuoja BBC. B. al Asadas interviu Didžiosios Britanijos laikraščiui „The Telegraph“ pažymėjo, kad dėl Vakarų kišimosi Sirija gali virsti „dar vienu Afganistanu“. Tokie Sirijos prezidento komentarai pasirodė po to, kai Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas dar kartą paragino Sirijos vadovą nutraukti represijas.

Arabų Lyga Sirijos vyriausybei išsiuntė „skubų pranešimą“, kuriuo smerkia „besitęsiantį (protestuose dalyvaujančių) civilių žudymą“, informuoja BBC. Arabų Lygos ministrų komitetas Sirijos krizei paragino Damaską „imtis reikiamų priemonių“ civiliams apsaugoti. Pasak Sirijos aktyvistų, per protestus po penktadienio pamaldų žuvo mažiausiai 37 civiliai. Daugiausia žmonių žuvo Homso ir Chamos miestuose. Protestuotojai reikalavo, kad NATO Sirijoje įvestų neskraidymo zoną.

Per protestus Sirijoje penktadienį žuvo mažiausiai 37 žmonės, praneša BBC. Nepaisant smurto grėsmės, penktadienį po pamaldų vyko bent 170 protestų. Protestuotojai sakė, kad tarp penktadienį žuvusiųjų buvo 80-metis vyras ir mažas berniukas. Daugiausia protestuotojų žuvo Homse ir Chamoje. Žmonės reikalavo, kad NATO šalyje įvestų neskraidymo zoną. Protestuotojai nori NATO apsaugos, nes Aljanso lėktuvai vaidino labai svarbų vaidmenį nuverčiant Libijos lyderį Muammarą Gaddafį.

Lietuva uždraudė Sirijos krovininiams lėktuvams kirsti šalies oro erdvę, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Lietuvos krašto apsaugos ministerijos informacija. Ministerija pranešė, kad Sirijoje registruota privati skrydžių bendrovė keletą kartų nuo liepos iki rugsėjo mėnesio prašė leidimo „Il-76“ krovininiams lėktuvams kirsti Lietuvos oro erdvę skrendant į Rusijos Karaliaučiaus sritį ir iš jos.

Libijos fronte kova tarp sukilėlių (palaikomų NATO) ir buvusiam diktatoriui Muammarui Gaddafiui lojalių kovotojų iš esmės baigėsi. Nuo šiol šalyje kovoje dėl Libijos valdžios susirungs jau pavienės sukilėlių grupuotės (Bengazio, Mizratos, islamistų ir kitos). Tačiau iškyla klausimas.

„Amnesty International“ savo pranešime teigia, kad pacientai Sirijos valstybės valdomose ligoninėse yra kankinami, nes valdžia siekia taip užgniaužti pasipriešinimą, praneša BBC. Žmogaus teises ginančios organizacijos pranešime teigiama, kad mažiausiai keturių valstybės ligoninių pacientai buvo kankinami arba su jais buvo blogai elgiamasi ir tai darė net ir medikai. Daug sužeistų civilių mano, kad saugiau nesikreipti į ligonines.

Libijos lyderio Muamaro Kadafio (Muammar Gaddafi) žūtis paskatino naujas demonstracijas Sirijoje, per kurias reikalaujama prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) pasitraukimo iš valdžios. Pasak aktyvistų ir gyventojų, šalyje buvo sustiprintas saugumas. Remiantis pirminiais pranešimais, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti į protestuotojus centriniame Homso mieste, žuvo mažiausiai du žmonės. „Su M. Kadafiu jau baigta.

„Maplecroft“ kompanija kasmet atlieka 197 valstybių tyrimą, kuriame stengiamasi identifikuoti nestabiliausius pasaulio regionus, rašo „Business Insider“. Konfliktų intensyvumo indeksas atskleidžia ant bedugnės krašto stovinčias valstybes. Analitikai pateikia 12 valstybių, kuriose šiuo metu yra susidariusi itin nestabili situacija, galinti iššaukti naują ginkluotą konfliktą.

Sirijoje per besitęsiančius susirėmimus žuvo mažiausiai 19 žmonių, praneša BBC, remdamasi žmogaus teisių aktyvistais. Sirijos žmogaus teisių stebėtojai informavo, jog dešimt žmonių žuvo vyriausybės kariams atakavus šiaurinį Banašo miestą. Pietiniame Haros mieste buvo nužudyti mažiausiai devyni kariškiai. Pasak Jungtinių Tautų (JT), beveik 3 tūkst. sirų žuvo nuo kovo mėnesio, kai prasidėjo sukilimai prieš prezidento Basharo al-Assado režimą.

Dešimtys tūkstančių sirų susirinko Damasko centre pareikšti paramą prezidentui Basharui al–Assadui, kuris stengiasi įveikti šešis mėnesius trunkantį sukilimą prieš jo režimą. Tai buvo viena didžiausių demonstracijų per kelis mėnesius sostinės centre, kurios nepaveikė protestai Damasko priemiestyje ir kitose šalies teritorijose.

Vyriausias Sirijos sunitų musulmonų dvasininkas perspėjo JAV ir Europą, kad rengs mirtininkų sprogdintojų išpuolius, jei šalys pradės karinį Sirijos puolimą. Muftis Ahmadas Hassounas, kurio sūnus prieš savaitę buvo nukautas, tai pareiškė šalyje viešinčiai Libano delegacijai. „Aš sakau visai Europai ir Amerikai: jei jūs bombarduosite Siriją arba Libaną, mes paruošime savo savižudžius sprogdintojus, kurie jau yra tarp jūsų“, – per „Al Jazeera“ televiziją sakė M. A. Hassounas.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad Sirijos nacionalinės tarybos sukūrimas yra teigiamas žingsnis, praneša BBC. Per užsienio reikalų ministrų susitikimą parengtu pranešimu ES ragina ir kitas šalis teigiamai įvertinti Sirijos nacionalinę tarybą. Dieną prieš tai Sirija perspėjo, kad imsis „griežtų priemonių“ prieš bet kokią šalį, kuri pripažins Sirijos nacionalinę tarybą. Sirijos nacionalinė taryba – septynių šalies opozicijos frakcijų koalicija – buvo sudaryta praeitą savaitę.

Aktyvistų teigimu, Sirijos pajėgos atidengė ugnį prieš žmones, šeštadienį susirinkusius į žymaus šalies kurdų lyderio laidotuves. Keli žmonės žuvo, informuoja BBC. Į kurdų opozicijos lyderio, buvusio Sirijos nacionalinės tarybos nario Meshaalio al-Tamo laidotuves jo gimtajame Kamišlio mieste susirinko apie 50 tūkst. žmonių. Penktadienį Sirijos rytuose jį nužudė nežinomi asmenys. Remiantis pranešimais, žuvo penki laidotuvių dalyviai.

Penktadienį Sirija pranešė, jog pradėti tyrimai dėl žudynių per protestų demonstracijas, tačiau paneigė įtarimus, kad valdžios pajėgos šaudė į kariškius, atsisakiusius šaudyti į protestuotojus. Užsienio reikalų viceministras Faisalas Mekdadas pareiškė, jog tik tada, kai Sirija atliks savo tyrimą, ji apsvarstys, ar įsileisti Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos paskirtą tyrimo komisiją. Daugiau nei 2 tūkst.

Sirijos rytuose nežinomi asmenys nužudė vieną iš kurdų opozicijos lyderių Meshaal al-Tamo, buvusį Sirijos nacionalinės tarybos narį. Tai pranešė šalies teisėsaugos institucijų atstovai. Šaltinių duomenimis, keturi ginkluoti vyrai įsiveržė į M. al Tamo namus ir jį nušovė. Be to, per užpuolimą buvo sužeisti dar keli žmonės, tarp jų - M. al Tamo brolis. Kol kas nežinoma, kas surengė šį išpuolį.

Rusija ir Kinija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje vetavo rezoliuciją dėl Sirijos. Užsienio reikalų ministerija Pekine trečiadienį paaiškino to priežastis. Rezoliucija buvo siekiama aklai daryti spaudimą Sirijai ir grasinti sankcijomis, teigiama ministerijos pranešime. Tačiau tai esą nepadės sušvelninti situacijos Sirijoje. Kinija paragino Jungtines Tautas (JT) skatinti dialogą su Sirija ir vengti tolesnio spaudimo Damaskui.

Sirija pateko į didžiulio geopolitinio režimo sūkurį. Šiame žaidime dalyvauja Vakarų valstybės, Izraelis, Iranas, Libanas ir kitos pasaulio galios. Siekdamos Basharo al–Assado režimo panaikinimo, JAV siekia perdaryti visą regioną, teigia analitikai. Vakarams reikia rezoliucijos prieš Siriją. Rezoliucija galėtų tapti uždanga, po kuria slėptųsi geopolitiniai tikslai Vidurio Rytuose, teigia Johnas Laughlandas iš Paryžiaus Demokratijos ir kooperacijos instituto.

