registrų centras

Po didelio masto duomenų vagystės gegužę atsistatydinus Registrų centro (RC) vadovui ir paskelbus naujojo bendrovės direktoriaus atranką, joje iš viso sulaukta 24 kandidatų paraiškų.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, vis dažniau keliamas klausimas, kam tokia informacija galėjo būti naudinga. Nors galutinių atsakymų kol kas nėra, ekspertai neatmeta, kad nutekinti duomenys ilgainiui gali atsidurti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir priešiškų valstybių rankose. Taip pat primenama, kad panašių duomenų nutekėjimo atvejų jau yra buvę ne vienas, tačiau klausimų, ar iš jų buvo pasimokyta, vis dar netrūksta.

Vertindamas prezidento Gitano Nausėdos birželio 16 d. metinį pranešimą, politologas Vytautas Dumbliauskas teigiamai įvertino, kad didžiausias dėmesys buvo skirtas gynybai ir saugumo situacijai. Vis dėlto jis pasigedo aiškesnės pozicijos kai kuriais rezonansiniais klausimais – nuo Registrų centro istorijos iki kontrabandos skandalų.  Ekspertas gerai įvertino tai, kad prezidentas vienu svarbiausiu prioritetu savo kalboje įvardijo nacionalinį saugumą ir karo Ukrainoje kontekstą.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenė per vėlai sužinojo apie Registrų centro (RC) duomenų vagystę. Pasak šalies vadovo, kenkėjiška veikla nebuvo užfiksuota ir sustabdyta laiku. „Mažiau nei prieš mėnesį – gerokai per vėlai – visi sužinojome apie Registro centro duomenų vagystę.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras (RC) praneša, jog savaitgalį bus atliekami sistemų atnaujinimo darbai – bus tęsiamas pagrindinės duomenų bazės valdymo perkėlimas į šiuolaikišką duomenų bazių valdymo sistemą.  „Pagrindinė RC duomenų bazė yra esminių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų saugykla, todėl jos perkėlimas į naują valdymo sistemą reikalauja atsakingo pasiruošimo.

Dėl duomenų vagystės iš Registrų centro opoziciniai konservatoriai rengia nepasitikėjimą premjere Inga Ruginiene. „Jau turime tekstą, pasižiūrėsime, kaip partneriai, opozicijoje esantys liberalai reaguos, nes reikia 29 parašų, mes turime 28. Kalbėsimės apie tai, su tekstu supažindinsime artimiausiu metu“, – pirmadienį po susitikimo su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi žurnalistams Seime sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas.

Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus paskelbė, kad jo bei žmonos duomenis Registrų centre tikrino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl meras dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, sekmadienį rašo portalas Delfi. Pasak Š. Vaitkaus, jis po užklausos gavo Registrų centro informaciją, kad ministerija jo duomenis peržiūrėjo daugiau kaip dešimt kartų.

Po žinios apie galimai nutekėjusius Registrų centro duomenis daugelis gyventojų ėmė svarstyti, ar reikėtų skubiai keisti slaptažodžius, peržiūrėti savo paskyrų apsaugą ir imtis papildomų saugumo priemonių. Vis dėlto ekspertai ragina nepasiduoti panikai ir pabrėžia, kad svarbiausia šiuo metu tai ne aklai keisti visus slaptažodžius, o įvertinti savo internetinius įpročius bei galimas rizikas.

Po žinios apie iš Registrų centro, o vėliau ir iš E.Sveikatos nutekėjusius duomenis daugelis gyventojų svarsto, ką turėtų daryti dabar. Specialistai sako, kad galimybės pačiam žmogui apsisaugoti po tokio incidento yra ribotos, tačiau didžiausia klaida būtų prarasti budrumą. Anot jų, sukčiai gali pasinaudoti nutekėjusiais duomenimis ir mėginti įtikinti žmones atlikti papildomus veiksmus prisidengdami pagalba ar apsauga.

Valdantieji blokavo opozicijos idėją Seime suburti laikiną tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi Registrų centro duomenų nutekėjimo skandalą. Opozicinės partijos užsimanė išsiaiškinti kaip ir kokie politikai kalti dėl šio skandalo, tačiau nesugebėjo surinkti pakankamai balsų. Tiesa, R. Žemaitaičio vedami „aušriečiai“ nors ir nepalaikė komisijos sudarymo, bet pagudravo ir suteikė konservatoriams dar vieną progą – būtent jų dėka Seimas prie šio klausimo dar galės sugrįžti.

Seimas antradienį nusprendė nesiimti parlamentinio tyrimo dėl iš Registrų centro (RC) pavogtų dalies gyventojų duomenų. Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą inicijavo opozicija, tačiau idėją parašais palaikė ir keli „Nemuno aušros“ parlamentarai, tą padarę dar iki socialdemokratų sprendimo šalinti „aušriečius“ iš koalicijos. Tyrimo pradėjimui pritarė 49 parlamentarai, prieš buvo 12, o 44 susilaikė. Komisijos sudarymą palaikė 24 konservatoriai, devyni liberalai bei aštuoni demokratai.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad laikinoji tyrimo komisija dėl Registrų centro (RC) duomenų vagystės turėtų būti suformuota vėliau, teisėsaugai ištyrus situaciją ir pateikus informaciją. „Komisijos, mano supratimu, reikėtų luktelėti, kol turėsime aiškesnius tyrimus ir medžiagą, koks čia tas įvykis būtų. Girdime, kad prokuratūra dar plečia tą tyrimą, tad reikia sulaukti visos informacijos ir turėti atsakymą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė J. Olekas.

Seimui antradienį ketinant apsispręsti, ar pradėti parlamentinį tyrimą dėl iš Registrų centro (RC) įsilaužėlių pavogtų dalies gyventojų duomenų, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad tam gali pritrūkti kelių balsų. „Sakyčiau, įtempta matematiškai, aritmetiškai situacija. Vis tik galbūt, jeigu reikėtų lažintis, matyt, gali šiek tiek pritrūkti (Seimo narių balsų – BNS). Nebent Juozas Olekas dar kartą persigalvos ir balsuos už.

Lietuvoje per penkis mėnesius įregistravus 6,3 proc. daugiau nei pernai nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sandorių, o vien gegužę – 7,2 proc. daugiau,Registrų centro duomenų analitikas sako, jog kol kas šalies NT sandorių rinkoje didelių pokyčių nematyti.  „Šalies nekilnojamojo turto rinka išlieka stabili – sandorių skaičius išlaiko praėjusių metų aktyvumą.

Generalinė prokuratūra praplėtė ikiteisminį tyrimą Registrų centro (RC) duomenų nutekinimo istorijoje – nuo pirmadienio tiriamas ir galimas tarnybinių pareigų neatlikimas užtikrinant informacinių sistemų saugumą. Tai Eltai patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Seimas antradienį spręs, ar pradėti parlamentinį tyrimą dėl iš Registrų centro (RC) įsilaužėliams pavogtų dalies gyventojų duomenų. Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą inicijavo opozicija, tačiau tai parašais palaikė ir keli „Nemuno aušros“ parlamentarai, tą padarę dar iki socialdemokratų sprendimo šalinti „aušriečius“ iš koalicijos.

Registrų centrui paskelbus, kokie duomenys galėjo būti nutekinti, o kokie liko neatskleisti, gyventojams kyla klausimas, kiek pavojinga yra tokia informacija. Tarp galimai nutekėjusių duomenų minimi vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto (NT) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad vien asmens kodas dar nesuteikia galimybės atlikti visų veiksmų kito žmogaus vardu, tačiau nepaneigia, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų, galintis gerokai palengvinti sukčių veiklą.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) dar 2022-aisiais nustatė trūkumus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) informacinėse sistemose, bet institucijos nepakankamai rimtai žiūrėjo į problemas, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „NKSC dar 2022 metais nustatė trūkumus Vidaus reikalų ministerijos sistemose, tačiau iki 2026 metų šios problemos liko neišspręstos – institucijos į NKSC rekomendacijas rimtai nepažiūrėjo.

Po Registrų centro duomenų nutekėjimo gyventojams teks išmokti naują pamoką – nepasitikėti net tais skambučiais ar žinutėmis, kuriuose sukčiai žino vardą, pavardę, adresą ar kitus asmens duomenis. Ekspertės įspėja: sukčiavimo scenarijai taps įtikinamesni, tačiau pagrindinė taisyklė nesikeičia – nespausti nuorodų, neatskleisti prisijungimų ir nepasiduoti spaudimui.

