šeimos finansai

Ieva ir Linas Valiuškevičiai turi keturis nuostabius vaikus. Šeima didelė – šeši asmenys, tačiau tėvai į finansinius sunkumus numoja ranka ir tikina, kad auginti keturis vaikus nėra jau taip sunku. Jei tėvai moka planuoti savo biudžetą, tai visiems šeimoje visko užtenka su kaupu. Apie tai su pora kalbėjosi laidos „Tėvų darželis“ vedėjai Žygis ir Dovilė Stakėnai. „Viskas pasikeitė, kai laukėmės antro vaiko.

Prasmingai išleisti sukauptus pinigus, be abejo, kiekvieno iš mūsų siekiamybė. Tačiau kiek dėl to stengiamės, yra tik mūsų pačių reikalas. O statistika, deja, neguodžia. Lietuvoje vidutinė taupymo norma siekia vos 3 procentus, o paskutiniais metais ji netgi neigiama. Vadinasi, mūsų šalies gyventojai neturi įgūdžių dalies savo pajamų atsidėti ir susitaupyti. O štai bendri tarptautiniai Europos sąjungos šalių duomenys rodo, kad taupymo norma čia siekia 12-14 procentų.

Bendro biudžeto valdymas gali kelti iššūkių ir jaunoms šeimoms, ir jau ne vienus metus kartu gyvenantiems sutuoktiniams.  Dviejų sūnų tėvas, verslininkas ir laidų vedėjas Ali Gadžijevas neslepia, kad jo šeimoje taisyklės paprastos: būtiniausiems dalykams atidedama, o visa, kas lieka išleidžiama kelionėms, arba, kaip juokauja žinomas vyras, visas taupymas susijęs su šeimos atostogomis. Ali pasakoja, kad taupyti pinigus ir planuoti išlaidas jis ėmė tik sukūręs šeimą.

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti ir valstybės ekonomine padėtimi, ir savo šeimos finansine situacija. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 9-19 dienomis atliktos apklausos duomenimis, tuomet 42 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo. Tik dešimtadalis – 10 proc. – respondentų ją vertino kaip pagerėjusią, o 44 proc. atsakė, kad ji nepasikeitė.

Net ir sunkmečiu lietuviai nevengia savo stalą paįvairinti egzotiškais atvežtiniais vaisiais, prieskoniais ar jūros gėrybėmis. Prekybininkai pastebi, kad vadinamųjų gurmaninių prekių pardavimai kasmet išauga dešimtimis procentų. Analitikai sako, kad net ir sumažėjus pajamoms lietuviai išmoko gyventi taip, jog užtektų ne tik būtiniausiems poreikiams.

2012 metais geresnės namų ūkių finansinės padėties galime tikėtis ne dėl šalies ūkio augimo, o dėl savo veiksmų – racionalaus išlaidų planavimo ir atidžios kontrolės, sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Kita vertus, tai, kad bendra namų ūkių finansinė situacija nebeblogėja, rodo, jog yra tinkamas laikas iš naujo susidėlioti tikslus, prioritetus ir pagal tai planuoti savo išlaidas“, – surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė šeimos finansų ekspertė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat primena, kad sunkiau besiverčiančias šeimas, auginančias vaikus, nemenkai remia valstybė. Nepaisant to, Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, o tėvai nevengia šeimos pagausėjimą pavadinti tokiu finansiniu iššūkiu, kuriam ne kiekvienas gali ryžtis. Anot jų, ekspertų ir mokslininkų pateikiami skaičiai, kad vaikui iki mokyklos baigimo užauginti reikia nuo 86-130 iki 150 tūkst. Lt, neatitinka tikrovės.

Taupyti pinigus vienokia ar kitokia forma jau tampa būtinybe. Ar lietuviai moka taupyti, ar žino, kur galima „įdarbinti“ pinigus, kad jie būtų ne tik saugūs, bet ir neštų pelną? Taupome konservatyviai Statistinio lietuvio, kuris nelaiko santaupų kojinėje, pagrindinė investavimo priemonė yra indėlis banke. Apžvelgus pastaruosius penkerius metus, kurie finansų rinkose nebuvo itin aktyvūs, indėliai buvo pati pelningiausia investicija Lietuvoje.

„Išanalizavus gyventojų skolinimosi ir skolų grąžinimo elgseną, matyti, kad labiausiai skolų grąžinimo aktyvumą lemia ne simbolinės datos (pavyzdžiui, Kalėdos ar metų pabaiga), o sezoninis žmonių pajamų ir išlaidų svyravimas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Analizė atlikta remiantis įmonės „Creditinfo Lietuva“ 2005 – 2011 metų duomenimis.

Po porą metų užsitęsusio nuosmukio, gyventojai pamažu pradeda vėl daugiau pirkti: pamažu gerėja beveik visi mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, - pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė. „Sunkmečiu išaugęs žmonių susidomėjimas alternatyviomis reikalingų daiktų pirkimo galimybėmis nemažėja ir pradėjus gerėti ekonominei situacijai.

SEB Baltijos šalių šeimos finansų ekspertai antradienį, spalio 11 d., pirmą kartą Lietuvoje pristatė kas pusmetį rengiamą Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgą „Baltic Household Outlook“. SEB banko šeimos finansų ekspertai J. Varanauskienė ir Edmunds Rudzitis (Latvija) pabrėžė, kad trijų Baltijos šalių namų ūkių pajamos didėja, tačiau optimistinės nuotaikos dėl savo šeimos finansinės padėties per metus išlieka tik Latvijoje. (papildyta 14:05 val.

Lietuvoje kelionės automobiliu tampa vis brangesnės – degalų kainos per pastaruosius trejus metus Lietuvoje padidėjo maždaug 44 procentais, tačiau, pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, Lietuvos gyventojai blogėjant ekonominei situacijai neskuba asmeninio automobilio iškeisti į viešąjį transportą. Statistika rodo, kad priemiestinio ir miesto transporto paslaugas teikiančių įmonių pajamos per trejus sunkmečio metus sumažėjo maždaug penktadaliu.

7 iš 10 šalies gyventojų mano, kad svarbu kaupti lėšas vaikų ateičiai, tačiau tik 4 iš jų taupo. Kas mėnesį dauguma tėvų vaikams atideda po 100 Lt ir tikisi, kad šių pinigų užteks vaikų studijoms, nors dauguma nežino tikrosios jų kainos. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų, turinčių nepilnamečių vaikų, apklausą.

Naujoje SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ analizuojama statistika rodo, kad po dvejus metus trukusio nuoseklaus gyventojų bankuose laikomo finansinio turto augimo šių metų pradžioje šis augimas stabtelėjo. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tai sietina ne tik su nepalankiai besiklosčiusia situacija pasaulio finansų rinkose, bet ir su tuo, kad gyventojai jau drąsiau skiria pinigus vartojimui.

Daugiau nei du trečdaliai arba 71 procentas Lietuvos gyventojų nėra numatę, kaip finansiškai apsaugotų savo šeimą ištikus nelaimei. Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) prisipažino net nepagalvojantys, kokia finansinė našta tektų artimiesiems, jei jie prarastų darbingumą ar žūtų. Šiuos ir kitus faktus, rodančius finansinės apsaugos ir žinių stoką, atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Ilgametis knygų serijos apie tai, ką, kur ir kaip pirkti redaktorius vokietis Heinzas Waldmülleris pristato 10 svarbiausių taupymo taisyklių. Auksinė taisyklė Nr. 1: 10 proc. į „slaptą“ sąskaitą Kiekvieno mėnesio pradžioje gavę atlyginimą, 10 proc. perveskite į specialiai tam skirtą sąskaitą. Šiais pinigais naudokitės tik ypatingai svarbiais atvejais. Auksinė taisyklė Nr. 2: Nepirkite išsimokėtinai Pirkimas išsimokėtinai visada vilioja, nes neišleidę nė cento prekę gaunate iš karto.

Dažnai kyla klausimas, kada pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus. „Kiek tai kainuoja?“, „Kiek tu uždirbi?“, „Paimk pinigų iš banko“ – jei jums tai jau girdėta, pats laikas prabilti su vaikais apie pinigus. Kai vaikas klausia, turite unikalią galimybę jį mokyti, kai jam tai ĮDOMU. Tad nuo ko ir kaip pradėti? 1. Negali turėti visko, ko nori. Dažnai tėvai savo nuolaidumą vaikui pateisina – „juk vaikui nepaaiškinsi, kad nėra pinigų“. O vertėtų.

Pagrindinės šeimos subyrėjimo priežastys – smurtas ir neištikimybė. Tačiau sunkmečiu išryškėjo ir dar viena – ekonominė. Neretai išsiskiria šeimose, kuriose viskas klostėsi palyginti gerai, kol visi nariai dirbo ir turėjo nuolatinių pajamų. Praradus darbus, sutuoktinių santykiai pašlijo. „Didelę įtaką daro finansinės problemos, paskolos. Kol gyvenimas teka įprasta vaga, žmonės neišsiaiškina, kokios laukia pasekmės vienaip ar kitaip pasielgus.