seklys

Naujas spektaklis „Seklys“ su Mantu Jankavičiumi, kurio premjera įvyks kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje, pažymėtas ženklu N-16. Neįleisti į spektaklį jaunesnių nei 16 metų žiūrovų nuspręsta dėl jame esančios interaktyvios sekso scenos. Spektaklį „Seklys“ pagal garsiąją Anthony Shafferio pjesę kuria režisierius Dainius Kazlauskas.

Advokatų misija – teisinėmis priemonėmis padėti klientui. Tačiau, deja, neretai advokatas savo darbe imasi neleistinų priemonių, kad tik išsuktų savo ginamąjį nuo šiam gresiančios bausmės. Faktai rodo, jog ne vienam jų teko nusivilkti advokato mantiją, pasėdėti areštinėje ir mokėti didžiules baudas.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl pinigų vieną vyrą nušovusiam, o kitą bandžiusiam nužudyti Gražvydui Kociui (44 m.) vietoj anksčiau paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrė kalėti 18 metų. Anot Apeliacinio teismo kolegijos, toks sprendimas priimtas perkvalifikavus G. Kocio veikas ir pripažinus, kad vieną vyrą jis nušovė, o kitą, suleidžiant aguonų nuoviro, pasikėsino nužudyti.

Pagalbos telefono linijos 999 operatorė, turinti nedarbingumo lapelį, ant savo automobilio aptiko sekimo prietaisą, kurį pritaisė privatus detektyvas, pasamdytas moters viršininkų. Anthea Orchard, 35 m., teigia, kad Vakarų Yorkshire‘o ugniagesių tarnyba pradėjo ją stebėti, kai dėl streso ji nusišalino nuo darbo. Tarnybos vadovai pradėjo įtarinėti, kad moteris nelegaliai dirba antrą darbą. Britė tikina, kad jos vadovybė įtarinėjo ją darbo laiką skiriant balionų dekoravimo verslui.

Šerlokas Holmsas – žymiausias visų laikų detektyvas, kurį pasauliui padovanojo britų rašytojas seras Arturas Konanas Doilis. Knygos apie šį seklį yra nuolatos perleidžiamos, o kiekvienais metais sukuriamas bent vienas filmas A. K. Doilio apsakymų motyvais. Lietuvoje šis seklys taip pat yra labai mėgstamas skaitytojų. Prieš porą metų buvo išleistas Šerloko Holmso istorijų dvitomis, kurio tiražas labai greitai pasibaigė.

Nusikaltėlių grupuotės, samdomi žudikai, įvairiausio plauko sukčiai ir kiti, kruopščiai suplanavę savo nusikaltimus, manosi, jog niekas jų pėdsakų nesuseks. Tačiau kriminalistai, narpliojantys sudėtingiausias bylas, tvirtina, jog retas nusikaltimas lieka neatskleistas. Siūlo galas vis tiek nutveriamas – net ir praėjus ne vieneriems metams.

Visos paslaptys žadina smalsumą. Nesvarbu, kas jūs – verslininkas ar paprastas pilietis, visada norisi žinoti daugiau nei kiti. Nieko nuostabaus, kad į pagalbą pasitelkiami privatūs detektyvai. Pagalbą aiškinantis svetimas paslaptis Lietuvoje siūlo ne viena seklių ir privačių detektyvų agentūra. Jų darbuotojais dažniausiai tampa saugos tarnybų, specialiųjų tarnybų specialistai, išėję į pensiją ar dėl kitų priežasčių atsisakę pirminės veiklos.

Seimo nariai susizgribo, kad privačių detektyvų veikla nereglamentuota jokiais įstatymais, bet sunku bus įteisinti tą prieštaringą, privatumą pažeidžiančią veiklą. Kai daug metų nematytas gatvėje sutiktas draugas geriant kavą prasitarė prisiduriąs iš privataus detektyvo veiklos, iš pradžių nepatikėjau. Juk visi iš kino filmų žino, kad privatus seklys – raumeningas vyrukas ilgu lietpalčiu, skvarbų žvilgsnį slepiantis po juodais akiniais nuo saulės ir būtinai užsimaukšlinęs skrybėlę.

Šiaulietis seklys nė iš tolo nepanašus į seklį iš knygų, kuriose jis – skrybėlėtas akiniuotis su pypke burnoje ir padidinamuoju stiklu rankoje. Bet jo nuotraukos prie šio interviu nėra. Keletą mėnesių veikiančio privačių detektyvų biuro vadovas Aurimas Timofejavas dėl darbo specifikos paprašė jos nespausdinti. Į labiausiai rūpimą klausimą, jis atsako: tai – legalu. Ir patikina, kad žmonių jie neseka, bet renka informaciją.