romas sakadolskis

Penktadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydino jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Pasitraukė žmogus, kuriam žurnalistine patirtimi ir profesinėmis kvalifikacijomis nei taryboje, nei visame LRT panašaus nėra. Dar tik prieš metus Romas žadėjo kovoti dėl „žodžio laisvės“ LRT, o šiandien jau matome kuo ta kova pasibaigė. Tiesa sakant, kitko vargu ar galima buvo laukti.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą palieka jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis informavo Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, R. Sakadolskis Prezidentei pranešė, kad norėtų palikti savo postą. R. Sakadolskis LRT taryboje buvo trejus metus.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį priėmė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius. Nors LRT taryba yra visa suformuota, į susitikimą su kadenciją baigiančiu valstybės vadovu atvyko ne visi tarybos nariai. Dalyvavo ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Susitikimo dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie nacionalinio transliuotojo veiklą, kalbėjo apie ekonominiu sunkmečiu iškilusias problemas.

Lietuvoje tik pradedamos diegti kai kurios žiniasklaidos skaidrumo priemonės, įprastos Vakarų spaudoje. Kai pažangių pasaulio šalių redakcijos įgyvendina skaidrumo priemones siekiant skaitytojų pasitikėjimo, Lietuvos dienraščiai tebegyvena mintimi, jog skaitytojai turėtų jais paprasčiausiai tikėti.

Tarptautinių žodžių žodyne parašyta, kad tai reiškia beprasmį žodį, kuriam senovėje ir viduramžiais buvo priskiriama magiška galia. Atrodo, tokį abrakadabrišką stilių pasirinko Prezidento rinkimų kampanijos favoritė Dalia Grybauskaitė. Specialistė, savo srities profesionalė, iki šiol nedalyvavusi politikoje arba tiesiog viltis ir vertybė, - choru skelbia jos palaikymo komanda.

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto tyrime nagrinėjama, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ateitis labai miglota – biudžeto ir reklamos pajamos sumažėjo, abonentinio mokesčio įvedimas daug metų kybo ore. Nacionaliniam transliuotojui prasidėjo sunkmetis be prošvaisčių. Programų tinklelis retėja, o valdžia nežino, ko nori. Šių metų rykštė − finansai LRT pernai kamavo iš išorės primesti politinių interesų konfliktai ir šiokios tokios įvaizdžio problemos.

Į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą Seimas paskyrė kadenciją baigiančią parlamentarę, „darbietę“ Audronę Pitrėnienę. Seimas penktadienį priėmė nutarimą, kuriuo A.Pitrėnienė deleguojama į LRT tarybą. Teisės departamento specialistai, vertinę nutarimą, akcentavo, kad nutarimo priėmimas šios kadencijos Seime suponuotų situaciją, kad užimanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai - dėl savo esamos kolegės pareigų ateityje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė „darbietės“ Aldonos Pitrėnienės kandidatūrai į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą, nors ši vis dar yra Seimo narė. Nutarimo projektui, kuriuo į LRT tarybą deleguojama A. Pitrėnienė, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta lapkričio 14 dieną. Teisės ir teisėtvarkos departamentas, vertindamas nutarimą, pastebėjo, jog jis gali prieštarauti teisės aktams.

Trečiąkart keičiama Seimo atstovo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje kandidatūra - pirmieji du kandidatai, svarstyti anksčiau, pateko į Seimą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį nusprendė į LRT tarybą siūlyti „darbietę“, šio komiteto narę Audronę Pitrėnienę. A.Pitrėnienė kandidatavo į parlamentą Skuodo-Mažeikių bei daugiamandatėje apygardose, tačiau išrinkta nebuvo. Už tokį sprendimą balsavo visi komiteto nariai, išskyrus pačią A.Pitrėnienę, kuri susilaikė.