psichologiniai straipsniai

Buvau tikra, kad mano vaikas niekada nesikeiks. Na, bent jau iki mokyklos. Galite įsivaizduoti save  mano vietoje, kai vos dvejus perkopusi atžalėlė, nulūžus mašinėlės ratukui, riebiai nusikeikė. Trumpas ir visiems gerai žinomas rusiškas keiksmas lipte prilipo prie mano kūdikio lūpų – sakydavo, kai kas nors nepasisekdavo, nukrisdavo ant žemės, kai apimdavo pyktis...Suglumau.

Kaltės jausmas dažniausiai persekioja abu išsiskyrusius žmones. Paliktieji ieško savo klaidų ir trūkumų, pametusieji kankinasi dėl to, kad privertė kentėti kitą. Abu jaučia kaltę prieš vaikus. Kas ginčytųsi, kad vaikams geriau augti draugiškoje ir laimingoje šeimoje? Tačiau, deja, suaugusieji irgi klysta. Juo labiau kad gyvenimas susideda ne tik iš džiaugsmo, bet ir iš praradimų.

Na, nebent garsioji mamytė Victoria Beckham, apie kurios aistrą pirkti viską iš eilės savo pirmagimiui sklandė legendos. Tiesa, ir pastaroji jau nebe vieno, o trijų berniukų mama, ir legendos ėmė tilti – matyt, vis dėlto garsioji mamytė įsitikino, kad vaikams viso pasaulio nenupirksi. Nors... itin prabangią žaidimų aikštelę savo atžaloms prieš Kalėdas vis dėlto padovanojo.

Gytis nuolat mina įvairių organizacijų slenksčius ieškodamas darbo. Tačiau išvaizdus, turintis dviejų aukštųjų mokyklų diplomus, ir nedidelę darbo patirtį vaikinas, kad ir kiek stengtūsi...vėl girdi neigiamą darbdavių atsakymą. Pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichologo – psichoterapeuto Raimundo Aleknos, ar gausime darbą, priklauso ne tik nuo darbdavio norų.

Tėtis ir mama pykstasi. Ką daryti, kad kilęs konfliktas kuo mažiau užgautų vaiką? Maždaug iki 3 metų mažyliams tėvai – idealios būtybės, sektinas pavyzdys ir neginčytinas autoritetas, žmonės, iš kurių elgesio bei veiksmų mokomasi, kurie mėgdžiojami. Todėl viskas, kas vyksta šeimoje, automatiškai tampa neatsiejama vaiko pasaulio dalimi.

Vienas iš galimų situacijos sprendimo variantų – visiškas nusišalinimas nuo bet kokio sprendimo. Numoji ranka „Vaikai ir patys išsiaiškins“, - ir nebeskauda galvos, kaip čia ir vilkiuką pasotinus, ir ožiuką sveiką palikus. Tačiau ir psichologai, ir pedagogai tikina, jog mamoms spręsti mažiausiųjų „smėlio dėžės konfliktus“ ne tik galima, bet ir būtina. Ir tik išmintingi suaugusiųjų sprendimai padės vaikams anksčiau išmokti diplomatijos, mandagumo bei draugystės pagrindų.

Pasak naujausių mokslinių studijų, kuo aukštesnis moters intelektas – tuo geresnis jos seksualinis gyvenimas. Beje, neskubėk gilintis į aukštosios matematikos paslaptis ar dar kartą skaityti I.Kanto „Grynojo proto kritikos“. Kalbama apie emocinį intelektą. O pastarasis susijęs su tuo, kaip žmoguje dera jo išorė ir vidinės emocijos.

Turbūt daugeliui moterų teko atsidurti situacijoje, kai jau pirmo pasimatymo metu reikėjo spręsti, ar šokti su naujuoju pažįstamu į lovą, ar dar palaukti. Pasvarstykime, kokios pasekmės bei santykių perspektyvos laukia vienu ir kitu atveju. Tie gundantys malonumai… Kartais pasiūlymas paišdykauti lovoje jau per pirmąjį pasimatymą skamba taip viliojančiai… Tai tarsi komplimentas Jūsų žavesiui ir seksualumui.

Kazino. Šis žodis daugumai primena ne tik žymųjį Las Vegaso miestą, kuriame gyvenimas ir pramogos verda ištisą parą,  bet ir vis dažniau minimą diagnozę – lošėjas. Lošėju šiame straipsnyje vadinsime tą, kurio potraukis žaisti azartinius žaidimus, pasak psichiatrų, yra patologinis, t.y. – nekontroliuojamas. Žmogui labai svarbūs du dalykai – saugumo jausmas (o gal tiksliau, - iliuzija?) ir pripažinimas.

Jei su savo svajonių vyru susipažįsti kavinėje, šokiuose, bibliotekoje ar dar kur ir paaiškėja, jog jūs gyvenate tame pačiame mieste, - puiku! Draugystei ir meilei kelias atviras. Tačiau būna, kad fantastišką nepažįstamąjį sutinki toli nuo namų – seminaruose, kurorte arba autobuse. Akimirka, - ir tarp Jūsų jau įsiplieskė deginanti aistra! Džiaugiesi kiekviena kartu praleista akimirka, pamiršti viską aplinkui, tačiau.

Vadovai dažnai skundžiasi, kad jų darbuotojai nežino, ko nori, kad jiems trūksta motyvacijos, jaučiasi nenoras dirbti. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktoriaus, psichiatro – psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu,  - pinigai darbuotojui nėra pagrindinis (nors, be abejo, svarbus) motyvas dirbti vienoje ar kitoje organizacijoje. Juk dažnai atlyginimas būna lyg ir neblogas, o darbuotojas vis tiek nepatenkintas.