 Registrų centras pranešė stiprinantis sistemų ir jų duomenų saugumą – šią savaitę numatoma perkelti pagrindinės duomenų bazės valdymą į šiuolaikišką ir saugią duomenų bazių valdymo sistemą.  Naktį iš penktadienio į šeštadienį numatomi didžiausios duomenų bazės, kurioje laikomi pagrindinių nacionalinių registrų, pavyzdžiui, Gyventojų, Nekilnojamojo turto ar Juridinių asmenų, perkėlimo į tarptautinės technologijų kompanijos „Oracle“ sukurtą „Exadata“ duomenų bazių valdymo sprendimą.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, klausimų kyla ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl to, kada apie jį turėjo būti informuota visuomenė. Vieni svarsto, ar žmonės neturėjo apie tai sužinoti anksčiau, kiti pabrėžia, kad per anksti paviešinta informacija galėjo pakenkti vykdomam tyrimui. Tuo metu vis dažniau kalbama ir apie galimą kolektyvinį ieškinį bei kompensacijas nukentėjusiems gyventojams.

Siekiant pasisavinti valstybės registruose saugomus duomenis galėjo būti įsilaužta į 50-ies Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, penktadienį pranešė portalas „15min“. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius praėjusią savaitę sakė, kad įsilaužiant į Registrų centro sistemas, pasisavinti dviejų Migracijos departamento darbuotojų prisijungimo duomenys.

Iš Registrų centro (RC) nutekinus apie pusės milijono gyventojų duomenis, Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes. Tokiai komisijai suburti reikia bent 36 Seimo narių parašų, dėl jos įsteigimo turės apsispręsti parlamentas. Eltos žiniomis, iš viso opozicijos iniciatyvą parašais palaikė 47 parlamentarai.

Po didelio atgarsio sulaukusio duomenų nutekinimo Registrų centras kreipėsi į gyventojus su svarbiu perspėjimu. Įstaiga ragina išlikti budriems ir atkreipti dėmesį į pastaruoju metu plintančius pranešimus. Paaiškėjo, kokių veiksmų gyventojams reikėtų vengti. Registrų centras įspėja apie sukčius Po žinios apie Nekilnojamojo turto registre įvykusį duomenų atskleidimo incidentą suaktyvėjo ir sukčiai.

Iš Registrų centro (RC) pavogus apie pusės milijono gyventojų duomenis, buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atmeta kai kurių politikų kritiką praėjusios kadencijos centro dešinės Vyriausybei, esą neskyrusiai tinkamo dėmesio bei finansavimo institucijai. Be to, ji neabejoja, kad Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas, kuriame dirbo, būtų visiškai kitaip reagavęs į situaciją.  A. Armonaitė sakė gyventojų duomenų vagystės iš RC istorijoje įžvelgianti tris problemas.

Opozicija surinko Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl didelio masto duomenų vagystės iš Registrų centro (RC) sudarymo inicijavimui reikiamą parašų skaičių. „Galiu pasakyti, kad parašai surinkti“, – Žinių radijui penktadienio rytą teigė opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Pagal Seimo statutą, inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų, tai yra bent 36. Galutinį sprendimą dėl komisijos sudarymo priima parlamentas.

Dėl įsivėlusios klaidos informaciniuose leidiniuose kurį laiką buvo skelbiami klaidingi duomenys apie įmonių akcijų skaičiaus pasikeitimus, praneša Registrų centras (RC). „RC informuoja, kad dėl įsivėlusios programavimo klaidos viešai skelbiamuose informaciniuose leidiniuose kurį laiką buvo skelbiama klaidinga informacija apie įmonių akcijų skaičiaus pasikeitimus.

Ilgus metus trunka pacientų skundai, kai atlikus radiologinius tyrimus norėdami gauti tyrimų kopijas už laikmeną privalo pakloti net ir 30 eurų. Jau nuo rugpjūčio mėnesio E. sveikatoje turėtų atsirasti atnaujinimai, kurie leis įstaigoms sklandžiau keistis tyrimų rezultatais. Tiesa, pats pacientas vaizdinių tyrimų rezultatų E. sveikatoje išvysti negalės.

Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė teigia, kad Migracijos departamentui nepavyks išvengti atsakomybės dėl to, kad per jo darbuotojų paskyras galėjo nutekėti didelis kiekis Registrų centro (RC) duomenų. „Neturėtų“, – ketvirtadienį interviu „LNK Žinioms“ sakė premjerė, paklausta apie tai, ar Migracijos departamentas galės „išlipti sausas“ iš šios situacijos.

Po duomenų vagystės iš Registrų centro premjerė Inga Ruginienė pavedė daugiau kaip 70 viešojo sektoriaus organizacijų ištaisyti kibernetinio saugumo trūkumus, to nedarančias įstaigas perspėja dėl pasekmių. „Daugiau kaip 70 organizacijų vis dar nėra tinkamai įgyvendinusios Kibernetinio saugumo įstatymo reikalavimų. Todėl pavedžiau iki rugpjūčio 31 dienos ištaisyti nustatytus trūkumus ir imtis visų būtinų veiksmų“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje nurodė ministrė pirmininkė.

Institucijoms ir politikams toliau nesutariant, kas ir kada turėjo visuomenę informuoti apie didelio masto duomenų vagystę, Registrų centras (RC) ragina atskirti pareigą apie incidentą informuoti nukentėjusius gyventojus bei atsakomybę viešai pranešti apie galimus nusikaltimus.

Opozicinės parlamento frakcijos ketvirtadienį pradėjo rinkti parašus, siekiant sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją ištirti didelio masto duomenų vagystę iš Registrų centro (RC), paruošė 19 klausimų. „Esame šiandien suderinę klausimus ir pradedame parašų rinkimą, tikimės jį baigti kitos savaitės pradžioje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Lukas Savickas.

Per Registrų centro (RC) duomenų vagystę iš viso nutekinta kiek daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų, tačiau paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln., sako Duomenų apsaugos inspekcijos atstovė. „Įrašų kiekis yra aiškus, bet keli įrašai gali būti apie vieną asmenį, tai reiškia, kad paveiktų asmenų yra šiek tiek mažiau nei įrašų – šiai dienai turime daugiau nei 500 tūkst.

Paaiškėjus apie masinę duomenų vagystę iš Registro centro, prokuratūra neprašė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) kurį laiką apie tai neinformuoti visuomenės. „Ne, inspekcija tokios informacijos negavo (kad dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo negalima viešinti informacijos apie įvykį – BNS)“, – ketvirtadienį per Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį sakė inspekcijos vadovės pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.

Jei šių metų pradžioje nutekėję Registrų centro (RC) duomenys buvo fiksuojami ir imami, naudojantis maksimaliomis teisėmis, tokius veiksmus atlikę asmenys sistemoje galėjo matyti daug daugiau nei tik RC išrašų informaciją, sako informacinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad siekiant išsiaiškinti, ar buvo pasisavinta informacija apie kariuomenėje, žvalgyboje ar kitur dirbančius pareigūnus, atliekamas pavogtų Registrų centro (RC) duomenų turinio bei padarytos žalos vertinimas. „Yra atliktas pirminis neteisėtai nusavintų RC duomenų turinio ir žalos vertinimas. Jis tęsiasi – jau yra identifikuotos prioritetinės rizikų sritys.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad prokuratūra dar gegužės pradžioje leido informuoti visuomenę apie Registrų centro duomenų vagystę. Anot jos, dėl tokios galimybės į prokurorus kreipėsi pati įmonė. „Prokuroras sprendžia, kada, kokioje apimtyje ir kokią informaciją paviešinti – informuoti apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Aiškindamas, kokios aplinkybės galėjo lemti Registrų centre (RC) kaupiamų gyventojų duomenų vagystę, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako – šis incidentas susijęs su daug metų nespręstomis finansinėmis, technologinėmis ir vadybinėmis problemomis kaupiant valstybės duomenis. „Šiandien susidariusi situacija nėra vieno sprendimo ar vieno incidento pasekmė, tai daugelį metų kauptų finansinių, technologinių ir valdysenos problemų rezultatas.

Iš Registrų centro (RC) nekilnojamojo turto registro nutekėjus keliems šimtams tūkstančių išrašų, pati įmonė nurodo neanalizavusi, kokie konkretūs duomenys buvo pavogti ir ar jie pasižymi kokiais nors dėsningumais. Tai nagrinėja ikiteisminį tyrimą atliekanti Generalinė prokuratūra. „Registrų centras neanalizavo jokių dėl šio incidento atskleistų duomenų.

