rūšiavimas

Atliekų tvarkytojai ruošiasi vienam intensyviausių metų laikotarpių – atliekų kiekis per Vėlines šalia kapinių esančiuose konteineriuose išauga net kelis kartus. Siekiant susidoroti su padidėjusiu atliekų srautu, pagrindinėse kapinėse jau padidintas konteinerių skaičius, o atliekų išvežimas suplanuotas net naktimis.  Specialistai pastebi, nors šiandien netrūksta alternatyvų, leidžiančių pagerbti artimųjų atminimą nepaliekant kalnų atliekų, gyventojų įpročiai keičiasi lėtai.

Europos Sąjunga ruošiasi iš esmės keisti pakuočių naudojimo ir perdirbimo taisykles. Nauji reikalavimai gyventojams gali reikšti brangesnes prekes ir pasikeitusią atliekų rūšiavimo tvarką. Ekspertai įspėja, kad didžiausia našta gali tekti smulkiesiems verslams, o milijoninės investicijos nebūtinai užtikrins geresnius perdirbimo rezultatus. Apie tai laidoje diskutavo „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ruduo kapinėse – ne tik susikaupimo ir artimųjų prisiminimo metas, bet ir laikas, kai jose gerokai padaugėja tvarkymo darbų. Prieš Vėlines žmonės puošia kapavietes, keičia nuvytusius augalus, grėbia lapus ir ruošia kapus šaltajam sezonui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau kartu su šiais darbais išauga ir išmetamų atliekų kiekis. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr.

Aplinkotvarkos įmonė „Ecoservice“ investuos beveik 10 mln. eurų į tekstilės atliekų perdirbimą. Įmonė per dvejus metus planuoja įrengti naują liniją, kurioje kasmet būtų galima perdirbti apie 6 tūkst. tonų tekstilės. Bendra projekto vertė sieks 9,86 mln. eurų, iš kurių beveik 2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų, o likusią dalį – apie 7,9 mln. eurų – investuos pati bendrovė.

Ruduo kapinėse – ne tik susikaupimo ir artimųjų prisiminimo metas, bet ir laikas, kai jose gerokai padaugėja tvarkymo darbų. Prieš Vėlines žmonės puošia kapavietes, keičia nuvytusius augalus, grėbia lapus ir ruošia kapus šaltajam sezonui. Tačiau kartu su šiais darbais išauga ir išmetamų atliekų kiekis. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė pastebėjo, kad tokiu laikotarpiu kapinių atliekų kiekiai šokteli kone dvigubai.

Lietuviai jau žino, kad ne visas atliekas galima paimti ir paprastai išmesti į konteinerį – kai kurias iš jų reikia atskirai išvežti į tam tikras atliekų perdirbimo vietas. Primename jums, už kokių daiktų išmetimą į konteinerį gali grėsti triženklė bauda. Viena dažniausių klaidų – tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali ne tik apsunkinti jų perdirbimą, bet ir gerokai paploninti piniginę – už kai kuriuos pažeidimus gyventojams gresia šimtus eurų siekiančios baudos, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai. Viena dažniausių klaidų – tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) perėmus Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos kontrolę, centro vadovas sako, kad pirmiausia nuo atliekų per porą mėnesių bus atlaisvinama teritorija ir tuomet ieškoma, kas iki metų pabaigos atstatys pernai degusią gamyklą. „Šiuo metu vertinama, kad gamyklos pastatai yra atstatyti 21–25 proc.

Vasarą paplūdimiuose, festivaliuose ir lauko kavinėse išauga ne tik poilsiautojų srautai, bet ir vienkartinio plastiko naudojimas. Lietuvoje jau galioja griežtesni ribojimai vienkartiniams plastikiniams gaminiams, o netrukus įsigalios dar daugiau Europos Sąjungos reikalavimų, keisiančių pakuočių gamybą, naudojimą ir perdirbimą.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) nutraukus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) ir mišrių atliekų rūšiavimo įrangos sutartis su atliekų tvarkytoja „Energesman“ bei perėmus MBA gamyklos operatoriaus veiklą, netrukus žadama skelbti naujo atliekų rūšiavimo įrangos konkursą. „Kuo skubiau skelbsime konkursą, nieko nelaukdami“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė VAATC direktorius Marius Švaikauskas.

Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali ne tik apsunkinti jų perdirbimą, bet ir gerokai paploninti piniginę – už kai kuriuos pažeidimus gyventojams gresia šimtus eurų siekiančios baudos. Viena dažniausių klaidų – tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Dar praeitais metais savivaldybėse Aplinkos ministerijos reikalavimu buvo įrengti specialūs tekstilės konteineriai, todėl svarbu jais naudotis, norint atsikratyti tokio tipo atliekų.

Baigiantis mokslo metams, aplinkosaugininkai ragina gyventojus peržiūrėti per metus sukauptas kanceliarines priemones, įvertinti jų būklę ir netinkamas naudoti išmesti į tam skirtus atliekų rūšiavimo konteinerius ar pristatyti į atliekų surinkimo aikšteles. „Prieš išmetant kanceliarines priemones, įvertinkite, ar jos dar gali būti naudojamos pakartotinai.

Mikroplastiką tyrinėjantys mokslininkai skelbia – jį skleidžia ir sintetiniai rūbai, kuriuos nešiojant atskyla dalelės ir patenka į orą ar vandenį skalbiant. Pasak specialistų, daugybė mikroplastiko jau yra ore, kuriuo kvėpuojame, vandenyje, kurį geriame, taip pat ir mūsų kūne. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Blizgučiai, prestižas ir prabanga: mados industrija – tarsi blizgantis podiumas, kuriame viskas atrodo tobula.

Anksčiau Aplinkos ministerija dalinosi priminimu elektros ir elektroninės rangos gamintojams ir importuotojams apie jų pareigą aktyviau informuoti visuomenę, kur galima priduoti elektros ir elektronikos atliekas. Apie atliekų surinkimo vietas, jų darbo laiką bei kontaktus informacija turi būti skelbiama ir visuomenės informavimo priemonėse.

Vilniuje pirmadienį startuoja nauja maistinio aliejaus rūšiavimo sistema, kuri apims specialių rūšiavimo konteinerių įrengimą visame mieste.   Kaip pranešė sostinės savivaldybė, skaičiuojama, kad praėjusiais metais į kanalizaciją Vilniuje buvo išpilta per 1,2 tūkst. tonų aliejaus ir riebalų. Mieste įrengs specialius konteinerius Vamzdynuose riebalai sustingsta, didėja užsikimšimų ir nuotekų tinklo avarijų tikimybė.

Kaune prieš kelias dienas pasirodė neįprastas vaizdas – viduryje kelio degė krūva šiukšlių. Kaip paaiškėjo, šiukšliavežėje dėl netinkamo išrūšiavimo užsidegė plastiko atliekos, todėl rūkstančios atliekos išverstos ir iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė „Kauno švara“, gaisrą pavyko suvaldyti, aplinkai žala nepadaryta, vis tik pastebima, kad toks atvejis – jau ne pirmas ir primenama rūšiuoti atliekas atsakingai.

Sostinėje – oranžinių maišelių krizė. Rūšiuoti maisto atliekas ne į specialius konteinerius, o į išdalytus oranžinius maišelius liepusi Vilniaus savivaldybė kurį laiką maišelius dalijo nemokamai. 2025 metams gyventojams jų turėjo pakakti, tačiau šiems metams, sausiui einant į pabaigą, žmonės jų atsiimti nebegali. Paaiškėjo, kad konkursą laimėję tiekėjai pagamino brokuotus maišus, tad po naujo konkurso naujus maišelius dalins geriausiu atveju kovą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje pakuočių atliekų rūšiavimas tampa kasdieniu įpročiu. Naujausia gamintojų ir importuotojų asociacijos „GAMTOS ATEITIS“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė: visada arba dažnai pakuočių atliekas rūšiuoja 76 proc. šalies gyventojų. Visada tai darančiųjų dalis per metus išaugo net 5 procentiniais punktais. Tuo pat metu gyventojų, kurie pakuočių atliekų niekada nerūšiuoja, dalis sumažėjo iki 6 proc.

Šventinis laikotarpis namuose dažnai reiškia ne tik jaukią atmosferą, bet ir kalnus šiukšlių. Kaip visa tai sutvarkyti, kaip jomis atsikratyti „Žinių radijui“ komentavo „Ecoservice“ komunikacijos projektų vadovė Rita Kručaitė. Ar pastebite, kad per šventes atliekų yra gerokai daugiau konteineriuose? Taip, per visas šventes iš tikrųjų atliekų kiekis padidėja, bet per Kalėdas ypatingai. Būna iki dviejų kartų daugiau atliekų, nei įprastą laikotarpį.

Dažniausiai žmonės šiukšles išmeta į arčiausiai ar tiesiog pakeliui esantį konteinerį. Visgi specialistai įspėja, kad atliekas gyventojai privalo mesti į savo daugiabučiui priskirtus konteinerius, nes išmetus jas kitur gresia baudos. Populiarioje „Facebook“ grupėje gyventojai diskutavo, kur turėtų mesti šiukšles. Vienas mažesnio miesto gyventojas dalijosi, kad išmetė šiukšles į konteinerį, esantį ne prie savo daugiabučio ir buvo nufotografuotas.

Kėdainių rajone kova už tinkamą atliekų rūšiavimą pasiekė naują lygį. Praėjusių metų pabaigoje atliekas surenkanti įmonė „Ekonovus“ ėmėsi griežtos akcijos – neištuštindavo privačių valdų rūšiavimo atliekų konteinerių, jei juose rasdavo netinkamų atliekų. Maža to, gyventojams buvo grasinama ir baudomis – jei gyventojai nesureaguodavo į informacinius lapelius, priklijuotus ant konteinerių, jiems galėjo būti paskirta net iki 600 eurų bauda.

Prie butelių taromatų per dešimtmetį pripratę gyventojai sutinka į juos nešti ne tik lengvų gėrimų ir alaus, bet ir stipraus alkoholio butelius. Tačiau tam griežtai priešinasi prekybininkai ir atliekų tvarkytojai perspėdami – esą jie nepajėgs sutvarkyti didžiulių kalnų stiklinių butelių, kuriuos lietuviai išgeria.

Į Klaipėdos vandens valymo stotis iš miestiečių virtuvių per mėnesį atplaukia maždaug 30 tonų riebalų. Dar keliskart tiek lieka prikibę prie vamzdžių sienelių ir jas pamažu užkemša. Taip yra todėl, kad uostamiesčio gyventojai, turbūt kaip ir visos šalies žmonės, dažnai panaudotą maistinį aliejų išpila į kriaukles ar unitazus. Tad verslininkai Klaipėdoje pristato naujovę – konteinerius, kuriuose žmonės galės tokio aliejaus atsikratyti civilizuotai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje beveik dešimtmetį sėkmingai veikianti užstato sistema, skatinanti pakuočių surinkimą ir perdirbimą, gali būti išplėsta dar plačiau. Seime inicijuojamos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į užstato sistemą įtraukti daugiau įvairių pakuočių ir taros. Esą tai būtų svarbus žingsnis tvaresnės aplinkos link, tačiau specialistai į tokias permainas žiūri atsargiai. Jų vertinimu, išplėtus užstato sistemą, gali pabrangti kai kurios prekės, o taip pat kitų atliekų tvarkymas.

Atšilus orams vis daugiau žmonių vakarus leidžia terasose ar kiemuose, norėdami pailsėti gryname ore, pasimėgauti saule ar ramiai išgerti kavos puodelį. Tačiau tokį malonumą kartais aptemdo netikėti nesklandumai – ypač tada, kai tenka susidurti su kaimynų abejingumu. Nesutarimai tarp kaimynų gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia informacija apie žaliosiomis atliekomis rūšiavimą ir kompostavimą, ypač artėjant vasarai. Tai metas, kai daugelis pradeda tvarkyti savo kiemus ir sodus, todėl svarbu tinkamai rūpintis žaliosiomis atliekomis. Tinkamas atliekų tvarkymas padeda ne tik išsaugoti gamtą, bet ir sumažinti nemalonius kvapus bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą.

Dėl mišrių atliekų tvarkymo sistemos sutrikimo Elektrėnų savivaldybėje skelbiama ekstremalioji situacija. Tai feisbuko paskyroje pranešė Elektrėnų savivaldybė, kartu nurodydama veiksmų planą, kaip spręs iškilusią problemą. „Nors mišrių atliekų priėmimas Vilniaus MBA yra sustabdytas, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atliekų surinkimą vykdys pagal planą, tačiau galimi grafikų pakeitimai. Apie tai bus informuota atskiru pranešimu.

Pavasaris – ne tik gamtos, bet ir kiekvieno iš mūsų atsinaujinimo metas. Nenuostabu, kad dažnam norisi ir namus, sandėliuką, garažą susitvarkyti. Kasmet per pavasarinį tvarkymąsi išmetamos krūvos nereikalingų daiktų, kurie dažniausiai atsiduria šiukšlių konteineriuose.

Po pusantrų metų pertraukos Vilniuje pradėjo veikti pakuočių rūšiavimo gamykla „Ecoservice“, kurios darbą buvo sustabdęs gaisras. Už 18 milijonų eurų įmonė susipirko naują įrangą, įdarbino dirbtinį intelektą ir dabar galės rūšiuoti visos Lietuvos pakuotes. Pusantrų metų Vilniuje esanti pakuočių rūšiavimo gamykla „Ecoservice“ neveikė. Gaisras, kuris, anot ekspertų, kilo savaime, suniokojo įrangą ir pridarė daugiau nei 13 milijonų žalos. Dabar įrenginiai vėl paleisti.

Sostinei pereinant prie maisto atliekų surinkimo konteinerine sistema, jau nuo kovo 29 d. dalies vilniečių kasdienybėje įsigalios nauja atliekų rūšiavimo tvarka. Panerių, Naujininkų, Grigiškių, taip pat pietinėse Rasų ir Vilkpėdės seniūnijose mišrios komunalinės ir maisto atliekos turės būti rūšiuojamos į atskirus konteinerius.

Kol vieni rūpinasi aplinka ir rūšiuoja atliekas, kiti – jas vagia: išmesti elektronikos prietaisai masina ilgapirščius. Elektronikos atliekų surinkimo įmonė dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti pilnus glėbius senos technikos tempiantys vagišiai. Įmonės atstovai gūžčioja pečiais – iš tokių elektronikos prietaisų dalių užsidirbti įmanoma vos porą eurų, o įkliuvus policijai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Kaunas išdalino šimtines eurų pirmiesiems pilietiškiems gyventojams, kurie neapsikentę netvarkos prie konteinerių fiksavo ir skundė ten įvairius rakandus tempiančius pažeidėjus. Miesto komunalininkai pastebi, kad bet kur kraunamų stambiagabaričių atliekų sumažėjo, tad akciją žada kartoti.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2024 m., kuomet įsigaliojo reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, iš Lietuvos gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų tokių atliekų, tai yra beveik 4 kartus daugiau nei 2023 m., kai tai daryti dar buvo neprivaloma (2023 m. buvo surinkta maždaug 3,5 tūkst. tonų maisto ir virtuvės atliekų). Šiandien šias atliekas atskirai rūšiuoja 51 iš 60 savivaldybių – jų miestuose ir didesnėse gyvenvietėse.

Jau daugiau nei metus turime rūšiuoti maisto atliekas, bet tai daryti sekasi sunkiai, pavyzdžiui, Vilniuje iki šiol maisto nerūšiuoja šeši iš dešimties gyventojų. Regionuose dar prasčiau. Pavyzdžiui, Švenčionių rajone komunalininkai surinko tik apie procentą išmestų maisto atliekų. Net ir rūšiuojantiems dar kyla klausimų, kur mesti vištos kaulą – į maisto, ar į mišrių atliekų maišą.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant šventėms, norime, kad jos būtų ne tik jaukios, bet ir draugiškos aplinkai. Šiais metais Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje primena, kaip planuoti išlaidas, sumažinti atliekų kiekį ir kūrybiškai panaudoti jau turimus daiktus. Pasitelkę šiuos praktiškus patarimus, galėsime ne tik prisidėti prie švaresnės aplinkos, bet ir džiaugtis prasmingesnėmis šventėmis.

Nors šiais metais visos Lietuvos savivaldybės privalėjo pradėti rūšiuoti maisto atliekas, deja, aštuonios to vis dar nedaro. Kaunas rūšiuoti maisto atliekas ėmėsi tik nuo rugsėjo ir kol kas gyventojai į šį procesą įsijungia vangiai. Kauno valdžia, skirtingai nei kitos savivaldybės, nei maišelių, nei kibirėlių žmonėms nedalino, įrengė tik specialias talpas konteineriuose. Tad kur kaupti maisto atliekas namie – pačių kauniečių rūpestis.

Kėdainių rajone kylama į kovą prieš netinkamai atliekas rūšiuojančius rajono gyventojus. Nuo šiol rūšiuojamų atliekų konteineriai iš individualių valdų nebus ištuštinami, jei atliekų vežėjas pamatys, kad konteineryje yra sukrautos netinkamos atliekos.

Kėdainių rajone kylama į kovą prieš netinkamai atliekas rūšiuojančius rajono gyventojus. Nuo šiol rūšiuojamų atliekų konteineriai iš individualių valdų nebus ištuštinami, jei atliekų vežėjas pamatys, kad konteineryje yra sukrautos netinkamos atliekos.

Pasilikti negalime išmesti – iki šiol ne visi žino, kur čia reikėtų dėti kablelį, kai kalbama apie vaistų, maisto papildų, medicinos priemonių ir kosmetikos rūšiavimą. Jau daugelis žino svarbiausią taisyklę, kad nebereikalingus vaistus reikia atnešti į vaistinę rūšiavimui, o maisto papildus – rūšiuoti su buitinėmis atliekomis.