Sirijos prezidentas Basharas al–Assadas pagrasino, kad puls Izraelį, jei Vakarai surengs karinę intervenciją į šalį, kišdamiesi į jos vidaus reikalus, skelbia „RIA Novosti“, remdamasi pusiau valstybine naujienų agentūra „Fars“. „Jei bus imtasi beprotiškų veiksmų prieš Damaską, man reikės mažiau nei 6 valandų nugabenti šimtus raketų į Golano aukštumas ir paleisti jas į Telavivą“, – sakė B. al–Asadas. Jis taip pat tvirtino, kad prašys Libano šiitų judėjimo „Hezbollah“ pagalbos.

Sirijos pulkininkas, perėjęs į protestuotojų prieš prezidentą Basharą al–Assadą pusę, pabėgo į Turkiją. Tai gali sukelti įtampą tarp Damasko ir Ankaros. Pulkininkas Riadas al–Asaadas Turkijos valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė, kad Sirijos kariuomenė bandė jį nukauti Rastano regione netoli Homso miesto, tačiau jam pasisekė pabėgti. „Mes apsistojome saugioje vietoje Turkijoje“, – teigė jis, dėkodamas Turkijos vyriausybei už tai, kad suteikė jam prieglobstį.

Kinija ir Rusija vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria Sirija smerkiama už protestų malšinimą. Siekiant išvengti vetavimo Europoje sudarytas rezoliucijos tekstas buvo sušvelnintas. Buvo išmesta dalis apie tiesiogines sankcijas Damaskui. Rezoliuciją kūrė Prancūzija, padedama Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Portugalijos. Šalys rezoliucijos tekstą keitė tris kartus ir bandė sušvelninti vietas, dėl kurių prieštaravo Rusija ir Kinija.

Sirijos diplomatai užsienio šalyse rengia kampanijas, kuriomis grasinama iš šalies emigravusiems disidentams, protestuojantiems prie Sirijos ambasadų, pareiškė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“. Per pastaruosius mėnesius Sirijos opozicijos šalininkai surengė nemažai protestų prie Sirijos ambasadų užsienio šalyse, vyriausybei siekiant nuslopinti šešis mėnesius trunkančius protestus prieš prezidento Bašaro al Asado (Bashar al–Assad) režimą.

Vyriausybinės karinės pajėgos šturmavo ir užėmė Sirijos miestą Rastaną, kuris keletą savaičių buvo kontroliuojamas sukilėlių pajėgų. Oficialių duomenų apie nukentėjusius nėra, tačiau opozicija praneša apie dešimtis žuvusiųjų. Rastano apsuptis truko kelias dienas, kurių metu miestas buvo bombarduojamas iš oro ir apšaudomas sunkia artilerija. Apsupties metu mieste buvo atjungta elektra ir bandens tiekimas. Vyriausybės pajėgos suėmė apie 3000 sukilėlių.

Pagrindinės Sirijos opozicijos grupės sekmadienį susivienijo ir paprašė tarptautinės bendruomenės imtis veiksmų, kad apsaugotų Sirijos gyventojus nuo smurtinių veiksmų per protestus. Stambule sukurta Nacionalinė taryba savo pranešime atmeta užsienio intervenciją, kuri „grasintų Sirijos suverenitetui“, bei ragina pasaulį diplomatinėmis priemonėmis ginti Sirijos žmones.

Turkijos vyriausybė nusprendė pirmą kartą imtis sankcijų prieš Sirijos režimą ir uždarė savo oro erdvę lėktuvams, gabenantiems į Siriją ginklus ir kitus karinius krovinius. Tai ketvirtadienį pranešė dienraštis „Hurriyet“. Šis žingsnis žengtas praėjus dviem dienoms po to, kai Turkijos premjeras Recep Tayyip Erdogan pareiškė, jog jo vyriausybė svarsto galimybę kartu su JAV imtis sankcijų prieš Siriją. Tiek ES, tiek JAV parengė kelis sankcijų prieš Damaską paketus.

Europos Taryba nutarė griežtinti spaudimą represijas prieš civilius gyventojus taikančioms šalis. ES neinvestuos į Sirijos, kuri pastaruoju metu taiko karines priemones prieš civilius, naftos gavybą. Teigiama, kad nutarta drausti investicijas į ko gero pagrindinį Sirijos eksporto sektorių, rašo lenta.ru. ES šalys dėl smurtinių Sirijos vyriausybės veiksmų prieš opozicijos šalininkus jau anksčiau ėmėsi virtinės baudžiamųjų priemonių Damasko atžvilgiu.

Sirijoje veikiančios žmogaus teisių gynimo organizacijos praneša, kad per pastaruosius šešis mėnesius šalyje buvo nužudyta daugiau nei 100 vaikų. Vienas iš tokių buvo Tameras Al Shreis. Specialiosios Sirijos pajėgos protestuose dalyvavusį paauglį areštavo balandžio pabaigoje. Po mėnesio paauglio tėvas savo sūnaus kūną atpažino viename iš morgų. Siriečio tėvas kreipėsi į Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komisiją. Jo istoriją pasakoja Al Jazeera.

Baltarusija yra naujausia Vakarų įtariamoji, kuri galbūt padeda Iranui apeiti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas, kuriomis norima sustabdyti šalies balistinių raketų ir branduolinės programos plėtrą. Jei įtarimai pasitvirtins, Baltarusija prisijungs prie Kinijos, Rusijos, Sirijos, Šiaurės Korėjos, Turkijos ir kitų valstybių, kurias Vakarų šalys įtaria padėjus Teheranui apeiti JT sankcijas nuo 2006-ųjų pabaigos, kai Saugumo Taryba priėmė pirmąsias sankcijas Iranui.

Sirijos pajėgos pradėjo vykdyti reidus ir sulaikyti aktyvistus po vienos kruviniausių savaičių per šešis mėnesius trunkantį sukilimą prieš prezidentą, informavo gyventojai ir aktyvistai. Daugybė žmonių buvo sulaikyti per reidus rytinėje genčių Deir ez Zoro provincijoje, Haurano lygumoje ir kaimuose, esančiuose netoli Chamos miesto. Teisininkas iš pietinio Deros miesto teigė matęs, kaip daugybė karių apsupo netoliese esantį Jadudos kaimą. „Aš atsitiktinai juos pamačiau ir pabėgau.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų senatoriai vyks į Siriją padėti sumažinti politinę įtampą šalyje. Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Michailas Margelovas pranešė, jog Sirijos prezidento patarėjas politikos ir žiniasklaidos reikalais ir Sirijos opozicija pritarė šiam vizitui. „Pagrindinis vizito tikslas yra nuvykti į Damaską ir susitikti su Sirijos valdžia. Be kita ko, aplankyti teritorijas, kuriose vyksta protestų demonstracijos“, – teigė M. Margelovas.

Per antivyriausybinius protestus nuo kovo mėnesio Sirijoje žuvo mažiausiai 2 tūkst. 600 žmonių, pranešė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisarė Navi Pillay. N. Pilaj, sakydama kalbą JT Žmogaus teisių taryboje, pateikė 400 didesnį aukų skaičių nei anksčiau buvo informavę JT pareigūnai. „Remiantis patikimais šaltiniais, Sirijoje per neramumus nuo 2011 metų kovo vidurio žuvo mažiausiai 2 tūkst. 600 žmonių“, - informavo N. Pilaj.

Sirijos opozicijos lyderis Ammaras Qurabis ragino Maskvą aktyviau dalyvauti siekiant išspręsti pilietinį konfliktą Sirijoje. „Rusija turi aktyviau ir pozityviau dalyvauti siekiant išspręsti Sirijos vidaus konfliktą“, – sakė žymus žmogaus teisių aktyvistas A. Qurabis per spaudos konferenciją Maskvoje. A. Qurabis į Rusiją atvyko kaip Sirijos opozicijos aktyvistų delegacijos, kurią pakvietė Rusijos nevyriausybinės organizacijos, narys.

Jau daugiau kaip pusmetį besitęsiantys neramumai Sirijoje, atrodo, ima perpildyti tarptautinės bendruomenės kantrybės taurę. Po kelis mėnesius trukusių diskusijų rugpjūčio 3 d. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmąkart savo pareiškime pasmerkė Sirijos vyriausybės pajėgų vykdomas kruvinas atakas prieš civilius gyventojus ir paragino šių represijų organizatorius patraukti atsakomybėn. Pasak naujienų portalo http://www.bbc.co.

Sirija leido Raudonąjam kryžiui aplankyti įkalintus asmenis. Raudonojo kryžiaus atstovai paskelbė, kad Sirijos valdžia juo pirmą kartą įleido apžiūrėti kalėjimų. Organizacijos vadovas pasidžiaugė, kad Sirijos vadovybė leido jiems apžiūrėti Damaske įsikūrusį kalėjimą. Pasak Raudonojo kryžiaus, tai yra didelis žingsnis jų organizacijos veikloje Sirijoje. Lenta.ru rašo, kad Raudonojo kryžiaus atstovai derybose su valdžia siekia užtikrinimo, kad būtų garantuotos žmogaus teisės šioje šalyje.

