raketos

Rusija iš Sankt Peterburgo į Ukrainą perveža oro gynybos sistemas ir priešlėktuvines raketas. Suomių leidinys „Yle“ skelbia gautas palydovinės nuotraukas, kurios rodo, kad Rusija siunčia daug priešlėktuvinių raketų į Ukrainą, taip pat ir iš Sankt Peterburgo – vienos svarbiausių Rusijos oro gynybos sričių. Vasarą iš bazės Zelenogorsko srityje Karelijos sąsiauryje, į šiaurės vakarus nuo Sankt Peterburgo, dingo ir paleidimo įrenginiai, ir raketos.

Izraelis trečiadienį smogė Alepo oro uostui Sirijos šiaurėje, pranešė oficialioji sirų naujienų agentūra SANA, kurios teigimu, smūgiai padarė materialinės žalos. „Apie 20 val. (vietos ir Lietuvos laiku) priešas Izraelis raketomis apšaudė Alepo tarptautinį oro uostą, padarydamas tam tikros materialinės žalos objekto centre“, – nurodė agentūra. Apie aukas nepranešama.

Kaliningrade dislokuotos rusų raketos „Kinžal“ saugumo situacijos regione nekeičia, Lietuvai daugiau grėsmės nekelia, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Manau, kad mes neturėtume labai jaudintis dėl vienos ar kitos jų raketos bazavimo vietos. Juo labiau, kad arsenalai, kurie yra Kaliningrade, stipriai panaudoti kare prieš Ukrainą. Ženkliai iš jų irgi buvo pasisemta. Tos raketos situacijos niekaip nekeičia“, – BNS ketvirtadienį sakė politikas.

Rusija ketvirtadienį perkėlė į Kaliningrado sritį tris karinius lėktuvus, apginkluotus raketomis „Kinžal“, kurias Maskva vadina hipergarsiniais ginklais, pranešė Gynybos ministerija. Tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos, tvirtai remiančių Ukrainą, tapusią Maskvos agresijos taikiniu, esantis eksklavas yra itin militarizuota Rusijos teritorija.

Šiaurės Korėja trečiadienį paleido dvi sparnuotąsias raketas, pranešė Pietų Korėjos gynybos ministerija. Šis Pchenjano ginkluotės bandymas buvo pirmasis po kelių savaičių pertraukos. „Anksti šį rytą nustatėme, kad Šiaurės Korėja paleido dvi sparnuotąsias raketas į Vakarų (Geltonąją) jūrą iš Ončono Pietų Pjongano provincijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas ministerijos pareigūnas.

Kinijos balistinės raketos pirmą kartą nukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, ketvirtadienį sakė japonų gynybos ministras Nobuo Kishi. „Penkios iš devynių Kinijos paleistų balistinių raketų, kaip manoma, nukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – reporteriams sakė N. Kishi. Pranešimas pasirodė Kinijai surengus didžiules karines pratybas vandenyse aplink Taivaną.

Irako šiauriniame Mosulo mieste įvykdyta raketų raketa, per kurią buvo padaryta žalos šalia Turkijos konsulato, bet žmonės nenukentėjo, trečiadienį pranešė irakiečių ir turkų šaltiniai. Ataka buvo surengta praeitą naktį. Tikėtina, kad ji susijusi su praeitą savaitę įvykusiu incidentu, kai Irako teritorija buvo apšaudyta, kaip manoma, Turkijos pajėgų. Šis bombardavimas, pareikalavęs devynių civilių gyvybės, išprovokavo prieš Turkiją nukreiptų protestų visame Irake.

Per Rusijos agresorės raketų ataką Vinycioje (Ukraina) žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 25. Antradienį, liepos 19 d., ligoninėje mirė nuo raketos nukentėjusi gydytoja neurologė Natalija Falštynskaja.  Vinycios regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Borzovas sakė: „25... Šiandien ligoninėje mirė neurologė Natalija Falštyńska. Ji lankė pacientus „Neuromed“ klinikoje, kai atskrido raketa. Trys vaikai liko be motinos.

Rusija anksti pirmadienį raketomis apšaudė antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, pranešė vietos administratorius, pavadinęs šias atakas „absoliučiu terorizmu“. Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ paskelbė, kad per tris raketų smūgius šiam šiaurės rytiniam miestui Rusijos pajėgos pataikė tik į civilinius taikinius. „Visos [trys atakos buvo surengtos] tik prieš civilinius objektus, tai absoliutus terorizmas!“ – pareiškė jis.

