šildymas

Vilniaus miesto savivaldybė pateikė Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) 209 daugiabučių sąrašą, kurių gyventojai panoro išskirtinėmis sąlygomis modernizuoti savo namus. II modernizacijos etapą buvo paskelbusi Aplinkos ministerija. Valstybės parama sudaro net 40 proc. projekto vertės. Gyventojams teks mokėti 60 proc. sumos. Be to, suteikiama 100 proc. valstybės parama nepasiturintiems gyventojams,100 proc.

Giedrė Sankauskaitė Šiuo metu dėl infliacijos galime jaustis pakankamai drąsiai. Šildymo sezonas nebus brangesnis, jis atpigs daugelyje šalies savivaldybių. Taip ketvirtadienį žurnalistams sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Lietuva ir toliau gyvens mažos infliacijos sąlygomis“, – kevirtadienį po SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgos žurnalistams sakė G. Nausėda.

 Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai, tinkamai pasirengę savo šildymo sistemas ir neskolingi šilumos tiekėjui, ir daugumos prašymu nusprendę įjungti šildymą anksčiau, nei bus priimtas Vilniaus savivaldybės sprendimas, patys arba (namo valdytojas – administratoriai, bendrijos ir jungtinės veiklos sutarties įgalioti asmenys) apie savo sprendimą turi pranešti UAB ,,Vilniaus energija“ Klientų aptarnavimo centrams.

Apniukę ir lietingi orai primena apie artėjantį šildymo sezoną. Žema temperatūra patalpose bei būstus persmelkusi drėgmė verčia gyventojus pasirūpinti alternatyviais šilumos šaltiniais. Ekspertai pastebi, kad šiuo metu šildytuvų pirkimo paklausa šoktelėjo kelis kartus. Patalpų drėgmė ir šaltis kenkia sveikatai Specialistų teigimu, drėgmei ir žemai temperatūrai ypač jautrūs vaikai ir pagyvenę žmonės, o šildytuvas namuose – bene vienintelis sprendimas laukiant šildymo sezono pradžios.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Numatoma vėsi rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia prognozuoja artėjantį šildymo sezoną. Jis skelbiamas vos tik vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Meteorologai skaičiuoja, kad žemesnis nei šis vidurkis gali būti jau šią savaitę. Sostinės savivaldybė informuoja, kad specialistai stebi situaciją.

Man, kaip vartotojui, rūpestį kelia tai, jog eliminavus profesionalus, daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūra daugelyje namų tapo itin primityvi ir palikta abejotinos kvalifikacijos specialistams. Menką patirtį turintys prižiūrėtojai kažką pasukioja, pareguliuoja, pakrapšto. Tuo viskas ir baigiasi.

Namų ūkiai pamažu stojasi ant kojų. Nors pokyčiai nėra įspūdingi, pagerėjimą pajausti turėtų ir patys neturtingiausi gyventojai. Tai, anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, lėmė padidėjęs minimalus atlygis bei sezoninis darbas ir sumažėjęs nedarbo lygis.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Lietuvos durpininkai, eksportuojantys didžiąją dalį pagamintų durpių, ieško galimybių Lietuvoje daugiau jų panaudoti šildymui. Esą šis pigus vietinis kuras galėtų sumažinti šilumos kainas. Dabar 90 proc. durpių ir iš jų pagamintų įvairių substratų eksportuojama, daugiausiai į Vakarų Europą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje – dešimtadalis visos Europos Sąjungos durpių pramonės.

Iki šildymo sezono liekant vis mažiau laiko, sveikatos specialistai su nerimu laukia tos dienos, kai pro kaminus ims rūkti dūmai. Tai reikš, kad dar labiau teršiamas miestas. Tiesa, specialistai pripažįsta, kad oro užterštumui kietosiomis dalelėmis turi įtakos ne tik šildymas, bet ir netvarkingos miesto gatvės.

Rūta JANKUVIENĖ Po vasaros atostogų prasideda naujas politinis sezonas. Koks jis bus Šiauliuose? „Sunkus“, – sako interviu miesto meras Justinas Sartauskas. Miesto poreikiams pinigų ir vėl trūks. Optimistinės prognozės nesipildo: Šiauliai nesurenka gyventojų pajamų mokesčio, nors viršplaninių pajamų per pusmetį gauta apie milijoną litų. Finansinio proveržio nėra – Kokį politinį sezoną prognozuojate? – Sunkų. Įtaką jau darys artėjanti savivaldos rinkimų kampanija.

2013 – ieji paskelbti sveikatos metais, todėl, artėjant naujų mokslo metų pradžiai, Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai ragina mokymo įstaigų administracijas ir šias paslaugas teikiančias įmones daugiau dėmesio skirti vaikų maitinimo organizavimui, ypač tiekiamo maisto kokybei mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.

Investicijos į Šiaulių termofikacinę elektrinę „Šiaulių energijai“ pasiteisino – vartotojams šilumos kaina pernai spalį sumažėjo net 16,6 proc., šis projektas įvertintas garbingais apdovanojimais. Prezidentės inicijuota ir Seimo palaiminta Nacionalinė šilumos strategija paliko spragų, kuriomis galimai naudojasi ir pelną kraunasi nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Noras decentralizuoti šilumos ūkį ir taip neva sumažinti galutinę šilumos kainą gyventojams nebuvo išpildytas.

Inga Kontrimavičiūtė Tiek norinčiųjų atnaujinti kiaurasienius namus Panevėžys matė tik 2009-aisiais, kai valstybė dar dengė 50 proc. renovacijos išlaidų. Aplinkos ministerijos pastangas įsiūbuoti masinę renovaciją prieš keletą metų sutvarkyto vieno moderniausių Lietuvoje Marijonų g. daugiabučio pirmininkė įvertino kaip bandymą šiais laikais įpiršti atnaujintą morališkai pasenusį automobilį. Kodėl, aiškinosi Inga Kontrimavičiūtė.

Nors vasara dar nesibaigė, gyventojai su nerimu jau laukia artėjančio šildymo sezono. Kas keisis šiemet ir ar vilniečiams vėl gresia ilga ir brangi žiema? Ketvirtadienį buvo pristatytas bendras Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Vilniaus energija“ projektas – pastatų šilumos suvartojimo analizė ir rekomendacijos gyventojams, kuris, tikimasi padės sumažinti išlaidas šildymui.

Individualių namų savininkai, svarstantys, kokią namo šildymo sistemą įsirengti ar pakeisti, sulaukė geros žinios. Jau nuo liepos mėnesio gyventojai, įsirengiantys biokatilus, gali susigrąžinti iki 30 proc. visų biokatilo įrengimui skirtų lėšų. Šia naujove siekiama paskatinti gyventojus šildyti būstą ne tik ekonomiškiau, bet ir ekologiškiau. Nors kasmet vis didesnio populiarumo sulaukiantys biokuro katilai reikalauja nemažų investicijų, skaičiuojama, kad jos atsiperka per 3-5 metus.

Vilniaus miesto savivaldybė, įsigaliojus naujoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, nustatė naujas maksimalias ribas daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrai. Apie 2700 Vilniaus mieste esančių daugiabučių su modernizuotais šilumos punktais, reguliuojamais automatiniu būdu, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros kaina mažėtų nuo 23 iki 19 ct/kv.m. arba 16 proc. Tokių daugiabučių Vilniuje yra apie 60 proc.

UAB „Viena sąskaita“ indekso duomenimis, gyventojų išlaidos būsto išlaikymui 2013 m. pavasario mėnesiais sudarė 576,7 Lt arba apie 33 proc. vidutinio Lietuvos neto darbo užmokesčio. Remiantis indekso skaičiavimais, šalyje padidinus minimalųjį darbo užmokestį, gyventojams lengviau pragyventi netapo. „Skaičiai rodo, kad šis pavasaris gyventojams buvo finansiškai sunkesnis, pabrango daugelis komunalinių paslaugų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įvertinusi šilumos tiekimo bendrovių atliktinų iki ateinančio šildymo sezono investicinių projektų efektą, taip pat skirtingų kuro rūšių kainų kaitos tendencijas, atliko ir skelbia būsimo šildymo sezono šilumos kainų prognozę.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas „Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ birželio 7 d. nuodugniai išaiškino, kokiomis sąlygomis ir kokiu pagrindu Kauno savivaldybė suteikė jam patalpas susitikimams su rinkėjais. „Kad būtų galima produktyviai dirbti, reikia kažkokios vietos“, – pasakė V.Gedvilas, kuris kiekvieną pirmadienį vyksta į Kauną susitikti su rinkėjais.

 LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“ „Turime susitvarkyti energetikos ūkį. Turime bet kokia kaina sumažinti šilumos gavybos kaštus, šilumos kainą vartotojams“, – trečiadienį LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pabrėžė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sakydamas, kad šiuo metu Lietuvos didžiausia problema – ne mokesčių sistemos sutvarkymas.

Į socialinį būstą gali pretenduoti tik mažas pajamas gaunantys asmenys, neturintys nuosavo būsto. Tačiau kai kurie iš jų savo tikrą pragyvenimo šaltinį slepia arba nė negyvena skirtame bute, name. Kartais atvykusi komisija randa nuniokotas patalpas arba svetimus asmenis, nes nuomininkas būstą neteisėtai pernuomoja. Į posėdį „su kvapu“ Joniškio rajono socialinio būsto fondo naudojimo komisija (toliau – Komisija) atvyksta į Žagarės seniūniją.

Balandžio 17–18 dienomis Palangoje vykusioje savivaldybių asociacijos organizuotoje „Miesto efektyvaus energijos valdymo“ konferencijoje savivaldybių bei verslo atstovai siūlė sprendimus, kaip galima padidinti energijos panaudojimo efektyvumą.

Šiaulių miesto visuomenininkai neseniai kreipėsi į teismą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos metų pradžioje priimto sprendimo leisti įgyvendinti investicinį projektą statant biokuro katilinę. Baiminamasi, kad dėl netinkamo sprendimo šilumos ūkis gali atsidurti privataus tiekėjo rankose, o gyventojai iš to gaus tik dar didesnę taršą. Apie šilumos ūkio pertvarką vis garsiau kalba ir aukščiausi šalies vadovai – Prezidentė ir Premjeras.

Pasibaigus šildymo sezonui, mintys apie šilumos kainas apleidžia ne visus. Šilumininkai teigia, kad naujų idėjų, leisiančių sumažinti šildymo sąskaitas daugiabučių namų gyventojams, ieškoma visus metus. Per žingsnį nuo pigiausiomis šildymo kainomis Lietuvoje besidžiaugiančių savivaldybių likusi Kretinga, stengiasi nenusileisti ir imasi visų įmanomų priemonių, kad pasivytų kitas savivaldybes.

Lina Dranseikaitė Atšilus sukruto nekilnojamojo turto rinka. Panevėžiečiai dažniausiai ieško ne vasaros poilsiui tinkamų sodų ar sodybų, o pigiai išlaikomų gyvenamųjų patalpų priemiestyje. Tačiau pagrindinis kriterijus renkantis butą yra sąskaitos už šildymą. Kaip teigia nekilnojamojo turto agentūros, komercinės paskirties patalpų pardavimo ir nuomos rinka jau keleri metai nejuda iš sąstingio, o gyventojai ieško pigaus ir ekonomiško varianto.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šalies namas rekordininkas, kurio gyventojai už kovo mėnesio šildymą mokėjo mažiausiai, yra Tauragės daugiabutis Dainavos g. 5. Ne tik sostinės, bet ir kitų Tauragės miesto daugiabučių gyventojai šiam namui tegali pavydėti. Daugumos namo butų šildymas už kovą neatsiėjo nė 50 litų, o kai kurie standartinių dviejų kambarių butų gyventojai mokėjo vos 27 litus.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės įsakymu mieste baigiamas šildymo sezonas, informuoja miesto savivaldybė. Miesto gyvenamiesiems namams, biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms į šiaurę nuo Klaipėdos ir Vilniaus gatvių šildymo sezonas baigiamas balandžio 18 d., esantiems į pietus nuo Klaipėdos ir Vilniaus gatvių – balandžio 19 d. Ikimokyklinių įstaigų šildymo sezonas bus nutrauktas atskiru Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į prognozuojamą oro temperatūrą artimiausiomis dienomis, baigia šildymo sezoną. Šildymas penktadienį bus išjungiamas miesto gimnazijose, pirmadienį – kitose mokyklose, administraciniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, trečiadienį – ikimokyklinio ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šildymą išjungia gyvenamųjų namų administratoriai, pastatų savininkai, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

Ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje nuskambėjo klausimas, susijęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojais skatinti renovaciją gana drastišku būdu: ministerija siūlo gyventojams, kurie neprisidės prie renovacijos, mažinti kompensacijas už šildymą. „Tikrai neketiname skriausti žmonių, kurie turi problemų ir naudoja socialines pašalpas, bet sprendimus reikia daryti galvojant apie būstų modernizavimą.

Termometro stulpeliams kasdien pakylant vis aukščiau, artėja metas apsispręsti dėl šildymo sezono pabaigos termino. Vilniaus ir Kauno savivaldybės, jau netrukus skelbsiančios šildymo sezono pabaigą, primena, kad apsispręsti, ar nutraukti šildymą, ar jį pratęsti, gali patys gyventojai.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad sprendimą išjungti šildymą daugiabučiuose gali priimti patys gyventojai, nelaukdami savivaldybės sprendimo. Remiantis teisės aktais, šildymo sezono pabaigą savivaldybė skelbia, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos, rašoma pranešime spaudai. Norėdami išjungti šildymą anksčiau, gyventojai turi surinkti 50 proc. ir papildomai vieną kaimynų balsą.

 Praėjusiais metais gyventojai drąsiau investavo į nuosavą šildymo įrangą ir rinkosi kokybiškesnius bei brangesnius įrengimus. UAB „Vilpra“ duomenimis saulės kolektorių, naudojamų karštam vandeniui ruošti, rinka praėjusiais metais išaugo net 60 proc. Įprastų kietojo kuro katilų pardavimai augo 15 proc. kai tuo tarpu šilumos siurblių buvo parduota net 40 proc. daugiau nei 2011 metais. Įprastų dujinių katilų rinka praėjusiais metais sumažėjo apie 20 proc.

Būti budriu piliečiu, įspėjančiu vietos institucijas apie gresiantį pavojų, yra sveikintinas dalykas. Kaip tik tokiomis vertybėmis vadovavosi moteris Baia Mare mieste Rumunijoje pamačiusi iš šalikelėje stovinčio automobilio variklio skyriaus sklindančius dūmus. Baimindamasi galima gaisro ji iškvietė ugniagesius.

  Socialdemokratai siūlo dar metams - iki 2014-ųjų pabaigos - pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šilumai. Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime įregistravo parlamentarai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas. Pasak jų, padidinus PVM šildymui iki 21 proc., valstybės biudžetas per metus gautų papildomai apie 140 mln.

Seime Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama, kad mažesnis PVM tarifas gyvenamojo būsto apšildymui būtų taikomas ir būstų savininkams, naudojantiems elektros energiją, gamtines dujas, malkas ar anglis. Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos nario Kęstučio Daukšio, šia įstatymo pataisa siekiama, kad valstybė nediskriminuotų nė vienos gyventojų grupės ir visi piliečiai galėtų mokėti už šilumą mažiau.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, kad kovo mėnesį šilumos suvartojimas daugiabučiuose prilygs 2012-ųjų gruodžio duomenims. Prognozuojama, kad senos statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena daugelis šalies gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 1500 kWh per kovo mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro ploto šildymui turėtų sudaryti apie 25 kWh, rašoma pranešime spaudai. „Užsibuvusi žiema tiesiogiai paveiks sąskaitas už šildymą.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Praėjusiais metais šildymo sezonas baigėsi antrosios balandžio savaitės viduryje, 2011-aisiais – pirmąją balandžio savaitę. Šiemet, panašu, gyventojų piniginės plonės ne tik dėl kylančių kainų, bet ir dėl ilgesnio šildymo sezono. Centrinio šildymo radiatoriai tikriausiai dar kais ir balandžiui įpusėjus. Šildymo sezonas oficialiai baigiamas, kai tris paras – ne dienas, bet paras – iš eilės oro temperatūra siekia bent 10 laipsnių šilumos.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, pasinaudodamas laidos "Mitų griovėjai" pavyzdžiu, pirmadienį spaudos konferencijoje pabandė sugriauti mitą apie tai, kiek daug dabartinė Vyriausybė padarė šilumos ūkiui. Jis nusistebėjo valdančiosios daugumos lyderių teiginiais, neva ji per pirmą šimtą dienų tariamai padarė daugiau nei ankstesnioji per ketverius metus.

Pagal Vyriausybės parengtus du naujus šilumos ūkio pertvarkos planus, šilumos gamybos kaštai sumažėtų ketvirtadaliu ir išaugtų biokuro naudojimas, sako Premjeras Algirdas Butkevičius. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose - Vilniuje ir Kaune - šiluma pigs ne anksčiau kaip po 2-3 metų, teigia Vyriausybės vadovas.

Vilniaus daugiabučiai namai, prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, šių metų vasarį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, šilumą vartojo 10 proc. efektyviau. Tai rodo bendrovės „Mano būstas“ išanalizuoti duomenys.

Kai kurie biokuro gamintojai šią žiemą pristigo žaliavos. Mat medžio apdirbimo įmonės šaltą ir ilgai besitęsiančią žiemą pačios savo patalpas šildėsi pjuvenomis, atraižomis ir kitokiomis atliekomis. Kelmės rajone, Valpainiuose, įsikūrusi "Doringa" pastaruosius porą mėnesių negamino pjuvenų briketų. Bendrovės direktorius Romas Docius sako, jog medžio apdirbimo įmonės, iš kurių veždavosi žaliavą briketams, daug medienos atliekų sunaudojo savo patalpoms šildytis. Todėl neliko parduoti.

Vilniuje ir Kaune per porą artimiausių metų šildymo kainas būtų galima sumažinti ketvirtadaliu, trečiadienį sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Premjeras Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje kalbėdamas apie išmaniąją pramonę teigė suprantąs, kad Lietuvos verslo konkurencingumui yra labai svarbi energijos kaina, ir sakė, jog Vyriausybė yra pasirengusi ją sumažinti.

 Šiauliečiai per savaitę turi apsispręsti – sutinka renovuoti savo būstą ar ne. Šiemet Šiauliuose planuojama renovuoti 10–15 daugiabučių. Renovuotinų namų gyventojai, pakviesti į Savivaldybę, išklausė Būsto energijos taupymo agentūros vadovo Valiaus Serbentos argumentų, tačiau svarstė, ar „vata ant sienų“ yra tikroji modernizacija. Atrinko kiauriausius namus Šiemet pagal naująjį modelį savo būstą renovuoti apsisprendusiems gyventojams valstybė kompensuos 40 procentų renovacijos išlaidų.

 Lietuvoje vykdant svarbius energetikos projektus politikai vadovaujasi pernelyg dideliu optimizmu, nesiremia matematiniais skaičiavimais, o tai trukdo Lietuvoje suformuoti ekonomiškai pagrįstą energetikos strategiją, mano ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Politikų optimizmą, kalbant apie energetinius projektus, jis įvardina kaip vieną didžiausių problemų ir lygina jį su erkės sindromu – svarbu įsisiurbti, o kaip bus vėliau – žiūrėsime.

Pernai penktadaliu pabrangus kuro kainoms ir po 12 proc. šildymo bei elektros kainoms, bendros verslo sąnaudos energetiniams ištekliams padidėjo 61 procentu. Atsižvelgiant į tai, kad ir toliau prognozuojamas kuro kainų augimas, bendrovių išlaidos energetiniams ištekliams turėtų augti ir artimiausiais metais, pristatydamas KPMG Baltics atliktą tyrimą penktadienį energetikos konferencijoje „Naujoji Lietuvos energetikos strategija“ pasakojo šios įmonės partneris Rokas Kasperavičius.

Žurnalistų etikos inspektorė atmetė UAB „Pakruojo šiluma“ skundą dėl „Pakruojo krašto“ publikacijos „Kodėl Pakruojis tapo brangiausios šilumos įkaitu?“ (2012 11 30) paskelbtos informacijos.

Dalis šiuo metu egzistuojančių PVM lengvatų – toleruotinos. Kitos valdžios svarstomos PVM lengvatos, pavyzdžiui kai kuriems maisto produktams, šildymui, kultūriniams renginiams ar viešbučiams, reikš daugiau atskirų sektorių subsidijavimą nei paramą specifinėms vartotojų grupėms ir teigiamo efekto joms ar valstybės biudžetui neturės. Iš dabar galiojančių PVM lengvatų tikslus, kurie buvo užsibrėžti, veikiausiai pasiekia tik kelios, tai –  5 proc.

Šiųmetis sausis buvo šaltesnis už pernykštį. Tai atsispindėjo ir išaugusiose radviliškiečių sąskaitose už centralizuotą šildymą. Brangiausiai šiluma kainavo raudondvariečiams – kone 12 litų už kvadratinį metrą. Už šildymą – ir po 700 litų Šaltesnis šių metų sausis (vidutinė mėnesio temperatūra buvo minus 6,6 laipsnio) rajono katilines privertė dirbti intensyviau nei praėjusių metų sausio mėnesį. Pernykštis sausis buvo kiek švelnesnis – vidutiniškai – 3,5 laipsnio šalčio.

Vilniaus daugiabučiai namai, prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, šilumą vartojo 7,5 proc. efektyviau. Tai rodo bendrovės „Mano būstas“ išanalizuoti duomenys. 2013 metų sausio mėnesį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas įmonės administruojamuose namuose siekė 34,65. Šis rodiklis sumažėjo 7,5 proc.