sankcijos

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Iranui, informavo JAV valstybės departamentas, skelbia „RIA Novosti“. „Šiandien Jungtinių Valstijų vyriausybė įvedė tris naujas sankcijas Irano pagrindinei žvalgybos tarnybai – Žvalgybos ir saugumo ministerijai, – sakė Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos nariai balsavo už rezoliuciją, kuria smerkiami žmogaus teisių pažeidimai Sirijoje ir raginama nutraukti besitęsiantį smurtą šalyje, skelbia BBC. Arabų remiamas rezoliucijos projektas, kuriame šalies prezidentas Basharas Assadas raginamas atsistatydinti, yra vienas iš paskutinių bandymų įveikti krizę Sirijoje.

Iranas nutraukė naftos eksportą į šešias Europos Sąjungos (ES) šalis, taip atsakydamas į prieš jo naftos ir bankų sektorius nukreiptas sankcijas, ES įvestas šių metų sausį, skelbiama Irano „PressTV“ tinklapyje. Kalbama apie Irano naftos eksportą į Prancūziją, Nyderlandus, Italiją, Ispaniją, Portugaliją ir Graikiją.

Nepaisydama tarptautinių taikos pastangų, Sirijos vyriausybė antradienį tęsė smurtą prieš savo šalies gyventojus. Ir toliau, jau vienuoliktą dieną iš eilės, buvo smarkiai atakuojamas Homsas. Gyvenimas čia tampa nebepakeliamas. Opozicijos atstovų duomenimis, Homse trūksta maisto produktų ir degalų. Jų kainos išaugo tris kartus. Sužeistieji negauna medicininės pagalbos.

Iranas mainais į maisto produktus siūlo aukso lydinius ar naftos pripildytas cisternas, nes naujos sankcijos finansų srityje sutrikdė produktų, reikalingų 75 mln. žmonių, importą, informavo tiekėjai. Kilus problemoms sumokėti už būtinas importuojamas prekes, padidėjo ir pagrindinių maisto produktų kainos.

Europos Sąjunga (ES) prašys Indijos pagalbos siekiant įtikinti Iraną nutraukti savo branduolinę programą ir grįžti prie derybų stalo, interviu Indijos laikraščiui sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy. „Ketinu prašyti Indijos lyderių, kad jie pasinaudotų savo įtaka ir padėtų įtikinti Iraną atsisakyti savo branduolinės programos ir grįžti prie derybų stalo“, – laikraščiui „Times of India“ sakė H. Van Rompuy. Jungtinės Valstijos ir ES šiais metais sugriežtino sankcijas Iranui.

Vakarų reakcija į Maskvos ir Pekino veto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijai prieš Siriją yra „nepadori“ ir „isteriška“, teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša „RT“. „Tie, kurie supyksta, dažniausiai nebūna teisūs“, – pareiškė Lavrovas spaudos konferencijoje Maskvoje. Pasak jo, tokių „isteriškų pareiškimų“ tikslas yra nuslėpti tai, kas iš tiesų vyksta Sirijoje.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį davė nurodymą įšaldyti visus Irano valstybinius aktyvus Amerikos teritorijoje, praneša AFP. Pasak B. Obamos, ši priemonė leis daryti stipresnį spaudimą Irano centriniam bankui ir kitiems jo bankams, kurie išmoko apeiti tarptautines sankcijas, slėpdami savo operacijas. Baltųjų rūmų šeimininkas taip pat teigė, jog nauji apribojimai dar labiau apsunkins Irano bankų veiklą užsienyje.

„Ginče su Iranu dėl jo branduolinės programos Europa privalo pagaliau atmerkti akis ir įgyvendinti griežtas sankcijas, kuriomis ji vis grasina. Paskutinė galimybė pasipriešinti Irano puolimui prieš Izraelį – totalinis ekonominis ir diplomatinis Teherano režimo boikotas“, – rašo Ronenas Bergmannas, svarbiausias politinis ir karinis „Yedioth Adronoth“ ir „New York Times Magazine“ apžvalgininkas straipsnyje, skirtam „Suddeutsche Zeitung“, praneša „Inopressa“. Savo laiku „Prancūzija prisidėjo prie...

