sergejus lavrovas

Rusija ketina pripažinti rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai savaitgalį žada surengti rytų Ukrainoje, ignoruodami Kijevo vyriausybės poziciją, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė antradienį paskelbtame interviu. „Tikimės, kad tie rinkimai vyks kaip nutarta, o mes, žinoma, pripažinsime rezultatus“, – S.Lavrovas sakė dienraščiui „Izvestija“ prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai organizuoja dviejuose Ukrainos rytiniuose regionuose.

Roman Nazarenko, Ukraina Mano atmintyje išliko tos vasario nakties Maidane, dvi dienos prieš ten sušaudant Dangiškąją šimtinę, chronologija. Žmonių buvo nedaug. Tų, kurie, nebijodami mirties ir sužeidimų, bandė sulaikyti „Berkut“ būrį, besiveržiantį link scenos iš Nepriklausomybės kolonos pusės, buvo visai nedaug. Milicininkai šaudė koviniais šoviniais, mėtė granatas, nuo jų skeveldrų buvo daug sužeistų. Greitosios pagalbos mašinos nespėdavo išvežti krauju paplūdusių žmonių. Visi laukė šturmo.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas laikosi nuomonės, kad Maskvos ir Vašingtono santykių perkrovimas „neįmanomas“, kol Vakarų šalys taikys baudžiamąsias sankcijas dėl krizės Ukrainoje, jis sakė duodamas interviu, kurį trečiadienį parodė JAV televizija. D.Medvedevas kritikavo JAV ir Europos Sąjungos (ES) priemones, kuriomis Rusiją siekiama nubausti dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, jog Maskva neplanuoja nusileisti Vakarų reikalavimams, kad būtų sušvelnintos jai paskelbtos sankcijos dėl Ukrainos krizės.

Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimą apie tai, kad Ukrainoje kariauja daugybė lietuvių ir lenkų, politologas Laurynas Kasčiūnas vertina kaip komplimentą šioms šalis. Tinkamiausias atsakas Rusijai, pasak jo, būtų atkurtas glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas. Pasak Rytų Europos studijų centro analitiko, Sergejaus Lavrovo pareiškimas yra informacinio karo elementas. „Tai yra bandymas ištraukti lietuvius ir lenkus iš europinio konteksto.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pasmerkė Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, bet pasiūlė atšaukti Maskvai taikomas sankcijas, jeigu ji pasinaudotų savo įtaką, siekiant užtikrinti taikos susitarimą su Kijevu.

 Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovai ketvirtadienį Maskvoje aptars sutartį dėl vidutinio nuotolio balistinių raketų, kurią 1987-aisiais Jungtinės Valstijos pasirašė su Sovietų Sąjunga. Maskva ir Vašingtonas sako abejojantys vienas kito ketinimais laikytis šio susitarimo. Kai prieš 27-erius metus Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas pasirašė vidutinio nuotolio branduolinių ginklų nenaudojimo sutartį. Pasaulis džiaugėsi, kad dviejų supervalstybių santykiai šyla.

Ukrainos prorusiški sukilėliai sušvelnino reikalavimus suteikti jų regionui visišką nepriklausomybę, sakydami, kad gerbtų Ukrainos suverenumą mainais į autonomiją, o šis posūkis galbūt atspindi Maskvos pageidavimą pasiekti susitarimą per naują taikos derybų etapą. Sukilėlių platformoje, kuri buvo pristatyta pirmadienį prasidėjus deryboms Baltarusijos sostinėje Minske, buvo reikšmingų pokyčių Ukrainos rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, ateities vizijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad bet kokios naujos Europos Sąjungos (ES) arba JAV sankcijos priverstų Maskvą ginti savo ekonomiką, piliečius ir verslo įmones.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, kad Maskva pasiųs humanitarinės pagalbos krovinį į konflikto krečiamą rytų Ukrainą su Raudonojo Kryžiaus vėliava ir bendradarbiaudama su Kijevu, trečiadienį nurodė Kremliaus atstovas.

Maskva nori naudoti bet kokio pobūdžio diplomatiją, kad užbaigtų konfliktą Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė pirmadienį, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo išvakarėse.

  Ukrainos kariuomenės atstovas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, „apsimesdamos“ separatistų kovotojais, įsiveržė į šalies pietryčių regioną su dešimčia tankų ir dviem šarvuotaisiais transporteriais, ketindamos atidaryti naują frontą kare su prorusiškais sukilėliais.   „Šį rytą Rusijos kariuomenė, apsimesdama Donbaso kovotojais, mėgino atidaryti naują karinės konfrontacijos teritoriją Donecko srities pietinėje dalyje“, – kariškių atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams.

 Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai užbaigė sekmadienį vakare prasidėjusias „sunkias“ derybas dėl Ukrainos krizės nepasiekę konkrečių susitarimų, tačiau padarę „tam tikrą pažangą“, pirmadienį paryčiais pranešė susitikimo šeimininkė Vokietija.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas penktadienį sakė, kad Berlyne sekmadienį susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, drauge su Vokietijos ir Prancūzijos diplomatijos vadovais. „Sekmadienį būsiu Berlyne, susitikti su (Franku-Walteriu) Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu), (Laurent‘u) Fabiusu (Loranu Fabiusu) ir Lavrovu“, – „Twitter“ parašė P.Klimkinas. „Ar tai būtų kvadratinis stalas, ar apvalus, mums reikia pasikalbėti“, - pažymėjo jis.

 Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį smogė svarbiems Rusijos finansų, ginklų ir energetikos sektoriams, įvesdamos naujas griežtas sankcijas Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.   Paskelbdamas apie naujas baudžiamąsias priemones, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paneigė, kad Vakarai pradėjo naują Šaltąjį karą su buvusia sovietinių laikų priešininke, tačiau paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pakeisti kursą.

Maskva panaudos visas priemones, kad apsigintų, kai Hagoje įsikūręs arbitražo teismas nurodė jai sumokėti 50 mlrd. JAV dolerių (128,5 mlrd. litų) kompensaciją dabar jau nebeegzistuojančios Rusijos naftos milžinės „Jukos“ akcininkams, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Po „Jukos“ įkūrėjo Michailo Chodorkovskio įkalinimo tos įmonių grupės turtą perėmusi valstybinė energetikos bendrovė „Rosneft“ sakė, kad visi jos sandoriai buvo teisėti.

Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

 Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

Rusija palankiai vertintų paliaubų pratęsimą trims paroms Ukrainos rytuose, bet tai neturėtų būti tik „ultimatumo“ separatistams sudėti ginklus atidėjimas, sakė penktadienį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes tikimės, kad tai reiškia ne ultimatumo atidėjimą trims paroms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje. „Tai, kas šiandien paskelbta, jeigu tai tikrai bus patvirtinta, kad paliaubos pratęstos 72 valandoms, šitą faktą reikia sveikinti“, – sakė S.Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Rusija ir Serbija yra pasirengusios tęsti dujotiekio „South Stream“ („Pietų Srautas“) projektą. Tęsiantis konfliktui Ukrainoje, planai nutiesti tą vamzdyną tapo įtampos šaltiniu tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES). Serbijos kaimynė Bulgarija šį mėnesį paskelbė stabdanti savo indėlį „South Stream“, atsižvelgdama į Briuselio rekomendacijas, kol bus priimta nutartis, ar tas projektas atitinka ES teisines normas.

Milijardų dolerių vertės „South Stream“ dujotiekio statybos projektas, turintis padėti Sibire išgaunamoms dujoms lengviau pasiekti Europą, tapo ekonominiu koziriu Ukrainos krizėje, sako analitikai, kai Bulgarija sustabdė darbus savo teritorijoje, spaudžiama Briuselio ir Vašingtono. Dujotiekis, kurio statybos projektą palaiko Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“, Italijos ENI ir Prancūzijos EDF, turėtų kasmet perpumpuoti 63 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų iš Rusijos į Europos šalis.

Ukraina turi tapti tiltu tarp Rusijos ir Europos, o ne pėstininku svetimame žaidime, pareiškė ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį prieš dvišales derybas Paryžiuje. „Mes norėtume, kad Ukraina būtų taiki ir stabili valstybė, kad visi jos piliečiai jaustųsi lygūs ir jų teisės būtų gerbiamos“, – pasakė S.Lavrovas.

 Kelis mėnesius blokavusi bet kokius Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veiksmus dėl Ukrainos, Rusija pirmadienį sušaukė neeilinį šios institucijos posėdį ir pateikė svarstyti rezoliucijos projektą, kuriame raginama nedelsiant sustabdyti kruvinus susirėmimus Ukrainos rytuose. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Maskva pageidauja Saugumo Tarybos veiksmų, kurie galėtų sustabdyti jau ne vieną savaitę besitęsiantį smurtą rytų Ukrainoje.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad politikai, siekiantys panaudoti Ukrainą takoskyrą tarp Vakarų ir Rytų, stumia šią šalį brolžudiško karo link.

Per pirmąjį turą, išankstiniais duomenimis, didžiąja balsų dauguma prezidentu išrinktas Petro Porošenka suteikė stipresnį tarptautinį statusą Ukrainos valdžiai. Rusijos politikams liko santūriai „tikėtis dialogo“ ir „pripažinti Ukrainos žmonių valią“. (papildyta 13.51) Ukrainos milijardierius Petro Porošenka po pergalės prezidento rinkimuose pirmadienį pareiškė, kad neleis prorusiškiems sukilėliams separatistų kontroliuojamų šalies rytų paversti dar vienu Somaliu.

  Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina yra prie pilietinio karo slenksčio, todėl bus sudėtinga surengti laisvus ir sąžiningus vėliau šį mėnesį numatytus prezidento rinkimus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį sakė, kad kol kas neplanuojama jokių naujų tarptautinių derybų dėl Ukrainos ir kad pažanga siekiant šios krizės deeskalavimo įmanoma tik tuo atveju, jei priešininkų stovyklos Ukrainoje surengs tiesiogines derybas.

Rusija trečiadienį apkaltino Europą ignoruojant „fašizmo“ kilimą Ukrainoje ir pareikalavo nuodugniai ištirti dešimčių prorusiškų aktyvistų žūtį per praėjusios savaitės smurtą Odesoje. „Daug metų Europa pro pirštus žiūrėjo į tai, kaip fašizmas įgauna naujų šalininkų, kaip jo šalininkai verbuoja naujus sekėjus“, – per viešą priėmimą Maskvoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja naujienų agentūros.

Ukraina yra pasiruošusi naujam derybų ratui Ženevoje, siekiant deeskaluoti politinę krizę su Rusija, jeigu Maskva palaikys gegužės 25 dieną vyksiančius prezidento rinkimus, antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Andrijus Deščycia.

Maskva imsis atsakomųjų veiksmų, jeigu bus pažeidžiami jos interesai Ukrainoje – susiklosčius scenarijui, panašiam į padėtį Pietų Osetijoje 2008 metais, kuri nulėmė karą su Gruzija, trečiadienį perspėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Jeigu būsime puolami, mes neabejotinai atsakysime.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį turėtų susėsti prie derybų stalo Ženevoje, kad pamėgintų sušvelninti krizę šioje Rytų Europos šalyje, Amerikai perspėjus Maskvą, kad ji privalo padaryti nuolaidų arba laukti naujų sankcijų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareikalavo, kad Ukraina teisiškai įsipareigotų likti neutralia valstybe, ir pabrėžė, jog Maskva yra nusistačiusi prieš Kijevo siekius įstoti į NATO. „Žinoma, reikės tvirtų, įstatymais įtvirtintų garantijų dėl Ukrainos neblokinio statuso išlaikymo“, – S.Lavrovas sakė per susitikimą su Rusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Maskva antradienį pareiškė esanti pasiruošusi deryboms su Briuseliu ir Vašingtonu dėl Ukrainos ateities, tačiau reikalavo, kad tos šalies rytinių ir pietinių regionų, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, atstovai turėtų dalyvauti šiame procese. „Iš tikrųjų esame pasiruošę svarstyti daugiašalį formatą, kuriame būtų atstovaujama europiečiams, Jungtinėms Valstijoms, Rusijai ir Ukrainos (konflikto) šalims, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė žurnalistams.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įspėjo Rusiją nenaudoti energijos išteklių kainos kaip politinio spaudimo instrumento, kai Maskva panaikino paskutinę gamtinių dujų kainos nuolaidą Ukrainai. Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas kiek anksčiau ketvirtadienį paskelbė šį sprendimą, kuris reiškia, kad kaina už dujas Ukrainai didėja 100-u dolerių iki 485 dolerių už 1 000 kubinių metrų.

JAV leidinys „The Daily Beast“ paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuotos akimirkos iš Ukrainos saugumo tarnybos pastato, vasario 20-ąją dieną. Leidinio teigimu, šios nuotraukos įrodo, kad daugiau nei 50 žmonių žūtis buvo suplanuota buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimo. Teigiama, kad žurnalistai turi ir tai patvirtinančius vaizdo įrašus.

13 val. 34 min. (papildytas pranešimas)  Rusijos pajėgos traukiasi nuo sienos su Ukraina, sako Kijevas Rusija pradėjo laipsnišką savo pajėgų atitraukimą nuo sienos su Ukraina, pranešė vienas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas, nenurodęs, kiek karių Maskva išvedė iš tos teritorijos.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį telefonu aptarė padėties Ukrainoje raidą, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM). Pasak jos, šį pokalbį inicijavo Jungtinės Valstijos po Rusijos prezidento Vladimito Putino ir JAV prezidento Batacko Obamos (Barako Obamos) pokalbio telefonu penktadienį apie Ukrainą. S.Lavrovas ir J.Kerry suderino numatomų kontaktų datas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija neturi planų kirsti Ukrainos sienas. „Mes neturime visiškai jokio ketinimo ar interesų kirsti Ukrainos sienas.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamasis telefonu su JAV vadovu Baracku Obama (Baraku Obama), pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė galėtų nagrinėti bendrus veiksmus, kurie padėtų sumažinti įtampą Ukrainoje, šeštadienį pranešė Kremlius. V.Putinas per tą pokalbį taip pat išsakė susirūpinimą dėl „besitęsiančių ekstremistų išpuolių“ Kijeve ir padėties Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.

(papildyta 14.44) JAV ir Europa vieningai spaus Rusiją dėl veiksmų Ukrainoje, sako Obama Jungtinės Valstijos ir Europa yra „vieningos, versdamos Rusiją brangiai sumokėti už savo veiksmus“ Ukrainoje, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė pirmadienį prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių pasitarimą dėl tos krizės.

13 val. 44 min. Britanija ragina ES neįsileisti Rusijos įstatymų leidėjų dėl Krymo aneksijos Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) trečiadienį pareiškė norintis apriboti galimybę išduoti vizas „žymiems Rusijos įstatymų leidėjams“, Europos Sąjungai (ES) tariantis dėl atsako į Rusijos vykdomą faktinę Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad paruošė pasiūlymus dėl „situacijos“ sureguliavimo Ukrainoje, kuriuose atsižvelgiama į visų ukrainiečių interesus. S.Lavrovas susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu taip pat sakė, kad pakvietė JAV valstybės sekretorių Johną Kerry (Džoną Kerį) pirmadienį atvykti į Rusiją ir pratęsti derybas, tačiau šeštadienį J.Kerry atsakė, kad norėtų vizitą atidėti.

21 val. 10 min. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi pasirašyti politinę sutartį dėl asociacijos su Ukraina iki gegužės 25 dienos, kurią numatyti šios šalies valdžios rinkimai.

19 val. 11 min. Ginkluoti asmenys sulaikė JT vadovo specialųjį įgaliotinį Jungtinių Tautų specialiajam pasiuntiniui trečiadienį jėga neleista atlikti savo misijos Ukrainos Krymo regione – jį sustabdė ginkluoti vyrai ir nusivedė į kavinę, pranešė britų televizijos ITB reporteris Jamesas Matedsas (Džeimsas Meitsas). Pasak jo, JT pasiuntinį Robertą Serry (Robertą Serįs) vienoje kavinių užspeitė priešiška prorusiška minia.

JAV ir pagrindinės Amerikos sąjungininkės pirmadienį stengėsi sudaryti stiprų Vakarų frontą, siekdamos įtikinti Rusiją atšaukti strategiškai svarbaus Ukrainos Krymo regiono faktinę okupaciją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) „ryžtingai pasmerkti“ nacionalistinių ir „neofašistinių“ nuotaikų stiprėjimą Vakarų Ukrainoje. Rusijos URM pranešime nurodoma, kad S.Lavrovas taip pat kvietė ESBO pasmerkti nacionalistų pastangas uždrausti rusų kalbą Ukrainoje.

Ukraina neturi būti verčiama rinktis glaudesnių ryšių vien tik su Vakarų šalimis arba vien tik su Maskva, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė antradienį, dar kartą perspėdamas Europos Sąjungą (ES) ir Jungtines Valstijas nemėginti formuoti Kijevo politinės ateities.

 Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Urmas Paetas (Urmas Pajetas) antradienį Maskvoje pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos tarp šių šalių. Ministrai pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos ir dėl jūros sienos Narvos ir Suomijos įlankose, taip pat – susitarimą dėl diplomatinio nekilnojamojo turto, pagal kurį Estijai bus perduotas diplomatinės atstovybės pastatas Maskvoje, o Rusijai – Taline.

Pagarsėję savo destruktyvia veikla internete „Anonymous Ukraine“ programišiai turi nedaug sąsajų su Ukraina, teigiama bendroje Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisėsaugos ataskaitoje. Šiuos žodžius savo paskyroje patvirtino ir „tikrieji“ Ukrainos anonimai.