recenzija

„Juodojo Mėnulio vaikai II“ – tai šiaulietės medikės Andželikos Bubelytės, pasirašančios pseudonimu Angel, debiutinio romano II-oji dalis. Abi romano dalis išleido „Eglės“ leidykla. I-oji dalis pasirodė 2012 metais, o II-oji – 2013. „Juodojo Mėnulio vaikai II“ – tai romano tęsinys. Romaną rašiau kaip vientisą kūrinį, tačiau knygą teko skelti į dvi dalis. Skilimas įvyko natūraliai – nereikėjo labai sukti galvos.

Šių eilučių autoriui rašyti apie „Renault Clio RS“ buvo gana sunku, nes kalbėti be emocijų apie šį automobilį tiesiog neišeina. Tai kanoninis „hot-hach“ žanro atstovas. Žinoma, tai automobilis tikram mėgėjui.

Biudžetiniai automobiliai ir „Peugeot“ – keistas derinys. Specifinė pirkėjų auditorija ir tikslinės rinkos niuansai buvo atskaitos taškai „Peugeot 301“ kūrėjams. Dabar įdomu sužinoti, kaip prancūzams pavyko sukurti biudžetinį „Peugeot“.

 Psichiatras Stevenas Craigas ne tik konsultuoja, bet ir veda radijo laidą, dažnai filmuojasi televizijos laidose ir skelbia straipsnius leidiniuose. Taigi nė per žingsnį neatsilieka nuo šiandienių aktualijų ir yra ne tik sutuoktinių konsultantas, bet taip pat gilinasi ir į sporto, organizacinę psichologiją. Tokia įvairiapusė patirtis jį išskiria iš kolegų.

Pristatydami „Peugeot 508“ prancūzai nusprendė vienu šūviu nušauti du zuikius – tai ir D+ segmento šeimyninis sedanas, ir beveik E+ segmento „premium“ automobilis. „Peugeot 508“ kompanijos modelių gamoje pakeitė iš karto du automobilius – „Peugeot 407“ ir „607“ modelius. Beje,  mums į rankas pakliuvo labai rimtai sukomplektuotas sedanas „Peugeot 508 GT 2,2Hdi“ su 6 pavarų automatine dėže. Tai topinė šio modelio versija kainuojanti 102 tūkst.

Mados kūrėjos, fatališkos moters Coco Chanel, kurios dviguba C raidė ant drabužių, rankinių, aksesuarų, matyt, pažįstama visoms pasaulio moterims, gyvenimas domina ne tik smalsuolius ar gerbėjus. Gausybė intriguojančių faktų, legendų, melų, pramanų ir tiesų – visą tai rasite rašytojos Justine Picardie knygoje „Coco Chanel: legenda ir gyvenimas“. Balsas.lt suteikia galimybę perskaityti ištrauką iš šios knygos.

Tai, ką šios knygos anotacija sako apie Steve Jobso biografiją, yra visiška ir neginčijama tiesa: „Tikras ir nepagražintas portretas„. Tiesa ir tai, kad tik nujausdamas artėjančią mirtį, žmogus pajunta reikiamybę įprasminti save.

Augustinas Dainys su savo romanu „Angelofilai “pavijo mane kaip pasiuntinys. Kieno? SOfijos ar SoFIjos – tai priklauso nuo to, apie ką kalbėsime: apie moterį, ar apie Dieviškąją Išmintį. Knygos „Angelofilai: trys istorijos apie sielos alchemiją“ pristatymai: Vasario 22 d., trečiadienį, 18 val. knygyne „Sofoklis“ (Gedimino pr.  43 - priešais „Vagos“ knygyną); Vasario 23 d., ketvirtadienį, 12 val.

Kokio skonio yra zefyrai? Beprotiškai saldūs. Minkšti ir purūs. Rausvi ir balti. Tirpsta burnoje. Nors naujausios Dorothy Koomson knygos pavadinimas skamba labai saldžiai, tai nesaldus  romanas. Jei pradėjome apie prieskonius, tai galima sakyti, kad šios istorijos veikėjų gyvenimas panašus į zefyrus su daug druskos ir labai daug karčių pipirų. Manydama, kad pabėgs nuo Australijoje susiklosčiusių problemų, Kendra Tamalė grįžta į gimtąjį Londoną.

Knyga „Ilja. Paliesti dievą“ intriguojančiu pavadinimu pateko į rankas tiesiai iš pristatymo. Mažai ką sakanti autorės pavardė – Giedrė Bružienė. Tiksliau, nepažįstamas veidas. Tačiau knyga mielu viršeliu, sušildyta pačios autorės žodžiais. Retorinis klausimas „Ką veiktumei tu, dievu patapęs?“ verčia ieškoti atsakymo. Geras klausimas, kai šiandien visi trokštame būti dievais. Ar radau atsakymą, perskaičiusi knygą? Ieškojome kartu su rašytoja.

Prieš pradėdama skaityti Elvyros Davainės knygą „Airija: tolima artima sala“ paklausiau savęs: ką aš žinau apie šią šalį. Gūžtelėjau pečiais – mažai, labai mažai. Kad ten dirba daug mūsų tautiečių, kad ten žalia, kad iš Airijos atkeliauja viena geriausių tamsaus alaus rūšių – „Guinness“. Ir kad tenykščiai žmonės dažnai būna „ugniaplaukiai“, kaip sakoma „red-haired“ (angl. raudonais plaukais). Viskas. Šioje knygoje sužinojau nemažai naujo. Nedėkinga emigranto dalia.

Rašydamas apie „Tylos angelą“ brūkštelėjau, jog nedaug ką tegaliu parekomenduoti iš Gavelio kūrybos. Taigi, taisau klaidą. „Šiais rėksmingais laikais, kai visi dudena vienas per kitą, neklausydami pašnekovų, galbūt vienintelis būdas išsisakyti yra laiškų rašymas. Laiško niekas nepertrauks, neužginčys, nori nenori turės išklausyti tavo mintį ligi galo.“ „Jauno žmogaus memuarai“ – tai keturiolikos laiškų romanas.