Dėl branduolinio ginčo su Teheranu JAV žvalgybos vadas Jamesas Clapperis įspėja apie padidėjusią Irano išpuolių grėsmę Jungtinėse Valstijose. Kalbėdamas Senate Vašingtone, J. Clapperis pareiškė, kad sankcijos kol kas neprivertė Irano nusileisti konflikte. Priešingai, kai kurie Irano atstovai, tarp jų galbūt ir dvasinis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei, esą gali inicijuoti teroro aktus JAV, jei jaus grėsmę.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) trečiadienį pranešė, kad per vizitą Irane „gerai“ aptarė įtarimus, kad Teheranas bando sukurti branduolinį ginklą, bet pridūrė, jog reikia dar daug diskutuoti šiuo klausimu. Aukšto rango JT branduolinės energijos ekspertai šeštadienį atvyko trijų dienų vizito į Teheraną. Jų tikslas buvo su Irano valstybės pareigūnais aptarti šalies branduolinę programą ir bandyti išspręsti dėl jos kilusius nesutarimus.

Rusija nori tapti derybų tarp Basharo Assado ir Sirijos opozicijos tarpininke. „Režimo pasikeitimas Damaske pakenktų Rusijos interesams“, – rašoma „Der Tagesspiegel“, praneša „Inopressa“. Prieš rezoliuciją „Naująją rezoliuciją dėl Sirijos galima išmesti į šiukšlių dėžę“, – tęsiama straipsnyje. Rusija, būdama nuolatine Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nare, jau yra blokavusi rezoliucijas Sirijos klausimu.

Indija nemažins Irano naftos importo, nepaisydama Europos Sąjungos (ES) ir JAV paskelbtų sankcijų prieš šią šalį. Apie tai per savo vizitą Čikagoje pareiškė Indijos finansų ministras Pranabas Mukherjee, praneša „The Times of India“. Pasak P. Mukherjee, Indija negalės išsiversti be Irano naftos, aprūpinančios 12 proc. šalies energetikos poreikių. Anksčiau apie draudimą pirkti Irano energijos išteklius buvo paskelbusios JAV ir ES.

Iranas pagrasino netrukus sustabdyti naftos tiekimą kai kurioms šalims, tačiau atidėjo parlamento debatus dėl naftos eksporto Europos Sąjungos (ES) šalims uždraudimo. Iranas pareiškė esantis optimistiškai nusiteikęs dėl Jungtinių Tautų ekspertų branduoliniais klausimais vizito, kuris prasidėjo sekmadienį, tačiau įspėjo, kad inspektoriai vadovautųsi profesionalumu, kitu atveju Teheranas apribos bendradarbiavimą su pasauline organizacija.

Milijonai interneto vartotojų lengviau atsikvėpė, kai praėjusį penktadienį, nepraėjus nė dviems dienoms po sausio 18-tąją nuvilnijusios išties didelio masto protestų bangos (kurios metu, reikšdami nepritarimą „užtemo„ net tokie puslapiai kaip Wikipedia ar Reddit), įstatymų projektų SOPA ir PIPA iniciatorius L. Smithas pranešė, kad „svarstymas atidedamas iki bus pasiektas platesnis susitarimas“. Verta paminėti, kad protestui pasibaigus, tiek SOPA, tiek PIPA šalininkų bei oficialių rėmėjų skaičius...

Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje kyla nauja konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos – dėl Sirijos, rašoma „Der Standard“. Didžioji Britanija, Prancūzija ir jų arabų sąjungininkai ruošia naujos rezoliucijos projektą, kuri turėtų palaikyti Arabų Lygos pasiūlymus. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar kartą patvirtino Maskvos atsisakymą palaikyti naujas sankcijas ar karinę akciją, praneša Inopressa.

Iranas gali sustabdyti naftos tiekimą į Europos Sąjungą jau kitą savaitę, praneša šalies naujienų agentūros, cituojančios Irano parlamento Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojo Hosseino Ibrahimio žodžius. „Sekmadienį parlamentas apsvarstys „ypatingos svarbos“ įstatymo projektą dėl Irano naftos eksporto į Europą sustabdymo jau nuo kitos savaitės“, – sakė H. Ibrahimis. Europos Sąjunga paskelbė embargą naftos ir naftos-chemijos produkcijos iš Irano tiekimui pirmadienį.

