savanoriai

Suomijoje apsilankęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys žada, jog Lietuva siųs karininkus į Suomiją, kad šie perimtų patirtį pritraukiant šauktinius ir rezervistus bei juos treniruojant. V. Rupšys dviejų dienų viešnagėje Suomijoje tai aptarė su Suomijos kolega Timu Kivinenu – kariuomenių vadai taip pat kalbėjosi apie saugumo situaciją regione, pasidalino įžvalgomis apie karą Ukrainoje bei kalbėjosi apie nacionalines ir tarptautines pratybas.  „Tai abipusiai naudingas vizitas.

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione (PJVIB) formuojama nauja Rezervinė inžinerijos kuopa (RIK), jos personalo pagrindą sudarys kariai savanoriai. Šios kuopos kariai, tarnybą atliekantys savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutarties pagrindu, gyvens įprastą civilinį gyvenimą, dirbs įprastus darbus, o karinę uniformą apsivilks tik savaitgaliais bei aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių rengimo metu, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Visoje Rusijoje formuojami savanorių batalionai, kurie turėtų būti dislokuoti kare su Ukraina, nors Rusijoje tai vadinama specialiąja karine operacija, rašo CNN.  Nuo Murmansko iki Arkties, nuo Uralo iki Primorsko krašto Rusijos Tolimuosiuose Rytuose apeliuojama į rusų patriotizmą ir norą pasipildyti pinigines. Tinkama karinė patirtis nėra visuomet reikalaujama.

Savaitgalį Raseinių rajone Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) organizuoja 32-ąsias sporto žaidynes. Lietuvos kariai savanoriai ir svečiai iš Lenkijos bei Jungtinės Karalystės šiemet varžysis septyniose rungtyse: svarsčių kilnojimo, funkcinio sporto, granatų svaidymo, savanorių moterų karinės penkiakovės, krepšinio 3x3, savanorių galiūnų, virvės traukimo bei vadovybės kovinio šaudymo rungtyse. Taip pat vyks nekonkursinė rungtis – „Drakono valtys“, pranešė kariuomenė.

Kas savaitę Rusija į Ukrainą siunčia šimtus ginkluotų vyrų, kuriuos Maskva vadina savanoriais. Kaip tapo žinoma BBC, dabar iš savanorių sudaryti būriai kovoja aktyviausiuose fronto sektoriuose. Tuo pačiu metu naujų savanorių rengimas prieš išsiuntimą į karą trunka tik nuo trijų iki septynių dienų, rašo BBC. „Balandžio mėnesį man paskambino iš karo prievolės ir komplektavimo skyriaus ir pasiūlė vykti į karą savanoriškai. Sako, atlyginimas nuo 130 tūkst.

Rusijos gynybos ministerija paviešino jos surinktus duomenis apie „užsienio samdinius Ukrainoje“. Rusų ataskaitoje skelbiama, kad į Ukrainą kariauti nuo vasario 24-osios buvo atvykę 130 lietuvių. Rusijos kariuomenės tvirtinimu, 50 iš jų žuvo. Viso, Rusijos teigimu, Ukrainoje pabuvojo beveik 7 tūkst. „samdinių“, iš jų žuvusiais laikomi beveik 2 tūkst. Šiuo metu yra likę daugiau nei 3,2 tūkst. savanorių iš užsienio. Šių Rusijos teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Ukrainoje dingo du jai padėję amerikiečiai savanoriai ir manoma, kad juos į nelaisvę paėmė Rusija, trečiadienį pranešė pareigūnai ir dingusiųjų giminaičiai. Amerikiečių belaisvių reikalas dar labiau komplikuotų Jungtinių Valstijų pastangas skirti milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbą Ukrainai, bet išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija. Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas, Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado po kovų Ukrainoje.

Sudaužyti paminklai, iškasinėtos laidojimo vietos – tokį vaizdą vietos kapinėse išvydo Bučos gyventojai, miesto vadovai ir savanoriai, po to kai iš šio Kyjivo priemiesčio pasitraukė okupantų armija. „Kapinės žiauriai išniekintos. Ko jie ten ieškojo, niekas nežino. Rusų okupantų minčių ir tikslų neįmanoma nei nuspėti, nei suvokti“, – apie išniekintas Bučos gyventojų kapines pasakojo Lietuvos savanorių organizacijos „Gedimino Legionas“ vadovė Eglė Radvilė.

Lietuvą užplūdus nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams, lietuviai susitelkė ir stojo jiems padėti. Vis dėlto ukrainiečių registracijos centre Vilniuje dirbantys kai kurie savanoriai nebeištvėrė ir tikina, kad jų ir gyventojų pagalbai Vilniuje yra atsukama nugara.

Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kuriose dirba 3000 savanorių, suteikė humanitarinę ir kitokią pagalbą beveik 13 tūkst. nuo karo pabėgusių ir šalyje prisiglaudusių ukrainiečių, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Jau yra išdalinta 11 715 humanitarinių paketų, 8370 maisto paketų, emocinę ir psichosocialinę paramą gavo 1 tūkst. vaikų iš Ukrainos, kitą pagalbą gavo 300 ukrainiečių vaikai“, – rašoma pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pritarė planams leisti savanoriams, įskaitant užsieniečius, vykti kovoti Ukrainoje, į kurią jis į jo vadinamą specialią karinę operaciją yra pasiuntęs tūkstančius Rusijos karių. „Jeigu matote, kad yra žmonių, kurie patys nori [padėti Rytų Ukrainos separatistams], ką gi, reikia imti ir padėti jiems patekti į kovos zonas“, – pareiškė jis gynybos ministrui Sergejui Šoigu per Saugumo tarybos posėdį, kuris buvo transliuotas per televiziją.

Pirmadienį į Rusijos užpultą bei karo liepsnų apimtą Ukrainą iš Lietuvos išvyko pirmieji savanoriai, kurie dirbs instruktoriais: ukrainiečius karius apmokys, kaip naudotis sunkiąja, iš Vakarų gauta, ginkluote, dirbs medicinos ir kt. srityse. Iš viso per keletą dienų savanoriais vykti į karo zoną Ukrainoje valią išreiškė apie 30 lietuvių, tarp kurių yra ir klaipėdiečių.

Alytaus registracijos centre apgyvendinta 15 nuo karo bėgančių ukrainiečių, 34 šeimas priglaudė savanoriai, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Dar 104 šeimų prašymai dėl apgyvendinimo šiuo metu yra apdorojami. Antradienio duomenimis, iš viso Lietuvoje registruota maždaug 200 atvykusių Ukrainos piliečių, iš jų 33 – Alytaus centre, 164 – Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose.

Degant karui Ukrainoje ne vienas lietuvis svarsto imti ginklą į rankas ir važiuoti padėti ukrainiečiams. Drąsuoliai, galvojantys apie šį žingsnį, matyt, kovotų ne tik už Ukrainą, bet mintyse ir už Lietuvą. Tiesa, važiuoti ir tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi nėra itin paprasta, o ir pavojų – apstu.

Panevėžio „Maisto bankas“ pritrūko pagalbos rankų dalijant labdarą varguoliams. Padalinio vadovės sako, kad savanorių gretas praretino ir koronavirusas. Vieni nebegalėjo savanoriauti, nes neturėjo galimybių paso, kiti susirado nuolatinį darbą ar pakeitė gyvenimą. Panevėžio „Maisto bankas“ ieško net kelių dešimčių savanorių. Mat jau netrukus atkeliaus Europos Sąjungos paramos paketai varguoliams, o jų dalinti kol kas nebėra kam.

Pastarųjų dienų įvykiai, kuomet visa Lietuva laukė žinios dėl išėjusios šuns pavedžioti ir dingusios šilutiškės, kuri vėliau atsirado gyva ir sveika, puikiai parodo, ką gali visuomenė susibūrusi dėl bendro tikslo. Panašia misija gyvuoja ir į pensiją išėjusio kinologo Jurijaus Aleksandrovo įkurta „K9 paieška“ organizacija. Dauguma žmonių net nenutuokia, kad savanoriškai susitelkę žmonės kartu su šunimis padeda ieškoti dingusių asmenų.

Situacijai pasienyje kaistant, grupė bekelės entuziastų savanoriškai talkino pasieniečiams. Greta sienos jie praleisdavo naktis, važinėdami galingomis transporto priemonėmis – motociklais, keturračiais, visureigiais. Akcijos organizatorius pasidalino, kaip iš arti atrodo savanorių budėjimas prie sienos, paaiškino, kokių taisyklių jie laikosi patruliuodami. Šeštadienį prasidėjusi pagalbos pasieniečiams akcija subūrė apie 70 dalyvių, pasiryžusių talkinti pareigūnams netoli Lietuvos sienos.

Seimas svarstys siūlymą kariams savanoriams ir šauliams leisti namie laikyti automatinius ginklus. Pagal pataisas, kariai savanoriai ir šauliai galėtų įsigyti ir namuose laikyti asmeninį A kategorijos ginklą ir šaudmenis, taip pat namuose laikyti tarnybinį ginklą, o asmeninį ginklą naudoti kaip tarnybinį.

Savanoriai yra kertinė renginio dalis, o prie FIFA pasaulio salės futbolo čempionato organizavimo prisidės daugiau nei 300 žmonių. Čempionate savanoriams yra numatyta daugiau nei 20 skirtingų vaidmenų įvairiose srityse – nuo žiniasklaidos iki transporto, nuo akreditavimo iki svetingumo. Šie savanoriai bus paskirstyti į 3 čempionatą priimančiuosius miestus: Kauną, Vilnių ir Klaipėdą. Grupės varžybos vyks rugsėjo 12–20 dienomis.

Birželio 23 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos Jiezno Nepriklausomybės aikštėje atidengė paminklą, skirtą pagerbti tris karių savanorių kartas. Paminkle įamžinti Nepriklausomybės kovose 1918-1921 m. šalį gynę savanoriai,  1944-1953 m. vykusios pokario rezistencijos dalyviai ir 1990 m. tik atkurtos Lietuvos ginti stoję kariai savanoriai.

Vakarų Lietuvoje prasideda vienos didžiausių šiemet regiono tarptautinių karinių pratybų „Stiprus Grifonas 2021“. Pirmadienį pratybų atidarymo ceremonija prasidės iškilminga rikiuote Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, pranešė kariuomenė.

Iki pernai dėl koronaviruso pandemijos atidėtų Tokijo olimpinių žaidynių belikus 50 dienų, jų organizatoriai susidūrė su nauja problema.   Maždaug 10 tūkst. iš 80 tūkst. neatlygintinai dirbančių Tokijo olimpiados ir paralimpiados savanorių pareiškė organizatoriams, kad netalkins liepos 23 dieną prasidėsiančiose žaidynėse.

Savanoriai mokosi teisingai sukonstruoti elektrinę tvorą. Jie į kaimą atvyko padėti čia gyvenantiems žmonėms apsisaugoti nuo kartais čia atklystančių vilkų. „Šveicarijoje vilkai yra gana jautri tema. Aš tiesiog nusprendžiau čia atvykti ir savo akimis pamatyti, kokia situacija yra iš tikrųjų. Svarbu ne tik kalbėti, bet ir kažką daryti“, – įsitikinusi savanorė Sibille Sommerer.

Kur pažiūrėsi – kremavimo laužai, kuriuose vienas po kito deginami koronaviruso aukų kūnai. Taupant vietą, vienas šalia kito deginami mirusiųjų indų kūnai. Čia žmonės pluša be jokių pertraukų – kol deginamas vienas, jau atnešamas kitas kūnas. Krematoriumai Indijoje tokie perpildyti, kad į pagalbą skuba savanoriai. Jie triūsia kaip „Gailestingumo angelai“, išleidžiantys mirusiuosius į paskutinę kelionę. Vieni savanoriai padeda kremuojant, kiti – laidojant.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus, kad svarstoma leisti „AstraZeneca“ vakcina skiepytis visiems norintiems be prioritetinės eilės, aiškėja, kad tokius siūlymus ministrui ir Vyriausybei yra pateikusi ir ekspertų patariamoji taryba. Penktadienį posėdžiavę nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariai Vyriausybei pateikė konkrečius siūlymus, kaip į vakcinacijos procesą įtraukti ir savanorius, kurie skiepą galėtų gauti be prioritetinės eilės.

