renovacija

Birštonietis Virgaudas Bakšys vadina savo daugiabučio renovaciją išskirtiniu atveju. Prieš kelerius metus renovuotas nedidukas daugiabutis – vienas iš kelių namų Birštone, kurie buvo atnaujinti namo bendrijos, o ne savivaldybės iniciatyva. Jonavos „Liepų 100“ daugiabučio bendrija neslepia – jų daugiabutis – vienas inovatyviausių iš atnaujintų daugiabučių namų mieste.

Vienas sėkmingiausiai renovaciją įgyvendinančių Lietuvos miestų – Birštonas – 2017-uosius pasitiko darbingai: skubėjo pasiruošti naujam daugiabučių modernizacijos etapui, pagal kurį mieste planuojama atnaujinti 13 daugiabučių. Apie tai, kokie namai siekia modernizacijos, bei kaip gyventojai reaguoja į šiek tiek sumažėjusią valstybės paramą modernizacijai, – pokalbis su didžiausios renovaciją Birštone administruojančios įmonės vadove Vilma Savukyniene.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgyvendinama įvairiose Lietuvos vietose – tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose. Nors pagal renovuotų namų skaičių miestų ir rajonų rezultatai skiriasi, renovacija sėkmingai vyksta daugelyje šalies savivaldybių. Apie situaciją ir modernizavimo tendencijas Marijampolėje įžvalgomis dalijasi pastatų modernizavimo specialistė Audronė Ražinskienė. Marijampolėje ir keliuose aplinkiniuose kaimeliuose iki šiol renovuoti jau 29 namai.

Uteniškė Rita Aleknienė save gali vadinti viena pirmųjų miesto gyventojų, priėmusių iššūkį ir pasiryžusių daugiabučio namo renovacijai (modernizacijai) Utenos mieste. Siekusi spręsti nusidėvėjusio namo problemas, šiandien aktyvi gyventoja negailėtų patarimų norintiems ar vis dar svarstantiems apie renovacijos galimybes. Siekė pokyčių Pasak pašnekovės, dar 1957 m. pastatytas ir 4 laiptines turintis penkiaaukštis dėl savo būklės reikalavo problemų sprendimo.

Būsto renovacijos administratorius – tarpininkas tarp gyventojų ir renovacijos rangovų. Įsiklausius į gyventojų norus ir perdavus juos statybininkams problemų gerokai sumažėja. Renovacijos procese daug padeda ir Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) bei vietos savivaldybė – svarbu tik aiškiai išsakyti savo lūkesčius tinkamam žmogui, pasakoja būsto renovacijos administratore Skuode dirbanti Gražinitė Jokšienė.

Daugiabučių namų renovacija (modernizacija) į procesą įtraukia įvairius dalyvius – savivaldybės atstovus, namo gyventojus, rangovus, statybininkus, techninius prižiūrėtojus ir administratorius. Procesą valdo renovacijos administratoriai – jie atlieka tarpininkų vaidmenį: derina planus, padeda prižiūrėti darbų kokybę bei palengvina gyventojų bendravimą su rangovais. Administratoriai ilgainiui įgauna namo gyventojų pasitikėjimą.

Pradėję renovaciją gyventojai susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo bendro sutarimo paieškų iki techninių statybos detalių aiškinimosi. Tačiau baigtų projektų patirtis rodo, kad problemų sprendimai pasiekiami nuolat bendradarbiaujant aktyviems namo gyventojams, administratoriui, techniniam prižiūrėtojui ar net vietos savivaldybės atstovams. Įžvalgomis apie namo renovaciją ir savo patirtį dalinasi aktyvi Naujosios Akmenės gyventoja.

Naujoji Akmenė išsiskiria itin sparčiu renovacijos tempu – sumaniai investuotos probleminių teritorijų lėšos ir aktyvūs gyventojai leidžia miestui rikiuotis daugiabučių atnaujinimo lyderių gretose. Nors didesnio masto renovacija startavo tik 2012 m. Akmenės rajone jau renovuota apie trečdalį, o mieste beveik pusė daugiabučių. Išsiskiria gyventojų aktyvumu Visame Akmenės rajone priskaičiuojama maždaug 200 daugiabučių. Renovuota – apie trečdalį.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

„Skaičiuojame, kad po renovacijos kai kuriuose daugiabučiuose išlaidos šilumai sumažėja apie tris kartus. Kai po renovacijos paklausiame gyventojų, kurie buvo itin skeptiškai nusiteikę, kiek jie moka už šildymą, jie dažnai pripažįsta: „Mažiau, tikrai mažiau“, – šypsosi Rasa Rimaitė, vienos didžiausių įmonių, administruojančių daugiabučių renovaciją uostamiestyje, direktoriaus pavaduotoja.

Gavus pasiūlymą atnaujinti daugiabutį klaipėdietė Aldona Gvaizdikienė nusprendė imtis iniciatyvos ir kalbėti su kaimynais apie renovaciją. Supratusi, kad vienai to padaryti nepavyks ji paprašė pagalbos aktyvesnių kaimynų. Gyventojų bendruomeniškumas ir susitelkimas siekiant renovacijos atsipirko – sąskaitos dabar itin mažos. Sąskaita už šildymą – 5 eurai Tai jau antra žiema, kurią A. Gvaizdikienė pasitiko renovuotame daugiabutyje.

Iš maždaug 300 Jonavos mieste esančių senų daugiabučių modernizuoti maždaug trečdalis – per šimtas namų. Dalis daugiabučių atnaujinti dar iki Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įsibėgėjimo, naudojant probleminių teritorijų lėšas.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada skatinti komunalinių atliekų rūšiavimą - norima įtikinti gyventojus, jog tai gali sumažinti jų tvarkymo mokesčius. Interviu BNS K.Navickas sako, kad bus skatinamas ne tik popieriaus, plastiko ir stiklo rūšiavimas, bet ir kitoks maisto atliekų tvarkymas - jis norėtų, kad dar geri produktai būtų atiduodami Maisto bankui arba tiesiogiai skurstantiems žmonėms, o nevalgomos atliekos būtų tvarkomos geriau.

Rudenį pradėtas, bet iki šiol nebaigtas keisti stogas. Šiltinamos, bet taip ir neapšiltintos iki galo namo sienos savivaldybės renovuojamo daugiabučio gyventojus jau seniai varo į neviltį. Šiems kantrybė trūko, kai stogą apsiėmę keisti statybininkai, vos tik orams atšalus ir pasirodžius pirmosioms snaigėms, palikę pastatytą karkasą, dingo.

Įgyvendinti ne tik energiją taupančias priemones, bet ir atnaujinti kitas daugiabučio sistemas, akylai prižiūrėti statybininkus ir domėtis visomis renovacijos projekto detalėmis – tokie patarimai nuskamba iš dviejų taupiausių Lietuvos daugiabučių, esančių Mažeikiuose ir Tauragėje. Nors abiejų namų renovacija atlikta prieš daugiau nei 4 metus, du legendiniai penkiaaukščiai lyderio pozicijų neužleidžia ir jau kelerius metus dalijasi pirmą–antrą vietas pagal šilumos sutaupymus.

Vilniaus senamiestyje M. Daukšos gatvėje penktadienį ryte sudegė sunkvežimis – konteineris. Liudininkas užfiksavo nelaimę, kai dar ugniagesiai tik važiavo į įvykio vietą. Kabiną prarijus ugniai, įspūdingą gaisrą stebėjo ir keli moksleiviai – šalia pat vidurinė mokykla. Nuaidėjo keli nedideli sprogimai. Laimė, didesnio sprogimo neįvyko ir niekas nesužeistas. Šalia pat degančio sunkvežimio stovėjo paliktas ir lengvasis.

Vienas gražiausių kurortų Lietuvoje – Birštonas – gali pasigirti ne tik nuostabia gamta, bet ir sėkmingai renovuotais daugiabučiais. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa šiame mieste neaplenkia net šimtamečių medinukų, kurių renovacija reikalauja ypatingo kruopštumo. Be to, Birštone jau pradėtas įgyvendinti kvartalų energinio efektyvumo didinimo pilotinis projektas.

Remiantis naujausiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, Ignalinoje renovuotas didžiausias procentas daugiabučių iš visų šalies savivaldybių. Skaičiuojama, kad renovuoti namai šioje savivaldybėje sudaro 61 proc. visų daugiabučių.

Skaičiuojama, kad nuo 2013 m. Lietuvoje jau atnaujinti 1207 senos statybos daugiabučiai namai. Šiuo metu daugelis neabejoja daugiabučio atnaujinimo nauda, nes renovacija leidžia ne tik mažiausiai 40 proc. sumažinti šilumos sąnaudas, bet ir džiaugtis tvarkingesne aplinka bei geresne gyvenimo kokybe. Be to, kaip pastebi jau kurį laiką atnaujintuose namuose gyvenantys žmonės, renovacija turi ir daugiau teigiamų pusių.

Šilutės rajono apylinkės teismas antradienį 377 eurų bauda nubaudė vyrą, kuris, nepatenkintas atlikta namo renovacija, tyčia sugadino naujai įrengtą apšiltinimą. Iš 33 metų A.K. bendrovės naudai priteista 500 eurų nuostoliams atlyginti, pranešė teismas. Byloje nustatyta, kad šį pavasarį nuteistasis savo nepasitenkinimą renovuojamo gyvenamojo namo darbais išreiškė sugadindamas 3,5 kvadratinių metrų ploto naujai įrengtą putų polistirolo apšiltinimo sluoksnį. Teisme vyras savo kaltės nepripažino.

Renovuojant daugiabučius pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, gyventojams suteikiama galimybė įsirengti ir atsinaujinančią šilumos energiją gaminančius įrenginius. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, populiariausi žaliosios energijos šaltiniai šiuo metu yra saulės energija ir geoterminis šildymas.

NT ekspertai teigia, kad vis daugiau žmonių naują būstą renkasi atsižvelgdami į daugiabučio energetinį efektyvumą, o „kiauruose“ namuose gyvenantys žmonės neturėtų stebėtis didelėmis sąskaitomis už šildymą.

Vienas svarbiausių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslų – padėti senos statybos daugiabučiams sumažinti šilumos sąnaudas bent 40 proc. Kokie renovacijos rezultatai ir kaip daugiabučio modernizavimas pakeitė šildymo sąnaudas, pasakoja Klaipėdos ir Varėnos gyventojai bei daugiabučių renovaciją šiuose miestuose administruojančių įmonių atstovai.

„Gyventojams vis kartojame: nereikia persistengti su taupymu – renovuojate daugiabutį ne tam, kad vaikščiotumėte butuose su megztiniais, siekdami sutaupyti kelis eurus arba pasiekti geresnio bendro sutaupymo rodiklio. Renovacija – ne taupymo varžybos“, – savo patirtimi dalijasi energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose programą Molėtuose administruojančios bendrovės vadovas Laimutis Lapėnas.

Kiek daugiau nei 5 tūkst. gyventojų turinti Ignalina atnaujintų daugiabučių statistika lenkia net sostinę ir kitus šalies didmiesčius. Nedideliame mieste jau atnaujinti 94 daugiabučiai, iki šių metų pabaigos ketinama modernizacijos darbus užbaigti dar 78 namuose. Skaičiuojama, kad metų pabaigoje mieste nerenovuoti bus tik 30 daugiabučių.

Renovuojamas socialinis būstas ir jame tūnantis pelėsis Panevėžyje įplieskė aistras tarp socialiai remtinų gyventojų ir namo administratoriaus. Gyventojai skundžiasi, kad už europinius pinigus renovacija daroma labai jau atžagariomis rankomis. Jei gyventojai laiku nebūtų suskubę pasiskųsti mediniais langais, šie net nebūtų pakeisti. Tris vaikus auginanti panevėžietė Inga tik gavusi tvarkingą su patogumais dviejų kambarių socialinį butą negalėjo atsidžiaugti jai ir vaikams nusišypsojusia laime.

Rugsėjo pirmoji – ant nosies, tačiau ne visi mokiniai galės grįžti į tvarkingas mokyklas. Štai Salantuose, renovuojant gimnaziją, darbų pabaigos dar nematyti. Nuėmus senąjį stogą ir nespėjus uždengti naujojo, lietus kiaurai permerkė keturių aukštų pastatą. O keičiant vandentiekio ir kanalizacijos sistemas išgriautų tualetų irgi teks palaukti. Vietoj sporto salės – baseinas, tokį vaizdą išvydo į renovuojamą Salantų gimnaziją po lietaus užsukę jos vadovai.

Vieno daugiabučio gyventojai pavargo kovoti su namą iš pagrindų remontavusiais statybininkais. Mat po stipresnių liūčių sienomis teka vanduo, vis išlenda renovacijos brokas. Gyventojai skundžiasi praradę paskutinius nervus, esą teisybės ieškoti jiems nepadeda ir su statybininkais bendravęs namo pirmininkas.

Lietuvoje šiuo metu yra renovuota daugiau nei 350 daugiabučių, tačiau tik apie 5 proc. jų gyventojų pasinaudojo galimybe ant stogo įsirengti saulės kolektorius ir tokiu būdu per metus išlaidas karšto vandens ruošimui sumažinti apie 40-60 proc., o šiltuoju metu – net iki 90 proc.

Pradėjus veikti naujam energijos taupymo paslaugų teikėjo modeliui (ETPT, angl. ESCO), juo pasinaudojo ir analogų neturinčius pirkimus paskelbė Lietuvos Policijos departamentas, kuris ne tik renovuos policijos pastatus regionuose, tačiau ir sutaupys bent 30% pastatų išlaikymui skirtų išlaidų.

Sostinės daugiabučio gyventojai tapo renovacijos įkaitais – išlupti balkonai, nuo sienų nupustyta apšiltinimui skirta mineralinė vata, pusiau sulopytas stogas. Pasak gyventojų, renovacijos darbai nebaigti, dalis jų atlikta nekokybiškai – tvarkant stogą aplieti paskutinio aukšto butai. Tuo tarpu renovacijos darbus sustabdžiusi įmonė tikina, kad jiems nesumokėta už jau padarytus darbus.

Nors pavasariniu oro dar džiaugiasi ne visi Lietuvos miestai, jau pradedama laukti šildymo sezono pabaigos. tv3.lt domisi, kurie Lietuvos miestai šaltaisiais mėnesiais už šildymą mokėjo mažiausiai, ir kodėl.   Lietuvos šilumininkų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas išskiria, kad didžiausią įtaką galutiniams mokėjimams padaro oro temperatūra ir namo būklė. O skirtingų miestų šilumos kainai įtakos turi ir biokuro naudojimas.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Vilniaus savivaldybė sako sulaukusi Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymo su konkrečiais valdančiųjų atstovais „derinti“ sąrašą mokyklų, kurias ketinama renovuoti. Ministerijos atstovai tokius kaltinimus neigia.

Prieš dvejus metus šalies statybininkus užgriuvusi daugiabučių atnaujinimo banga sukėlė ne tik džiaugsmą, bet ir nemenką galvos skausmą. Statybų sektoriuje drastiškai trūksta darbuotojų, o jų paieškai metamos didžiulės pajėgos. Pusę metų Ignalinoje plušo net graikai. „Labai daug talentingų ir nagingų specialistų netekome per krizę. Jie emigravo. Šiandien dešimties žmonių brigadoje rastumėte vos vieną, du gerus specialistus.

Varvantis vanduo per lubas, sienas, nuo drėgmės atsilupantys tapetai ir išsipučiančios grindys, ant žemės – kibirai, dubenys ir rankšluosčiai vandeniui sulaikyti. Tai yra šių dienų jonaviškės Rasos Petkevičienės, gyvenančios savivaldybės bute, kuriame daroma renovacija, kasdienybė. Moteris tv3.lt pasakojo, kad jai „Jonavos paslaugos“, atsakingos už renovaciją, jau prieš kelias savaites žadėjo sutvarkyti situaciją, tačiau kol kas niekas nesikeičia.

Kai kur Lietuvoje jau sninga. Tiksliau, sninga putplasčiu. Žiema artėja, o daugiabutis dar nebaigtas renovuoti. Ir tai ne bet koks daugiabutis – pirmasis toks Lietuvoje renovuojamas į A klasę. Skamba stebuklingai. Deklaruojama, kad pasibaigus darbams, už šildymą čia reikės mokėti 10 kartų mažiau. Namu šiandien giriasi ir kaip pavyzdį visai Lietuvai rodo Aplinkos ministerija ir kitos valdžios institucijos. Tik daugiabučio gyventojai kalba ką kita. Kai kuriems renovacija tapo tikru pragaru.

 Specialiųjų tyrimų tarnyba turi duomenų, kad vieno Lietuvos edukologijos universiteto korpusų renovacija vyko galimai klastojant dokumentus. Įtariama, kad dalis renovacijos dokumentų galėjo būti suklastota siekiant pagrįsti tikrovėje neįvykusį statybos darbų viešąjį pirkimą, kurio vertė daugiau kaip 70 000 eurų. Vykdant renovaciją, dalis darbų negalėjo būti atlikta dėl klaidų techniniame projekte.

Vakar viešąja erdve nuvilnijusi žinia, esą laikinai sustabdyta valstybės parama daugiabučių renovacijai, tarsi pagalys į vis greičiau riedančius ratus. Ji sukėlė abejonių kai kuriems savo namus norintiems modernizuoti gyventojams. „Jau trečius metus girdime kalbų, kad renovacija stringa. O ji tik dar labiau įsibėgėja. Valstybės parama daugiabučių renovacijai – buvo, yra ir bus.

Renovacija lietuviškai: gavusi milijoną renovacijai atlikti, statybų bendrovė pati sau prašo bankroto. O kenčia, kaip visada, gyventojai: daugiabučiai – be balkonų, nupjaustytais radiatoriais, o pinigų nesulaukiantys rangovai jau bando išlupti ir išsivežti net ir gyventojams sudėtus langus. Daugiabutyje nuardyti seni balkonai, o naujų niekas nededa – išėjus į balkoną, galima nugarmėti žemyn, negana to, žadama išsivežti ir namą supančius pastolius.

Kiaurai perpučiami sovietinės statybos daugiabučiai nėra pagrindinė urbanistinė problema. Net ir sparčiai vykdoma jų renovacija neišspręs didžiuosiu miestus užklupusios ydos. Redakciją pasiekė gyventojų skundai dėl, jų nuomone, nekokybiškai atliekamos daugiabučio renovacijos Vilniuje. Jie skundėsi, kad statybininkai vienuose butuose pašalino plastikinius langus, o kituose paliko be jokių paaiškinimų, tačiau už naujus langus turės mokėti visas namas.

 Pastaraisiais metais Jungtinė Karalystė išgyvena didelį būsto stygių – 1,37 milijonų namų ūkių laukia socialinio būsto, milijonai jo ieško nuomai privačioje rinkoje. Beveik du trečdaliai – 58 proc. – gyventojų šią būsto krizę siūlo spręsti antram gyvenimui prikeliant apgriuvusius ir tuščius pastatus. Palyginimui – perpus mažiau, tik 26 proc.

 Seimo kanceliarija prašo Vyriausybės įtraukti parlamento viešbutį į viešųjų pastatų, kuriuos numatoma renovuoti, sąrašą. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, penkių bandomųjų centrinės valdžios pastatų, kuriuos numatyta padidinti energijos vartojimo efektyvumą, sąraše taip pat yra Vyriausybės rūmai, trijų rajoninių policijos komisariatų pastatai ir Nacionalinis dramos teatras.

Atšilus orams ir suintensyvėjus statybos darbamas, karštymetis prasidėjo ir statybos valstybinės priežiūros inspektoriams. Itin daug dėmesio jie skiria senų daugiabučių renovacijos darbų kokybei. „Mūsų tikslas – ne siekti kuo įspūdingesnių renovacijos skaičių, nors ir didiname šio proceso šalyje pagreitį, bet pirmiausia pasirūpinti, kad kiekvienas modernizuojamas senas daugiabutis būtų atnaujinamas kokybiškai.

Rangos darbų kaina, įgyvendinant daugiabučių atnaujinimo projektus, pastaruoju metu siekia, Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, apie 170 eurų už kvadratinį metrą. Iš šios sumos atskaičiavus 40 proc. valstybės paramą, gyventojams ji sumažėja apytikriai iki 100 eurų. Taigi 60 kvadratinių metrų buto savininkui renovacija kainuoja apie 6 tūkst. eurų.

Vilniaus kraštas – didžiausias ir ekonomiškai stipriausias šalies regionas. Tačiau nė viename šalies regione vidiniai išsivystymo netolygumai nėra tokie dideli, kaip Vilniaus apskrityje. Nors sostinė ir iš dalies Elektrėnai sulaukia didelių investicijų, ir ekonomika čia sparčiai vystosi, apskrityje yra kelios teritorijos, kuriose socialiniai ir ekonominiai rodikliai yra prastoki. Viena tokių teritorijų – Švenčionių rajono savivaldybė.

Žinių radijas Aplinkos ministerija planuoja naują privalomą įmoką visiems butams – surinkti pinigai bus skiriami buto remontui. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Jonaitis Žinių radijui sakė, kad tai – ne papildomas mokestis, o lėšų taupymo būdas. Be to, jis tvirtino, kad įmokos dydis neviršys 5 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. „Tai sudarytų apie 0,3 euro už 1 kv. metrą, t. y. apie litą.

„Štai žiūrėkite, kokių dovanėlių gavau“, – vos pravėręs „Šiaulių naujienų“ redakcijos duris ir iš maišelio traukdamas šaliką bei pirštines juokėsi šiaulietis Bronius Mitkevičius. Vyriškis pasakojo, kad praėjusią savaitę skubėjo į renginį apie daugiabučių modernizavimą, kuriame lankėsi pati aplinkos viceministrė, tačiau išėjo nieko nepešęs – kada pradės renovuoti jau kelerius metus nejudinamą jo namą, taip ir nesužinojo. Tik dovanėlėmis bandyta širdį sušildyti.

Margarita Pūdžiuvienė Tauragės miesto Aerodromo g. 13 namo dviejų kambarių buto savininkas, perskaitęs iš bendrovės Tauragės butų ūkis gautą pranešimą, kad už neseniai pakeistus renovuojamo namo langus mokės apie 2900 eurų, negalėjo patikėti. Vyras per pusdienį aplankė daugumą Tauragėje langus montuojančių įmonių prašydamas apskaičiuoti, kiek jam būtų kainavęs langų keitimas pas juos. Sužinojęs nustėro – kaina buvo perpus mažesnė.