Berniukai ir mergaitės auga ne vienodai – tą pirmiau nei daugybė mokslininkų pastebėjo pačios mamos. Kuo būtent skiriasi mažų vaikų raida? Jūsų dėmesiui – 5 esminiai skirtumai. Kaip lytį suvokia pats vaikas? Vaikai pradeda suvokti save kaip berniuką arba mergaitę maždaug sulaukę 18 mėnesių. Kitus vaikus priskirti tam tikrai lyčiai mažieji mokosi maždaug nuo 2 iki 6 metų.

Kai sykį išgaudžiau minutę Gedimino prospekte kavinėje išgerti kavos, supratau, kad jau labai seniai ničnieko nebespėju. Net štai taip pasėdėti ir pažiūrėti, kaip bunda pagrindinė miesto gatvė, kaip valso ritmu į šlavėjos grėblio glėbį krenta paskutiniai medžių lapai, kaip vinguriuoja senamiesčio stogų kaminų balti dūmai.

Pakuotė makaronų, dvi skardinės konservų, keli agurkai, sulčių pakuotė, obuoliai, puskilogramis varškės. Visai tai „važiuoja“ link kasininkės. Kuklius, lyginant su kaimyniniame vežimėlyje gulinčia maisto krūva, pirkinius vainikuoja trys loterijos bilietai. Kažkodėl net labai spaudžiami vargo ir taupydami, žmonės linkę lošti, dalyvauti, bandyti pagauti virš kažkieno kito galvos plevenančią Fortūną. Kad galime uždirbti, - netikime.

Kai vakare žiūriu į užsidegančius daugiabučių ir kone su horizontu susiliejančių medinukų langus, mąstau, kaip ir kuo už jų gyvena tūkstančiai man nepažįstamų žmonių. Kiek šiuo metu džiugesio ir ašarų, tylos ir pokalbių, vyno ir arbatos slepiasi už šių šviesa žibančių stiklinių stačiakampių. Dar ten slepiasi daugybė įdomių gyvenimo istorijų...ir kai kas, vienijančio nemažą langų dalį – už jų vykstantys sutuoktinių ar sugyventinių bandymai vienas kitą pakeisti... Na, pripažinkit gi.

Psichologai sako, kad mirties baimė būdinga mums visiems. Anot jų, tai Dievo dovana, leidusi žmonijai išsilaikyti žemėje. Mirties baimė - būtinas pojūtis, kad gyventume, nes kai bijom daug ką darom, kad liktume gyvi ir sveiki. Juk ir skęsta dažniau tie, kas moka plaukti. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, mirties bijome todėl, kad mus gąsdina nežinomybė, kelianti nesaugumo jausmą.

Mergišius - tai liga. Ji turi medicininį apibūdinimą: intimofobija. Ja serga vyrai, bijantys ilgalaikių santykių su moterimis. Mergišiaus neprivers sustoti net ir pati gražiausia bei protingiausia moteris, nes pagrindinė jėga, skatinanti jį keisti partneres kaip pirštines, yra baimė. Intimofobas kupinas prieštaravimų: po jo tariama "jėga" slepiasi nepasitikėjimas savo vyriškomis galiomis ir poreikis būti visada pirmam moterų akyse. Jis siekia artumo ir sykiu jo bijo.

Teiginys, jog lengvai pasiekiamas dalykas nėra patrauklus, neabejotinas. Su juo sutinka visi mokslininkai, bet dažnai žmogus nesugeba jo prisiminti bei juo pasinaudoti, kai tenka rūpintis žaismingais meilės santykiais. Elizabetha Fein ir Sara Schneider pabandė sudaryti taisyklių, kurių paisanti moteris keltų sunkiai pasiekiamos, bet drauge ir itin patrauklios įspūdį, sąrašą. Pokalbiai telefonu Susipažinus ir maloniai paplepėjus, apsikeičiama telefono numeriais.

Mylimojo suteiktas skausmas - visada ypatingas skausmas. Visiškai nesvarbu, ar mylimasis pradėjo su kažkuo naują romaną, ar „žygis“ į kairę buvo atsitiktinis. Mes patarsime kaip įveikti sielos skausmus bei iškęsti juodąjį periodą šeimoje. Apie tai, kaip elgtis sužinojus apie vyro neištikimybę, pataria visiems gerai žinoma Rusijos psichologė, populiari televizijos laidų vedėja, šiuolaikinė rašytoja, knygų „Neištikimybė ir vienatvė“, „Tarp meilės ir sekso“, „ Vyriškos nesėkmės.

Kontroliuoti nevaldomas situacijas galime tik atitinkamai į jas reaguodami. Mes visada turime pasirinkimą: galime pasijuokti arba pulti į neviltį. Ir dažnai būtent juokas yra vienintelė racionali išeitis, nes mokėdami pasijuokti iš savęs ir iš situacijos mes lengviau susitaikome su tuo, kas nepakeičiama. Be to juokas suteikia fizinės energijos ir išgyvenimui svarbaus gebėjimo greitai atgauti fizines bei dvasines jėgas. Mokslininkai iki šiol neturi vieningos nuomonės, dėl ko žmonės juokiasi.

Greitai vėl prasivers mokyklų durys, į kurias sugužės nauji „šviežiai iškepti” moksleiviai – buvę darželinukai. Už durų liks jų tėveliai. Kokių minčių, jausmų vedini jie ateina, kalbamės su Daiva Urbonavičiene, lopšelio darželio „AUŠRELĖ“ auklėtoja, Vilniaus Panerių pagrindinės mokyklos mokytoja. Gerbiama Daiva, Jums tenka dirbi tiek su darželinukais, tiek ir su pradinukais.