Klaipėdietis karys savanoris pralaimėjo principinę kovą prieš Lietuvos kariuomenės vadovybę. Prieš kelis mėnesius pastaroji viešai priminė, kad mūsų šalies kariai negali būti barzdoti, mat barzdos pažeidžia bendrą tvarką. Karininkas iš uostamiesčio viešai paskelbė, kad trejus metus augintos barzdos nesiskus ir geriau pasitrauks iš kariuomenės. Vis dėlto dabar vyras barzdą nusiskuto – viešai.

Koronaviruso pandemijai siautėjant, kaip niekada reikalingas susitelkimas ir savanorių pagalba ne tik ligoninėse. Įsiplieskus židiniams socialinės globos namuose, įstaigų vadovai verkiant prašo žmonių pagalbos, padedant nudirbti pačius paprasčiausius darbus: išnešioti maistą, dezinfekuoti patalpas. Savanoriams siūloma net apsigyventi globos namuose.  Rokiškio rajone esančiuose „Skemų“ socialinės globos namuose šiuo metu situacija labai įtempta.

Ligoninėms kovojant dėl kiekvieno paciento gyvybės pandemijos metu, pradėjo stigti darbuotojų, net tų, kurie galėtų išnešti šiukšles. Į pagalbą gydytojams ir slaugytojams ateina savanoriai. Tad kaip jie mato kovą su pandemija, kaip ji atrodo iš vidaus? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su savanoriais Luiza Pudžemyte ir Aisčiu Urbonu.

Vilniaus klinikinėje ligoninėje savanoriaujantis šaulys Augustas Žukauskas atsiliepė į gydymo įstaigų prašymą padėti šiuo sunkiu laikotarpiu. Ligoninės koronaviruso pacientų skyrių, dar vadinamą reaktorių, jis prilygina mūšio laukui. „Lietuva toliau kaunasi“, – socialiniame tinkle rašo A. Žukauskas. Išgyvenimo mokyklos įkūrėjas bei atsargos karys A. Žukauskas savanorystę pradėjo gruodžio 18 dieną. Po kiekvienos budėjimo pamainos savo išgyvenimus jis aprašo socialiniuose tinkluose.

Ligoninėms kovojant dėl kiekvieno paciento gyvybės pandemijos metu, pradėjo stigti darbuotojų, net tų, kurie galėtų išnešti šiukšles. Į pagalbą gydytojams ir slaugytojams ateina savanoriai. Vienas tokių ir žymus reperis, Šaulių sąjungos narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Muzikantas, kartu su kitais šauliais, kuriuos maloniai vadina broliais ir sesėmis savanoriauja Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

Atsekti, kaip žmogus užsikrėtė koronavirusine infekcija (COVID-19), nustatyti žmones, kurie turėjo didelės rizikos kontaktą,  juos informuoti ir kuo greičiau izoliuoti tam, kad būtų nukirsta infekcijos plitimo grandinė – toks yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, jiems talkinančių savanorių atliekamų epidemiologinių tyrimų tikslas.

Savanorystė – kilniaširdiškas darbas, kuris matuojamas kitokiu matu – kitam skirtu laiku, pagalba ir dėmesiu. Savanorių rankų laukiama didžiausioje Vilniaus regiono COVID-19 sergančiųjų srautus koordinuojančioje ligoninėje VUL Santaros klinikose. Kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi pradedama savanorystės akcija. Vilniaus regione yra maždaug 960 tūkst. gyventojų.

