rima aukštuolytė

Ukrainoje prasidėjęs karas paveikė ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) interneto karštosios linijos ,,Švarus internetas“ gaunamus pranešimus. Nuo pernai išaugo pranešimų apie karo kurstymą, klaidinančią informaciją ir dezinformaciją skaičiai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo išsiųsta beveik 70 pranešimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo sausio 1 dienos mobiliojo ryšio vartotojai oficialiai gali tiek paslaugas aktyvuoti, tiek pakeisti tiekėją nuotoliniu būdu. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) dar pernai balandį nustatė tvarką, pagal kurią galutiniam paslaugų gavėjui viešosios mobiliojo ryšio paslaugos nuotoliniu būdu būtų aktyvuojamos per 10 minučių nuo tada, kai jo ryšio įrenginyje yra atlikti visi būtini veiksmai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) komunikacijos projektų vadove tapo Rima Aukštuolytė.  R. Aukštuolytė BNS teigė perimsianti dalį RRT atstovės ryšiams su visuomene Rasos Karalienės atsakomybių, taip pat atliksianti daugiau papildomų funkcijų.  R. Aukštuolytė anksčiau dirbo žurnaliste ir redaktore įvairiose žiniasklaidos priemonėse, komunikacijos projektuose, nuo 2019 metų sausio iki šių metų rugsėjo dirbo prekybos tinklo „Maxima“ viešųjų ryšių atstove.

Infliacijai perkopus 20 procentų, tėvai jau suka galvas, kiek šiemet kainuos išleisti vaikus į mokyklą. Prekyba jau įsibėgėja, o verslas neslepia – per metus brango ir kuprinės, ir sąsiuviniai. Pastarųjų kaina didėjo penktadaliu, o bendras mokyklinių prekių krepšelis brango 10 procentų. Visgi prekybininkai tikina, kad tėvus išgelbės taikomos akcijos.

Didžiulės elektros sąskaitos jau gąsdina ir prekybininkus. Prekybininkai taupo – išjungia šviečiančias reklamas, ruošiasi mažinti apšvietimą pačiose parduotuvėse. O pirkėjai nerimauja, ar patamsy įžiūrės galimus produktų defektus ir kainas. Prekybininkai prisimena ir 2009 m. išmoktas pamokas. Tiesa, sekti prancūzų sprendimu žiemą parduotuvėse palaikyti vos 17 laipsnių šilumą Lietuvos prekybininkai neketina.

Šalį apėmusios antrosios karščio bangos svilinami žmonės apgulė Lietuvos paplūdimius. Vilniaus, Kauno pliažuose karštį keikia retas ir sako, kad saulėtų, karštų dienų ir taip Lietuvoje mažai. O štai klimatologai sako, kad Lietuvoje per keliasdešimt metų tokių dienų kai svilina virš 30-ties padaugėjo net 4 kartus ir ateityje jų bus dar daugiau. Karščiai užpildė net neseniai įrengtą Vilniuje nudistų pliažą. Nuogaliai dėkoja Šimašiui, kad jiems dabar nebereikia degintis pasislėpus kažkur krūmuose.

Pardavėjai skaičiuoja, kad atėjus karščiams žmonės bando vėsintis ledais – šluoja jų net dvigubai daugiau nei įprastą vasaros dieną. Tiesa, šiemet mėgaujantis vasaros desertu tenka labiau paploninti piniginę – ledų kaina šoktelėjo maždaug penktadaliu. O gamintojai atskleidžia, ir kokius ledus tautiečiai mėgsta labiausiai ir už kuriuos negaili pinigų. 25 tonas per parą – tiek per patį sezono įkarštį ledų pagamina viena didžiausių ledų gamintojų Lietuvoje.

Buvo druskos krizė, o dabar prekybos lentynose kaip mat dingsta kefyras. Žmonės iš parduotuvių lentynių graibstyte graibsto šaltibarščiams reikalingus ingredientus, o pajūryje per Jonines kefyro netgi pritrūko. Tautiečiai šaltibarščius gaminasi ne tik patys, bet ir negaili už juos suploti nuo 5 iki 8 eurų. Kai kurios pajūrio kavinės parduodamus šaltibarščius kasdien skaičiuoja dešimtimis litrų.

Liūdni laikai smaližiams – šokoladas Lietuvoje brangsta sparčiausiai Europoje. Šias metais jis pabrango dešimtadaliu. Šokolado gamintojai sako, kad ir tai ne riba – rudenį kainos gali kilti dar. Nepaisant to, lietuviai saldumynų perka vis daugiau – kai kurie prekybos centrai sako, kad šiais metais vien šokoladinių batonėlių parduoda 60 procentų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai, o šokolado plytelių pardavimai tolygūs pabrangimui – jų parduodama 10 procentų daugiau.