savitarnos kasos

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai  pastebi, kad pirkėjų įpročius keičia ne tik pandemija, bet ir infliacija. Gyventojai dažniau ieško nuolaidų ir akcijų, perka pačius pigiausius produktus.  Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad panaikinus galimybių pasą pirkėjai sugrįžo į parduotuves, tad stengiamasi, kad jie apsipirkti galėtų greičiau, sklandžiau ir pigiau.

Trečiadienį, vasario 23 d., Vilniuje pirkėjams duris oficialiai atvėrė pirmoji autonominė vieno didžiausių šalies prekybos tinklo parduotuvė. Joje nebus kasininkų-pardavėjų. Pirkėjai patys susirinks prekes, jas nuskenuos ir susimokės.

Parduotuvėse daugėja savitarnos kasų. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad jų įrengimas brangesnis nei įprastų kasų, užtat pirkėjų aptarnavimas kur kas greitesnis ir patogesnis. Tačiau šios kasos neramina pardavėjus, šie baiminasi prarasti darbo vietas, prekybininkai tikina, kad to nebus. Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė tikina, kad savitarnos kasos suteikia galimybę taupyti laiką, nes jos leidžia vienu metu už prekes atsiskaityti daugiau pirkėjų. „Taip mažėja eilės.

Prieš kiek daugiau nei 10 metų „Maximos“ parduotuvėse Lietuvoje pradėtos diegti savitarnos kasos. Visoje Lietuvoje savitarnos kasos dabar veikia jau 800 parduotuvių. Tinklo atstovai teigia, kad rinkoje jaučiamas darbuotojų trūkumas, todėl į savitarnos kasas investuojama ir toliau. Šiemet jų plėtrai numatyta investuoti apie 2 mln. eurų. „Savitarnos kasos yra vienas iš labiausiai pasiteisinusių būdų, kuris gerokai sutrumpina apsipirkimo procesą.

Kitąmet į maisto prekių parduotuves užsukę lietuviai dar rečiau susidurs su gyvais kasininkais. Net keli šalies mažmeninės prekybos tinklai 2019 – aisiais žada toliau investuoti į savitarnos kasas, o vienas iš jų net tikina, kad pastarųjų plėtra bus didžiausia istorijoje. Kaip aiškina prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė, atlikta klientų apklausa neseniai parodė, kad savitarnos kasoms pirmenybę teikia beveik kas antras pirkėjas.

Savitarnos kasos prekybos vietose diegiamos vis dažniau – tai vienas pagrindinių būdų sutaupyti kaštus, palengvinti darbuotojų trūkumo dalią. Tačiau nors gali pasirodyti, kad didžiausia tokių kasų problema – ilgapirščiai, tiesa ta, kad velnias slypi detalėse. Štai Vokietijoje neseniai vyrui už sukčiavimą prekybos centro savitarnos kasoje buvo skirta 208 tūkst. eurų bauda. Jis pabandė 47 eurų vertės veršelio kepenis pažymėti kaip pigesnius vaisius. Panašių triukų jis buvo griebęsis ir anksčiau.

Ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys susiduria su darbuotojų trūkumo problema. Tai verslus verčia ne tik didinti atlyginimus, bet ir ieškoti kuo pakeisti darbuotojus. Štai čia į pagalbą ir stoja robotai. „Inovacijos mažmeninėje prekyboje 2018” konferencijos metu nemažai diskutuota, kad automatizacija šiais laikais būdinga ne tik pramonei, bet ir vis labiau skverbiasi į mažmeninę prekybą.

Valstiečių valdančiajai koalicijai nuo naujųjų metų pakėlus legalaus alkoholio įsigijimo amžiaus kartelę iki 20 metų, su iššūkiais susidūrė ne tik barai, bet ir prekybos tinklai. Nuo šiol jiems reikia daug didesnį dėmesį skirti savitarnos kasoms. Į naujienų portalą tv3.lt parašė skaitytojas Marius, pastebėjęs, kad apsiperkant prekybos tinklų parduotuvių savitarnos kasose, kartais galima išvengti amžiaus patikrinimo.

Vienas didžiųjų iššūkių prekybininkams – darbuotojų trūkumas. Prekybos plotams didėjant šių reikia vis daugiau, tad konkurencija intensyvėja. Štai čia į pagalbą stoja technologijos. UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja. „Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau.