sergejus lavrovas

21:43. Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy antradienio vakarą iš Maskvos atvyko į Tbilisį, kur jį pasitiko Mikhailas Saakašvilis. N. Sarkozy sieks, kad Gruzija patvirtintų šešių punktų paliaubų planą, kurį jau pasirašė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pirmasis sutarties principas - įsipareigojimas nenaudoti jėgos. Antrasis - nutraukti karinius veiksmus. Trečiasis - sudaryti galimybę laisvai teikti humanitarinę pagalbą.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili pradėjo derybas. Apie tai pranešė Vokietijos užsienio politikos žinybos vadovo pavaduotojas Gernotas Erleris. Jo žodžiais, S. Lavrovas ir E. Tkešelašvili palaiko tiesioginį kontaktą, praneša AFP. JTO saugumo tarybos posėdyje Rusijos atstovas JTO Vitalijus Čurkinas pranešė, kad S. Lavrovas ir E. Tkešelašvilis kalbėjosi telefonu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tikina, kad Rusija neketino veltis į karinį konfliktą, tačiau imsis visų būtinų priemonių. Rusijos prezidentas Dimitrijus Medvedevas teigė, kad Rusija sieka priversti Gruziją nutraukti kovą Pietų Osetijoje.

Rusija, kuri vykdo intervenciją į Gruziją, griebėsi ir propagandinių išpuolių prieš šią šalį. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau paskelbė, kad Gruzija kai kuriuose Pietų Osetijos regionuose jau surengė etninius valymus. Ministras teigia, kad regioną ištiko humanitarinė katastrofa. S. Lavrovas pareiškė, kad Gruzija turi skaičiuoti ne svetimus tankus bei lėktuvus, o susirūpinti sava karine technika, kuria griaunamos ligoninės bei namai.

Mažėjant Arkties ledo dangai didėja pretenzijos į jos slepiamus turtus. Pradėjus tirpti Arkties ledynų dangai kaimyninės valstybės skuba reikšti pretenzijas į vandenyno dugne esančius naftos ir dujų išteklius, rašo Kanados dienraštis „The Globe and Mail“. „Mes buvome pirmieji ir turime teisę pretenduoti į visą Arktį, bet jei mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Kanada, norėtų gauti kokią nors jos dalį, galėtume dėl to derėtis“, – tvirtina lakiais posakiais garsėjantis rusų ultranacionalistas Vladimira...

Nutrūkęs tiekimas naftotiekiu "Družba" Lietuvą paskatino intensyviau ieškoti alternatyvų energetiniams šaltiniams iš Rusijos ir suteikė Vilniui svertų tarptautinės politikos arenoje, mano politikos ekspertas.

Rusija Kinijai atiduos maždaug 300 kvadratinių kilometrų teritorijos. Be to, siekdamos išspręsti jau kurį laiką besitęsusį teritorinį konfliktą, abi šalys pirmadienį pasirašė papildomą protokolą, kuriame išsprendžiama rytinės valstybių sienos problema. Dokumentą pasirašė Kinijos užsienio reikalų ministras Jangas Jieči bei Rusijos užsienio politikos vadovas Sergejus Lavrovas. Pastarasis Kinijoje vieši su darbo vizitu. Rusija Kinijai perduos Amūro upėje esančios Tarabanovo salos kontrolę.

Lenkija už leidimą dislokuoti PRG elementus nori „Patriot“ raketų, penktadienį pareiškė šalies gynybos ministras. „Patriot“ raketos - pagrindinė sąlyga, nuo kurios priklausys, ar lenkai sutiks priimti PRG elementus. JAV siūlė „Patriot“ raketomis Lenkijai naudotis vienerius metus, tačiau premjeras Donaldas Tuskas šį pasiūlymą atmetė. Ant jo, „Patriot“ baterija Lenkijoje turėtų būti dislokuota nuolat.

Paskutinieji Irano įvykdytų raketų bandymų rezultatai rodo, kad JAV Vidurio Europoje planuojamas įkurdinti priešraketinės gynybos skydas yra visiškai nereikalingas, teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, bandymai įrodė, kad Iranas turi raketas, kurios gali skristi ne toliau kaip 2 tūkst. kilometrų. JAV teigia, kad skydas yra būtinas siekiant apsisaugoti nuo priešiškų valstybių.