Sirijos pajėgos pirmadienį pradėjo didžiausią nuo birželio mėnesio puolimą prieš protestuotojus pietvakarinėje teritorijoje netoli Turkijos pasienio. Per reidus, kurių metu buvo stengiamasi užkirsti kelią protestuotojams kirsti sieną, žuvo civilis. Tūkstančiai šeimų birželio mėnesį pabėgo iš namų šiauriniame pasienio regione, kai kariai užpuolė miestą ir kaimus, kuriuose vyko protestai prieš prezidentą.

Sirijos saugumo pajėgos užpuolė buvusį Sirijos Chamos miesto generalinį prokurorą Adnaną Bakkourą, kuris nuo praėjusios savaitės yra dingęs, skelbiama garso įraše, praneša BBC. Garso žinutėje A. Bakkouro šalininkais prisistatę aktyvistai teigė, kad jis buvo susektas šeštadienį. Keturi iš jo apsaugininkų buvo nužudyti, o A. Bakkouras nesunkiai sužeistas. Jis sugebėjo pabėgti, sakoma pranešime. Valstybinė žiniasklaida ir toliau tvirtina, kad A. Bakkourą pagrobė opozicija.

Per Sirijos saugumo pajėgų atakas šalies šiaurės vakarų miestuose sekmadienį žuvo mažiausiai aštuoni civiliai gyventojai, pranešė vietos gyventojai ir žmogaus teisių gynėjai. Tuo tarpu šalies valdžia apkaltino ginkluotas gaujas surengus pasalą, per kurią žuvo devyni autobusu važiavę žmonės. Pranešama, kad civiliai žuvo kaimo vietovėse prie Chamos miesto ir greta esančioje Idlibo provincijoje.

Rusija pasisako prieš vienašales sankcijas, įskaitant ir ES naftos embargą, Sirijai, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas. „Mes visada kartojome, kad vienašalės sankcijos nieko gero nežada. Jos tik griauna partnerių požiūrį į bet kokią krizę“, ministro žodžius cituoja „Interfax“. Išvakarėse ES šalys nusprendė išplėsti sankcijas Sirijai. Penktadienį jos paskelbė embargą naftos produktų tiekimui iš Sirijos, skelbia AFP, remdamasi diplomatais.

Penktadienį per susidūrimus su saugumo pajėgomis Sirijoje žuvo 13 opozicijos demonstrantų, pranešė Žmogaus teisių gynėjų organizacijos. Jungtinių Tautų duomenimis, per akcijas, kuriomis reikalaujama Sirijos prezidento atstatydinimo, prasidėjusias kovą, šalyje jau žuvo per 2,2 tūkst. žmonių.

ES penktadienį paskelbė embargą naftos produktų tiekimui iš Sirijos, skelbia AFP remdamasi diplomatais. Taip reaguota į Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) atsisakymą nutraukti karines operacijas prieš opozicines jėgas. Italijos prašymu embargas jau sudarytiems kontraktams įsigalios šių metų lapkričio 15 dieną. Į ES šalis buvo tiekiama apie 95 proc. eksportuojamos Sirijos naftos. Anksčiau tokį pat draudimą įvedė Jungtinės Valstijos.

Tik panaikinusi naftos embargą Libijai, Europos Sąjunga (ES) paskelbė naftos embargą Sirijai . Diplomatų duomenimis, taip Bendrija reaguoja į besitęsiančias valdžios vykdomas represijas prieš opoziciją, praneša agentūra AFP. Oficialiais duomenimis, embargas bus taikomas naftai ir kitiems naftos produktams. Be to, dar keturiems vyriausybės Damaske atstovams uždrausta įvažiuoti į ES šalis, įšaldytos jų bei dar trijų bendrovių bankų sąskaitos.

Pasak tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“, per pastaruosius penkis mėnesius mažiausiai 88 žmonės mirė sulaikymo centruose Sirijoje, praneša BBC. „Amnesty International“ teigė, jog žuvusieji, tarp kurių dešimt vaikų, buvo mušami, deginami, kankinami elektros šoku ir kitais būdais. Anot organizacijos, visi žuvusieji buvo sulaikyti dėl dalyvavimo protestų demonstracijose.