Užėmę Lysyčianską Luhansko regione, rusai toliau bando užgrobti keletą kaimų aplink šį miestą, bet ekspertai sutartinai tvirtina, kad dabar didžiausias pragaras laukia Slovjansko miesto Donecko regione, nes čia ir į Kramatorską susitelks didžiausias Rusijos puolimas. Slovjansko karinės ir civilinės administracijos vadas sako, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Slovjansko ir Kramtorsko įrengė gynybinių įtvirtinimų, kurie galėtų padėti atsilaikyti bent 4 mėnesius.

Rusijos „karo nusikaltimus“ kruvinai išgyvenę žmonės prekybos centre pasakojo apie stebuklingą pabėgimą iš futbolo aikštelės dydžio pragaro. Įtariamas dvigubas raketų smūgis į mažmeninės prekybos kompleksą Kremenčuke nusinešė mažiausiai 18 gyvybių, dar 41 vis dar yra dingę, žmonės bijo masinio aukų skaičiaus.

Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos. Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti rytinį Donbaso regioną, ne kartą ragino savo sąjungininkus suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės. „Turime ir toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų tęsti kovą už laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paragino JT apsilankyti Kremenčuko miesto prekybos centre, kuriam raketomis smogė Rusijos pajėgos.  V. Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, paragino Saugumo Tarybą, kuriai priklauso ir Rusija, tylos minute pagerbti karo aukas.

Ukraina paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos smūgių civiliniams taikiniams, pranešė organizacija. Posėdis numatytas antradienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku. Susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta pirmadienį surengtam raketų smūgiui prekybos centrui vidurio Ukrainos Kremenčuko mieste, sakė Albanijos, kuri rotacine tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, misijos atstovas.

„The Kyiv Independent“ rašo, kad sekmadienį paleistos rusų raketos pataikė ir į vaikų darželį.  Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka teigimu, okupantų išpuolio metu Ševčenkos rajone buvo apgadintas ne tik 9 aukštų gyvenamsis namas, bet ir netoliese esantis vaikų darželis. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko teigė, kad jei okupantų raketa būtų paleista įprastą darbo dieną, visi vaikai būtų žuvę. Laimei, tąkart vaikų žaidimų aikštelėje nebuvo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pranešė apie sprendimą perduoti Baltarusijai trumpo nuotolio balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, šeštadienį pranešė rusų žiniasklaida. „Kaip sutarėme su jumis, o jūs iškėlėte tokį klausimą – sprendimas priimtas.

Jungtinės Valstijos išsiųs Ukrainai naują 450 mln. dolerių (427 mln. eurų) vertės ginkluotės partiją, įskaitant salvinės raketų ugnies sistemas, turinčias padėti atremti įsiveržusias Rusijos pajėgas, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby sakė, kad šiame ginkluotės ir įrangos pakete esama naujų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS, dešimtys tūkstančių artilerijos šaudmenų ir patrulinių katerių.

Juodojoje jūroje yra penki Rusijos laivai su 40 raketų, todėl raketų smūgių grėsmę pietiniuose Ukrainos regionuose išlieka, rašo „Ukrinform“. „Priešo pajėgų grupė šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje penkiuose raketiniuose laivuose turi 40 sparnuotųjų raketų. Raketų smūgių pavojus pietiniuose regionuose išlieka“, – cituojamas Pietų operatyvinės vadovybės pranešimas.

Ukrainoje naikindami sausumos taikinius Rusijos bombonešiai veikiausiai naudoja septinto dešimtmečio laikų sunkiąsias priešlaivines raketas, teigiama šeštadienį paskelbtoje Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje. Šios raketos, galinčios nešti branduolines kovines galvutes, anuomet buvo skirtos lėktuvnešiams naikinti.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją Rusijos Federacija į Ukrainą paleido mažiausiai 2100 raketų. Tai, kur per tris mėnesius smogė rusų raketos, pusantros minutės vaizdo klipe pavaizdavo Oleksandras Filoničevas. Jo sukurtoje animacijoje matyti, kad pirmosiomis karo dienomis Rusijos raketų atakos buvo paskirstytos daugmaž tolygiai po visą šalį, nors situacija liko palyginus rami Vakarų Ukrainoje.

