Remigijus Daškevičius

Trejus metus trukusi teisėsaugininkų kova su sparčiai paplitusio kokaino prekeiviais subrandino vaisius – Generalinė prokuratūra perdavė Vilniaus apygardos teismui 16 tomų bylą. Legendinės gaujos likučiai Joje kaltinimai didelio narkotikų kiekio kontrabanda pateikti kauniečiui Edmundui Bilinskui, taip pat Romanui Nerijui Žliobai, Tomui Tumasoniui ir Mindaugui Žilinskui.

Nuo 1993-iųjų kriminalines temas gvildenantys žurnalistai nuolat sulaukia grasinimų, tačiau iki šiol nesileidžia baimės sukaustomi. Dėkui Dievui, per 19 nepriklausomos Lietuvos metų nuo samdomo žudiko rankos žuvo tik vienas žurnalistas. 1993 metų spalio 12-ąją Vilniuje karaliavusios „Vilniaus brigados“ smogikai nužudė žurnalistą Vitą Lingį, kuris savo publikacijose nesyk buvo paminėjęs asmenis, artimai susijusius su mafija.

Daugiau kaip dešimtmetį su lietuviška mafija kovojantis Algirdas Matonis apibūdina Henriko Daktaro ir jo gaujos veiklos bruožus. Kaunas virto karo lauku Netikėtas Henytės grįžimas anksčiau laiko 2001-ųjų spalį Lietuvos kriminalinėse struktūrose sukėlė daug triukšmo.

Anksčiau laiko išėjęs laisvėn Henrikas Daktaras buvo pažadėjęs antrąją knygą, tačiau ne plačiajai visuomenei. Atstovas spaudai – ir už grotų Per paskutinį šiame rašinių cikle aprašytą kalėjimo laikotarpį – daugiau kaip 6 metus – H. Daktaras pradėjo užrašus, kurių dauguma vėliau atgulė garsioje knygoje „Išlikt žmogumi“. „2001-ųjų spalio 12 dieną, penktadienį, buvo mano teismo diena. Truputį nerimavau ir jaudinausi, nes nežinojau, kaip teismas atsižvelgs į mano personą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia, ką jam suteikė kalėjimų „universitetai“. Kaunas neteko lyderio? 1996 – 2001 metais H. Daktarui atliekant bausmę, gerokai pakito Kauno kriminalinio pasaulio struktūra, atsirado naujų lyderių. Tuo metu Henytės vietą „daktarų“ gaujoje buvo užėmęs Egidijus Abarius (Goga), tačiau praėjus kuriam laikui jis pasislėpė nuo teisėsaugos, todėl ši vieta vėl liko tuščia.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad Remigijus Daškevičius galėjo būti susijęs su nuodais, kuriais siekta jį nunuodyti. Valdžios nesudomino Henytės byla Kaip prisiminimų knygoje rašo Henytė, atlikdamas bausmę Vilniaus griežtojo režimo kolonijos lokalinėje zonoje jis nuo rezonansinių bylų dalyvių laikėsi atokiau, nors turėjo didžiulį autoritetą.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.

„Balsas.lt savaitėje“ svarstoma, jog šiemet kovo 11-ąją Maskvoje į garsų Rusijos bankininką pasikėsino čečėnų mafijai priskiriamas šaulys. Kadaise kone kasdien Maskvos ar kito didesnio Rusijos miesto gatvėse verslininkų žudynės buvo tapusios šalies vizitine kortele. Pastaruoju metu šaltakraujiškos žinomų veikėjų žmogžudystės Rusijoje aprimo. Todėl kovą Maskvoje įvykusią pasikėsinimo į bankininką dramą daugelis ekspertų pavadino vienu mįslingiausių 2009 metų kriminalinių incidentų.

59 metų atsargos brigados generolo Česlovo Jezersko senų istorijų dėl ryšių su šešėlinio pasaulio veikėjais šiandien gal ir nevertėtų prisiminti, jei ne paaiškėjęs faktas apie ketinimą kelti savo kandidatūrą ir dalyvauti gegužę vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. „Balsas.lt savaitė“ viešina kadaise visuomenėje įvairių minčių kėlusio kariškio biografijos detales.

„Balsas.lt savaitė“ baigia pasakojimą apie iki šiol neatskleistas garsiausias visų laikų užsakomąsias žmogžudystes nepriklausomoje Lietuvoje. 2000-aisiais užsakomoji žmogžudystė kaip problemos sprendimo būdas Kaune labai išpopuliarėjo. Tarpusavyje susirėmusios grupuotės neretai samdė žudikus, atvykusius iš buvusios SSRS. Neretai įvykdžiusį užsakymą žudiką nužudydavo tie, kurie jį ir buvo pasamdę. Tokiu būdu jie siekė paslėpti visus pėdsakus.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ karštoji tema apie Lietuvoje lengvai dalijamus valstybės apdovanojimus, kurie mūsų šalyje gali būti suteikti ir buvusiam kagėbistui, ir žmogui, savo veikla prieštaraujančiam tam, už ką jis apdovanojamas. Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ rašoma ir apie perversmą sostinės mero poste, nešvarius sandėrius Kauno valdžios labirintuose dėl įstrigusių „Romuvos“ kino reikalų, mažėjančias šalies prekybos centrų apyvartas.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas trečiadienį trims mėnesiams suėmė vieną įtariamųjų marijampoliečio Žydrūno Buzo pagrobimu Artūrą Račkelį. Įtariama, kad A.Račkelis su bendrais iš pagrobto marijampoliečio artimųjų reikalavo apie 3,2 mln. eurų (daugiau kaip 11 mln. litų). Tris savaites pagrobėjų užrištomis akimis laikytas Ž.Buzas atsirado pirmadienį. Pro raiščio kraštą išvydęs, kad liko vienas, marijampolietis paspruko. Jį apžiūrėję ekspertai sužalojimų neaptiko.

Reketu įtariamo sporto klubo “Titanikas” vadovo Vasilijaus Nevolios suėmimas dar kartą parodė, kad kovinių sporto šakų klubuose įgyjami “mokslai” panaudojami ir nusikalstamai veiklai. Ne visuose be išimties klubuose ugdomi būsimieji nusikaltėliai, tačiau faktai meta šešėlį ant daugelio šios specializacijos susivienijimų. Aukos Klaipėdoje Klaipėdiečiai dar neužmiršo nušautų sporto klubo “Angis” vadovo Valdemaro Česnaičio, Lietuvos ir Klaipėdos taekvondo federacijų prezidento Ričardo Krisiūno.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimo spaudimo teisėsaugai, prokurorai penktadienio vakarą apklausė Seimo narį Vytautą Šustauską. "V. Šustauskui įtarimai nėra pareikšti, ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau, jo veiksmai bus įvertinti", - BNS pirmadienį (07.21) sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda. V. Šustauskas, turintis parlamentaro neliečiamumo statusą, prokuroro teigimu, apklaustas kaip liudytojas. Baudžiamojon atsakomybėn jis gali būti patrauktas tik Seimui leidus.