šildymas

 Atsinaujinus diskusijoms apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimą, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad minimalus šio mokesčio tarifas Europos Sąjungoje (ES) yra 15 procentų. „Ši diskusija iš tikrųjų užduoda gilesnius klausimus, tarp kurių - kokio apskritai dydžio turėtų būti PVM. Jeigu PVM būtų 3 ar 5 proc., mes turbūt apie tai nediskutuotume, reikia ar nereikia lengvatos šildymui.

Premjeras tvirtina, kad politinis sprendimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui panaikinimo kol kas nepriimtas. Algirdo Butkevičiaus teigimu, Vyriausybė daro viską, kad šilumos kainos nedidėtų. Anto jo, galutinai dėl lengvatos Seime bus apsispręsta, priimant 2015 metų biudžetą.   „Pirmiausiai mes turime pasirūpinti žmonėmis, kurių pajamos yra mažos, kurie yra socialiai remtini, jiems bus ir toliau mokamos išmokos, kaip buvo daroma ir anksčiau.

Janina Mateikienė, LRT Radijas, LRT.lt Valdančioji dauguma linkusi naikinti Pridėtinės vertės mokestį šildymui. Jei lengvata nuo sausio bus panaikinta, šilumininkų skaičiavimais, šiluma standartiniame bute galėtų brangti nuo 40 iki 80 litų per mėnesį. Anksčiau buvo teigiama, kad atpigus „Gazprom“ tiekiamoms dujoms, šildymo kainos ateinantį sezoną mažės.

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

Atliekos deginamos ne tam , kad jas sudegintume, bet tam, kad jos teiktų šilumą, teigia diskusijos apie atliekų tvarkymą ir jų panaudojimą energijai gauti dalyviai. Kitas klausimas – kaip padaryti, kad energija iš atliekų – atsinaujinančių energijos išteklių, duotų kuo dagiau naudos.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad šiluma gamtinėmis dujomis šildomuose miestuose artėjantį šildymo sezoną iki naujųjų metų bus nuo 8 iki 25 procentų mažesnė, lyginat su praėjusia žiema. „Gamtinės dujos šį sezoną yra pigesnės. Didelės įtakos šilumos kainai turės tai, ar „Lietuvos dujos“ sugrąžins šilumos vartotojams „Gazprom“ kompensuotą permoką už gamtines dujas. Jei permoka bus grąžinta dar šiemet, atskiruose miestuose šiluma atpigs iki 25 procentų.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriuje nuo šiol veikia Skambučių centras, kur darbuotojai bendruoju asmenų aptarnavimo telefono numeriu (+370) 700 35 545 registruoja vilniečius į priėmimą pas socialinių išmokų specialistus dėl visų socialinių išmokų ir kompensacijų. Registracija bendruoju asmenų aptarnavimo telefonu galima darbo dienomis pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 7:30 iki 16:30 val., penktadieniais – nuo 7:30 iki 15:15 val.

Nors pagrindinės emigracijos priežastys visiems žinomos, Seimas ketina kurti dar vieną parlamentinę komisiją, kuri turėtų siekti tą emigraciją sumažinti. Jei neturi iš ko sumokėti už šildymą, sako „viso gero, Lietuva“ Seimo narys, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis, pristatydamas šios frakcijos inicijuojamos komisijos tikslus, sakė manantis, kad iš Lietuvos emigravo daugiau negu 800 tūkst. piliečių, kaip skelbia oficiali statistika.

 Atsinaujinančios energetikos bendrovei „Danpower Baltic“ Kauno savivaldybė šią savaitę suteikė leidimą pradėti kogeneracinės elektrinės statybas Kaune, Taikos prospekte. Biokuro jėgainės pajėgumai sieks 20 MW šilumos ir 5 MW elektros gamybos galios, tai bus pirmoji biokuro kogeneracinė elektrinė Kaune, gaminanti tiek šilumą, tiek elektros energiją. Į jėgainės statybas bus investuoti 86 mln. litų.

 Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugpjūčio pirmoje pusėje Druskininkuose atpigo labiausiai šalyje – ji nusileido iki 22, 48 centų už kilovatvalandę. Druskininkų savivaldybės vadovai užsibrėžę kainų mažėjimo tendenciją išlaikyti ir toliau: jau gauta Europos Sąjungos parama dar vieno biokuro katilo statybai, tariamasi dėl kurorto prijungimo prie „Lietuvos dujų“. Kaip rodo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys, rugpjūtį šiluma Druskininkuose kainavo 16 proc.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lentvaryje atidaryta rekonstruota biokuro katilinė. Pasak „Prienų energijos“ vadovų, katilinei pradėjus dirbti visu pajėgumu, Trakų rajono vartotojams ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina turėtų sumažėti 10 procentų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, kad Lietuvos šilumos ūkis visiškai prie biokuro pereis 2020 metais.

Socialdemokratai inicijuoja šilumos ūkio pertvarką, kurios tikslas - iš esmės atpiginti šilumos gamybą Vilniuje ir Kaune. Pagal pertvarkos planą į Vyriausybės kontrolę pereitų ir iki 2016 metų būtų modernizuotos šių miestų šilumos jėgainės. Naujai įrengtos komunalinių atliekas ir biokurą naudojančios kogeneracinės elektrinės pagamintų 60 proc. šilumos, reikalingos dviejų didžiausių miestų centrinės šildymo sistemos vartotojams, taip pat gamintų elektrą.

Socialdemokratai inicijuoja šilumos ūkio pertvarką, kurios tikslas - iš esmės atpiginti šilumos gamybą Vilniuje ir Kaune. Pagal pertvarkos planą į Vyriausybės kontrolę pereitų ir iki 2016 metų būtų modernizuotos šių miestų šilumos jėgainės. Naujai įrengtos komunalinių atliekas ir biokurą naudojančios kogeneracinės elektrinės pagamintų 60 proc. šilumos, reikalingos dviejų didžiausių miestų centrinės šildymo sistemos vartotojams, taip pat gamintų elektrą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime, kontroliuojamame Generalinės prokuratūros, dėl UAB „Vilniaus energijos“ ir įmonių grupės „Icor“ galimai nusikalstamos veiklos, atliktas ūkinės finansinės veiklos tyrimas dėl Vilniaus miesto švietimo įstaigų šildymo išlaidų pagrįstumo. Specialistų išvadoje konstatuojama, kad Vilniaus miesto savivaldybė sostinės biudžetui padarė 71 mln. litų nuostolių pirkdama paslaugas iš UAB „City service“ už šilumos energiją.

Kauno termofikacijos elektrinei (toliau - KTE) su “Gazprom” suderėjus ženklią nuolaidą, kauniečiams artėjantis šildymo sezonas žada būti dar geresnis negu praėjęs - planuojama, kad KTE parduodama kaina sumažės iki 13,2 ct. už kilovatvalandę. 2013 m. spalio mėn. KTE parduodama kaina buvo 17,27 ct/kWh. Taigi, šiais metais šilumos kaina, lyginant su praėjusiais metais, gali sumažėti beveik 24 procentais. Tai vidutinio būsto savininkui per mėnesį padės sutaupyti nuo 50 iki 100 litų.

LRT.lt portalo skaitytojas kreipėsi į redakciją norėdamas išsiaiškinti, ar daugiabučio namo bendro rūsio lubas turėtų remontuoti savo ar visų gyventojų lėšomis. „Gyvename daugiabučio namo pirmajame aukšte. Stogo remontui naudojamos visų gyventojų lėšos. Tačiau, kai reikia apšiltinti ir izoliuoti laiptinės rūsio lubas, namo administratorius mums aiškina, kad tuos darbus turime atlikti tik savo (gyvenančių tame bute) lėšomis“, – pasakoja vyras.

žinių radijas Taupus, komfortiškas, ekologiškas – tai vadinamasis pasyvus namas, kurio sąskaitos užšildymą – juokingos. Nacionalinės pasyvių namų asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius teigia, kad pasyvus namas nėra labai sudėtinga technologinė – inžinerinė sistema. „Tai yra architektų, projektuotojų gebėjimai sukurti tokį namą, kuris vartotų mažai energijos. Pasyvus namas reiškia, kad pastatas šildymui per metus naudoja ne daugiau kaip 15kwh/m² šiluminės energijos.