Ukrainai reikia bent 60 daugkartinių raketų paleidimo sistemų, tai yra, daug daugiau nei iki šiol pažadėjo Jungtinė Karalystė ir JAV, kad šalis galėtų įveikti Rusiją, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius. Interviu „The Guardian“ jis teigė, kad nors, jo nuomone, raketų paleidimo įrenginiai yra „žaidimą keičiantis ginklas“, jų Ukrainai dar neskirta pakankamai, jog būtų galima pakeisti karo eigą. „Kuo mažiau jų gausime, tuo blogesnė bus mūsų padėtis.

Ukrainos rytiniame Slovjansko mieste praeitą naktį per Rusijos pajėgų surengtą raketų smūgį žuvo mažiausiai trys žmonės ir dar šeši buvo sužeisti, antradienį pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi ukrainiečių aukšto rango pareigūnu. Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kirilenka socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad per raketų smūgį nukentėjo mokykla ir septyni daugiaaukščiai gyvenamieji namai.

Sekmadienį Ukrainos gynybos ministro Oleksejaus Reznikovo pranešimo pertraukoje tiesiogiai iš fronto prie NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) Gynybos ir saugumo komiteto posėdžio prisijungė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo komiteto narė Mariana Bezūgla. Parlamentarė, kaip pažymima Seimo pranešime, NATO PA nariams gyvai pasakojo apie situaciją fronte, įvardijo, kaip konkrečiose Ukrainos vietovėse sekasi atsilaikyti Ukrainos kariams.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, viešėdamas Kyjivve, šeštadienį pažadėjo Ukrainai perduoti šarvuočių ir priešlaivinių raketų, pagyręs ukrainiečių kariuomenę už „didžiausią XXI amžiaus karinį žygdarbį“. „Dėl ryžtingo prezidento [Volodymyro] Zelenskio vadovavimo ir nenugalimo Ukrainos žmonių didvyriškumo bei drąsos, [Vladimiro] Putino siaubingi tikslai žlunga“, – pareiškė jis po susitikimo su V. Zelenskiu, teigiama Downing gatvės pranešime.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas Šiaurės Korėjos mokslinių tyrimų organizacijai ir keturioms jai pavaldžiosioms įmonėms dėl jų vaidmens vystant tarpžemynines balistines raketas (TŽBR). Tokį žingsnį Vašingtonas atliko, branduolinį arsenalą turinčiai valstybei neseniai atlikus virtinę bandymų. Pchenjanas pareiškė kovo 24-ąją sėkmingai išbandęs „Hwasong 17“ – ilgojo nuotolio TŽBR. Pasak analitikų, tikėtina, kad ji pajėgi nešti iš karto kelias kovines galvutes.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas vėlai trečiadienį pranešė, kad jo šalis pasiųs dar 6 000 raketų ir skirs 25 mln. svarų (30 mln. eurų) finansinės pagalbos Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. Pranešimas apie skiriamą finansavimą ir papildomą amuniciją, įskaitant prieštankinius ir sprogstamuosius ginklus, buvo paskelbtas NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų, per kuriuos bus diskutuojama apie Rusijos invaziją, išvakarėse.

Pietų Korėjos kariuomenė ketvirtadienį pranešė paleidusi virtinę raketų, atsakydama į anksčiau tą pačią dieną Šiaurės Korėjos įvykdytą naujos tarpžemyninės balistinės raketos bandymą. „Atsakydama į Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą mūsų kariuomenė vienu metu paleido raketų iš sausumos, jūros ir oro“, – sakoma Pietų Korėjos kariuomenės vyriausiojo štabo pranešime. Kariškiai nurodė, kad raketos buvo leidžiamos nuo 16 val. 25 min. vietos (9 val. 25 min.

Šiaurės Korėja sekmadienį iššovė iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų, pranešė Seulas. Tai yra naujausia iš pastarojo meto provokacijų, kurių branduolinį ginklą turinti valstybė ėmėsi tam, kad padidintų įtampą regione. Anksčiau šiais metais Pchenjanas iššovė kelis uždraustus ginkluotės elementus ir išbandė tai, kas, jo teigimu, yra „žvalgybinio palydovo“ komponentai, nors Seulas ir Vašingtonas tai pavadino nauja tarpžemynine balistine raketa.

Ukrainiečiai dalinasi vaizdais, kaip atrodo jų namai po atakų, kurios vyko Vasilkove. Vaizdo įrašu pasidalinęs ukrainietis prieraše teigė, kad tai suniokotas butas Vasilkove. „Ar jums to pakanka?“, – prieraše klausė pilietis.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dėl atakų naktį iš šetadienio į sekmadienį Vasilkove užsidegė ir dujotiekis bei naftos terminalas.