Paaiškėjus apie šimtatūkstantinį duomenų nutekinimą iš Registrų centro (RC), opozicijoje dirbantys Seimo nariai bei dalis visuomenės kelia klausimus dėl valdžios atstovų politinės atsakomybės. Politologai sako, kad ji šioje situacijoje pasimetė. Anot ekspertų, šis incidentas atskleidė ne tik kibernetinio saugumo spragas, bet ir valstybinės komunikacijos krizę.  Tai, kad iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst.

Antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas Robertas Kaunas atsakys į parlamentarų pateiktus klausimus apie didelio masto Registrų centro (RC) duomenų nutekinimą. Seimo nariai E. Grikšo klausia apie jo vadovavimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) laikotarpiu atliktus veiksmus, skirtą finansavimą, siekiant didinti RC saugomos informacijos apsaugą ir atsparumą kibernetiniams pavojams.

Apsispręsti, ar imtis tyrimo dėl Registrų centre (RC) saugomų gyventojų duomenų vagystės, parlamentas turėtų po to, kai savo išvadas pateiks teisėsaugos ir kitos institucijos, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. „Kol kas galvoju, kad reikia, kad tam tikros institucijos, kurios turi tuos tyrimus padaryti, atliktų, kad mes turėtume medžiagos, nes mes negalime dubliuoti.

Lietuvos gyventojai sulaukė žinios, kad jų Registrų centre laikomi duomenys galėjo būti nutekinti. Daliai žmonių buvo pranešta, kad galėjo būti atskleisti jų vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto duomenys. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo NSGK pirmininko pavaduotoju Laurynu Kasčiūnu. Sakote, kad duomenų nutekėjimas iš Registrų centro kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad iš Registrų centro buvo pavogti ir jo duomenys, įžvelgia priešiškų subjektų interesą. „Taip, ir šeimos narių taip pat. Tie duomenys, kurie yra registre“, – žurnalistams šeštadienį sakė ministras, paklaustas, ar jo duomenys buvo pavogti. Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą.

 ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 29 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį politikai toliau aiškinosi, kas turėjo pareigą gyventojus informuoti apie jų duomenų vagystę iš Registrų centro – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio institucijų atstovai pranešė, kad duomenys buvo nutekinti prisijungus per realių Migracijos departamento darbuotojų paskyras.

Premjerės Ingos Ruginienės teigimu, naujausia informacija rodo, kad už delsimą informuoti visuomenę apie plataus masto Registrų centro (RC) duomenų nutekinimą atsakinga yra pati įmonė. Tai, anot premjerės, patvirtina, kad buvusio RC vadovo Adrijaus Juso pasitraukimas iš pareigų buvo teisingas žingsnis.  „Aš manau, kad tyrimo pabaigoje tikrai bus daugiau aiškumo ir neabejotinai, jau dabar vis nauji ateinantys duomenys rodo, kad yra RC atsakomybė.

Toliau aiškinantis, kodėl gyventojai iš karto nebuvo informuoti apie jų duomenų vagystę iš Registrų centro (RC), Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorės pavaduotoja Danguolė Morkūnienė sako, kad institucija tiria, ar šiuo atveju galiojusios sąlygos leido visuomenę informuoti vėliau.

Praėjusią savaitę pasklidus žiniai apie nutekintus Registrų centro duomenis, policijos pareigūnai skambina pavojaus varpais, mat gali padaugėti sukčių atakų. Pasak jų, dabartiniai jų skambučiai gali būti kur kas labiau įtikinami. Policijos pareigūnai įspėja lietuvius saugotis sukčių ir ragina išlikti budriais. Įspėja dėl sukčių atakų Socialiniame tinkle „Facebook“ Alytaus policija dalijosi įrašu, kuriame pateikė išsamų sąrašą apie nutekintų duomenų pobūdį.

Laikinai Registrų centro (RC) vadovo pareigas einantis Giedrius Cininas sako, kad sužinojusi apie didelio masto nekilnojamojo turto registro duomenų nutekinimą, įmonė kūrė sistemą, kur gyventojai galėtų sužinoti apie incidentą ir pasitikrinti, ar informacija apie juos buvo pavogta. Anot jo, idealiu atveju, sistema turėjo pradėti veikti Generalinei prokuratūrai paskelbus apie atliekamą ikiteisminį tyrimą.