Po to, kai Rusija prisipažino, kad jos naikintuvai šios savaitės pradžioje keliskart buvo pažeidę Gruzijos oro erdvę, Tbilisis atšaukė iš Maskvos savo ambasadorių, skelbia BBC. Tbilisis pareiškė, kad toks Rusijos elgesys yra įžūlus agresijos aktas. Priminsime, kad Rusija anksčiau neigė, jog jos naikintuvai skraidė virš Pietų Osetijos teritorijos.

Penktadienį Pietų Osetijoje smarkiai išaugo įtampa separatistams pranešus, jog du žmonės žuvo per smarkų apšaudymą iš pabūklų, ir pagrasinus atsakomaisiais sunkiosios ginkluotės veiksmais. Rusija apkaltino Tbilisį įvykdžius "agresijos aktą" prieš Pietų Osetiją. Europos Sąjunga (ES) ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) pareiškė susirūpinimą dėl didžiausio šių metų incidento regione.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ragina Gruziją pasirašyti dokumentą, garantuojantį nenaudoti jėgos Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. „Mes raginame nutraukti bet kurias provokacijas, bet kuriuos veiksmus, kurie gali išprovokuoti konflikto paaštrėjimą“, - sakė S.Lavrovas žurnalistams penktadienį.

Jungtinės Valstijos ir Lenkija trečiadienį sudarė preliminarų paktą dėl prieštaringai vertinamo priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementų Lenkijos teritorijoje, sakė JAV valstybės departamento aukšto rango pareigūnas. "Šiuo metu esu tikrai patenkintas tuo, kad per kelias pastarąsias dienas padarėme tikrai gerą pažangą", - sakė pareigūnas, kuris prašė jo pavardės neskelbti.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog Maskva neprieštarauja, kad Europos Sąjunga (ES) vaidintų aktyvesnį vaidmenį sprendžiant „įšaldytus konfliktus“ posovietinėje erdvėje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Gruzija vengia spręsti svarbiausius uždavinius, galinčius padėti sureguliuoti Gruzijos ir Abchazijos konfliktą. S.Lavrovas prioritetiniais uždaviniais pavadino įtampos Kodorio tarpukalnėje mažinimą ir dokumento dėl jėgos nenaudojimo pasirašymą. „Realiai matome, kad Gruzija šį paprastą požiūrį į įtampos mažinimą bando apipinti aibe išankstinių ir visiškai neįvykdomų sąlygų“, - sakė S.Lavrovas.

Šią savaitę, ketvirtadienį ir penktadienį, Vakarų Sibire, naftos sostine vadinamame ir dėl šio verslo suklestėjusiame Chanty Mansijske, vyks ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas, kuriame ketinama galutinai susitarti dėl derybų siekiant parengti Strateginės partnerystės sutartį pradžios. Derybos beveik dvejus metus buvo užstrigusios dėl Lenkijos ir Lietuvos keltų sąlygų.

Balandį atrodė, kad JAV ir Rusija susitarė dėl PRG, tačiau priešprieša juntama ir šiandien. Maždaug prieš savaitę pasklido gandų, kad JAV gali pasirinkti Lietuvą kaip bazę priešraketinės gynybos (PRG) įrengimams. Kai kurie ekspertai mano, kad tai - apgavystė. JAV ir Lenkijos derybos dėl PRG sistemos elementų dislokacijos šioje valstybėje akivaizdžiai įstrigo dėl Varšuvos reikalavimų mainais suteikti išties milžinišką karinę pagalbą.

Maskva neatmeta galimybės, kad Jungtinės Valstijos veda neoficialias derybas su Lietuva dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalių dislokavimo jos teritorijoje. „Oficialaus atsakymo mes negavome.

Maskva paprašė JAV informacijos, susijusios su spaudoje pasirodžiusiais pranešimais apie JAV ir Lietuvos derybas dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos elementų dislokavimo, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pasak jo, Rusija žino apie JAV ir Lietuvos derybas PRG tema tiek pat, kiek ir žiniasklaida, nors Vašingtonas šiuo klausimu deklaruoja skaidrumą. „Mes žinome lygiai tiek, kiek žinote jūs, - sakė S.Lavrovas Rusijos žiniasklaidai.

Ukrainos teritorinio vientisumo problemos šaknys susiformavo labai seniai, o štai potencialaus konflikto dėl Krymo tarp Maskvos ir Kijevo istorija prasidėjo 1954 m., kai minint Rusijos ir Ukrainos „susivienijimo“ 300-ąsias me­tines tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas perdavė visą Krymo regioną (anksčiau priklausiusį Rusijos SFSR) Ukrainos SSR kaip „broliškos“ meilės įrodymą. Oficialiai ši „dovana“ buvo patvirtinta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sprendimu.

Niekada ypač šilti nebuvę Gruzijos bei Rusijos santykiai patyrė dar vieną smūgį po to, kai Rusijos spauda pranešė, kad šios šalies Federalinė Saugumo Tarnyba sulaikė Gruzijoje gimusį Rusijos pilietį, kuris kaltinamas ne tik šnipinėjimu Tbilisio naudai, bet ir dalyvavimu teroristinėje veikloje Šiaurės Kaukaze, skelbia „Laisvosios Europos Radijas“. Kaltinimai, kuriuos Gruzija vadina tiesiog primityvia provokacija, tarsi aidas atkartoja 2006 metų įvykius, kai iš Gruzijos buvo išguiti 4 Rusijos ka...

Laikraštis „The Wall Street Journal“ klausia, koks buvo paskutinis Vladimiro Putino žingsnis būnant Rusijos prezidentu, ir tuoj pat atsako: jis privedė Kaukazą prie naujo karo ribos. Ir galbūt pirmas jo, kaip premjero, žingsnis bus šią ribą peržengti.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį, susitikęs su naujuoju premjeru Vladimiru Putinu, išklausė pastarojo pasiūlymus dėl ministrų kėdžių perskirstymo naujojoje Vyriausybėje, skelbia „Russia Today“. Savo postuose liko finansų ministras Aleksejus Kudrinas, prekybos bei ekonomikos ministrė Elvira Nabiulina, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bei gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas.

Estija remia Lietuvos reikalavimus, susijusius su Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) derybų dėl naujo susitarimo pradžia, bet nepritaria tam, kad pavienės šalys šiuo klausimu naudotųsi veto teise, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas. „Dabar kalbama apie derybų pradžią, kad apskritai kada nors ko nors būtų galima pasiekti. Mūsų pozicija tokia: taip, derybos galėtų prasidėti“, - sakė U.Paetas penktadienį Estijos televizijos rytinėje naujienų laidoje.

Rusija perspėjo, kad atsakys į kiekvieną Gruzijos mėginimą naudoti jėgą separatistinių regionų atžvilgiu, skelbia BBC. Maskva apkaltino Gruziją rengiantis įvykdyti invaziją į Abchaziją ir pareiškė stiprinanti savo karinį kontingentą tiek Abchazijoje, tiek Pietų Osetijoje. Gruzija itin aštriai sureagavo į tokius Rusijos veiksmus, o šalies ministras pirmininkas tokį Kremliaus elgesį pavadino tiesiog neatsakingu.

Europos valstybėms antradienį nepavyko įtikinti Lietuvos leisti ES pradėti derybas su Rusija dėl naujo partnerystės pakto. Taigi mandatas pradėti derybas ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge liko nepatvirtintas, praneša Lietuvos radijas.

Ilgai atidėliotas naujos strateginės partnerystės tarp Rusijos bei Europos Sąjungos pasirašymas patyrė dar vieną smūgį po to, kai Lietuva dėl dvišalių nesutarimų, daugiausiai susijusių su energetika, su Kremliumi pareiškė blokuosianti šio susitarimo pasirašymą, skelbia „EU Observer“. Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad laiku nebuvo atsižvelgta į Lietuvos poziciją, todėl bus reikalaujama, jog partnerystės sutarties tarp ES bei Rusijos pasirašymas būtų išbrauktas i...

Lietuva Liuksemburge stabdys klausimo dėl ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties svarstymą, jeigu nebus atsižvelgta į Lietuvos reikalavimus. Tačiau užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pripažino, kad Vyriausybėje ketinami žengti žingsniai nėra apsvarstyti ir sulaukę pritarimo. Tam nepritaria ir ES pirmininkaujanti Slovėnija, rašo „Verslo žinios“. „Kalbėdamas telefonu su Slovėnijos užsienio reikalų ministru, pasakiau, kad jei klausimas bus įtrauktas, mes paprašysime jo nesvarstyti.

Po Lietuvai daromu Europos Sąjungos spaudimu nevetuoti derybų su Rusija dėl naujosios strateginės partnerystės sutarties slypi noras įsiteikti besikeičiantiems Kremliaus vadovams, teigia Lietuvos diplomatas. „ES tiesiog nori įteikti dovaną naujajam prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir nueinančiam Vladimirui Putinui, nesirūpindama, į kieno rankas tą dovana teikia.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, telefonu kalbėdamasis su JAV valstybės sekretore Condoleezza Rice, išdėstė principinius Rusijos vertinimus Gruzijos ir Abchazijos, Gruzijos ir Osetijos konfliktų sureguliavimo klausimais, praneša penktadienį URM. „S.Lavrovas išdėstė mūsų principinius vertinimus, ypač akcentuodamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymo įgyvendinti priemonių kompleksą santykiams su Gruzija normalizuoti aktualumą“, - pabrėžiama pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, penktadienį grįžęs iš kelionės po Libiją ir Italiją, tos pačios dienos vakare susitiko su palestiniečių administracijos vadovu Mahmudu Abbasu. V.Putinas pirmą kartą priima palestiniečių prezidentą užmiesčio rezidencijoje. Kaip pranešė aukštas pareigas užimantis Kremliaus pareigūnas, viena pagrindinių derybų temų - Rusijos pasiūlymas surengti Maskvoje tarptautinį susitikimą dėl Artimųjų Rytų problemų.

Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas mano, kad Japonija galėtų dalyvauti kuriant pasaulinę raketų grėsmės neutralizavimo sistemą. „Mes tebemanome, jog geriausias būdas stebėti ir, esant būtinybei, neutralizuoti raketų platinimo grėsmes - sukurti iš tikrųjų kolektyvinę sistemą, kuri vienytų ir Jungtines Valstijas, ir Europą, ir Rusiją, ir visas suinteresuotas šalis, taip pat, žinoma, ir Japoniją“, - sakė jis pirmadienį Maskvoje spaudos konferencijoje, pasibaigus susitikimui su Japonojos URM va...

Rusija imsis karinių ir kitokių veiksmų prie savo sienos, jei buvusios sovietinės respublikos Gruzija ir Ukraina įstos į NATO, penktadienį Generalinio štabo viršininką cituoja Rusijos naujienų agentūros. „Rusija imsis veiksmų savo interesams prie sienų užtikrinti, - sakė generolas Jurijus Balujevskis.

Maskva pareiškė, kad nė viena organizacija nepajėgs pakeisti Jungtinių Tautų (JT) ir pabrėžė, kad ji turi būti svarbiausia pasaulio institucija. „Stiprinsime JT. Jokia kita organizacija nesugebės pakeisti šios institucijos“, - sakė URM vadovas Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Maskvoje, pradėdamas susitikimą su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu.

Rusija neleis, kad Gruzija ir Ukraina taptų NATO narėmis, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes darysime viską, kad neleistume Ukrainos ir Gruzijos priimti į NATO, neleistume smarkiai pablogėti mūsų santykiams ir su Aljansu, ir su pagrindinėmis jo narėmis, ir su mūsų kaimynėmis, o tai neišvengiama, jei jos bus priimtos“, - pareiškė jis antradienį interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“. Ministras priminė, kad iki NATO viršūnių susitikimo Bukarešte Aljanso atstovai buvo pa...

Maskva reikalauja, kad Rusijos karininkams būtų leista nuolatos būti Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) objektuose Rytų Europoje, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Apie tono keitimosi (ar svyravimo) niuansus gali byloti pastarojo meto Rusijos politikų pasisakymai. Štai neseniai Maskvoje apsilankius JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir gynybos ministrui Robertui Gatesui, duodamas interviu rusų dienraščiui „Izvestija“, Sergejus Lavrovas teigė, kad Amerika sutiko leisti Maskvai stebėti Rytų Europos šalyse numatomą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą (PRGS) ir pasiūlė Rusijai garantijas dėl tos sistemos elementų galutinio įrengimo atidėjimo ik...

Rusija kol kas neatskleis savo planų, jei Ukraina ir Gruzija integruotųsi į NATO, sako diplomatas. Tuo tarpu Abchazijos prezidentas ragina NATO atsižvelgti į šios autonominės respublikos poziciją svarstant Gruzijos klausimą. Rusija „nesielgs lyg nuskriaustas berniukas“ Aukštas pareigas užimantis Rusijos diplomatas pareiškė, kad Maskva parengė planą, jei Gruzijai ir Ukrainai būtų pasiūlyta jungtis prie NATO Narystės veiksmų plano (NVP), tačiau atskleisti kortų neketina.

JAV diplomatai džiaugiasi, kad intensyviose derybose pasiektas progresas dėl tolimesnio bendradarbiavimo su Rusija. Tačiau, kaip rašo BBC, amerikiečiai pripažįsta, kad dėl svarbiausio klausimo – priešraketinės gynybos skydo – susitarti nepavyko. JAV atstovai teigia, kad progresas derantis su Rusija pasiektas tokiose srityse kaip kova su terorizmu ar masinio naikinimo ginklo plitimo prevencija.

JAV prezidentas George‘as W. Bushas priėmė Rusijos vadovo Vladimiro Putino kvietimą kitą savaitę atvykti į susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje, skelbia BBC. Baltųjų rūmų šeimininkas teigia, kad pagrindinė diskusijų tema Sočyje bus JAV Vidurio Europoje planuojamas įkurdinti priešraketinės gynybos skydas. Prezidentų susitikimas vyks po kitą savaitę vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Rumunijos sostinėje Bukarešte.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pavadino JAV sprendimą tiekti ginklus į Kosovą nelegaliu ir didinančiu nestabilumą regione, praneša „RIA Novosti“. Trečiadienį JAV prezidentas George'as W. Bushas leido tiekti į nuo Serbijos vienašališkai atsiskyrusią provinciją ginklus.

Vilniaus mažojo teatro vadovas ir Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovas Rimas Tuminas po dviejų mėnesių pertraukos vėl Lietuvoje. Nuo rūpesčių Rusijoje be atokvėpio jis neria į Lietuvos teatro gyvenimą. Prieš spektaklį – sujudimas Iš Maskvos išvykote iškart po to, kai jūsų režisuotame spektaklyje „Vargas dėl proto“ apsilankė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Serbijos ministro Kosovo reikalams Slobodano Samardziciaus vadovaujama delegacija planuoja aplankyti serbų bendruomenę Kosove. Vizito tikslas - dar kartą pranešti atskilusioje provincijoje gyvenantiems tautiečiams, jog Belgradas Kosovą vis dar laiko savo teritorijos dalimi, rašo BBC.Tiesa, S. Samardziciaus vizitas gali ir neįvykti, nes dėl savo pareiškimų per neseniai vykusius smurto proveržius ministras gali būti tol neįleistas į Kosovą, kol neatsiprašys.

JAV priešraketinės gynybos planų tikslas – apsupti Rusiją, Lenkijos spaudai pasakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Anot jo, PRGS elementų jau yra ir galėtų atsirasti Aliaskoje, Kalifornijoje, Šiaurės rytų Azijoje. „Šie elementai apjuostų Rusijos sienas, ir, ko gero, netrukus sužinotume apie įvairiuose regionuose, taip pat ir Europoje, išdygsiančius šimtus ir net tūkstančius raketų“, – pasakė S. Lavrovas. Šie nuogąstavimai nėra iš piršto laužti.

Serbija ir toliau nepraranda vilties įrodyti, kad Kosovo nepriklausomybės deklaracija yra nelegali. Tuo tarpu patys Kosovo serbai yra pasiryžę netgi griebtis smurto siekdami parodyti, kad jie niekada nesutiks su Prištinos vyriausybės priimamais sprendimais, skelbia „Spiegel Online“. Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius pradėjo diplomatinį turą Europoje, kuriuo siekiama pristatyti Belgrado poziciją.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nesiruošia bausti vienašališką nepriklausomybės deklaraciją siekiančio paskelbti Kosovo kokiomis nors sankcijomis, skelbia BBC.   Tiesa, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas čia pat pridūrė, kad Kosovo nepriklausomybės būtų klaida ir būtų galima imtis bet kokių veiksmų, kurie padėtų išvengti neigiamų tokio Kosovo albanų žingsnio padarinių. S. Lavrovas apkaltino užsienio jėgas bandant stumti provincijos nepriklausomybę.

Artėjant NATO 60-čiui, Aljanso viduje ir aplink jį pasigirdo įtartinas krebždesys. Tarsi subrendusį vaisių graužtų godus kirminas. Tie garsai dar labai sustiprėjo per Vilniuje vykusį NATO gynybos ministrų susitikimą, kai nebuvo priimta kokio nors reikšmingesnio dokumento nė vienu svarstytų klausimų. Lietuvos įvaizdžiui šis susitikimas suteikė daug ryškių spalvų, tačiau Šiaurės Atlanto organizacijoje paskatino įtarimus ar abejones dėl jos ateities.