psichologinė būklė

Visuomenėje vis dažniau prabylant apie tai, kad jaunimas tampa net tik fiziškai, bet ir psichologiškai silpnesnis, specialistais ir įvairiomis specialiomis psichologinėmis programomis apsiginkluoja ir kariuomenė. Ypač po to, kai pastaraisiais metais viena po kitos joje pasipylė savižudybės. Per dvejus metus, veikiausiai dėl asmeninių priežasčių, nusižudė trys kariai, dar dėl vieno mirties aplinkybių vyksta tyrimas.

Lapkričio pirmosios dienos – laikas, kuomet prisimenami mirusieji ir iš naujo apsvarstomas gyvenimo trapumas. Alen Chicco (Tomas Alenčikas) su tokiomis mintimis gyvena jau daugiau nei mėnesį laiko. Visai neseniai meno lauko veikėjas patyrė mamos netektį, kuri ne tik sukrėtė pašnekovą, tačiau taip pat privertė pakeisti požiūrį į mirtį. Jis pasidalijo savo išgyventais jausmais ir paskutiniais mamai skirtais žodžiais.   Praėjo daugiau nei mėnuo po netekties. Kaip jautiesi? Nežinau.

Aukščiausiųjų instancijų teismų darbuotojų psichologinė gerovė yra prasčiausia, tuo tarpu šių teismų teisėjai nurodo geriausiai iš kitų Lietuvos teisėjų besijaučiantys savo darbe, atskleidė pirmą kartą atliktas tyrimas. Šis  Lietuvos teisėjų ir teismų darbuotojų psichologinės gerovės tyrimas buvo pristatytas pirmadienį per Teisėjų tarybos posėdį.

Aštuoni iš dešimties lietuvių patiria didesnį stresą nei įprasta. Žmonės sako: galvos skausmą dabar labiausiai kelia karas Ukrainoje ir nenustojančios kilti kainos. Psichologai pastebi: kur dar ir žmonių asmeniniai rūpesčiai, kurie prisidėjus karui, infliacijai ir nežinomybei, tapo neįveikiami. Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje. Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės: „Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai.

Prieš daugiau nei savaitę asmeninėje „Facebook“ paskyroje Seimo narė Morgana Danielė (34) pasidalino džiugia žinia, kad kartu su vyru Donatu laukia šeimos pagausėjimo. Paskelbusi malonias naujienas, M. Danielė palietė ir jautrią temą – nėščiųjų emocinės būklės stebėseną, kuriai yra skiriama per mažai dėmesio. Kaip šiuo metu jaučiasi bei kokie darbiniai planai laukia ateityje, Seimo narė sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Eksperto teigimu, Rusijos prezidento charakteryje yra antisocialinis komponentas. Anot jo, Vladimiras Putinas suformavo kelias pervertintas idėjas (manijas). Viena jų – kad jis turi „užkariauti“ Ukrainą. Tokią nuomonę išsakė psichiatras Romanas Dolinskis, komentuodamas V. Putino melą, manipuliavimą informacija ir akivaizdžių faktų neigimą, praneša NV, rašo unian.net.

Dveji metai pandemijos ir karas Ukrainoje palieka emocinių randų – lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius išaugo aštuntadaliu. Tyrimai atskleidžia, kad dėl karo Ukrainoje nerimą jaučia 8 iš 10-ies gyventojų. Vieni jų linkę užsisklęsti savyje, kiti skuba savanoriauti, teikti paramą ukrainiečiams tam, kad galėtų sumažinti beviltiškumo jausmą, išlaisvinti emocijas. O kiti tyrimai atskleidžia – per pandemiją laimingų vaikų Vilniuje sumažėjo penktadaliu.

Kalbinti lietuviai pasakoja, kad žinios apie karą Ukrainoje ne vieną pravirkdė, sukėlė dar didesnį nerimą. Vieni esą baiminasi dėl Lietuvos ateities, kiti gaili žūvančių ir kenčiančių Ukrainos žmonių. Kai kurie visai atviri – ašaroti pradeda vos prabudę. Psichologai sako, kad baimė, nerimas – normalūs jausmai, tačiau ragina žmones jiems nepasiduoti. Esą svarbiausia – turėti rutiną ir jos laikytis bei pasakoja, kaip nuraminti dabar išgyvenančius vaikus.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai padėtų mažinti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai. Apklausoje dalyvavo 195 žmonės.  Beveik du trečdaliai (64,6 proc.) apklausos dalyvių įsitikinę, kad pandemijos pasekmes psichikos sveikatai labiausiai padėtų mažinti didesnis profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumas.  21,6 proc. norėtų daugiau galimybių psichologinę pagalbą gauti telefonu ir internetu.  13,8 proc.

Tikėtina, kad šiuo metu 31,1 % Lietuvos gyventojų patiria didesnę ar mažesnę psichologinę krizę, teigia Krizių įveikimo centro ir „KOG instituto“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenys. Krizių įveikimo centre savanoriaujantys psichologai ragina žmones neignoruoti patiriamų psichologinių sunkumų ir, jeigu reikia, kreiptis pagalbos į specialistus.

Šiuo intensyviu laikotarpiu, kada visi pasinėrę į darbus ir įtemptą rutiną, užmiršus laisvalaikį bei paprastą poilsį, daugeliui gali grėsti itin nemalonios pasekmės – perdegimo sindromas. Tai emocinis ir fizinis išsekimas, kuris atsiranda dėl daugelio priežasčių, tačiau viena esminių – stresas. „Ilgai užsitęsęs stresas ir įtampa darbe – tai didelis žingsnis perdegimo sindromo link.

Tikriausiai nesunku pastebėti, jog žmonės, turintys pomėgį yra laimingesni už tuos, kurie negali įvardinti savo hobio. Nesvarbu kokia tai veikla, bet jei ja žmogus mėgaujasi, ilgalaikė pozityvi nuotaika – užtikrinta. Turimas pomėgis bent trumpam įgalina atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir darbų, kurie kasdienybėje neretai sukelia stresą bei emocinę įtampą.

Ką pirmiausia pagalvojate sužinoję apie poros skyrybas? Nesunku atspėti, kad pajuntama užuojauta... moteriai. Nes tradiciškai manoma, kad per skyrybas būtent moteris patiria didesnę traumą. Paliktoms žmonoms skiriama daugiausia psichologų patarimų, kaip išgyventi, atsigauti po skyrybų ir pradėti naują gyvenimą. Apgauta, palikta moteris susilaukia daugiausiai užuojautos. O kaipgi vyras? Šiaip ar taip, skyrybos – ne vieno, o dviejų žmonių reikalas.

Pirmąją naujųjų metų dieną tris moteris nužudęs taksi vairuotojas turėjo leidimą laikyti šešis ginklus, neatsižvelgiant į faktą, kad anksčiau jis kėsinosi atimti gyvybę sau pačiam. 42 metų amžiaus Michaelis Athertonas turėjo leidimus laikyti visą arsenalą ginklų. Panašu, kad nieko nereiškė nei ankstesni pranešimai institucijoms apie jį ištinkančius nuotaikų svyravimus.

Prasidedant naujiems mokslo metams Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) ragina tėvus ir pedagogus priminti vaikams apie galimą apsinuodijimo medikamentais ir alkoholiu pavojų. VVSPT pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos per antrąjį šių metų ketvirtį ištyrė 461 apsinuodijimo atvejį. 253 atvejais (54,9 proc.) nukentėjo vaikai iki 17 metų. Daugiausiai nepilnamečiai apsinuodija medikamentais ir alkoholiu.

1991-aisiais po penkių šešių nemigos naktų Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynėjų būsena sukėlė didžiulį nerimą apsilankiusiems psichoterapeutams. „Savanoriai į Parlamentą atėjo labai aiškiai suvokdami, kad jie yra nepalyginti silpnesnė jėga už tą, kuri juos gali užpulti, kad galimybių iškovoti realią pergalę tikriausiai nėra. Labai dažnai jų kalboje praslysdavo motyvas, kad Antanas Smetona išdavė Lietuvą ne todėl, kad pabėgo, o todėl, kad neįsakė kautis.