Iranas gali sustabdyti naftos tiekimą į Europos Sąjungą jau kitą savaitę, praneša šalies naujienų agentūros, cituojančios Irano parlamento Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojo Hosseino Ibrahimi žodžius. „Sekmadienį parlamentas apsvarstys „ypatingos svarbos“ įstatymo projektą dėl Irano naftos eksporto į Europą sustabdymo jau nuo kitos savaitės“, - sakė H. Ibrahimis. Europos Sąjunga paskelbė embargą naftos ir naftos-chemijos produkcijos iš Irano tiekimui pirmadienį.

Numatant griežtinti sankcijas Minsko režimui, Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitikime Briuselyje apsvarstė kriterijus, pagal kuriuos į „juodąjį sąrašą“ turėtų būti įtraukiami nauji valdininkai ir kiti su valdžia susiję asmenys.

Grasinimų, sankcijų ir spaudimo Iranui politika pasmerkta žlugti. Tai pirmadienį pareiškė oficialus šios šalies URM atstovas Raminas Mehmanparastas (Ramin Mehmanparast), komentuodamas ES šalių susitarimą uždrausti importuoti naftą iš Irano. Jis pavadino šią Vakarų politiką „visiškai beprasmiška“. „Ekonominių sankcijų skelbimas mėginant nutraukti taikią Irano branduolinę veiklą - nelogiškas ir neteisingas žingsnis.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai oficialiai įteisino Irano naftos embargą dėl jo branduolinės programos, praneša BBC. Tai reiškia, jog nuo šiol draudžiama su Iranu sudaryti naujas sutartis dėl naftos, tačiau egzistuojantys susitarimai gali būti įgyvendinami iki liepos 1-osios. Teheranas neigia įtarimus, kad jis siekia susikurti branduolinius ginklus. Pasak Irano, derybos, o ne sankcijos yra vienintelis būdas išspręsti šį konfliktą.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriai pirmadienį nusprendė įvesti Irano naftos embargą, tačiau sprendimo įgyvendinimą atidėjo iki liepos 1 dienos, informavo ES pareigūnas. Šis ambasadorių sprendimas yra paskutinis žingsnis prieš ES šalių užsienio reikalų ministrų galutinį patvirtinimą. 27 ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje. „ES ambasadoriai nusprendė įvesti sankcijas Iranui“, - informavo aukšto rango ES pareigūnas.

Jungtinės Valstijos tikisi, jog Europos Sąjunga (ES) imsis priemonių siekiant priversti Iraną grįžti prie derybų dėl jo prieštaringai vertinamos branduolinės programos, teigė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, praneša „RIA Novosti“. „Mūsų ryšiai su ES labai tvirti, todėl mes tikimės, jog ES imsis papildomų priemonių padidinti spaudimą Iranui per ateinančias kelias dienas“, – per spaudos konferenciją sakė H. Clinton.

Sirija dviem milijardais dolerių įvertino savo nuostolius, patirtus dėl Europos Sąjungos ir JAV įvestų naftos sankcijų, pranešė SANA, remdamasi šalies naftos ministru Sufian Allaw. Ministras teigė, kad šalies energetikos sektorius nukentėjo ne tik dėl nepajėgumo eksportuoti žaliavą, bet ir dėl „teroristų“ veiksmų. Pastarieji, pasak S. Alau, nukovė 21 darbininką, dirbusį naftos pramonėje, sužeidė 24 žmones ir padarė pramonei žalos už 34 mln. dolerių sumą.

Įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, bandančių sankcijomis apriboti jo branduolinę programą, pasiekė kulminaciją. Vos spėjusios pasitraukti iš Irako, JAV karinės pajėgos netrukus gali keltis į naują konfliktą – už ūsų ją tampančiame Irane. Naujųjų metų išvakarėse JAV atnaujino sankcijos Iranui ir blokavo gyvybiškai svarbią Irano ekonomikos arteriją – naftos eksportą. Kirs per naftos eksportą Pagal naująsias taikomas priemones užsienio kompanijoms teks rinktis – dirbti su Iranu ar su JAV.

Europos Sąjungos (ES) valstybės-narės nusprendė užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį bus svarstomas draudimas importuoti Irano naftą, atkelti iš sausio 30 į sausio 23 dieną, antradienį teigiama ES pareiškime. Naujų sankcijų įvedimas siejamas su tuo, kad Iranas, ES nuomone, vis dar nelinkęs bendradarbiauti su tarptautine visuomene dėl Irano branduolinės programos. JAV ir kai kurios kitos Vakarų šalys įtaria, jog Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą.

Europos Sąjungos embargas Irano naftai gali prasidėti tik po kelių mėnesių, nes kai kurios valstybės narės reikalauja embargą atidėti, kad jų nuo skolų kenčiančios ekonomikos spėtų tam pasiruošti. ES valstybės iš esmės susitarė nebepirkti Irano naftos ir taip didinti spaudimą Teheranui dėl branduolinės programos. Dabar Briuselyje diskutuojama, kaip įvesti šią sankciją. Tikimasi, kad valstybės narės susitars iki mėnesio pabaigos.

Iranas ramiai reaguoja į gresiantį Europos Sąjungos (ES) naftos embargą, praneša agentūra AFP. „Iranas visada pasirengęs tokioms priešiškoms akcijoms“, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir jo kolega iš Turkijos Ahmetas Davutoglu, pareiškė užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis.

Europos Sąjungos (ES) valstybių vyriausybės susitarė, kad uždraus naftos importą iš Irano, bet dar nenusprendė, kada pradėti taikyti embargą, trečiadienį pranešė ES diplomatai. Dėl šio susitarimo išaugo naftos kaina. ES diplomatai sakė, kad valstybių narių atstovai buvo susitikę gruodžio pabaigoje ir susitarė uždrausti Irano naftą. Anksčiau Graikija prieštaravo šiam sumanymui, bet galiausiai sutiko. ES uždrausdama Irano naftos importą darys spaudimą Teheranui sustabdyti branduolinę programą.

Kinija kritikuoja JAV paskelbtas naujas sankcijas Iranui, praneša agentūra AFP. Pekinas yra prieš tik vienos šalies sankcijas kitai šaliai, pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Nacionalinė teisė esą neturi būti pastatyta aukščiau tarptautinės teisės. JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį paskelbė naujas sankcijas Irano Centriniam bankui ir šalies finansų sektoriui, kad priverstų Teheraną atsisakyti prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos.

JAV prezidentas Barackas Obama įteisino 2011 metų Baltarusijos demokratijos ir žmogaus teisių aktą, kuriame numatytos naujos sankcijos Baltarusijai, informavo Baltųjų rūmų atstovas Jay'us Carney, praneša „RIA Novosti“. Gruodžio viduryje Senato patvirtintame įstatymo projekte praplėstas Baltarusijos pareigūnų ir įstatymo vykdytojų, kuriems bus įvesti vizų apribojimai ir finansinės sankcijos, sąrašas.

JAV pareiškė, jog Irano grasinimai uždaryti naftos tranzito kelią Persijos įlankoje, kurie lėmė sankcijų sugriežtinimą, parodo, jog tarptautinis spaudimas turi poveikį, praneša BBC. JAV valstybės departamento teigimu, sankcijos Iranui dėl jo branduolinės programos pradeda varžyti, o Iranas siekia nukreipti dėmesį. Iranas vykdė dešimties dienų pratybas šalia strategiškai svarbaus Ormūzo sąsiaurio, per kurias buvo išbandytos kelios raketos.

Europos Sąjungos (ES) šalys toliau svarsto galimybę paskelbti draudimą importuoti naftą iš Irano, šią informaciją patvirtino Europos diplomatas. „Sprendimo dėl naftos importo embargo galima tikėtis sausio pabaigoje“, – sakė jis. Sausio 30 d. Briuselyje numatytas ES viršūnių susitikimas. Išvakarėse Belgijos sostinėje įvyks ES užsienio reikalų ministrų posėdis, per kurį bus svarstoma galimybė įvesti draudimą įsivežti naftą iš Irano.

Užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pareiškė, kad Prancūzija įsitikinusi, jog Iranas kuria branduolinius ginklus ir turėtų sulaukti griežtesnių sankcijų, informuoja BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministras ragino Europos Sąjungos (ES) valstybes pasekti JAV pavyzdžiu. A. Juppe sakė, kad prezidentas Nicolas Sarkozy jau pasiūlė griežtą priemonę – įšaldyti Irano centrinio banko lėšas bei pradėti embargą Irano naftai.

Šveicarijos futbolo asociacija iš „Sion“ klubo atėmė 36 taškus ir taip išvengė griežtų FIFA sankcijų. Tokia nuobauda skirta už tai, kad „Sion“ ekipai keliuose mače atstovavo oficialiai neįregistruoti futbolininkai. Šveicarijos FA kurį laiką delsė priimti sprendimą, todėl FIFA grasino pašalinti šalies atstovus iš visų tarptautinių turnyrų.

Irano pirmasis viceprezidentas įspėjo, jog bus uždarytas Hormūzo sąsiauryje esantis pagrindinis Persijos įlankos naftos tranzito kelias, jeigu Vakarai įves sankcijas naftos eksportui, informavo šalies oficiali naujienų agentūra. „Jeigu jie (Vakarai) įves sankcijas Irano naftos eksportui, nė lašas neištekės iš Hormūzo sąsiaurio“, – remdamasi Mohammadu Reza Rahimiu skelbė IRNA.

Diplomatai praneša, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba panaikino sankcijas Libijos centriniam bankui ir šalies užsienio investiciniams bankams, informuoja BBC. JT teigia, kad taip siekia palengvinti dabartinę grynųjų pinigų krizę Libijoje. JAV pasekė JT pavyzdžiu ir panaikino „daugumą“ Libijai taikytų sankcijų.

Europos Sąjunga ketina imtis naujų sankcijų prieš Iraną, kadangi ši šalis toliau realizuoja savo branduolinę programą. Tokią išvadą leidžia daryti Briuselyje rengiama ES viršūnių susitikimo baigiamoji deklaracija. Kaip pažymima dokumente, vėliausiai sausį ES šalių diplomatijos vadovai turi patvirtinti, kokių naujų veiksmų bus imtasi prieš Iraną. Jau kuris laikas ES svarsto galimybę atsisakyti Irano naftos importo.

Sirijos vyriausybė sutinka įsileisti į šalį nepriklausomą Arabų lygos stebėtojų misiją, tačiau mainais už tai kelia savo sąlygas, praneša agentūra AP. Sirija „teigiamai atsakė“ į atitinkamą Arabų lygos reikalavimą, pirmadienį paskelbė šalies Užsienio reikalų ministerija. Tačiau Damaskas už tai reikalauja atšaukti ekonomines sankcijas ir vėl priimti šalį į Arabų lygą, kai tik bus pasirašytas atitinkamas susitarimas. Sirija prieš tai neįvykdė Arabų lygos ultimatumo dėl stebėtojų misijos.

Prancūzija ir Vokietija pasiūlė įvesti automatiškas sankcijas šalims, kurios pažeidžia Europos taisykles, taikomas biudžeto deficitui. Apie tai pirmadienį informavo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel, praneša AFP. Pasak N. Sarkozy, šie siūlymai gali būti įtraukti į naująją ES sutartį, kurios reikalauja dvi stambiausios žemyno ekonomikos.

Irakas smerkia ekonominių sankcijų taikymą Sirijai ir teigia, kad jos paveiks paprastus žmones, o ne šalies vyriausybę, Irako premjerą Nurį al-Malikį cituoja vietos laikraštis „As-Sabah“, informuoja „RIA Novosti“. „Mes nepritariame ekonominėms sankcijoms jokiai šaliai. Sankcijos baudžia ne režimus, o žmones“, – sakė N. al Malikis, komentuodamas Arabų Lygos sprendimą taikyti Sirijai ekonomines sankcijas, kurios apsunkins prekybą ir investicijas iš arabų pasaulio.

Irano žiniasklaida pranešė, kad grupė iš Didžiosios Britanijos išsiųstų diplomatų grįžo namo į Teheraną, informuoja BBC. 25 diplomatai iš Didžiosios Britanijos buvo išsiųsti po to, kai antradienį šimtai protestantų surengė išpuolė prieš britų ambasadą Teherane. Didžiosios Britanijos valdžios atstovai teigia, kad tikėtina, jog šią ataką tyliai palaimino Irano lyderiai.

27 Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį per susitikimą patvirtino naujų sankcijų Sirijai ir Iranui ciklą, remdamasi Vakarų žiniasklaida praneša „RIA Novosti“. Iš viso 12 Sirijos pareigūnų ir 11 kompanijų įtrauktos į dešimtą sankcijų Sirijai komplektą, kuriuo siekiama įtikinti prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al-Assad) nutraukti smurto kampaniją prieš protestuotojus.

Manoma, kad pagrindinė ketvirtadienį vyksiančio Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo tema bus naujos priemonės prieš Iraną, informuoja BBC. Ministrai aptars šalių reakciją į Jungtinių Tautų Atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitą, kurioje teigiama, kad Iranas atliko su „branduolinio užtaiso kūrimu“ susijusius bandymus. Iranas tai neigia ir tvirtina, kad branduolinę programą vykdo taikiais tikslais.

Turkija sustabdys visus finansinius sandorius su Sirija ir įšaldys Sirijos vyriausybės lėšas. Tai dalis prieš prezidento Bashar al–Assado vyriausybę nukreiptų sankcijų, trečiadienį sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu. Per spaudos konferenciją A. Davutoglu sakė, kad Turkija, kuri buvo artima Damasko sąjungininkė, sustabdys visų ginklų ir karinės įrangos tiekimą Sirijai. Taip bandoma įtikinti B. al–Assadą nutraukti smurtą prieš protestuotojus.

Protestuotojai Irane įsilaužę į Didžiosios Britanijos ambasadą trumpam įkaitais paėmė šešis darbuotojus. Buvo pranešta, jog demonstrantai nusiaubė du ambasados pastatus, išdaužė langus, nuplėšė britų vėliavą, sudegino ją ir iškėlė Irano vėliavą. Didžioji Britanija pareiškė esanti pasipiktinusi dėl šio išpuolio. Ji kol kas nekomentavo fakto, jog įkaitais buvo paimti šeši ambasados darbuotojai, kuriuos vėliau policija išlaisvino iš gyvenamojo rajono Šiaurės Teherane.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pareiškė, jog Sirijos prezidento laikas baigėsi, kai Arabų Lyga susitarė dėl sankcijų Damaskui, praneša BBC. Arabų Lyga sekmadienį susitarė dėl precedento neturinčių sankcijų Sirijai, tarp kurių – lėšų įšaldymas ir investicijų embargas. Vėliau Sirijos užsienio reikalų ministras surengs spaudos konferenciją. Pasak Jungtinių Tautų, mažiausiai 3 tūkst. 500 žmonių žuvo nuo protestų pradžios kovo mėnesį.

Arabų Lyga patvirtino sankcijas Sirijai, skelbia BBC. Tarp jų – lėšų įšaldymas ir investicijų embargas. Sankcijos pritaikytos po ne vieną mėnesį besitęsiančių neramumų. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad valdžiai slopinant protestus prieš Sirijos vyriausybę žuvo apie 3 500 žmonių. Arabų Lygos užsienio reikalų ministrai per susitikimą Kaire balsavo dėl sankcijų. 19 balsavo už ir 3 prieš. Kiek anksčiau Sirija atsisakė įsileisti 500 Arabų Lygos stebėtojų, kurie turėjo įvertinti padėtį.

Egipte Arabų Lyga priėmė sankcijas Sirijai. Žadama nutraukti prekybinius ryšius su Damasku ir įšaldyti prezidento B. al Assado režimo lėšas užsienyje. Tarp sankcijų – ir draudimas Sirijos oficialiems pareigūnams atvykti į Arabų Lygos šalis, taip pat nutraukiami komerciniai skrydžiai. Tačiau balsavime dėl sankcijų susilaikė Irakas ir atsisakė jas taikyti, o Libanas nuo sankcijų atsiribojo.