renesansas

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pasveikino Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą ir visus šalies žmones Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 500-ųjų gimimo metinių proga. Pasak G. Nausėdos, Žygimantas Augustas buvo itin ryški, į lietuvių ir lenkų istorinę atmintį giliai įsirėžusi ir mūsų šalių bei tautų istoriją ir kultūros paveldą siejanti asmenybė.

Renesanso laikų Italijoje žmogžudystės pasitaikydavo „kiekviename žingsnyje“. Diduomenė žudė savo politinius oponentus, netgi Šventojo sosto valdovai nuodijo priešus. Tačiau niekas negalėjo prilygti aukų skaičiumi Giuliai Tofanai. Ji sukūrė tam laikmečiui neregėtą nuodą, kurį pardavinėjo visoje Europoje. Žudikės pričiupti negalėjo 50 metų.

Aštuonerių metų anūkei senelis papasakojo, jog pirmą kartą jis nuvyko į Palangą ir pamatė jūrą būdamas penkiasdešimties. „Kažkokia nesąmonė“, – nusistebėjo anūkė, kiekvieną vasarą su tėvais vykstanti į pajūrį atostogauti. „Benai, plaukiam į Nidą!“ – tai būdavo visos vasaros įvykis. Gi pirmasis dabartinių penkiasdešimtmečių ir vyresniųjų užsienis buvo – Lenkija. Aišku, ne visų. Kiek dokumentų reikėdavo pristatyti, pildyti, atsakinėti į įvairiausias anketas, kol gaudavai leidimą važiuoti.

Penktadienio popietę Vilniaus senamiestį užplūdo Renesanso laikų amatininkai, bajorai, riteriai bei miestelėnus linksminantys muzikantai, senovinių šokių šokėjai ir viduramžių juokdarys. Šventine amatininkų eisena ir iškilminga ceremonija sostinėje prasidėjo dvi dienas truksianti ryški ir spalvinga Šv. Baltramiejaus mugė, per kurią atgyja Renesanso epochos miesto amatai, menai ir cechų tradicijos.

Mados mylėtojų ilgai lauktas pirmadienis pagaliau išaušo – pristatyta artėjančio pavasario/vasaros 2013 dizainerio Juozo Statkevičiaus aukštosios mados kolekcija, įkvėpta vieno garsiausių Renesanso tapytojų Giovanni Battista Moroni. Nors pristatymas gerokai vėlavo, tačiau visi susirinkę kantriai laukė, kuomet  žymiausio Lietuvos dizainerio kurti apdarai pasirodys žiūrovų teismui.

Renesanso epochoje susiformavo nauja žmogaus ir jo gyvenimo tikslo samprata, kuri pasireiškė proto kultu ir tikėjimu neišsemiamomis žmogaus kūrybinėmis galiomis, jo genialumu, proto išskirtinumu. Bažnyčios autoritetui slopstant, žmogus vis dažniau tapdavo Visatos centru. Nenuostabu, kad šioje epochoje susiformavo universalaus žmogaus koncepcija. Žmogus turi aktyviai reikštis įvairiose gyvenimo srityse: moksle, mene bei  politikoje.

Leonardo da Vinci, nutapęs bene paslaptingiausią – Monos Lizos – šypseną, galėtų būti laikomas ir vienu iškiliausių Renesanso mokslininkų, jei būtų skelbęs savo anatomijos tyrimų rezultatus. Paroda apie tai atidaroma Londone, Karalienės galerijoje Bakingamo rūmuose, praneša LTV „Šiandien“. „Leonardo da Vinci – anatomas“ – taip pavadinta paroda, kurioje eksponuojami 87 piešiniai.

Vargonų muzikos mylėtojai artimiausią progą susipažinti su šiais Renesanso Ispanijos ir Portugalijos vargonų meistrais turės šį šeštadienį, vasario 4 d. 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje VU vargonininko dr. Vido Pinkevičiaus koncerte „Ispanijos ir Portugalijos Renesanso vargonų muzika“. Šis renginys yra ciklo „Septyni vargonų muzikos šimtmečiai“ VI dalis.

Ryškiausias Holivudo žvaigždes, pasaulyje garsius muzikos atstovus esame įpratę matyti šiandieniniuose žurnalų puslapiuose, televizoriaus ekrane ar internetiniuose naujienų portaluose. Jos visuomet atrodo šiuolaikiškai, žaviai, besišypsančiai.