Ukrainoje ir toliau griaudėja sprogimai. Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karių reabilitacijos centro tarnautojas, Druskininkų šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas dalinasi draugų karininkų Ukrainoje užfiksuotais vaizdais. Ukrainos miestuose – Charkove ir Gostomelyje situacija ir toliau išlieka įtempta. Griaudėja bombų ir raketų sprogimai, aidi šūviai. Ukrainos kariams padedantis Lietuvos kariuomenės Dr.

Baltarusija siekia įsigyti arba gauti iš Rusijos trumpo nuotolio raketų „Iskander“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, ir kitokios modernios ginkluotės, ketvirtadienį pareiškė autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Yra kelių rūšių perspektyvios [rusiškos karinės] technikos, kuri mums reikalinga – „Iskander“ ir ne tik jie.

Jungtinės Valstijos galėtų būti pasirengusios sudaryti susitarimą su Rusija, kad sumažintų įtampą dėl raketų dislokavimo Europoje, jei Maskva atsitrauktų nuo karo slenksčio Ukrainoje, teigiama trečiadienį Ispanijos žiniasklaidos paskelbtame nutekintame dokumentu. Dienraštis „El Pais“ praėjusią savaitę paskelbė du dokumentus, kurie tariamai yra Jungtinių Valstijų ir NATO raštiški atsakymai į Rusijos siūlymus dėl naujo saugumo modelio Europoje.

Kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmąkart išbandytos pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ prieštankinės sistemos „Spike“ raketos. Kaip antradienį pranešė kariuomenė, Izraelio gamybos ginklų sistema išmėginta sausio 14-18 dienomis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovinio šaudymo pratybų metu, prieš tankus imituojančius taikinius.

Šiaurės Korėja paleido neatpažintą sviedinį, penktadienį pranešė Pietų Korėjos kariškiai. Tikėtina, kad šis incidentas yra jau trečias branduolinių ginklų turinčios valstybės raketų bandymas per kiek daugiau nei savaitę. „Šiaurės Korėja paleido neatpažintą sviedinį rytų kryptimi“, – sakoma Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto pranešime.

Lietuva už 86 mln. eurų iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigys papildomų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“, BNS trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot jos, Gynybos resursų agentūra su JAV vyriausybe artimiausiu metu pasirašys sutarties papildymą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės „Javelin“ įsigijimo. Šiuo dvišaliu susitarimu papildomai bus perkama raketų, paleidiklių ir kitos sistemos įrangos už 97 mln. JAV dolerių (beveik 86 mln.

Kaune susitikę Baltijos šalių ministrai antradienį sutarė vystyti bendras salvinės raketų ugnies sistemas. Bendrame ministrų pareiškime parašyta, jog ministrai „deklaravo savo intenciją dalyvauti vystant bendrą regioninę salvinių raketų ugnies sistemą“. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, tai – tolimesnės ateities projektai. „Mėginame laike šiek tiek sinchronizuoti.

Teheranas ketvirtadienį atsiųstame laiške JT Saugumo Tarybos vadovui įspėjo Izraelį susilaikyti nuo bet kokios atakos prieš Irano branduolinius objektus, šiitiškos respublikos nesutaikomam priešininkui pareiškus, kad jis turi teisę panaudoti jėgą.

Šiaurės Korėja plečia karinį arsenalą ir vėl į orą leidžia raketas. Šiandien režimas paleido dvi balistines raketas, o prieš tai paskelbė sėkmingai išbandęs ir naujausią savo ginklą – ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas, galinčias nuskrieti 1,5 tūkst. km. Šiaurės Korėjos režimas dvi balistines raketas paleido iš centrinės šalies dalies. Abi raketos nuskriejo į jūrą Korėjos pusiasalio rytuose.

Afganistano televizija užfiksavo dramatiškus vaizdus – sostinėje Kabule sprogimai pasipylė kaip tik tuo metu, kai prezidentas su aukšto rango pareigūnais susirinko malda paminėti musulmonams šventos dienos. Net kilus mirtinai grėsmei niekas nenutraukė maldų. Tai momentas, kai Afganistano prezidentui ir šalies elitui malda pradedant musulmonams itin svarbią Aukojimo šventę, aplink prezidentūrą ima aidėti raketų sprogimai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad raketų sistemų judėjimo Baltarusijoje nevertina kaip išskirtinio. Taip jis reagavo į ankstesnius žiniasklaidos pranešimus, kad prie Baltarusijos sienos su Lietuva pastebėtas šalies karinių dalinių su priešlėktuvinėmis raketomis S-300 judėjimas.

Balandžio 29 d. Kinija į kosmosą paleido pirmąjį modulį, kuris vėliau taps planuojamos Tiangongo kosminės stoties šerdimi. Tai žymi Kinijos kosminės stoties statybų pradžią. Tačiau raketa, nugabenusi modulį į kosmosą, nebuvo visiškai sėkmingas projektas. Panašu, kad didelė raketos „Long March 5B“ dalis neišsilaikys orbitoje ir gali nekontroliuojamai grįžti į Žemę, kur nukristų dar nenustatytoje vietoje.

Palestinos ir Izraelio konfliktui liepsnojant jau penktą dieną, aukų skaičius šventojoje žemėje perkopė šimtą. Per islamistų kovotojų antskrydžius ir Izraelio kariuomenės smūgius žuvo jau 120 palestiniečių ir 8 izraeliečiai.  Sirenos, perspėjančios izraeliečius slėptis nuo atskriejančių palestiniečių islamistų kovotojų raketų, šalies miestuose kaukia jau penkias dienas. Tačiau net ir moderniausia perspėjimo sistema negali apsaugoti šimtu procentu.

Apie 1 500 raketų buvo paleista iš Gazos Ruožo Izraelio miestų link nuo šios savaitės pradžios, kai eskalavosi smurtas tarp palestiniečių kovotojų ir žydų valstybės, ketvirtadienį pranešė kariuomenė.

Klimato pokyčius galima kaltinti ne tik dėl „zombių“ juodligės protrūkio Vakarų Sibire, bet ir dėl to, kad apleistas ir palaidotas Šaltojo karo branduolinių raketų įrenginys, po ledu slėpęsis 50 metų, atsidengė ir teršia regioninę aplinką. Bazę, kurioje buvo biologinės, branduolinės ir cheminės medžiagos, galima rasti šiaurės vakarų Grenlandijoje. Tačiau ne taip jau ir lengvai – komanda turėjo pasinaudoti galingu, į žemę besiskverbiančiu radaru iš NASA operacijos „IceBridge“, kad ją surastų.

Šiaurės Korėja praeitą savaitgalį išbandė dvi raketas, praėjus porai dienų po aukšto rango JAV gynybos ir diplomatijos pareigūnų vizito šiame regione, antradienį pranešė Baltieji rūmai ir Seulas. Dvi mažo nuotolio nebalistinės raketos buvo paleistos sekmadienį, nurodė JAV administracija.

Į JAV ambasadą Irako sostinėje Bagdade pirmadienį buvo paleistos mažiausiai trys raketos, naujienų agentūrai AFP sakė vietos saugumo šaltiniai. Ambasada yra itin saugomoje Bagdado „žaliojoje zonoje“. Viena iš raketų nukrito „žaliojoje zonoje“, o kitos – aplinkiniuose gyvenamuosiuose rajonuose, sakė šaltiniai. Tai trečia per vieną savaitę ataka prieš Vakarų diplomatinius, karinius ar komercinius objektus Irake. Prieš tai kelis mėnesius padėtis šiuo atžvilgiu buvo palyginti rami.

Naujausias NASA marsaeigis jau pakeliui į Raudonąją planetą. Iš Floridos pakilęs toną sveriantis aparatas Marsą pasiekti turėtų kitąmet, o pagrindinis jo tikslas bus išsiaiškinti, ar šioje planetoje egzistavo gyvybė.

Japonija „negali toliau judėti į priekį“ dėl brangios JAV raketinės gynybos sistemos, antradienį sakė premjeras Shinzo Abe, paremdamas sprendimą sustabdyti šios prieštaringai vertinamos programos vykdymą. Diena anksčiau Japonijos gynybos ministras Taro Kono netikėtai paskelbė, kad sistemos „Aegis Ashore“ dislokavimas bus sustabdytas dėl kainos ir laiko nulemtų apribojimų. Sh.

NATO šalių gynybos ministrai per trečiadienį vyksiančią konferenciją aptars naujas Rusijos branduolines raketas ir galimą Aljanso atsaką į Maskvos sprendimą didinti raketinį potencialą, antradienį pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Taip pat aptarsime augančio Rusijos raketų, pajėgių nešti branduolinį užtaisą, arsenalo reikšmę saugumui“, – sakė jis per trumpą spaudos konferenciją.