raimondas kubilius

Staigi mirtis ar sudėtingos komplikacijos – tokios gali būti nebylaus, bet labai pavojingo sutrikimo – trombozės pasekmės. Ar yra kokie simptomai, kurie leistų atpažinti, kad žmogaus kraujagyslėse yra susidarę trombai? Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška.

Atrodo, žmogus gyvena sveikai, nusiskundimų neturi, bet staiga lyg iš giedro dangaus sustreikuoja širdis. Kardiologai įspėja – kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ilgą laiką gali vystytis nebyliai. Jie pažymi, kad vienintelis būdas užbėgti už akių jau net mirtinoms pasekmėms – aktyviai tikrintis profilaktiškai. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof.  Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.

Kai prieš keletą metų kalbėjomės su gydytoju kardiologu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriumi, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu Raimondu Kubiliumi, jis pateikė statistinių duomenų, patvirtinančių senoką išvadą, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) mūsų šalyje yra dažniausia visų mirčių priežastis. Tačiau tuo pat metu atkreipė dėmesį, kad situacija po truputį gerėja.

Aukštas arterinis kraujospūdis – daugelio sveikatai ir gyvybei pavojingų būklių rizikos veiksnys. Medikai jau daugybę metų kalba, kaip svarbu matuoti kraujospūdį ir žinoti jo vertes, nes dažnai ši būklė aptinkama pavėluotai, kai aptinkami jo palikti pažeidimai.  LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikų vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, jau nuo 20 metų reikėtų pradėti matuoti kraujospūdį ir sekti jo rodmenis.

Vienas iš būtinų kiekvienam žmogui žinoti širdinės sveikatos rodiklių – arterinis kraujo spaudimas. Nors tai yra nesudėtingas, neinvazinis, kiekvienam prieinamas tyrimas, vis tik būtina įsidėmėti kelias taisykles, kaip tą daryti tinkamai. Plačiau apie tai, koks spaudimas turėtų būti sulaukus tam tikro amžiaus ir kaip atpažinti, kad apskritai laikas jį pasimatuoti, papasakojo Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

Nors stereotipiškai vis dar pasitaiko galvojančių, kad širdies ligas reikėtų „užgyventi“ ir jos dažniau užklumpa vyresniame amžiuje, kardiologai stebi gąsdinančią tendenciją. Jie ragina širdine sveikata pradėti rūpintis nuo mažų dienų, mat infarktas ar insultas, ištinkantis vos 30-ies metų, jau nebėra tokia didžiulė retenybė.

Gera žinia Lietuvos pacientams – nuo sausio vidurio šeimos gydytojai turi galimybę nemokamai paskirti labai svarbų tyrimą. Įtariant širdies nepakankamumo diagnozę jis leis laiku nusiųsti žmogų kardiologo konsultacijai ir taip užkirsti kelią pažengusiai ligai, kuri negydoma grasina pražudyti žmogų.  Gydytojų verdiktas negailestingas – lėtinis širdies nepakankamumas (ŠN) yra itin aktuali sveikatos problema, susijusi su dideliu sergamumu ir mirtingumu.

Dažnas lietuvis, menkai rūpindamasis savo sveikata, į skirtingus organizmo siunčiamus perspėjimo signalus numoja ranka. Gydytojai atviri – laiku neužkirtus kelio galimoms ligoms, gresia rizika susidurti su išties skaudžiomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių žmonių iki 64–erių metų amžiaus mirties priežasčių.

Naujausi duomenys tik patvirtina niūrų faktą – lietuviai savo sveikata labai pasigirti negali. To neslepia tiek patys žmonės, tiek rodo liūdna ligų ir mirčių statistika. Kas lemia, kad Lietuvos gyventojų sveikata tokia prasta? Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai.