rusakalbiai

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui sulaukus kritikos dėl viešų svarstymų atsisakyti Lietuvoje rusakalbių mokyklų, politikas teigia, kad kol kas konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu nėra. Anot ministro, dabartinę sistemą būtina tobulinti, kad šalyje gyvenantys rusakalbiai jaunuoliai lengviau prisitaikytų visuomenėje.

Rusakalbių pamėgtame socialiniame tinkle „Telegram“ plinta vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuotas konfliktas tarp Vilniaus rusakalbių. Vaizdo įraše keli vyrai atėmė telefoną iš moters ir erzindami ją, atsisako grąžinti. Vienas iš jų kelis sykius pakartoja, kad „čia ne Rusija“, tačiau pats kalba rusiškai. Dešimtis tūkstančių reakcijų skirtinguose „Telegram“ kanaluose sulaukė vaizdo įrašas iš Vilniaus viešojo transporto, kuriame užfiksuotas konfliktas tarp keleivių.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai, kurie neišlaikė kalbos egzamino ir nepateikė prašymo dalyvauti integraciniame projekte, jau nuo kitos savaitės sulauks perspėjimų, kad turi palikti Latvijos Respubliką per artimiausius tris mėnesius. Anot Latvijos Migracijos ir pilietybės reikalų valdybos atstovės Mairos Rozės, viso tokių žmonių yra 3,6 tūkst.

Vilniaus gatvėse siautėja neaiškūs rusakalbiai kelių chuliganai. Po miestą laksto dideliu greičiu, pavojingai nardo tarp juostų ir kitų automobilių, o kartais net specialiai važinėja pėsčiųjų takais.  Rusakalbių vyriškių kompanija dviem automobiliais lakstė sostinės gatvėmis, patys filmavo savo „pramogas“ ir kėlė į socialinius tinklus.  O greičiai dideli. Viename vaizdo įraše kelių erelis parodė spidometrą, jo rodyklė ties 250 kilometrų per valandą greičio žyma.

Svečių namuose, kuriuose dažnai apsistoja kitataučiai, kaip reikiant įsisiautėjo vyrai, kurie apgyvendinimo įstaigos patalpas apvertė aukštyn kojomis. Į muštynių vietą atvykusiems pareigūnams kelią pastojo agresyviai nusiteikęs rusakalbis, kuris visą kaltę bandė suversti ant čia apsistojusių ukrainiečių. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Liudininkų teigimu, didžiulį sąmyšį vyriškis sukėlė vienas.

Rusijos valdžia rusų kalbą pavertė informacinio karo dalimi, netgi tariamą rusakalbių engimą pavertė viena iš teisinančių karą priežasčių. Nepaisant kaltinimų absurdiškumo, rusų kalbos klausimas išlieka aktualus ne tik pačioje Ukrainoje, tačiau ir kitose valstybėse, kur yra rusakalbių bendruomenės. Ukrainos karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius viename iš interviu pripažino, kad su vaikais namie kalbasi rusiškai, nors ir akcentavo, kad leidžia juos į ukrainiečių mokyklą.

Stabdoma „Litovskij Kurjer“ savaitraščio leidyba, kitą savaitę pasirodys paskutinis spausdintas leidinys.  „Taip, deja. Ekonominė situacija tokia. Įmonė dėjo visas pastangas, kad pratęstų darbą, bet, deja, laikraštis negali išgyventi iš vieno tiražo, reklamos trūksta“, – BNS sakė bendrovės „LK Massmedia“, leidžiančios savaitraštį, direktorė Jolanta Andrejeva. Anot jos, paskutinis spausdintas leidinys pasirodys ketvirtadienį, gruodžio 29 dieną. Jame bus atsisveikinama su skaitytojais.

Dalis švietimo ekspertų tvirtina, kad rusų kalba ir rusiškos mokyklos – tik problemų pradžia. Lietuvių kalbos neišmokę vaikai negali gerai integruotis į visuomenę, o tai veda prie užsidarymo rusakalbių socialiniame burbule ir tapimo nelojaliais Lietuvai piliečiais. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniuje, šalia Halės turgaus susikalbėti lietuvių kalbos gali ir nepakakti.