protestai

Prancūzijoje pirmadienį dėl šalį sukrėtusių paauglių protestų visiškai ar iš dalies bus uždaryta iki 500 mokyklų, pranešė švietimo ministras. Sekmadienį švietimo ministras Edouard'as Geffray (Eduaras Žefrė) pareiškė, kad pamokos bus „visiškai ar iš dalies sustabdytos“ maždaug 400–500 vidurinių mokyklų, nes „nėra užtikrintos“ saugumo sąlygos, ir pridūrė, kad nuo judėjimo pradžios 24 mokyklos buvo „sudegintos arba nusiaubtos“. Šį mokyklų uždarymą jis apibūdino visų pirma kaip saugumo priem...

Vilniaus centre šeštadienį – garsios skanduotės ir akistata. Vienoje Kudirkos aikštės pusėje – tūkstantinė minia, reikalaujanti stabdyti migraciją, kitoje – šimtai jų oponentų, protestuojančių prieš nacionalizmą ir neapykantą migrantams. Dvi stovyklos buvo atskirtos metalinėmis tvoromis, protestuojančius prižiūrėjo beveik 250 pareigūnų. Policija fiksavo du incidentus – sulaikė galimai apsvaigusį jaunuolį, o viena moteris, užpulta, kitos moters išvežta į ligoninę.

Dviejuose Jungtinės Karalystės uostamiesčiuose pietinėje šalies dalyje susirinko šimtai imigracijai prieštaraujančių protestuotojų, nepaisydami policijos nustatytų apribojimų ir įspėjimų dėl veido dengimo.

Vilniuje šeštadienį vyko protestai dėl migracijos politikos. Į skirtingas barikadų puses susirinkę žmonės dalijosi kardinaliai skirtingomis nuomonėmis. Vieni teigė matantys visuomenėje stiprėjančią islamofobiją ir baimę, kuri, jų manymu, yra išnaudojama visuomenei kiršinti, o kiti kalbėjo apie tai, kad migracijos problemos, jų įsitikinimu, yra nutylimos. Primename, kad šiandien, spalio 3-iąją vyko net trys protestai dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos.

Šeštadienio vidurdienį Vilniaus centre, Gedmino prospekte, vienas šalia kito vyksta mitingai, į kuriuos susirinkę keli šimtai žmonių išsako skirtingas nuomones apie imigraciją. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja Eltai patvirtino, kad proteste už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikytas asmuo, jam gresia administracinė atsakomybė.

Šeštadienio vidurdienį Vilniaus centre rengiamasi netrukus prasidėsiantiems dviem mitingams, kurių dalyviai išsako skirtingas nuomones apie imigraciją. Du iš jų vyks tuo pat metu ir beveik toje pat vietoje. Nepaisant, jog kritikai nuogąstauja dėl priešingas nuomones turinčių jėgų susidūrimo, policija teigia esanti pasiruošusi incidentams ir viešosios tvarkos užtikrinimui. Protestuojančios jėgos Gedimino prospekte bus atitvertos specialiais atitvarais, jie jau pastatyti.

Šeštadienį Vilniaus centre rengiami trys skirtingi mitingai dėl imigracijos politikos vėl sutelkė policijos ir visuomenės dėmesį. Renginių dalyviai rinksis netoli vienas kito ir reikš priešingas pozicijas dėl atvykstančių užsieniečių, dėl to pareigūnai padidino pajėgas galimų incidentų užkardymui.

Lietuvoje po kelių su musulmonų bendruomene susijusių incidentų imta garsiau kalbėti apie radikalizacijos ir smurto riziką. Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad konkrečių radikalizacijos atvejų kol kas nenustatyta. Kodėl kilo neapykanta musulmonams? Apie tai laidoje diskutavo Seimo narys Šarūnas Birutis, Vytauto Didžiojo universiteto filosofas prof.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį išėjo į Madrido gatves reikalauti teisės į būstą ir protestuoti prieš iškeldinimus. Vienu pagrindinių protesto akcentų tapo 87-erių metų moters Maricarmen Abascal atvejis, kuri buvo priversta išsikelti iš namų, kuriuose gyveno 70 metų. Protesto šūkis buvo „daugiau jokių Maricarmen“, taip išreiškiant palaikymą moteriai, kurios istorija sulaukė didelio dėmesio Ispanijoje. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, demonstracijoje dalyvavo apie 25 tūkst.

Pirmadienį tūkstančiai žmonių visoje Vokietijoje protestavo prieš kraštutinės dešinės partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), laimėjusią triuškinamą pergalę Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose. Policijos skaičiavimu, prie Brandenburgo vartų Berlyne susirinko apie 5 tūkst. žmonių. Pareigūnai pranešė, kad demonstracija praėjo be incidentų. Organizatorių teigimu, jos dalyvių skaičius siekė maždaug 14 tūkst.

Londonas šiandien tiesiog ūžia. Jungtinės Karalystės sostinėje dešinieji protestavo prieš pernelyg liberalią migracijos politiką. Policija skaičiuoja, kad šiame mitinge žygiavo apie 50 tūkst. aktyvistų. Kiek mažiau – apie 30 tūkst. žmonių, dalyvavo eisenoje prieš rasizmą propalestinietiškame proteste. Tą pačią dieną vyksta Anglijos taurės finalinės varžybos, kurias vien Londono Vemblio stadione stebės apie 85 tūkst. aistruolių.

Valstybė, saugumas, laisvė nėra dalykai, kurie yra tiesiog duoti ir patiems nieko nereikia daryti. Šiais dalykais reikia nuolat rūpintis, nuolat juos puoselėti. Ar pakankamai mes juos vertiname? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Rūta Žiliukaitė ir Socialinių mokslų centro bei Vilniaus universiteto mokslininkas prof. Boguslavas Gruževskis.

Ilgametis politikas, signataras Česlovas Juršėnas šiandien gyvena tarp knygų, susitikimų ir politikos užkulisių – nuo naujausios savo knygos leidimo iki neoficialių konsultacijų Lietuvos politikams. Interviu jis prakalbo apie dabartinį savo gyvenimą, politiką ir kodėl socdemai negali koalicijos formuoti be Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“. Atvirame pokalbyje jis dalijasi, kuo gyvena dabar, prisimena jaunystės pasirinkimus ir vertina šiandienos politinę situaciją.

2025 metais protestuose ir palaikymo akcijose dalyvavusios Lietuvos visuomenės dalis išaugo dvigubai, pozityviau vertinamos bendros pilietinės įtakos galimybės paveikti reikšmingus procesus. Tokius rezultatus antradienį pristatė Pilietinės visuomenės institutas, atlikęs Pilietinės galios indekso (PGI) tyrimą. „2024-ieji buvo rinkimų metai, turėjome tokią rinkiminę aplinką, o 2025-aisiais, galima sakyti, įvyksta tam tikri protestų metai.

Kremliaus veiksmus kritikuoja vis daugiau Rusijos valdžią anksčiau aklai palaikiusių asmenų: be praėjusią savaitę išgarsėjusio Iljos Remeslo  ir karo korespondento J. Kotenoko kritikos valdžios sprendimui cenzūruoti internetą viešai nepritarė ir okupuotame Sevastopolyje veikiantis propagandistas V. Radčenka. Kovo mėnesį į psichiatrinę gydymo įstaigą buvo prievarta paguldytas buvęs Kremliaus valdžios vertikalės veikėjas Ilja Remeslo.

Šeštadienį visoje Amerikoje vėl planuojamų protestų „Karaliams – ne“ epicentru taps Minesota – valstija, kurioje iki šiol tebetvyro įtampa po brutalios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos imigracijos pareigūnų kampanijos, nusinešusios dviejų vietos gyventojų gyvybes.  Visų 50 valstijų dideliuose ir mažuose miestuose organizuojama daugiau nei 3,1 tūkst. renginių, kuriuose tikimasi sulaukti daugiau nei 9 mln. dalyvių.

Čekijoje – šimtatūkstantinis protestas prieš Maskvai simpatizuojančio Andrejaus Babišo vyriausybę. Protestuotojai pyksta ant valdžios už tai, kad ši užsimojo labiau kontroliuoti visuomeninį transliuotoją, ir jau kurpia prieš visą žiniasklaidą nutaikytą užsienio agentų įstatymą. Be to, A. Babišas ne tik nutraukė paramą Ukrainai, o ir mažina pačios Čekijos gynybos biudžetą. Čekai bijo, kad šalis pasuks Vengrijos ir Slovakijos keliu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Džiaugsmo šūksniai Teherane. Irano kerštas ir gedulas. Protestai vienose musulmoniškojo pasaulio dalyse, šventės – kitose. Pasaulis džiūgavo, pyko arba nerimavo sekmadienį išgirdęs žinią, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei buvo nužudytas per JAV ir Izraelio smūgius Islamo respublikai, įvykdytus diena anksčiau.

Albanijos sostinėje Tiranoje kilo rimti protestuotojų ir riaušių policijos susirėmimai. Dėl valdžios korupcijos įpykę albanai bandė šturmuoti šalies vyriausybės pastatą, tačiau juos pasitiko daugiau nei 1000 riaušių policininkų. Dramatiška naktis Tiranoje – protestuotojai į vyriausybės pastatą mėtė „Molotovo kokteilius“ ir leido fejerverkus. Protestas prieš šalies vicepremjerę Apginti premjero Edžio Ramos vadovaujamos vyriausybės nebuvo paprasta net gausioms pareigūnų pajėgoms.

Mineapolyje tūkstančiai protestuotojų penktadienį susirinko į dar vieną demonstraciją, reikšdami pyktį dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomos griežtos kampanijos prieš imigraciją, o vienam garsiam žurnalistui buvo pareikšti kaltinimai dėl protestų nušvietimo šiame mieste. Minios žygiavo su plakatais, smerkiančiais Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) – agentūrą, vadovaujančią D. Trumpo masinių deportacijų kampanijai.

Po dvi gyvybes nusinešusių imigracijos pareigūnų operacijų Mineapolyje, Donaldas Trumpas iš miesto atitraukia jų vadą ir kiek švelnina retoriką. Ekspertai sako, kad taip D. Trumpas bando vėsinti įkaitusią atmosferą – išvengti kaltinimų savo administracijai ir dar didesnių protestų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Mineapolį ir vėl drebino masiniai protestai. Vos per tris savaites imigracijos pareigūnams ten nušovus antrą amerikietį, į gatves išeina vis daugiau žmonių. Jie absurdu įvardija tai, kad Donaldo Trumpo administracija aktyvistus vadina „vidaus teroristais“ ir kaltina agentus neproporcingos jėgos naudojimu. Pareigūnai atšauna, kad prieš juos susivieniję aktyvistai visaip tyčia trukdo dirbti, naudoja psichologinį smurtą ir persekioja. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Iranas trečiadienį paskelbė oficialius masinių protestų, kurie prasidėjo gruodžio pradžioje, aukų skaičius ir nurodė, kad iš viso žuvo 3 tūkst. 117 žmonių. Irano Saugumo tarybos pareiškime minimi „2 tūkst. 427 nekalti žmonės ir tvarkos bei saugumo sergėtojai“. Taryba apkaltino didžiausius Irano priešus Izraelį ir Jungtines Valstijas sausio 8 ir 9 d. naktimis šalyje sąmoningai įvykdžius „daugybę teroro aktų“. Pasak tarybos, tai buvo „primesto karo“, kuris vyko 2025 m. birželio mėnesį, tęsinys.

Buvusio Irano šacho našlė Farah Pahlavi naujienų agentūrai AFP sakė, kad po protestų prieš šalies klerikalų valdžią bangos „kelio atgal nebėra“, ir išreiškė įsitikinimą, jog Irano žmonės nugalės. F. Pahlavi, kuri 1979 metų sausį, per Islamo revoliuciją, kartu su vyru buvo priversta bėgti į tremtį, išskirtiniame interviu sakė, kad jos troškimas ir šiandienos poreikis yra grįžti į Iraną.

Per masinius protestus Irane, aktyvistų duomenimis, žuvo beveik 4 tūkst. žmonių. JAV įsikūręs žmogaus teisių tinklas HRANA iki šiol patvirtino 3 919 žuvusiųjų, nurodoma aktyvistų ataskaitoje. Tiriama dar beveik 9 tūkst. žūčių. Tarp patvirtintų aukų yra 3 685 žuvę demonstrantai ir 178 saugumo pajėgų atstovai. Tikrasis žuvusių protestuotojų skaičius, anot pranešimų, gali būti daug didesnis. Britų laikraščio „The Sunday Times“ informacija, žuvo nuo 16,5 tūkst. iki 18 tūkst. žmonių.

Irano protestuose žuvusių žmonių šeimos BBC teigė, jog valdžios institucijos reikalauja didelių pinigų sumų, kad kūnai būtų grąžinti laidotuvėms. Keli šaltiniai nurodė, kad kūnai laikomi morguose ir ligoninėse, o saugumo pajėgos jų neišduoda, kol artimieji nesumoka reikalaujamų sumų. Per daugiau nei dvi savaites visoje šalyje vykusius protestus žuvo mažiausiai 2435 žmonės. Viena šeima iš šiaurinio Rashto miesto BBC pasakojo, kad saugumo pajėgos pareikalavo 700 milijonų tomanų (apie 4,2 tūkst.

Donaldas Trumpas viešai ragina protestuotojus Irane tęsti kovą ir „užimti valdžios institucijas“. Taip pat D. Trumpas pareiškė, kad pagalba „jau pakeliui“. Ką tiksliai Vašingtonas ketina daryti, jis nepatikslino. Tuo metu pačiame Irane jau patvirtinta beveik pustrečio tūkstančio žuvusiųjų, tačiau jų, tikėtina, yra gerokai daugiau. Režimas taip pat sulaikė apie 17 tūkst. protestuotojų, daliai jų gresia mirties bausmė.

Irane nuo protestų pradžios gruodžio pabaigoje žuvo mažiausiai 3 tūkst. 428 demonstrantai, teigia žmogaus teisių organzizacija „Iran Human Rights“ (IHRNGO). Ši Osle įsikūrusi grupė kartu nurodė, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti kur kas didesnis. Pasak organizacijos, per protestus buvo sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Aktyvistų grupė taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Irano valdžios institucijų veiksmų ir įspėjo apie masines sulaikytų demonstrantų egzekucijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad iraniečiai turėtų tęsti plataus masto protestus, perimti institucijas ir registruoti „žudikų ir piktnaudžiautojų“ vardus, šalies valdžiai slopinant masines demonstracijas. „Irano patriotai, TĘSKITE PROTESTUS – PERIMKITE SAVO INSTITUCIJAS!!!“ – rašė D. Trumpas savo „Truth Social“ platformoje.  „Išsaugokite žudikų ir prievartautojų vardus. Jie sumokės didelę kainą, – tęsė jis.

Irano gyventojai antradienį pirmą kartą po to, kai per protestus buvo nutrauktas ryšys, mobiliuoju telefonu galėjo paskambinti į užsienį. Per masinius protestus, aktyvistų teigimu, žuvo mažiausiai 646 žmonės. Keletas žmonių Teherane galėjo paskambinti į naujienų agentūrą AP ir pasikalbėti su jos žurnalistu. Tačiau AP redakcija Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), tais numeriais perskambinti negalėjo.

Niujorke pirmadienį streikavo apie 15 tūkst. slaugytojų, dirbančių trijose didelėse privačių ligoninių grupėse ir nepatenkintų darbo užmokesčiu bei sąlygomis. Pareigūnai paskelbė nepaprastąją padėtį dėl darbo sustabdymo, apie kurį Niujorko valstijos slaugytojų asociacija (NYSNA) savo interneto svetainėje pranešė po to, kai mėnesius trukusios derybos dėl naujos sutarties atsidūrė aklavietėje. Asociacija teigia, kad tai – didžiausias slaugytojų streikas miesto istorijoje.

Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Iran Human Rights“ ketvirtadienį pranešė, kad Irano saugumo pajėgos, malšindamos gruodžio pabaigoje prasidėjusias demonstracijas, nužudė mažiausiai 45 protestuotojus, tarp jų aštuonis nepilnamečius. NVO teigimui, trečiadienis buvo kruviniausia dabar jau 12 dienų trunkančio sąjūdžio diena, kurią, patvirtintais duomenimis, žuvo 13 protestuotojų.