Dėl siaučiančio koronaviruso grėsmės į parduotuvę negalintys ar bijantys koją kelti silpnesni Vilniaus senjorai sulaukė savanorių pagalbos. Kartą per kelias savaites jie užsuka į senolių namus ir palieka būtiniausių negendančių produktų – konservų, kruopų, kavos, miltų ar saldėsių. Savanoriai darbuojasi iki vėlyvo vakaro, o štai akcijos sumanytojai neslepia – papildomų rankų vežioti produktus labai trūksta.

Kiekvieną dieną vis daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad nebevykdys kasdienių saviizoliacijoje esančių žmonių apklausų telefonu.  Pasak NVSC, šiuo metu saviizoliacijoje esančių žmonių yra virš 30 tūkst. ir šis skaičius nuolatos auga, todėl fiziškai nebespėjama susisiekti su tiek žmonių.

Lietuvoje šeštadienį daugiau nei 50 iš savanorių suburtų komandų valė 20 vandens telkinių – tokiu būdu vyko pasaulinė švarinimo iniciatyva „River Cleanup“. „Lietuva šiemet nustebino pasaulinės iniciatyvos organizatorius. Šiandien įvairius vandens telkinius švarino daugiau nei 50 registruotų komandų, o tai tris kartus daugiau nei pernai“, – pranešime teigė iniciatyvos Lietuvoje atstovo Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė.

Karantino metu gyventojai raginami nevykti į gydymo įstaigas, o pajutus ligos simptomus kreiptis pagalbos telefonu. Gyventojams į pagalbą atėjo įvairių sričių medikai, kurie susijungė į savanorišką iniciatyvą ir nemokamai teikia rekomendacijas gyventojams nuotoliniu būdu – konsultuoja internetu. Viena iš projekto iniciatorių gydytoja, ortopedė traumatologė Akvilė Vilkytė dėl galimo kontakto su COVID-19 buvo priversta pasitraukti į karantiną.

Koronavirusui ir toliau plinant Lietuvoje, į pagalbą rizikos grupėje esantiems asmenims skuba vis daugiau geradarių žmonių. Būtent jie padeda lietuvaičiams, kuriems nerekomenduojama eiti iš namų: nuperka jiems vaistų, parūpina maisto prekių, o neretai atvažiuoja tiesiog į lauką išvesti ir jų augintinių. Projektas „Stiprūs kartu“ yra pilietinė iniciatyva ir centras, kuriame besidarbuojantys savanoriai kiekvieną dieną pagelbėja kitiems, kuriems koronavirusas yra itin didelis iššūkis.

Plintant COVID-19 infekcijai didžiausią nerimą kelią gyventojų saugumas, o ypatingai tų, kurie savimi pasirūpinti negali. Tai mūsų šalyje gyvenantys senjorai, nepasiturinčios šeimos bei vienišos mamos su vaikais. Šiandien jų saugumas ir gerovė rūpi net ir visiškai svetimiems žmonėms, kurie jungiasi prie įvairių socialinių ir visuomeninių iniciatyvų bei visomis išgalėmis stengiasi padėti tiems, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia.

Rodrigo Alves, anksčiau žinoma, kaip „žmogus Kenas“ atskleidė savo planus, kad nori tapti Nacionalinės sveikatos tarnybos savanore, rašoma mirror.co.uk. Iš pradžių ji planavo pandemijos metu bėgti į Braziliją, tačiau dabar ji saviizoliuojasi savo namuose, Londone. Transseksualų realybės  šou žvaigždė, 36 m., atskleidė, kad ji yra užsiregistravusi tapti savanore, kad galėtų padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia,  pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos metu.

Karantinas Lietuvoje parodė ne tik, kaip valdžia sugeba arba nesugeba tvarkytis su krize ir laiku priimti svarbius sprendimus, bet ir pasimatė mūsų tautiečių bendrystė, ir pagalba vieni kitiems. Vis dažniau laiptinėse kaimynai pasisiūlo už vyresnius nueiti į parduotuvę, arba siuvėjos namie meistrauja kaukes, kurių taip trūksta medikams ir pacientams. Vis daugiau veiklos užgriūva ir ant savanorių organizacijų. Karantino metu kaunietė Indrė namie laiką dažnai leidžia prie siuvimo stalo.

Estijoje koronaviruso infekcija diagnozuotas dviem savanoriams, padėdavusiems šiuo susirgimu užsikrėtusiems žmonėms, ketvirtadienį informavo Gelbėjimo tarnyba. Diagnozės buvo patvirtintos kovo pradžioje. Prieš pasireiškiant simptomams, savanoriai nesilankė gelbėjimo bazėse ir nekontaktavo nei su kolegomis, nei su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, todėl žinia, kad jie susirgo COVID-19 pasiekė jų darbovietę ne iš karto. Kaip pranešama, abudu užsikrėtusieji gydomi namuose.

Pradeda veikti iniciatyva, kuria siekiama koordinuoti savanorių pagalbą dėl koronaviruso grėsmės paskelbto karantino metu. Nacionalinis savanorių koordinavimo centras nukreips prašančiuosius pagalbos bei galinčiuosius padėti į atitinkamas institucijas ar asmenis. „Šis savanorystės projektas per telefonų skambučių liniją telks tuos lietuvius, kuriems reikia pagalbos, ir tuos lietuvius, kurie nori ir gali padėti“, – pranešime sako Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.

Santaros klinikose ištisus mėnesius besigydančiais pacientais rūpinasi ne tik medikai. Neseniai sunkiau sergančių žmonių palatose pradėjo lankytis savanoriai – specialiai apmokyti žmonės, kurie pacientams nuperka skanumynų, vaistų, palaiko psichologiškai, ar net sugalvoja, ką veikti ilgomis dienomis gulint palatoje.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose norėjusi dalyvauti mergina išgirdo chirurgo raginimą 19-metei išsioperuoti krūtinę, kad ši netrukdytų karinėje tarnyboje. Po kilusio nesusipratimo nedelsiant buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tačiau antradienį kariuomenės atstovai lrt.lt informavo, kad patikrinimo metu pažeidimas nenustatytas, kadangi nebuvo galimybės patvirtinti ar paneigti pakalbio versijas su gydytoju.

Šių metų pradžioje Lietuvoje paskelbti nauji karo prievolininkų sąrašai, į kuriuos įtraukti apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Nauja šiemet tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Visgi, diskusijos, ar šauktinių sąrašus turėtų papildyti ir merginos, netyla.

Raudonojo kryžiaus savanoriai laikinai atsisako tęsti bendradarbiavimą su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistais ir budėti Vilniaus oro uoste, praneša naujienų portalas 15min.lt. Savanoriai oro uoste pasitinka grįžtančiuosius iš šiaurinės Italijos dalies ir informuoja juos, kaip elgtis, jei pajustų koronaviruso simptomus. Pasak Raudonojo kryžiaus generalinės sekretorės Gintarės Guzevičiūtės, laikinai sustabdyti savanorystę oro uoste nuspręsta gavus savivaldybės raštą.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo informacija, kurioje teigiama, kad trečiadienį orientacinio žygio metu Jurbarko apylinkėse 5 kariai buvo pasiklydę miške ir ten išbuvo kone ištisą parą be jokių ryšio priemonių. Žinią apie pasiklydusius karius patvirtino tiek Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), tiek Lietuvos kariuomenės atstovai. Tiesa, pastarieji teigia, kad skaitytojo pateikta informacija yra ne visai tiksli.

Savanore į kariuomenę užsirašiusi atsargos karininko dukra Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) Karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje tikrindamasi sveikatą išgirdo chirurgo raginimą kuo greičiau išsioperuoti krūtinę, nes ši esą jai trukdys tarnyboje. „Jis man tikrino plokščiapėdystę, tai normalu. Stuburą patikrino. Ir, kadangi buvau vienintelė panelė, nežinau, kodėl jis sugalvojo patikrinti man krūtinę. Jis sako, man reikia patikrinti tavo krūtinę. Su rankomis.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) bus aprūpintos taktiniu civilinės paskirties transportu ir optiniais taikikliais. Sprendimus dėl didesnio aprūpinimo šią savaitę priėmė Gynybos resursų taryba, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės.