sėla

Archeologinių tyrimų metu kapinėse atkasti palaidojimai sukėlė pasipiktinimų bangą. Kol kas neaišku, kodėl archeologinių tyrinėjimų metu atkasinėjami kareivių palaikai. Paskutinėmis spalio dienomis, kai visi skuba tvarkyti kapus, atiduoda pagarbą mirusiems ir meldžiasi už jų ramybę, Biržų senamiesčio centre esantys kapai energingai kasinėjami atidengiant palaidojimus.

Neseniai pasirodė ir vieno iš šiemet tautinėms Lietuvos mažumoms skirto renginio metu buvo pristatytas naujausias Biržų krašto muziejaus „Sėla“ leidinys „Praeities miestas. Biržai Petro Ločerio fotografijose“. Leidinio sudarytojų Jadvygos Kriščiūnienės ir Snieguolės Kubiliūtės darbą labai gražiai papildo muziejaus bičiulio ir pagalbininko Boriso Januševičiaus „špaceris“ po prieškarinius Biržus.

2009-aisiais sukako 420 metų, kai Lenkijos – Lietuvos karalius Zigmantas Vaza suteikė Biržų miestui Magdeburgo teises – miestiečiai įgijo herbą, vėliavą, spaudą. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkų rūpesčiu šiai garbingai datai pažymėti yra sukurta  jau trečioji jubiliejinė moneta. Pirma moneta buvo sukurta 2005 m. ir skirta Biržų vardo paminėjimo 550-osioms metinėms, antroji – sukurta 2007 m., minint Radvilų giminės kunigaikščio titulo gavimo 460-ąsias metines.

Balandžio pabaigoje Vilniuje Biržų muziejaus direktoriui G.Butkevičiui teko atlikti malonią misiją – iš Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos gauti liudijimą, kad vienas iš muziejaus eksponatų yra įtrauktas į UNESCO registrą. Muziejus dalyvavo  Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ kuriamame UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionaliniame registre.

Dviejų milijonų panaudojimas, regis, kol kas mažiausiai rūpi užsakovams, pastato šeimininkams ir tiems, kurie atsakingi už restauravimo darbų kokybę. Nekultūra ir „chaltūra“ Biržų restauratorių darbas pilyje kelia rimtą susirūpinimą, ar europiniai milijonai tikrai sutvirtins pilies pamatus ir sienas.

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ lankėsi svečiai iš Vilkaviškio Dalia Stanislova Vaišnoraitė - Monkevičienė ir Edmundas Monkevičius. Gerbiama Dalia muziejininkams nemažai suteikė žinių, prisiminimų, nuotraukų apie savo tėvelį, gana įdomios, specifinės, stiprėjančiai jaunai Lietuvos valstybei labai reikalingos profesijos atstovą – ilgametį Biržų apskrities politinės policijos viršininką Kazį Vaišnorą.

Grafai Tiškevičiai Biržuose buvo sukaupę 20 tūkst. knygų biblioteką. Biržų muziejininkai suka galvas, kaip įsigyti tris buvusios didžiulės bibliotekos knygas, už kurias prašoma 48 tūkst. litų. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ stovi aukų dėžutė. Čia lankytojai kviečiami aukoti pinigų, reikalingų trims ypatingoms knygoms pirkti.

Vokietijai 1941 06 22 užpuolus Tarybų Sąjungą ir okupavus kartu Lietuvą, Biržuose buvo pradėtos leisti „Naujosios Biržų žinios“. Jau pirmame numeryje 1941 07 19  greta kitos įvairiapusės informacijos yra įdėtas toks straipsnelis, aprėmintas juodai. Jie mirė, kad kiti gyventų! Birželio mėn. 30 d. Biržų miesto katalikų kapinėse palaidotas partizanas Jonas Valunta. Jis krito nuo bolševikų rankos Pasvalyje birželio 28 dieną, teturėdamas tik trisdešimt metų amžiaus.

Prieš 80 metų 1923 09 02 Biržuose buvo atidengtas skulptorės N. Gronskajos paminklas Biržų krašto šviesuoliui, mokytojui, rašytojui, poetui, „Aušros“ bendradarbiui, vertėjui, „Lietuviško šiupinio“ leidėjui Stanislovui Dagiliui. „Biržų žinios“ 1923 09 15 Nr 30 rašė: „Drąsiai galima sakyti, kad nuo kunigaikščių Radvilų laikų, t. y. kokius 300 metų Biržai nematė tokių iškilmių.