Gruodžio 16–18 d. prie Seimo vykę protestai iš viso kainavo kiek daugiau nei 12 tūkst. eurų, praneša Žurnalistų profesionalų asociacija.  „Birutė Vėsaitė ir panašūs politikai nuolatos klausinėja LRT – kiek gi kainavo laisvo žodžio protestai. Tačiau ironiška, kad gyvus protestus prie Seimo organizavo ne LRT, o žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja. Protesto išlaidas padengė Žurnalistų profesionalų asociacija. Susivedėme visus finansinius rezultatus, gavome visas sąskaitas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga „Žinių radijo“ laidoje pasakojo, kad visuomenės susiskaldymas buvo vienas rimčiausių iššūkių pastaraisiais metais. Pasak politiko, gebėjimas kalbėtis sudėtingomis temomis Lietuvoje tampa vis retesnis. Kokie įvykiai jums įsiminė 2025 metais? A. Veryga: Tai nieko turbūt labai nenustebinsiu pasakydamas, kad tebesitęsiantis karas Ukrainoje ir dabar čia vykstančios derybos. Kiek jos bus sėkmingos, kiek ne, pamatysime.

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė sako, kad oficialų kvietimą jos vadovaujama organizacija prisijungti prie dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuosiančios darbo grupės gavo tik trečiadienio rytą. Pasak jos, kol kas sprendimų, ką deleguoti į šią darbo grupę, nėra. „Oficialų kvietimą gavome tik šį rytą, spręsime, dar nesame priėmę jokių sprendimų“, – Eltai teigė B. Davidonytė. Pirmasis darbo grupės posėdis įvyko antradienį.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga kritikuoja sprendimą protestų prieš siūlytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas metu neleisti ant scenos pasisakyti politikams. Anot europarlamentaro, jiems turėtų būti leidžiama visuomenei paaiškinti ir argumentuoti savo sprendimus.  „Protestai, kurie (dabar – ELTA) vyko prie Seimo.

Pastaruoju metu Lietuva patiria politinę ir visuomeninę įtampą, apimančią protestus prie Seimo. Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad tai yra nauja realybė, kurioje auga emocinis fonas, stiprėja poliarizacija ir mažėja pagarba kitai nuomonei. Pasak jos, iššūkis – gebėti išklausyti vienas kitą, diskutuoti argumentuotai ir kartu ieškoti geriausių sprendimų.

Valstybės šventinį laikotarpį lydėjo ne tik minėjimai, bet ir aštrūs politiniai procesai, protestai prie Seimo. Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad tai, kas vyko pačiame Seime, priminė ne demokratinę diskusiją, o buldozeriu stumiamą procesą, sukėlusį nepasitikėjimą ir politinį chaosą. Jo teigimu, didžiausia grėsmė kyla ne iš protestuotojų gatvėse, o iš vidinio susipriešinimo, kuris, jei nebus suvaldytas dialogu ir pakantumu, gali tapti paslauga išorės nedraugams.

Lietuvoje vykę neramumai sukėlė dideles aistras tarp šalies piliečių. Apie valdžios pataisas ir mitingus „Žinių radijui“ komentavo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. Kaip jūs vertinate tai, kas dabar vyksta su mūsų visuomene, trijų dienų mitingu ir pataisomis Seime? Koks jūsų vertinimas? Iš vienos pusės, tai tikrai galime sakyti pilietiškumo pliūpsnis, yra daug žmonių, kurie nori ginti žodžio laisvę.

Valdantiesiems nesitraukiant nuo LRT vadovo atleidimą lengvinančių pataisų, Nepriklausomybės aikštėje ketvirtadienį prie Seimo į protestą už laisvą žodį renkasi tūkstančiai žmonių. Susirinkusieji stebina išradingais plakatais, simboliais ir šmaikščiais šūkiais. Ironija ir vizualūs simboliai tapo pagrindine protesto kalba, kuria susirinkusieji siekia būti išgirsti.

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms, prie parlamento antrą dieną iš eilės tęsiasi tūkstantinis protestas prieš šią valdančiųjų iniciatyvą. Į protestą susirinko ir žinomi ietuvos žmonės. Muzikinius kūrinius atlieka žinomi muzikantai, tarp jų – ir Justė Arlauskaitė-Jazzu. Jautrus kreipimasis Prieš atlikdama savo dainą Jazzu pasakė ir jautrią kalbą. Ji kreipėsi į susirinkusius prie Seimo. „Labas vakaras.

Žurnalistai ir kultūrininkai kitą savaitę atnaujins protestus prieš valdančiųjų inicijuotas įstatymo pataisas dėl paprastesnės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarkos.  Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja žada trijų dienų protestą prie Seimo ir keturių dienų protestą prie Prezidentūros. Didysis protestas prie Seimo planuojamas trečiadienio vakarą.

Su Prezidentu susitikęs kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas tikisi, kad Prezidento abejones dėl menkos patirties nacionalinio saugumo temomis išsklaidė. Tačiau prie prezidentūros susirinkę apie 50 protestuotojų ragina Prezidentą šį kandidatą atmesti. Esą gyvename sudėtingais laikais, tad būtinas patyręs ministras. Iš pradžių  protestuotojams kandidatas į ministrus laiko nerado, tačiau protesto organizatoriai Roberto Kauno patykojo po susitikimo.

Visame pasaulyje bręsta nauja protestų banga – šįkart jos priešakyje stovi „Z karta“. Nuo Maroko iki Madagaskaro, nuo Paragvajaus iki Peru jauni žmonės išeina į gatves reikalaudami permainų, kovodami su korupcija, nelygybe ir valdžios abejingumu. Socialiniai tinklai tampa jų ginklu ir balsu, tačiau ekspertai įspėja: tas pats įrankis, kuris leidžia greitai mobilizuotis, gali tapti ir jų silpnybe. „Z kartos“ atstovai reiškia nepasitenkinimą esama valdžia ir reikalauja pokyčių.

Baltarusijoje, pritaikius „protestinį“ straipsnį buvo nuteista 28-erių metų lengvaatletė, pedagogė Ana Špak, kuri 2014 m. atstovavo Baltarusijai jaunimo olimpinėse žaidynėse. Jos pavardė buvo įtraukta į „ekstremistų sąrašą“ Vidaus reikalų ministerijos svetainėje, pažymima „Zerkalo“. Merginai buvo skirta bausmė už „pagalbą ekstremistinei veiklai“ (Baltarusijos BK 361-4 straipsnio 1 ir 2 dalys) – pagal šį straipsnį gresia iki šešerių metų kolonijos.

Briuselio policija panaudojo ašarines dujas ir suėmė kelis asmenis po susirėmimų, kilusių netoli protesto prieš taupymą. Policijos teigimu, į gatves išėjo 80 tūkst. žmonių. Organizatoriai teigė, kad trijų pagrindinių profesinių sąjungų sušauktoje demonstracijoje dalyvavo iki 140 tūkst. žmonių.  Pasak vietos žiniasklaidos, protestas buvo daugiausia taikus, išskyrus nedidelius susirėmimus pakraščiuose.

Diskusijos apie demokratiją Lietuvoje akcentuoja pilietinės visuomenės atsakomybę ir pasitikėjimą valstybiniu valdymu. Ar mes pasirengę susivienyti? Apie tai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė ir Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė.

Lietuvos politikoje vis stiprėja atskirtis tarp didmiesčių ir regionų, o „Nemuno Aušra“ puikiai išnaudoja šią įtampą. Kaip ši partija prisideda prie politinės situacijos ir kokių pasekmių galime tikėtis? Apie tai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė ir Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė.

Remigijus Žemaitaitis jau rado pamainą iš pareigų atsistatydinusiam Adomavičiui, o kultūrininkai nežada sustoti, kol Kultūros ministerija liks „Nemuno Aušros“ rankose. Ar pavyks valdžiai numalšinti vis stiprėjančias kultūros bendruomenės aistras? Apie tai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė ir Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė.