sankcijos

Nusprendus nepratęsti sankcijų Baltarusijai, kai kurie Lietuvos politikai pradėjo svarstyti, ar nereikėjo prieš tai reikalauti susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės (AE), kuri statoma nesaugi ir vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kokia dabartinė Lietuvos pozicija dėl Astravo AE ir kodėl nebuvo reikalaujama prieš panaikinant sankcijas atšaukti šį projektą, domisi tv3.lt. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia.

Ar tikrai ES sankcijų panaikinimas Baltarusijai yra optimalus sprendimas, kaip šią savaitę tvirtino Lietuvos užsienio politikos vairininkai? Kaip bežiūrėsi, man tai panašiau į pramiegotą galimybę. Pirmiausia, visiems puikiai žinomas Astravo atominės elektrinės statybų klausimas. Iki sankcijų panaikinimo dar buvo proga kalbėti ne vien apie tai, kad kažkada nepirksime elektros iš nesaugios ir, kaip žada Baltarusija, pigiausios pasaulyje atominės jėgainės.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį nutarė atšaukti sankcijas Baltarusijai, tačiau lieka galioti ginklų embargas ir sankcijos keturiems asmenims, kurie kaltinami dėl iki šiol neišaiškinto žmonių dingimo. „(Sankcijos panaikintos - BNS) kaip ir buvo prognozuota, bet aš tik noriu pabrėžti, kad po posėdžio priėmėme dokumentą, kuriame išdėstyta daug įvairių kriterijų ateities santykiams.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prognozuoja, kad Europos Sąjunga (ES) nebepratęs sankcijų Baltarusijai. Šį klausimą ES užsienio reikalų ministrai aptars pirmadienį. „Tam, kad sankcijos Baltarusijai būtų pratęstos reikia visų 28 valstybių narių vieningos pozicijos. Prognozuočiau, kad tokios vieningos nuomonės nebus. Kai kurios valstybės netgi viešai yra pasisakę už tai, kad sankcijos Baltarusijai nebūtų pratęstos“, - BNS sakė L.Linkevičius.

Rusija neketina kai kurioms Europos Sąjungos (ES) narėms taikyti galiojančių prekybos sankcijų išimčių, pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras. „Mums yra žinoma, jog daugelis šių valstybių puikiai supranta visą sankcijų politikos žalą ir norėtų kuo greičiai ją baigti. Mes tokiam požiūriui pritariame, tačiau taikyti išimtis negalime, nes tai prieštarautų Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms“, – agentūrai „Interfax“ sakė Aleksejus Meškovas.

Europos Sąjungos teismas ketvirtadienį panaikino ES sankcijas penkiems ukrainiečiams, įskaitant du buvusius šalies premjerus, nes Bendrija neturėjo teisinio pagrindo kaltinti jų valstybės lėšų iššvaistymu.

Rusijos ir Turkijos konfliktas dėl numušto lėktuvo panašu nerimsta, o atvirkščiai, įgauna pagreitį. Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė, kad Turkijai bus taikomos sankcijos, uždraudžiama pardavinėti atostogų kelialapius į Turkiją. O šį antradienį Maskva pateikė ir daužiamų importuoti prekių sąrašą, kuriame dominuoja turkiški vaisiai. tv3.lt domisi, kaip tai pakeis iš Turkijos į Lietuvą importuojamų prekių kainas ir kaip tai atsilieps turizmui.

Po to, kai Turkija numušė Rusijos karinį lėktuvą, tarp šalių kilo tikras žodžių karas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas incidentą pavadino „teroristų bendrininkų peilio dūriu į nugarą“. Tuo tarpu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Maskvą melu ir, duodamas interviu CNN, V. Putino komentarus pavadino „didžiule klaida“. Tuo tarpu Rusijos pareigūnai dėlioja ekonomines sankcijas Turkijai. Tačiau ekonominis karas kainuotų per daug abiem pusėms, rašo CNN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė pasirašė sankcijų pateką Turkijai už tai, kad ši antradienį numušė Rusijos karinį lėktuvą, rašo bbc.com. Rusija nuo kitų metu panaikina bevizį rėžimą tarp Rusijos ir Turkijos, taip pat pradeda riboti Turkiškų prekių įvežimą. Tačiau ties tuo Rusija neapsistoja ir uždraudžia Turkijos organizacijų veiklą šalyje, o taip pat turkų įsidarbinimą Rusijoje.

Švedija ir Lietuva palaiko sankcijų Rusijai pratęsimą, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, antradienį pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom). „Švedija ir Lietuva - tai valstybės, kurios Europos Sąjungoje laikosi pozicijos, kad sankcijos Rusijai turi būti pratęstos, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, o visi įkaitai, tarp jų ir Nadežda Savčenko bei kiti, privalo būti paleisti“, - pareiškė Kijeve su Lietuvos užsienio reikalų minis...

Rusijai iki metų pabaigos neįgyvendinus Minsko susitarimo, jai taikomos sankcijos turėtų būti automatiškai pratęstos, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Tai premjeras pabrėžė ketvirtadienį Rygoje vykusiame Baltijos šalių bei Ukrainos Vyriausybių vadovų susitikime, kurio pagrindinis tikslas buvo atkreipti dėmesį į tebesitęsiantį konfliktą Rytų Ukrainoje ir aptarti Minsko susitarimų įgyvendinimo eigą. „Rusijai turi būti priminta apie Minsko susitarimo įsipareigojimus.

 Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė atšaukęs dalį sankcijų Baltarusijai – po to, kai Minskas anksčiau šiais metais paleido paskutinius savo politinius kalinius. Šis žingsnis buvo suderintas su Europos Sąjunga, kuri ketvirtadienį taip pat atšaukė daugumą sankcijų Baltarusijai.

Sankcijų suspendavimas Baltarusijai šiai šaliai yra galimybė siekti konstruktyvesnių santykių su Europos Sąjunga ir esama tikėjimo, kad šiuo šansu bus pasinaudota, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai pristabdė daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą.

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai pristabdo daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą ir pažymi „gerėjančius santykius“, kai autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka paleido visus politinius kalinius, sakoma ES pranešime. „Šis sprendimas priimtas, atsižvelgus į visų politinių Baltarusijos kalinių paleidimą rugpjūčio 22 dieną ir gerėjančių ES bei Baltarusijos santykių kontekstą“, – nurodoma ES pranešime.

 Europa nesididžiuoja Rusijai taikomomis sankcijomis, tačiau jas reikia tęsti, teigia užsienio reikalų ministras. Linas Linkevičius sako, jog Rusijai reikia siųsti signalus, kad ji „atsitokėtų ir pradėtų normaliai elgtis tarptautinėje arenoje“. „Todėl ir žinios mūsų turėtų būti siunčiamos ne padrąsinančios, o labai aiškios, parodančios mūsų pačių poziciją ne tik apie Siriją, bet apie Ukrainą ir kitus dalykus.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, susirinkę Liuksemburge, pirmadienį suspendavo Baltarusijai taikomas sankcijas keturiems mėnesiams po rinkimų, kuriuos penktą kartą laimėjo autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka ir kurie vyko be incidentų, nors, anot stebėtojų, būta ir nesklandumų Vašingtono kartą pavadintas „paskutiniuoju Europoje diktatoriumi“, 61-erių A.Lukašenka sekmadienį penktą kartą iš eilės laimėjo Baltarusijos prezidento rinkimus, pelnęs, oficialiais duomenimis, 8...

Kijevas nesiruošia švelninti tono Rusijos atžvilgiu. Šalies valdžia nusprendė uždrausti į Ukrainos teritoriją įskristi Rusijos oro linijų lėktuvams, tame tarpe „Aeroflot“ ir „Transaero“, pranešė premjeras Arsenijus Jaceniukas. Šios oro bendrovės yra įtrauktos tarp į sąrašų, kurioms taikomos naujausios Ukrainos sankcijos.

Kol Rusija toliau degina, traiško, plėšo ir kitais būdais naikina „nelegalius“ europietiškus maisto produktus, žaidimų kūrėjai trina rankomis – jiems tai puikus būdas atkreipti į save dėmesį. Viena tokių, studija „Lamarck“, pristatė žaidimą „Pamaitink Rusiją“, kurio tikslas surinkti kuo daugiau sunaikinimui skirtų maisto produktų. Žaidimo principas panašus į legendinį sovietinį elektroninį žaidimą „Na palauk“, kuriame vilkas turėjo rinkti kiaušinius.

Daugelis ir pačioje Rusijoje jau kraipė galvą, kai valdžia praėjusią savaitę traktoriumi pervažiavo tris šaldytas žąsis. Vieni nerimavo dėl veltui naikinamo maisto, kitus papiktino tokiems niekams švaistomos valstybės lėšos. Tačiau „gyvų ančiukų“ nugalabijimas sulaukė išskirtinio netgi vietos žiniasklaidos dėmesio.

Apie tai, kad Smolensko srities gyventojai nešasi namo sankcijų sąrašuose atsidūrusias ir kontrabandinėmis pripažintas daržoves ir vaisius, kurie turėjo būti sunaikinti, rašoma leidinyje „Rabočij put“. Vienas iš vietos gyventojų laikraščio žurnalistui pasakojo, kad pomidorams tai jau beveik visiems „galas“, tačiau persikai pasirodė visai tinkami vartoti – iš jų galima išsivirti naminės.

Rusijos pramonės ir prekybos ministerija pateikė dokumentą dėl valstybinių užsakymų draudimo. Į sąrašus patenka daugelis medicinos reikmenų, įskaitant ir prezervatyvus, bintą, tamponus ir t.t. Dokumentas pateiktas viešai peržiūrai ir kol kas dar nėra patvirtintas. Ministerija taip pat siūlo atsisakyti užsienio gamybos medicinos įrangos importo. Rentgeno aparatai, defibriliatoriai, intensyvios terapijos inkubatoriai – viso 101 straipsnis įrangos, kurios importą į Rusiją siūloma apriboti.

Rusijos šešiolikmečiai Europos vaikinų iki 16 metų krepšinio čempionatą Lietuvoje stebės per televizorių. Pirmadienį Rusijos krepšinio federacija gavo FIBA laišką, kuriame skelbiamas galutinis griežtas sprendimas – šios šalies šešiolikmečiai negalės dalyvauti Senojo žemyno pirmenybėse. Turnyras prasideda Lietuvoje rugpjūčio 6 dieną. Dėl FIBA sankcijų Rusijos krepšinio federacijai nukentės ir rusų teisėjai bei komisarai.

Baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus susimoka tik kiek daugiau nei trečdalis lietuvių. Piktybiškai atsakomybės vengiančius piliečius nuspręsta pažaboti griežtomis sankcijomis. Vyriausybė siūlo tokiems asmenims neleisti gauti ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, taip pat ir registruoti automobilio. Praėjusiais metais iš viso užregistruota daugiau nei 400 tūkstančių administracinės teisės pažeidimų. Paskirtų baudų suma siekia 100 milijonų eurų. Tuo metu sumokėta baudų vos 44 milijonai.

Lietuvos krepšinio federaciją ketvirtadienį pasiekė “FIBA Europe” laiškas, išdėstantis oficialią tarptautinės krepšinio federacijos poziciją dėl Rusijos krepšinio federacijos suspendavimo.

Rusijos valstybinis žiniasklaidos koncernas „Rusija šiandien“ gavo oficialų patvirtinimą iš „Barclays“ banko dėl jų sąskaitos uždarymo Didžiojoje Britanijoje. Bankas mano, kad agentūrą kontroliuoja pernai jos direktoriumi paskirtas Dmitrijus Kiseliovas, kuris atsidūrė Vakarų sankcijų sąrašuose.

Iranas susitarė su Vakarais dėl savo branduolinės programos ir sankcijų nutraukimo. Tai reiškia, kad Irano naftos tiekimas pasaulio rinkai ženkliai išaugs, o tai į neregėtas žemumas numuš kainas, teigiama lenta.ru. Pasak ekspertų, 45 dolerių už barelį kainą – optimistinė prognozė. To nereiktų laukti artimiausiomis dienomis, nes branduolinę sutartį dar reikės ratifikuoti TATENA, o tai užtruks dar kelis mėnesius.

Bratsko (Rusija) gyventojai miesto šventės metu linksminasi „savotiškai“. Su sankcijomis jie kovoja mušdami JAV prezidento Baracko Obamos atvaizdą. Panašių vaizdų, kai minioje, pavyzdžiui,  su neapykanta deginama JAV vėliava, galima išvysti tik kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse ar Irane.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrams pirmadienį oficialiai sutarus pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičus atkreipia dėmesį į ES vienybę šiuo klausimu. „Priimtas klausimas be jokių diskusijų (...). Tai parodė, kad vis dėlto lemiamais momentais galime susitelkti ir priimti reikalingus sprendimus“, - BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė ministras L.Linkevičius.

 Trečiadienį Europos Parlamente priimta Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių ataskaita suteiks stipresnį mandatą griežtesnio tono su Rusija šalininkams, kai Europos Vadovų Taryboje bus svarstomas sankcijų šiai šaliai pratęsimas, teigia ataskaitos autorius Gabrielius Landsbergis. „Trumpuoju laikotarpiu nauda bus, kai po kelių savaičių Europos Vadovų Taryboje bus sprendžiama dėl sankcijų Rusijai pratęsimo“, - BNS telefonu iš Strasbūro sakė G.Landsbergis.

Didžiajam septynetui tęsiant derybas dėl ramybės Ukrainoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad sankcijos greičiausiai nebus nei griežtinamos, nei švelninamos, o pratęsiamos.

 JAV prezidentas Barackas Obama ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sakė, kad Vakarų sankcijos Rusijai turi likti, kol ji ims laikytis ugnies nutraukimo susitarimo su Ukraina.

 Europos šalys stengėsi savo materialius santykius su Rusija kurti grynai savo naudai, tvirtina Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas. „Mes niekada nelaikėme Europos meiluže.

Šią savaitę vykęs JAV diplomatijos vadovo J. Kerry susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – „greičiausiai, netgi nėra Rusijos – JAV santykių normalizavo žingsnelis, o tik ženklas, kad strateginis šių dviejų bendradarbiavimas artimas tam, kas žaidimų teorijoje yra vadinama „galutiniu rezultatu“, mano „The Bloomberg View“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Rusijai įvestos tarptautinės sankcijos priklausys nuo šiemet Minske prisiimtų taikdariškų įsipareigojimų laikymosi.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Planuojama grąžinti balų sistema prilygsta tarybiniais laikais taikytai trijų skylių vairuotojo pažymėjime sistemai ir nėra tokia efektyvi, kokia galėtų būti, mano technologijos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas. Saugaus eismo eksperto teigimu, balų sistema praranda savo efektyvumą, nes kai kuriuos pažeidimus galima būtų pakartoti net penkis kartus.

 Europos Sąjungos Tarybos sprendimas pratęsti iki rugsėjo 15 dienos sankcijas 150 asmenų ir 37 organizacijoms dėl krizės Ukrainoje paskelbtas šeštadienį ES oficialiajame žurnale. Tuo pačiu šis sprendimas įsigaliojo. Penktadienį ES vyriausybės sutarė pratęsti sankcijas Rusijos bei Ukrainos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie kaltinami kenkę Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei.

ES valstybių lyderiams kitą savaitę numatytame viršūnių susitikime tikriausiai nepavyks priimti sprendimo pratęsti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas, kurios baigs galioti liepą. Tai penktadienį sakė vienas aukšto rango Bendrijos pareigūnas. Galimybė imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją šiuo metu taip pat nesvarstoma, nes ES vyriausybės nori duoti šansą trapioms paliauboms Rytų Ukrainoje.

LRT Televizijos laida „LRT Forumas“, LRT.lt Vienuolikos punktų susitarimai Minske anksčiau ar vėliau žlugs: įgyvendinti visų susitarimų negebės nei viena, nei kita derybų pusė, specialiame „LRT Forume“ šįvakar teigia laidos dalyviai. „Jei tie vienuolika punktų bus visiškai įgyvendinti, tada Petro Porošenka pasirašė sau ir Ukrainai mirties nuosprendį, bet manau, kad tuos punktus įgyvendinti yra neįmanoma. Šis susitarimas yra laikinas, jis žlugs“, – kalba politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasidžiaugė, kad prieš Rusiją niekas nekariauja, ir kad Rusija nenori nė su nieku kariauti, bet griežtai išpeikė Vakarus dėl sankcijų ir pareiškė, kad Rusijai nepatinka pasaulis su vienu neginčijamu lyderiu. „Jei kalbėsime apie tai, kad prieš mūsų šalį kariaujamas karas, ačiū Dievui, karo nėra. Tačiau, visiškai tikrai esama mėginimo sulaikyti mus visomis priemonėmis.

 JAV ir toliau spaus Rusiją dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje – taip pat ir sankcijomis, sakoma penktadienį paskelbtoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje.

Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo kietą atsakymą, jeigu Rusijai bus pritaikytos sankcijos, po kurių šios šalies bankų sistema būtų atjungta nuo tarptautinės SWIFT sistemos, praneša „Vesti.ru“. „Tuo atveju, jeigu kas nors nuspręstų priimti panašų sprendimą, norėčiau pažymėti, kad mūsų ekonominė reakcija, ir bet kokia kitokia, bus be apribojimų,“ – cituoja „Interfaks“ premjero pareiškimą.

 Tikiuosi, jog po užsienio reikalų ministrų susitikimo šį ketvirtadienį sankcijos bus praplėstos ir dar labiau sugriežtintos. Sankcijos neabejotinai veikia, tačiau to nebepakanka. Nebelieka kitos išeities, kaip pereiti prie visapusiško Rusijos boikotavimo veiksmų. Deja, tai neišvengiamai liečia ir sportą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį pareiškė esantis smarkiai susirūpinęs dėl naujų paliaubų pažeidimų Ukrainoje, kai per raketų smūgį Kijevo vyriausybės kontroliuojamame uostamiestyje žuvo 30 žmonių. B.Obama pridūrė, kad Vašingtonas svarstys visas papildomas priemones, išskyrus karinius veiksmus, galinčius priversti Maskva pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš strateginį Europos Sąjungos užsienio tarybos posėdį, bloko narėms pateiktas diplomatijos užsienio politikos vadovės parengtas dokumentas, siūlantis gerinti santykius su Rusija, kartu spręsti Sirijos, Irako, Libijos ir kitas pasaulines problemas, jei Maskva pakeis politiką Ukrainos atžvilgiu. Dokumentas neviešas, bet plačiai svarstomas.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms trylikos su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu susijusių įstatymų – Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos oro apsaugos, Atliekų tvarkymo ir kt. – pataisoms ir teiks jas Seimui. Pataisos skirtos nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus.

  Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Holandas) pirmadienį pareiškė, kad griežtos Vakarų šalių sankcijos Rusijai turėtų būti atšauktos, jeigu būtų pasiekta pažanga sprendžiant Ukrainos krizę.   „Manau, kad sankcijos turi būti sustabdytos dabar. Jos turi būti atšauktos, jeigu bus pažanga.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskyrė Andrejų Kobiakovą, savo administracijos vadovą, naujuoju ministru pirmininku, atleisdamas ankstesnį premjerą Michailą Miasnikovičių, centrinio banko vadovę ir dar kelis ministrus, pranešė prezidento spaudos tarnyba apie didžiausią vyriausybės pertvarkymą nuo 2010 metų. Prezidento administracijos vadovu bus Aleksandras Kosinecas, lig šiol buvęs Vitebsko srities gubernatoriumi.

Viktor Denisenko, geopolitika.lt Lyginti šiandieninę Rusiją su Šiaurės Korėja, ko gero, būtų ne visai korektiška – pagal žmogaus teisių ir laisvių apribojimus bei taikomas represines priemones Maskvai vis dar toli iki Pchenjano. Tačiau konfrontacijos su Vakarų pasauliu sąlygomis Kremliaus priimami sprendimai iš dalies yra panašūs į Šiaurės Korėjos taktiką, susijusią su izoliacijos keliu ir „pasitikėjimo savo jėgomis“ strategija.

 Žinių radijas Kinija siūlo Rusijai prekyboje daugiau naudotis Kinijos valiuta. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas „Žinių radijui“ aiškino, jog šitaip kinai išnaudoja esamą padėtį. „Kinai jaučia, kad dabar yra jų geriausias laikas per pastaruosius 150 metų. Bet, kad jie vienareikšmiškai mestų pirštinę Vakarų pasauliui, tai jie tikrai nesiruošia to daryti dėl savo partnerio šiaurėje, tai yra Rusijos federacijos.