Seimas nusprendė pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priimti grąžintus pakartotinai svarstyti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus su visomis šalies vadovės pateiktomis pataisomis. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su visais prezidentės pasiūlymais balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai, rašoma pranešime spaudai.

Šiandien prasidedančioje parodoje RESTA 2014 bus pristatytas namo, kurio šildymui per metur reikia tik 500 litų, projektas. „Šiais laikais kitokios statybos pastato nė neįsivaizduoju, nes gerai suprojektavus, tokie namai ne ką brangesni, nei dabartiniai šalti ir neekonomiški - sako projekto autorius Rytis Kaminskas, - Apie tokius, kitaip dar vadinamus pasyvius namus, sklando daug mitų, tad šis mūsų parengtas tipinis projektas ir skirtas praktiškai paneigti stereotipus ir suteikti būsimiems nauja...

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsibrėžus naudoti kuo daugiau biokuro, kad atpigtų šildymas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas susirūpino, kad Lietuvoje vidutinės biokuro kainos gana didelės. O kai kuriuose rajonuose šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kaina skiriasi net trečdaliu.

Vilniuje nuo šiandien, balandžio 14 dienos, kadangi prasidėjusios mokslo atostogos, atjungiamas šildymas mokyklose. Daugiabučių gyventojams ir gydymo įstaigoms šildymas bus išjungtas ketvirtadienį, balandžio 17 dieną. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose šildymas bus užsuktas nuo balandžio 18 dienos, penktadienio. Toks sprendimas priimtas šiandien, atsižvelgus į oro atšalimą.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje ir Kaune pirmadienį turėtų būti baigtas šildymo sezonas. Šildymas per kelias dienas bus atjungtas daugiabučiuose, švietimo ir gydymo įstaigose. Darželiams šildymas bus atjungtas nuo balandžio 18 dienos. Ar baigti šildymo sezoną šiandien svarstys Panevėžio ir Klaipėdos valdžia, o Šiauliai baigti šildyti kol kas neketina. Šildymo sezonas baigiamas, kai tris paras oro temperatūros vidurkis yra 10 laipsnių šilumos.

Vienas dažniausių klausimų, kuriuos pastaraisiais metais užduoda būsto pirkėjai yra šildymo kainos. Šildymo sąskaita kartais tampa svaria priežastimi keisti gyvenamąją vietą. Įmonės „Eika“ skaičiavimai rodo, kad šildymo kaina analogiško dydžio butuose naujos ir senos statybos namuose gali skirtis iki keliolikos kartų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus 50 procentų mažesnės nei prieš metus. „Šiemet kovas buvo šiltas, oro temperatūra ir šilumos suvartojimo rodikliai prilygsta lapkričio mėnesio duomenims. Todėl norintieji sužinoti, kiek teks mokėti už šildymą, gali atsiversti lapkričio sąskaitas. Tiesa, sąskaitos gali nežymiai skirtis dėl miestuose kitusių šilumos kainų“, - pataria LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Šildymo sezonas eina į pabaigą (pernai Vilniuje jis baigėsi balandžio 12-ąją), todėl rūpi vis mažiau. Tačiau mažos šildymo kainos yra vienas svarbiausių kriterijų perkantiems naują būstą. Paanalizavus įvairių Lietuvos miestų daugiabučių šilumos suvartojimą, galima nesunkiai pastebėti, kad vieno kvadratinio metro šildymo kaina sausio mėnesį skirtinguose daugiabučiuose skiriasi net iki 7 kartų. Skirtumas didžiulis – ar mokėti 60 litų, ar 860 litų – nesmagus palyginimas.

Vilniaus miesto savivaldybė atjungti šildymo vilniečiams artimiausiu metu neketina. Kauno – taip pat. Savivaldybės atsižvelgia į sinoptikų prognozes, o jos žada atšalimą. Taigi kitą savaitę dar teks mokėti už šilumą. Paprastai šildymas būna atjungiamas pirmą arba antrą balandžio savaitę, ir šiais metais anksčiau atėjęs pavasaris nieko nepakeis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigia sulaukiantis pavienių gyventojų skambučių – žmonės prašo atjungti šilumą.

Tikriausiai ne vienas esame patyrę, kad atsukus karšto vandens čiaupą, iš jo ilgokai bėga drungnas vanduo. Tokiu atveju padeda tik vienas vaistas – nekreipti dėmesio į sparčiai besisukantį skaitiklį ir kantriai laukti, kol atvėsęs vanduo išbėgs iš vamzdžių... Jei tai nutinka retkarčiais, paprasčiausias būdas kreipti dėmesio. Tačiau jei tai kartojasi nuolat, nori nenori imi galvoti, kiek pinigų kartu su vandeniu išteka lauk. Taip nutiko ir viename sostinės mikrorajone gyvenančiai jaunai šeimai.

Karolina Stažytė Kokia renovacijos prasmė, jei net ir reguliuodamas buto šildymą moki ne tiek, kiek suvartoji? Su tokiu klausimu į laikraščio redakciją kreipėsi Ateities tako 16-u numeriu pažymėto daugiabučio pirmininkė Elena Belova po to, kai vasario 18 dieną „Tauragės kurjeryje“ (Nr. 14) buvo išspausdintas straipsnis „Sąskaitos už šildymą: nuo kelių dešimčių iki pusės tūkstančio litų“. Moteris piktinosi neteisingu ir visą renovacijos prasmę griaunančiu suvartotos šilumos paskirstymo metodu.

Rusijos koncernas „Gazprom“ atsiuntė raštiškus pasiūlymus Lietuvai dėl dujų kainų ir kitų dujų tiekimo Lietuvai sąlygų. Tai BNS patvirtino premjero patarėja Rita Grumadaitė. Anot jos, informacija yra konfidenciali ir premjeras jos nekomentuoja. „Pasiūlymus gavome vakar vakare, su jais dabar susipažįsta derybų grupės ekspertai, o išvadas premjerui jie pateiks kitą savaitę“, - BNS sakė ji.

Lietuviams nerūpi, kuriame miesto rajone yra butas, jiems svarbiausia, kad išlaidos už šildymą būtų kuo mažesnės. Kaip rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa, energetinį efektyvumą svarbiausia būsto savybe įvardina beveik pusė – 49 proc. – apklausos dalyvių, o rajonas, kuriame būstas yra, svarbus tik 15 proc. žmonių. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.

 Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad naujos atliekų deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune turės gauti valstybinės reikšmės statusą ir bus kontroliuojamos valstybės. „Valstybė perims šito sektoriaus reguliavimą ir valdys dalį akcijų. Bet tai nereiškia, kad valstybė perims visą energetinį ūkį tose savivaldybėse. Esame numatę Vilniuje ir Kaune kurti tris specialiosios paskirties akcines bendroves. 51 procentas bendrovių akcijų priklausytų valstybei.

Siekiant mažinti šilumos kainas premjero ir prezidentūros apsisprendimas šilumos ūkį Vilniuje ir Kaune atiduoti valstybės reguliavimo sferai sukėlė įnirtingą šiltnamio sąlygomis šilumos ūkyje veikiančių privačių finansinių grupuočių pasipriešinimą. Noriu priminti, kad dar nuo 2011 m. balandžio mėn. Lietuvos socialdemokratų sąjunga nuolatiniais savo pareiškimais bandė atkreipti visų valdžių dėmesį į skandalingą padėtį Vilniaus šilumos ūkyje. Ne ką geresnė padėtis buvo ir Kaune.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės ir ekonominės politikos klausimais Nerijus Udrėnas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad Vyriausybė turėtų skubiai priimti politinį sprendimą ir į valstybės rankas perimti Vilniaus ir Kauno šilumos ūkius. Pasak N. Udrėno, žengus šį žingsnį, šildymas didžiausių šalies miestų gyventojams pigtų trečdaliu. „Tai užbrėžtų kainų ribą, kuri būtų aiški ir skaidri. Pagal skaičiavimus, mažiausiai 30 proc. šilumos kainą galima būtų sumažinti.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sveikina premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyvą šilumos ūkį iš savivaldybių perduoti valstybės žinion. Anot jo, dabartinė sistema, kai kurioms savivaldybėms išnuomavus šilumos ūkius privačiam verslui, yra pati blogiausia. „Jau kiek metų kalbėjau, kad reikėtų panaikinti rezultatus tos nevykusios reformos, padarytos prieš keliolika metų, kai energetika Lietuvoje buvo išskaidyta: atskirtas elektros ūkis, šilumos ūkis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus mažesnės nei prieš metus, teigiama pranešime spaudai. Vidutinė lauko oro temperatūra šį sausį buvo artima 2013-ųjų sausio mėnesio temperatūrai. Prognozuojama, kad šių metų sausį šilumos suvartojimas sovietinės statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, 60 kv. metrų buto šildymui vidutiniškai sudarė apie 1680 kWh.

Anot apklausų, ~18% britų šiuo metų laiku yra linkę namų šildymo neišjungti nei dieną, nei naktį. Daugiau nei penktadalis 18-24m. jaunuolių sakosi apskritai beveik nesistengiantys reguliuoti temperatūros namuose ir mažinti šilumos sąskaitų. Medikų teigimu, 18-21 laipsnių kambario temperatūra yra sveikiausia, tačiau tyrimų metu apklausti asmenys patvirtino atsukantys šildymą namuose iki 25 laipsnių (36% apklaustųjų), o kas dvidešimtas respondentas – iki 30 laipsnių.

Atšalus orams Virtualus šilumos taupymo konsultacijų centras www.taupykimesiluma.lt sulaukia tris kartus daugiau gyventojų klausimų, susijusių su šilumos taupymu bute ir bendrose patalpose. Didžioji dauguma užklausų – kaip elgtis per didžiuosius šalčius, jog į lauką nebūtų švaistoma brangi šiluma. Kai už lango oro temperatūra buvo artima nuliui, Virtualus šilumos taupymo konsultacijų centras per dieną vidutiniškai sulaukdavo 10 gyventojų klausimų.

Šiemet Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios biudžetinės įstaigos, kaip ir pernai, gyvens sunkiai. Nors finansavimas šiek tiek didesnis, tačiau pinigai skirti ne ugdymo procesui gerinti ar darbuotojų atlyginimams didinti, o sumokėti už šildymą. Anot miesto mero, teks taupyti amžinai. Geresnių laikų Šiaulių miesto biudžetinės įstaigos gali nebesitikėti. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas tvirtino, kad šiais metais, kaip ir pernai, teks susiveržti diržus.

Daugiabučio namo gyventojų sąskaitos už patalpų šildymą, įsirengus geoterminio šildymo sistemą, gali sumažėti netgi trigubai. Tiesa, energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas pataria visų pirma tiksliai apskaičiuoti, ar sumažėjusi šildymo sąskaita atpirks visas reikalingas investicijas. Vidutinė mėnesio sąskaita už 60 kvadratinių metrų buto šildymą senos statybos nerenovuotuose namuose Lietuvoje (tokių šalyje – 55,7 proc.) yra 435 Lt.

Žiema atnešė net tik šaltojo sezono pramogas. Žemyn kritęs termometro stulpelis daugeliui siejasi su didėjančiomis sąskaitomis už šildymą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pažangių valstybių, vis daugiau gyventojų šią problemą spendžia savarankiškai, iš esmės ir ilgam.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prezidentės patarėjas Nerijus Rasburskis pastebi, kad pastaruoju metu Vilniaus šilumos ūkis monopolizuojamas kelių privatininkų, tačiau privati iniciatyva nelinkusi daryti nuolaidų savo pelno sąskaita.

Antanas Vaičeliūnas Sausio mėnesio vidurys atnešė ne tik žiemiško oro gūsį, bet daugiabučių namų gyventojus apdalino ir šildymo sąskaitomis už praėjusį gruodį. Paskaitę jas, vieni stvėrėsi vaistų, kiti - telefonų.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Savaitgalį prognozuojamas 14–19 laipsnių šaltis gali padidinti aplinkos užterštumą. Taip LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako aplinkos viceministras Almantas Petkus. Jo teigimu, didėjantys šalčiai visuomet priverčia naudoti daugiau kuro šildymui, o taupantieji tokiu atveju neretai nutaria sudeginti ir nuodingas atliekas. Sinoptikės Teresės Kaunienės teigimu, šeštadienį silpnės vėjas, snigti turėtų tik pirmoje dienos pusėje, pietrytiniuose rajonuose.

Kauno vartotojai dėl šiltesnių orų, padidėjusio biokuro naudojimo, atpigusių dujų bei šilumos energijos sausį gaus daugiau nei trečdaliu mažesnes sąskaitas už šildymą. Kauno šilumos tiekimo bendrovė „Kauno energija“ penktadienį pranešė, jog sąskaitos už šildymą bus apie 37 proc. mažesnės nei prieš metus. Vidutinė sąskaita už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą gruodį sieks 269 litus (2012-ųjų gruodį – 428 litus). Šildymo sąskaitos bus mažesnės ir kituose miestuose.

Sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“ teigia, kad dėl mažesnio šilumos suvartojimo, kurį lėmė šiltesni orai ir mažesnių šilumos kainų, vilniečius pasieks apie 35 procentais mažesnės nei prieš metus sąskaitos už gruodžio mėnesį. Bendrovės skaičiavimu, senos statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena daugelis vilniečių, 60 kv. metrų ploto buto šildymui gruodžio mėnesį vidutiniškai buvo suvartota apie 1153 kWh. Šis kiekis šilumos vilniečiams vidutiniškai kainuos apie 305 litus.

Dauguma (šeši iš dešimties) namų ūkių Lietuvoje už šildymą vidutiniškai per mėnesį moka nuo 16 iki 50 proc. jų gaunamų pajamų – 35 proc. apklaustųjų atsakė, kad šildymo kaštai jų namų ūkyje sudaro iki 30 proc. per mėnesį gaunamų pajamų, o 27 proc. nurodė, kad jų mokėjimai už šildymą sudaro nuo 31 iki 50 proc. gaunamų pajamų. Tai parodė Būsto energijos taupymo agentūros užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonių tyrimas.

Pietų Korėjoje gimė nauja interjero mada – statyti palapines savo miegamajame, rašo odditycentral.com. Tačiau tikrai ne dėl patogumo korėjiečiai taip daro. Tai daroma taupymo sumetimais. Palapinėse naktis leidžiantys gyventojai teigia, kad jų sąskaitos už šildymą sumažėjo, kai kurių – net perpus. Kai kambariuose temperatūra nukrinta iki 19 laipsnių Celsijaus, palapinėse galima mėgautis 23 laipsnių šiluma. Ir tik vos už 37 dolerius. Palapines korėjiečiai tiesiog graibsto iš lentynų.

Šių metų lapkritis – šiltesnis nei pernai: vidutinė lauko oro temperatūra šiemet lapkritį siekė 5,1 laipsnio šilumos, pernai tą patį laikotarpį buvo 4,5 laipsnių šilumos. Lapkričio mėnesį AB „Šiaulių energija“ šilumos vartotojams kaina – 23,02 ct/kWh (be PVM). Palyginti pernai už tą patį laikotarpį ji siekė 24,04 ct/kWh, t.y. šiemet kaina buvo 4,2 procento mažesnė nei pernai.

Šiauliečiai vis dažniau geidžia šildytis patys. Žmonės renkasi šildymą elektra ar net malkomis. Malkomis šildytis pigiau „AB „Šiaulių energija“ duomenimis, 2003-2012 m. nuo centralizuoto šildymo Šiauliuose atsijungė 10 daugiabučių (daugiabučiu laikomas namas nuo 3 butų), 27 butai ir 17 individualių namų. Šiemet bendrovė sulaukė 8 butų ir 2 pastatų Šiauliuose savininkų prašymų atsisakyti centralizuoto šildymo.