 Vis dar neturintys maisto atliekų rūšiavimui skirtų oranžinių maišelių ir specialių talpų sostinės gyventojai juos atsiimti įvairiose miesto dalyse galės ir visą lapkritį, skelbia portalas „Made in Vilnius“. Pasak portalo, oranžiniai maišeliai ir specialios talpos bus dalijami 15-oje Vilniuje esančių „Lidl“ parduotuvių.

Nors iki Vėlinių dar kelios dienos, kapinėse daugėja besilankančių žmonių, ir, žinoma, išvežamų atliekų. Vilniaus kapines prižiūrinti aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ šiuo intensyviu laikotarpiu prie kapinių didina atliekų konteinerių skaičių ir koreguoja jų išvežimo dažnį. Žinoma, vien atliekų tvarkytojų pastangų neužtenka. Kapinėse susidarančių atliekų kiekį padėtų sumažinti saikinga kapaviečių puošyba ir tinkamai rūšiuojamos atliekos.

Artėjant Vėlinėms, lietuviai masiškai plūsta lankyti mirusių artimųjų ir kitų brangių žmonių kapų. Daugelis tampa vis sąmoningesni ir lankydami kapus deda gyvas gėles ir uždega po vieną ar dvi žvakeles, deda žvakides su keičiamais įdėklais, kad šios tarnautų ilgiau, tačiau vieną dalyką daugelis vis dar pamiršta – kad ir kapinėse susidarančias atliekas būtina rūšiuoti.

Neatsakingai išmestos padangos ne tik teršia aplinką, bet ir gali sukelti rimtų ekologinių bei sveikatos problemų. Deja, kai kurie vairuotojai vis dar renkasi senas padangas palikti gamtoje ar pakelėse, o tai užtraukia administracinę atsakomybę ir baudas. Svarbu prisiminti, kad senas padangas galima perdirbti, todėl būtina jas tinkamai atiduoti perdirbimui. Galima palikti 4 vnt.

Nuo šiandien iki pat kitų metų vasario pabaigos Vilniuje, tam tikrose „Maxima“ parduotuvėse, vėl pradėti dalinti rūšiavimui skirti oranžinių maišelių rinkiniai. Prisidėdamas prie „Maisto atliekų etiketo“ kampanijos, lietuviškas prekybos tinklas siūlo vilniečiams atsiimti nemokamus oranžinės spalvos maišelius arčiau namų, taip padėdamas pirkėjams išsiugdyti įprotį rūšiuoti maisto atliekas.

Pamažu artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugėja ir žmonių, kurie tvarko ir lanko artimųjų kapus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkės doc. dr. Aušros Zigmontienės teigimu, kapinių atliekų kiekiai šiuo laikotarpiu šokteli kone dvigubai.

Vilniuje tęsiamas maisto atliekų rūšiavimui skirtų oranžinių maišelių ir specialių talpų dalijimas. Visą spalio  mėnesį sostinės gyventojai maišelius ir specialias talpas galės nemokamai atsiimti net 9-iose Vilniaus „Lidl“ parduotuvėse. Nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai atliekų rūšiavimo tvarkai, sostinės gyventojai kviečiami maisto atliekas kaupti specialiuose oranžiniuose maišeliuose ir juos tvirtai užrišus išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Panevėžio daugiabučių namų gyventojai maisto atliekas rūšiuoja jau beveik pusmetį. Panevėžiečių nuomonės šiuo klausimu – įvairios, tačiau tendencijos džiugina – rūšiuojančiųjų skaičius auga. Maisto atliekų konteinerius žmonės dažnai naudoja neteisingai, pasitaiko atvejų kai juose atsiranda tekstilės, stiklo, plastiko, o kartais ir elektronikos atliekos.

Savivaldybes norima įpareigoti  geriau informuoti gyventojus apie visų atliekų rūšiavimą, jų pristatymo į specialias aikšteles tvarką.  Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė, visa informacija turėtų būti pateikiama vienoje vietoje ir pasiekti kiekvieną būsto savininką. „Kad gyventojams nereikėtų ieškoti, kur ką atiduoti, guglintis“, – teigė V. Vingrienė.

Vokietijoje mokslininkai atrado grybus, kurie maitinasi plastiku. Jie tikisi, kad šis išradimas išgelbės mūsų planetą nuo milijardų tonų plastikinių šiukšlių. Retai apie tai susimąstome, bet plastikinis butelis gamtoje skaidosi 13 kartų ilgiau, nei vidutiniškai gyvena žmogus. Bet vokiečių mokslininkai sumanė, kaip pagreitinti šį procesą. Rado grybus, kurie su malonumu „valgo“ plastiko atliekas.