seb

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet, palyginti su 2019 metais, pastebimai sulėtės, tačiau bus spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje, prognozuoja Skandinavijos SEB finansų grupės ekonomistai. SEB antradienį paskelbtame leidinyje „Nordic Outlook“ teigiama, kad pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,6 proc., tačiau šiemet ekonomikos plėtros tempai sulėtės iki 2,5 procento. Latvijos ir Estijos BVP šiemet turėtų augti po 2 proc. (pernai – atitinkamai 2,4 proc. ir 3,8 proc.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Vis daugiau bankų teikiant momentinių mokėjimų paslaugą, tarpbankiniai pervedimai žinant vien gavėjo telefono numerį, tikėtina, bus pradėti tik nuo kitų metų. Anksčiau skelbta, kad ši paslauga bus prieinama jau šiemet.  SEB bankas teigia, kad šiuo metu jo programėlėje įmanoma atlikti mokėjimą pagal telefono numerį, jei gavėjas taip pat turi sąskaitą SEB, bet tarpbankinius pervedimus numatoma pasiūlyti vėliau.

  Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija (FCMC) penktadienį skyrė 1,8 mln. eurų baudų SEB banko padaliniui šioje šalyje už pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų pažeidimus, BNS pranešė FCMC. Už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus FCMC bankui numatė 672,7 tūkst. eurų, o už tarptautinių sankcijų pažeidimus – 1,121 mln. eurų baudas. SEB bankas Latvijoje informavo BNS, kad šias baudas ketina sumokėti.

Jei 2018 metai buvo vadinami rekordiniais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, atrodo, kad besibaigiantys 2019 metai dar įspūdingesni. Kylanti Baltijos šalių ekonomika ir sparčiai auganti gyventojų perkamoji galia buvo pagrindiniai veiksniai, sukę nekilnojamojo turto rinkos smagračius – ypač būsto ir ypač Lietuvoje.

Vienas didžiausių šalyje SEB bankas pranešė klientams nuo kitų metų vasario 17 d. keičiantis kai kurių paslaugų teikimo sąlygas ir jų kainas. Dalis jų atpigs, tačiau kai kurios brangs ir 30 proc. Pavyzdžiui, naujos ar atnaujintos debeto kortelės išdavimas banko skyriuje kainuos 5 eurus (dabar – 2 eurai). Tiesa, siunčiant kortelę Lietuvoje paštu, ši paslauga bus nemokama. Nepriklausomai nuo to, ar gausite pastovias pajamas (pvz.

Švenčių laikotarpiu gyventojai dažnai išleidžia daugiau pinigų nei iš anksto planuoja, o po Naujųjų daug kam pinigų tiesiog pritrūksta. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pastaruoju metu nuolat didėjo ir siekia rekordines aukštumas. Pamažu auga ir algos, pensijos, kitos išmokos. Vis dėlto tyrimai rodo, kad taupo ir ketina sutaupyti gana nedidelė visuomenės dalis.

Šiemet Lietuvoje didėjo tiek pajamos, tiek vartojimas, tačiau taupančių žmonių skaičius dėl to nepakito. Gerėjant ekonominei šalies padėčiai jokių santaupų neturintys gyventojai ar turintys tik minimalias santaupas – daugiau nesutaupė, rodo tyrimas. SEB bankas atliko gyventojų finansinio saugumo tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad be santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pačiai daliai gyventojų santaupų užtektų vos mėnesiui.  Tai, kad per artimiausius 12 mėn.

Bendro biudžeto valdymas gali kelti iššūkių ir jaunoms šeimoms, ir jau ne vienus metus kartu gyvenantiems sutuoktiniams.  Dviejų sūnų tėvas, verslininkas ir laidų vedėjas Ali Gadžijevas neslepia, kad jo šeimoje taisyklės paprastos: būtiniausiems dalykams atidedama, o visa, kas lieka išleidžiama kelionėms, arba, kaip juokauja žinomas vyras, visas taupymas susijęs su šeimos atostogomis. Ali pasakoja, kad taupyti pinigus ir planuoti išlaidas jis ėmė tik sukūręs šeimą.

SEB bankas Baltijos šalyse ir Švedijoje turi problemų dėl pinigų plovimo prevencijos. Informaciją, patvirtinančią milžiniškas abejotinos kilmės pinigų operacijas per banko padalinius Baltijos šalyse, bankas paskelbė prieš pasirodant tarptautiniam žurnalistiniam tyrimui apie nutylėtas probleminių SEB klientų operacijas. Kaip ir „Danske“ skandalo atveju, daugiausiai problemų SEB grupė turi dėl padalinio Estijoje.

Reklamuodami mokėjimo korteles, bankai vienu iš jų privalumų įvardija saugumą. Esą grynuosius pinigus gali pamesti, ar juos kas gali pavogti, o kortelė visada saugi ir ją galima užblokuoti. Tačiau gali būti ir atvirkščiai. Tuo savo kailiu įsitikino vienas vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), apsilankęs Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.

SEB banko užsakymu trečio ketvirčio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa dėl būsto kainų lūkesčių atskleidė, kad žmonių nuomonė regionuose keičiasi skirtingai. Apklausti Vilniaus ir Klaipėdos apskričių gyventojai buvo atsargesni ir mažiau jų teigė, kad gyvenamasis būstas brangs. Tačiau Kauno regione optimizmas dėl būsto brangimo toliau tęsiasi. Faktiniai nekilnojamojo turto rinkos duomenys nerodo, kad būsto rinkoje pirkėjai būtų mažiau aktyvūs ar kainos augtų lėčiau.

Baltijos šalyse veikiantis Švedijos bankas SEB gavo iš šios šalies nacionalinės transliuotojos SVT sąrašą 194-ių juridinių asmenų, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu. Dauguma jų – Estijos padalinio klientai, pranešė SEB. Anot banko, SVT tiriamosios žurnalistikos laidos „Uppdrag Grasning“ sudarytas sąrašas beveik sutampa su sąrašu, kurį SEB sudarė atlikęs vidaus patikrinimus, todėl tai nekeičia banko vertinimų dėl susidariusios padėties. Pranešime pažymima, jog sutartys su 95 proc.

Švedijos nacionalinė transliuotoja SVT informavo apie artimiausiu metu planuojamą laidą apie įtariamą pinigų plovimą SEB padalinius Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Švedijos SEB. Po pranešimo SEB akcijos nuvertėjo beveik 14 procentų. Pasak banko pranešimo, SVT tiriamosios žurnalistikos laidos „Uppdrag Grasning“ atstovai susisiekė su banku ir pranešė, kad netrukus bus paskelbta apie įtariamą pinigų plovimą Baltijos šalyse, su kuriais tariamai susijęs SEB.

Apie nuosavą būstą pasvajoja daugelis, o pasiryžusiems šią svajonę išpildyti dažnai tenka imti būsto paskolą. Visgi sudarant kredito sutartį reikėtų atkreipti dėmesį į detales apie palūkanų normas ir jų nustatymą. Tai būtina norint išvengti nesusipratimų, nes net ir susitarus dėl palūkanų, bankas gali jas pakeisti ir tai ne visada naudingiau asmenims, turintiems kreditą.

Net jeigu turite pinigų, tai nereiškia, kad su jais galite daryti, ką norite ir kada norite. Gali būti, kad be jokios kaltės atsidursite situacijoje, kai kurį laiką liksite turtingi vargšai arba bankui turėsite atseikėti papildomai. Tuo galėjo įsitikinti vilnietis Dovaidas, savo istorija pasidalijęs paskyroje socialiniame tinkle. „SEB bankas pastarosiomis savaitėmis savo veiksmais sparčiai ragina jį keisti.

Pervesti pinigus iš vienos SEB banko sąskaitos į kitą gali būti neįmanoma misija. Nepasitenkinimą dėl SEB Laisvalaikio kreditinės kortelės išreiškė šio banko klientas – vyras į nebegaliojančią kortelę vis tiek gauna pinigus, o vėliau, kai nori juos pervesti į kitą sąskaitą, bankas reikalauja sumokėti papildomą mokestį.  Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Aurimas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.

SEB bankas praneša, kad šį rytą interneto banko veikla iš dalies atstatyta, tačiau daliai klientų sistema tebeveikia su trikdžiais arba lėčiau nei įprastai. Per naktį nepavyko visiškai pašalinti SEB interneto banko veiklos sutrikimų, rašoma pranešime. „Šiuo metu interneto bankas iš dalies veikia – daliai klientų pavyksta prie jos prisijungti ir atlikti pervedimus, nors ji veikia lėčiau ir su įvairiais trikdžiais.

Pirmadienio rytą vėl sutriko SEB interneto banko veikla. Visą dieną daliai klientų strigo banko teikiamų paslaugų veikla, tačiau iki pirmadienio 18 val. užtikrinti interneto banko veikimą nebuvo pavykę.   Bankas pranešė, kad sutrikimai toliau šalinami, o banko klientų aptarnavimo skyriai antradienį atsidarys viena valanda anksčiau. Anot banko pranešimo, atsiskaitymai visą dieną mokėjimo kortelėmis veikia kaip įprastai, be sutrikimų.

Kai kuriems SEB banko klientams dėl techninės klaidos nurašyti pinigai grąžinti tą pačią dieną SEB banko klientams, kuriems spalio 13 d. (sekmadienį) dėl techninės klaidos bankas dar kartą nurašė lėšas už liepos mėnesį atliktas finansines operacijas, pinigai grąžinti tą pačią dieną, pranešė SEB bankas. „Dėl techninės klaidos sekmadienį dalis finansinių operacijų, kurias kai kurie klientai atliko liepos 8 dieną, buvo sudubliuotos ir lėšos nurašytos dar kartą.

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada grąžinti tą pačią dieną. Pasak SEB banko komunikacijos Komunikacijos skyriaus vadovės Ievos Kulvinskaitės, iš dalies klientų, kurie liepos mėnesio tam tikrą dieną banke atliko operacijas, sekmadienį pakartotinai nuskaitytos lėšos.

Vienas didžiausių šalies bankų pranešė, kad nuo gruodžio 2 d. jo skyriuose gyvai nebebus galima atlikti jokių operacijų grynaisiais pinigais. Norėdami pinigus sumokėti ar išsiimti klientai tai galės padaryti tik savitarnos terminaluose. Išplatintame pranešime bankas informuoja, kad skyrių tinklo pertvarką pradėjo prieš 5 metus atidaręs pirmąjį finansinių konsultacijų skyrių. Dabar jau 90 proc.

Sukčiai trumpųjų žinučių klastotėmis iš SEB banko klientų išviliojo 62 tūkst. eurų, šeštadienį rašo naujienų portalas 15min.lt. „Bendra klientų patirtų nuostolių suma yra 62,2 tūkst. eurų“, - komentare portalui teigė SEB bankas. Portalo žiniomis, iš viso sukčiai nuo birželio iš SEB banko klientų bandė išvilioti beveik 180 tūkst. eurų. Bankui pavyko sustabdyti sukčių atliktus mokėjimus dėl daugiau nei 76 tūkst. eurų, taip pat papildomai sugrąžinta 40 tūkst.

Valdantieji nebeslepia planų įvesti naujus mokesčius, tarp kurių minimas ir bankų apmokestinimas. Panašus mokestis egzistuoja, pvz., Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Tačiau specialistai atsargiai vertina jo įvedimą Lietuvoje. Lenkijoje bankų, taip pat kredito unijų, vartojimo kredito ir draudimo bendrovių turtas buvo apmokestintas dar 2016 m. Mokestis imtas taikyti bankų turtui, kurio vertė viršija 4 mlrd. zlotų, kas dabartiniu kursu būtų daugiau kaip 910 mln. eurų.

SEB bankas vėl sulaukė pranešimų apie sukčių tariamai banko vardu Lietuvos gyventojams siunčiamas trumpąsias žinutes su nuoroda, vedančia į suklastotą interneto banko svetainę. „Sukčiavimas, kai siunčiami SMS pranešimai neva iš banko (SMS pranešimas buvo siųstas ne iš SEB SMS platformos), yra pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors kitose Europos šalyse jis jau paplitęs. Iki šiol Lietuvoje buvo labiau žinomi telefoniniai sukčiavimai ar bandymai suklastotais el.

Rugsėjo 13 dieną nustos galioti paskutinės SEB banko išduotos slaptažodžių kortelės, kuriomis klientai jungdavosi prie interneto banko ir tvirtindavo kasdienės bankininkystės operacijas, rašoma banko išplatintame pranešime. „Dar prieš beveik dvejus metus pradėjome skatinti klientus pasikeisti slaptažodžių kortelę į kitą prisijungimo priemonę.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, rugsėjo 7 dieną, SEB banke bus atliekami planiniai IT sistemų atnaujinimo darbai, todėl nuo 4.10 val. iki 4.50 val. laikinai nebus galima atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis internetu ir prekybos vietose, pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų. Taip pat nuo 0.00 val. iki 6.00 val. neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, rašoma pranešime.

Dirbti mažiau, bet uždirbti tiek pat ar net daugiau. Toks scenarijus tenkintų daugelį, tačiau apie darbo savaitės sutrumpinimą garsiau kalbama tik šiaurės ir vakarų šalyse. Nors dauguma Lietuvos ekspertų konstatuoja, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti dar anksti, yra ir tokių, kurie tvirtina – keturias dienas per savaitę galėjome dirbti jau prieš 20 metų. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė Frances O‘Grady mano, kad reikėtų svarstyti trumpesnę darbo savaitę.

Per pastaruosius kelerius metus įvesta daug priemonių, kurios turėtų užtikrinti, kad mūsų atliekamos operacijos per bankus būtų saugios. Tačiau visai gali būti, kad nieko neįtardami pinigus jūs pervedate visiškai ne tam, ką įrašote į gavėjo laukelį. Kai kurie finansininkai įsitikinę, kad tai yra puiki landa sukčiams ir piktavaliams. Tačiau komerciniai ir centrinis bankas jokios problemos čia nemato ir tikina turintys pakankamai priemonių apsisaugoti.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie tariamai banko vardu siunčiamas trumpąsias žinutes. Jose sukčiai informuoja žmones apie neva iš banko gautą pranešimą, kuris yra atsiųstoje nuorodoje, vedančioje į netikrą interneto banko svetainę. Taip sukčiai bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas. „Sukčiavimas, kai siunčiami SMS pranešimai neva iš banko, yra gana naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors Europoje jis jau paplitęs.

Plečiantis bekontakčiais atsiskaitymais, kai kurie banko kortelių savininkai pamiršta jų PIN kodus. Triskart suvedus klaidingą skaičių kombinaciją, kortelė paprastai blokuojama ir ją už papildomą mokestį reikia keisti. Tačiau ne visi žino, kad kartais to nereikia. „Savaitgalį su draugais vakarojome kavinėje. Užsisakiau gėrimą prie baro ir kadangi suma buvo nedidelė, pridėjau prie skaitytuvo bekontaktę kortelę.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ kovo pabaigoje buvo sukaupęs 9,233 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 32,7 proc. šalies bankų rinkos. Antroje vietoje buvo SEB bankas – jis buvo sukaupęs 7,933 mlrd. eurų turto ir valdė 28,1 proc. rinkos.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Iki šiol savaitgalį ar šventiniu laikotarpiu gauti pinigus ir pervesti juos tarp skirtingų šalies bankų buvo neįmanoma. Tačiau dabar naujovė jau pradėjo veikti realiai – pinigai adresatą kitame banke pasiekia akimirksniu. Kiek tai kainuoja? Antradienį SEB bankas pranešė, kad klientai gali atlikti momentinius mokėjimus eurais į sąskaitas kituose bankuose.

Nusipirkti butą nuomai, investuoti į fondus, įsigyti įmonės akcijų, o galbūt tiesiog pasilepinti įspūdingomis atostogomis? Žinoma, kam skirti savo pinigus, sprendžiate patys. Vis dėlto SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška pastebi, kad gyventojai dažnai neišnaudoja visų investavimo galimybių. Sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja.

„Facebook“, „Google“ ar „Apple“ – tai tik kelios tarptautinės kompanijos, nuo kurių rezultatų priklauso ir Lietuvos pensininkų ateitis. Į jas netiesiogiai investuoja lietuviški pensijų fondai, kas mėnesį papildomi kaupiančiųjų pinigais. Lietuvos banko duomenimis, metų pradžioje buvo per 1,3 mln. gyventojų, dalyvaujančių antrosios pakopos pensijų kaupime. Bendra jų sukaupto turto vertė – daugiau nei 3,11 mlrd. Eur. Taigi vienam kaupiančiam teko vidutiniškai apie 2 366 Eur vertės turto.

Šiemet lietuviai Velykas planuoja švęsti… gamtoje. Mat tiek turgavietėse, tiek parduotuvėse graibstomi ne tik kiaušiniai, bet ir mėsa. Bene populiariausi – šašlykai ir kepsniai. Anot prekybininkų, tokias tendencijas kuria patogi Velykų data ir žadami orai. Gyventojai atskleidžia ir kiek jiems atsieina velykinis stalas. Sostinės Kalvarijų turgaus darbuotojai didžiausio pirkėjų srauto tikisi penktadienį ir šeštadienį, tačiau ir ketvirtadienį čia sunku buvo rasti laisvos vietos.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Prisijungimui prie internetinės bankininkystės paslaugų skirtos kodų kortelės netrukus taps praeitimi. Motyvuodami saugumo reikalavimais ir patogumu, didžiausi šalies bankai siūlo naujus klientų identifikavimo būdus. „Swedbank“ ir „Luminor“ kodų kortelių atsisako jau rugsėjį Bent du komerciniai bankai – „Swedbank“ ir „Luminor“ – teigia, kad kodų arba slaptažodžių kortelės nebebus naudojamos jau nuo rudens.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Dar vienas Lietuvoje veikiantis komercinis bankas nusprendė atsisakyti daugeliui vartotojų įprastu tapusio dalyko – kodų kortelių. Tokį žingsnį pradėjo žengti SEB bankas, kurio klientai šią savaitę jau pradėjo gauti perspėjimus apie netrukus nustosiančią veikti identifikavimo priemonę. Kaip tv3.lt patvirtino SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, planuojama, kad visos kodų kortelės nustos veikti apie 2020 metų pradžią.

Vienas dažniausių klausimų, kurio pastaruoju metu sulaukia ekonomistai, yra „kada bus krizė ir ar bus krizė?“. Tai jau pradeda atsibosti, juokauja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Tiesa, jis perspėja, kad dėl vis niūresnių nuotaikų euro zonoje, nukentėti gali ir mūsų šalis. Metinę Lietuvos makroekonomikos apžvalgą pristatęs T. Povilauskas sakė, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. Didžiausią įtaką ekonomikos augimui turės augsiančios namų ūkių vartojimo išlaidos.

Jau šį penktadienį, vasario 1 d., „Luminor“ banko klientai sulaukė naujų, didesnių įkainių. Pakoreguotos paslaugų kainos lygiai po savaitės laukia ir kito stambaus Lietuvos banko vartotojų. Kaip praneša „Luminor“, nuo šiandienos įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose kainuos nebe 3, o jau 5 eurus.

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc.

2019-ieji Lietuvos gyventojams atnešė ne tik brangesnę elektrą ir dujas, bet ir kai kurias bankų paslaugas. Liūdniausia žinia laukia mėgstančių grynuosius ir tų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito bankų skyriuose. Už visa tai jiems jau greitai reikės susimokėti daugiau. Bankas „Luminor“ paskelbė, kad nauji įkainiai jo klientų laukia nuo 2019 m. vasario 1 d. Įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose pabrangs nuo 3 iki 5 eurų.

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“, „plėstis“, „kilti“. Darosi sudėtinga prisiminti, kad kalbant apie ekonomiką dažnai vartojami ir tokie žodžiai kaip „mažėti“, „smukti“ ar „leistis“. Tikimės, kad 2019 metais pastarųjų žodžių komentuojant ekonomikos procesus neprireiks, tačiau panašu, kad vis daugiau teks kalbėti apie lėtesnį augimą ar kuklesnę plėtrą.

 Lietuvoje bus teikiama nauja paslauga, užtikrinsianti paprastesnius ir greitesnius mokėjimus tarp bankų – pinigus bus galima pervesti žinant tik gavėjo telefono numerį ar elektroninį paštą. Naujovę klientai galės išbandyti kitais metais, pranešė Lietuvos bankas. Pasak jo, paslaugą ketina teikti trys bankai, per kuriuos vykdoma pusė visų mokėjimų Lietuvoje.

Metų pabaiga yra sėkmingiausias prekybininkams laikotarpis. Tą rodo ne tik Statistikos departamento stebimi mažmeninės prekybos apyvartos, bet ir atsiskaitymų banko kortelėmis prekybos vietose, rezultatai. Tačiau išlaidaujant Kalėdų šventėms nereikėtų pamiršti, kad kitąmet tokios geros nuotaikos veikiausiai nebebus. Kaip rašoma SEB pranešime spaudai, pastaruosius trejus metus gruodį mokėjimo kortelėmis apyvarta būdavo 20 proc. didesnė negu lapkričio mėnesį.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.