protestai

Spalio 17 dieną Prancūzijoje prasidėję masiniai protestai prieš augančias pragyvenimo išlaidas ir prastėjančias viešąsias paslaugas kai kuriuose miestuose peraugo į neramumus – kilo susirėmimai su policija, buvo padegami automobiliai ir plėšiamos parduotuvės. Įsigijusiems keliones kyla esminis klausimas: ar jų neatšauks? Nors savaitgalį neramumai neaplenkė ir Paryžiaus, kelionių organizatorius „Novaturas“ neketina atšaukti suplanuotų išvykų į Prancūzijos sostinę.

 Po smurtinių riaušių Prancūzijoje Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino kaimyninėje šalyje esančius savo piliečius elgtis „apdairiai“. „Negalima atmesti galimybės, kad ateinančiomis dienomis vyks naujos demonstracijos ir galbūt kils riaušės“, – sakoma sekmadienio vakarą atnaujintose Vokietijos užsienio reikalų ministerijos kelionių ir saugumo rekomendacijose dėl Prancūzijos.

Per smurtinius protestus Prancūzijoje, kuriuos lydėjo susirėmimai, padegimai ir plėšikavimas, bei po jų buvo sulaikyta daugiau kaip 1,8 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas. Prancūzijoje gyvenanti nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė socialiniuose tinkluose ryžosi prabilti, kaip šie protestai atrodo jos, gyvenančios ten, akimis.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas pirmadienį pripažino, kad savaitgalį šalies miestuose kilus smurtiniams protestams policija kai kur „prarado kontrolę“. Ministras pareiškė, jog rengiantis protestams „pritrūko numatymo į priekį“, ir pridūrė, kad prezidentui Emmanueliui Macronui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, „nes jaučiausi atsakingas už viską, kas įvyko“. Macrono kritika Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį sukritikavo klaidas, kurios, jo...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį išreiškė visuomenės „pyktį“ ir „gėdą“ dėl riaušių ir plėšikavimų, kilusių per visoje šalyje vykusius protestus prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir prastas sąlygas mokyklose. Buvo sulaikyta mažiausiai 2400 žmonių. E. Macronas, kaip ir kiti vyriausybės pareigūnai, dėl didelės dalies smurto apkaltino kraštutinių kairiųjų aktyvistus, pareikšdamas, kad jie puolė policijos pareigūnus ir viešuosius pastatus, siekdami sukelti chaosą.

Milane sekmadienį antrą dieną iš eilės vyko jaunuolių ir policijos susirėmimai, per kuriuos daugiausia juodai apsirengę užpuolikai mėtė butelius, plėšė parduotuves ir niokojo turtą aplink centrinę Duomo aikštę. Šiauriniame mieste policija nuo šeštadienio sulaikė daugiau kaip 200 žmonių, pranešė naujienų agentūra „Ansa“. Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį sušaukė saugumo posėdį smurto klausimams aptarti, įvykiams primenant kai kurias chaoso ir plėšikavimo scenas Paryžiuje.

Prancūzijoje per smurtinius protestus sulaikyta beveik 2,4 tūkst. žmonių, o beveik 1 tūkst. policijos pareigūnų ir žandarų patyrė sužalojimų, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Ministerijos teigimu, šeštadienį buvo sulaikyti 2 397 asmenys, sužeisti 997 policijos pareigūnai ir žandarai. Priduriama, kad septyni iš jų patyrė sunkių sužalojimų.

Sekmadienį antrą dieną iš eilės Milane vyko jaunimo ir policijos susirėmimai. Daugiausia juodai apsirengę riaušininkai mėtė butelius, siaubė parduotuves ir niokojo turtą aplink centrinę Duomo aikštę. Naujienų agentūros ANSA duomenimis, šiame Šiaurės Italijos mieste policija nuo šeštadienio sulaikė apie 70 žmonių.

Chaosas ir smurtas apėmė Prancūziją – Marselio centre tūkstančiai vandalų mėto akmenis į policijos automobilius. Gatvę gaubia ašarinių dujų dūmai. Priėjus arčiau matyti, kaip minios agresyvių, gobtuvais ir kaukėmis prisidengusių riaušininkų daužo pareigūnų tarnybinius automobilius. Bet pyktis nukreiptas ne vien į policiją. Siautėjantys vandalai daužo parduotuvių vitrinas ir veržiasi į vidų. Patekę į vidų, plėšikai niokoja vitrinas ir nuo lentynų griebia prabangias rankines.

Į Lietuvą įskrido dronas iš Lenkijos, perskrido visą šalį ir sprogo Pasvalio rajone. Bepiločio nuolaužos skriejo ir į pro šalį važiavusį automobilį, sugadino dureles. Premjeras aiškinsis, ar drono sprogimas ne sabotažas. Mat naktį Vilniuje degė įmonės „SpaceX“ patalpos, kuriose ir kariškių naudojamos „Starlink“ įrangos duomenų centras. Protestai griauna Prancūziją. Vandalai padegė istorinę Limožo miesto rotušę.

Albanijos policija sekmadienį panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, smurtiniams antivyriausybiniams protestams tęsiantis jau šeštą dieną, o ministrui pirmininkui Edi Ramai (Edžiui Ramai) atmetus demonstrantų reikalavimus atsistatydinti. Neramumai Tiranoje kilo antradienį, protestuotojams reikalaujant spręsti prastų universitetų sąlygų, didelių mokesčių už mokslą ir korupcijos problemas.

Per smurtinius protestus Prancūzijoje, kuriuos lydėjo susirėmimai, padegimai ir plėšikavimas, bei po jų buvo sulaikyta daugiau kaip 1,8 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas. Prancūzijoje gyvenanti nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė socialiniuose tinkluose ryžosi prabilti, kaip šie protestai atrodo jos, gyvenančios ten, akimis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas  sekmadienį dėl Prancūzijoje kilusių protestų apkaltino imigraciją ir paragino šalį sugriežtinti migracijos taisykles. „Prancūzija dega! Žmonių iš visiškai kitokio pasaulio, žmonių su neapykanta širdyse, imigracija sužlugdė tą kadaise didžią šalį, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Per smurtinius protestus Prancūzijoje, kuriuos lydėjo susirėmimai, padegimai ir plėšikavimas, bei po jų buvo sulaikyta daugiau kaip 1,8 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas. „Sulaikyta 1,8 tūkst. žmonių, o dabar vyksta tyrimai, kuriais siekiama nustatyti šių veiksmų kaltininkus, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė jis. Prancūzų ministras: šalyje per protestus sulaikyta daugiau kaip 1,8 tūkst.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį 18 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku kreipsis į tautą per televiziją, pranešė jo biuras. Jo pareiškimas nuskambės po šalį sukrėtusių smurtinių protestų. Ministrai kaltina „kraštutinių kairiųjų“ grupuotes Transliacija vyks po E. Macrono ir ministrų susitikimo, nurodė Eliziejaus rūmai.

Prancūzija sekmadienį bando atsigauti po didžiulės žalos, patirtos per išvakarėse kilusius smurtinius protestus. Jų metu buvo sulaikyta 1,8 tūkst. žmonių, padegta istorinė rotušė ir buvo masiškai plėšiamos parduotuvės. Šie neramumai, kuriuos pareigūnai įvardijo kaip itin intensyvius, padidino įtampą prezidentui Emmanueliui Macronui, kurio valdymas eina į pabaigą artėjant po pusmečio vyksiantiems rinkimams.

Užsieniečiai Lietuvos darbo rinkoje užima vis svarbesnę vietą – per 15 metų migrantų iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius išaugo net 12 kartų. Kai kuriuose sektoriuose be darbuotojų iš trečiųjų šalių jau būtų sunku išsiversti, o transporto srityje jie sudaro beveik pusę visų dirbančiųjų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.

Dėl per protestus Prancūzijoje kilusio smurto JAV viceprezidentas J. D. Vance'as šeštadienį apkaltino imigraciją. Socialiniame tinkle „X“ jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti liepsnojanti Limožo rotušė. Komentavo socialiniuose tinkluose „Vakarų liberalai vardan įvairovės ir užuojautos įsivežė trečiąjį pasaulį į Prancūziją ir kitas šalis. Jie ignoravo esminius asimiliacijos ir suderinamumo klausimus.

Paryžiaus policija sekmadienį pranešė, kad dėl smurto sostinėje per protestus buvo sulaikyti 855 asmenys. Šeštadienį visoje Prancūzijoje vyko demonstracijos. Sostinėje ir daugelyje kitų Prancūzijos miestų kilo policijos ir protestuotojų susirėmimų, gatvėse kilo gaisrai, vyko masinis plėšikavimas.

Prancūzijos centriniame Limožo mieste per visą šalį apėmusius protestus rotušę nuniokojęs gaisras buvo suvaldytas, sekmadienį pranešė prefektas. Aukštutinio Vjeno departamento prefektas Maurice'as Barate (Morisas Baratė) naujienų televizijos kanalui LCI sakė, kad „laukinė orda tyčia“ per šeštadienio protestą padegė 143 metų pastatą. Įgriuvo jo stogas.

Šeštadienį Briuselyje ir Lježe Belgijos policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, siekdama išsklaidyti šimtus demonstrantų, dalyvaujančių protestuose prieš kylančias pragyvenimo išlaidas – panašiuose kaip ir kaimyninėje Prancūzijoje.

Šeštadienį Paryžiuje buvo padegti automobiliai ir apiplėšinėjamos parduotuvės, o policija, siekdama išsklaidyti smurtaujančius protestuotojus, prisijungusius prie visoje šalyje vykstančių demonstracijų prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir reiškiančių paramą vidurinių mokyklų mokinių nepasitenkinimui, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

Vilniuje vos kelių dešimčių metrų atstumu vyko du priešingas pozicijas atstovaujantys protestai – vieni pasisakė prieš migraciją, kiti stojo ginti migrantų ir musulmonų bendruomenės. Manoma, kad tokį visuomenės susiskaldymą dar labiau išryškino ir pastarieji incidentai prie Kauno mečetės.

Vilniuje vienu metu skambėjo dvi priešingos žinutės – viena prieš migraciją, kita prieš rasizmą. Vieni ragina griežčiau riboti atvykstančiųjų skaičių ir į Lietuvą priimti tik iš kultūriškai artimesnių šalių atvykstančius žmones, kiti pabrėžia, kad tautybė, rasė ar religija neturėtų lemti žmogaus vietos visuomenėje.

Migracijos tema Lietuvoje vis dažniau tampa visuomenę skaldančiu klausimu. Vis daugiau lietuvių nepalankiai vertina musulmonus ir migrantus, o pastarųjų mėnesių įvykiai šias nuotaikas dar labiau paaštrino. Ekspertai sako, kad tokio požiūrio priežasčių reikėtų ieškoti ne tik dabartinėje politikoje, bet ir istorijoje.

Didžiosios Belgijos profesinės sąjungos paragino penktadienį ir pirmadienį rengti protestus, per kuriuos, kaip manoma, sutriks oro bei geležinkelių transporto eismas ir kai kurių viešųjų paslaugų teikimas.

Musulmonų bendruomenė Lietuvoje sako susidurianti su maldos vietų trūkumu ir tikina leidimų statyti mečetę prašanti jau kelis dešimtmečius. Tačiau dalis politikų tam prieštarauja ir perspėja, kad daugiau mečečių gali tapti papildomu traukos veiksniu migrantams. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.

Lietuvoje daugėjant darbuotojų iš užsienio, vis dažniau kyla klausimų, kiek nuo jų priklauso šalies darbo rinka. Ekspertai pabrėžia, kad griežtesnės įdarbinimo sąlygos gali pristabdyti kai kurių sektorių plėtrą, tačiau kartu sustiprinti vietos darbuotojų pozicijas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jokubauskui pareikšti įtarimai dėl prekybos žmonėmis. Vienas aukščiausių šalies musulmonų dvasininkų teisėsaugos akiratyje atsidūrė dėl užsieniečių įdarbinimo, o klausimų dėl jo aplinkos kilo ir anksčiau. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.

Musulmonų bendruomenės integracija Lietuvoje kelia ne tik kalbos ar papročių, bet ir saugumo klausimų. Tuo metu bendruomenės atstovai pabrėžia, kad migrantų keliamos problemos neturėtų būti perkeliamos vietos musulmonams, kurie jau kelis dešimtmečius siekia Vilniuje pasistatyti mečetę. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.

Indijos gyventojai sekmadienį jau trečią dieną iš eilės rinkosi į mitingus, reikalaudami rinkimų komisijos vadovo atsistatydinimo ir teigdami, kad vykdant plataus masto rinkėjų sąrašų peržiūrą buvo padaryta pažeidimų. Protestai prasidėjo penktadienį, reikalaujant, kad Indijos rinkimų komisijos (ECI) vadovas Gyaneshas Kumaras pasitrauktų iš pareigų, kilus susirūpinimui dėl sąrašų tikslinimo, per kurį iš jų buvo išbraukti milijonai pavardžių.

Prancūzijoje pirmadienį dėl šalį sukrėtusių paauglių protestų visiškai ar iš dalies bus uždaryta iki 500 mokyklų, pranešė švietimo ministras. Sekmadienį švietimo ministras Edouard'as Geffray (Eduaras Žefrė) pareiškė, kad pamokos bus „visiškai ar iš dalies sustabdytos“ maždaug 400–500 vidurinių mokyklų, nes „nėra užtikrintos“ saugumo sąlygos, ir pridūrė, kad nuo judėjimo pradžios 24 mokyklos buvo „sudegintos arba nusiaubtos“. Šį mokyklų uždarymą jis apibūdino visų pirma kaip saugumo priem...

Vilniaus centre šeštadienį – garsios skanduotės ir akistata. Vienoje Kudirkos aikštės pusėje – tūkstantinė minia, reikalaujanti stabdyti migraciją, kitoje – šimtai jų oponentų, protestuojančių prieš nacionalizmą ir neapykantą migrantams. Dvi stovyklos buvo atskirtos metalinėmis tvoromis, protestuojančius prižiūrėjo beveik 250 pareigūnų. Policija fiksavo du incidentus – sulaikė galimai apsvaigusį jaunuolį, o viena moteris, užpulta, kitos moters išvežta į ligoninę.

Dviejuose Jungtinės Karalystės uostamiesčiuose pietinėje šalies dalyje susirinko šimtai imigracijai prieštaraujančių protestuotojų, nepaisydami policijos nustatytų apribojimų ir įspėjimų dėl veido dengimo.

Vilniuje šeštadienį vyko protestai dėl migracijos politikos. Į skirtingas barikadų puses susirinkę žmonės dalijosi kardinaliai skirtingomis nuomonėmis. Vieni teigė matantys visuomenėje stiprėjančią islamofobiją ir baimę, kuri, jų manymu, yra išnaudojama visuomenei kiršinti, o kiti kalbėjo apie tai, kad migracijos problemos, jų įsitikinimu, yra nutylimos. Primename, kad šiandien, spalio 3-iąją vyko net trys protestai dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos.

Šeštadienio vidurdienį Vilniaus centre, Gedmino prospekte, vienas šalia kito vyksta mitingai, į kuriuos susirinkę keli šimtai žmonių išsako skirtingas nuomones apie imigraciją. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja Eltai patvirtino, kad proteste už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikytas asmuo, jam gresia administracinė atsakomybė.

Šeštadienio vidurdienį Vilniaus centre rengiamasi netrukus prasidėsiantiems dviem mitingams, kurių dalyviai išsako skirtingas nuomones apie imigraciją. Du iš jų vyks tuo pat metu ir beveik toje pat vietoje. Nepaisant, jog kritikai nuogąstauja dėl priešingas nuomones turinčių jėgų susidūrimo, policija teigia esanti pasiruošusi incidentams ir viešosios tvarkos užtikrinimui. Protestuojančios jėgos Gedimino prospekte bus atitvertos specialiais atitvarais, jie jau pastatyti.

Šeštadienį Vilniaus centre rengiami trys skirtingi mitingai dėl imigracijos politikos vėl sutelkė policijos ir visuomenės dėmesį. Renginių dalyviai rinksis netoli vienas kito ir reikš priešingas pozicijas dėl atvykstančių užsieniečių, dėl to pareigūnai padidino pajėgas galimų incidentų užkardymui.

Lietuvoje po kelių su musulmonų bendruomene susijusių incidentų imta garsiau kalbėti apie radikalizacijos ir smurto riziką. Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad konkrečių radikalizacijos atvejų kol kas nenustatyta. Kodėl kilo neapykanta musulmonams? Apie tai laidoje diskutavo Seimo narys Šarūnas Birutis, Vytauto Didžiojo universiteto filosofas prof.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį išėjo į Madrido gatves reikalauti teisės į būstą ir protestuoti prieš iškeldinimus. Vienu pagrindinių protesto akcentų tapo 87-erių metų moters Maricarmen Abascal atvejis, kuri buvo priversta išsikelti iš namų, kuriuose gyveno 70 metų. Protesto šūkis buvo „daugiau jokių Maricarmen“, taip išreiškiant palaikymą moteriai, kurios istorija sulaukė didelio dėmesio Ispanijoje. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, demonstracijoje dalyvavo apie 25 tūkst.

Pirmadienį tūkstančiai žmonių visoje Vokietijoje protestavo prieš kraštutinės dešinės partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), laimėjusią triuškinamą pergalę Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose. Policijos skaičiavimu, prie Brandenburgo vartų Berlyne susirinko apie 5 tūkst. žmonių. Pareigūnai pranešė, kad demonstracija praėjo be incidentų. Organizatorių teigimu, jos dalyvių skaičius siekė maždaug 14 tūkst.

Londonas šiandien tiesiog ūžia. Jungtinės Karalystės sostinėje dešinieji protestavo prieš pernelyg liberalią migracijos politiką. Policija skaičiuoja, kad šiame mitinge žygiavo apie 50 tūkst. aktyvistų. Kiek mažiau – apie 30 tūkst. žmonių, dalyvavo eisenoje prieš rasizmą propalestinietiškame proteste. Tą pačią dieną vyksta Anglijos taurės finalinės varžybos, kurias vien Londono Vemblio stadione stebės apie 85 tūkst. aistruolių.

Valstybė, saugumas, laisvė nėra dalykai, kurie yra tiesiog duoti ir patiems nieko nereikia daryti. Šiais dalykais reikia nuolat rūpintis, nuolat juos puoselėti. Ar pakankamai mes juos vertiname? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Rūta Žiliukaitė ir Socialinių mokslų centro bei Vilniaus universiteto mokslininkas prof. Boguslavas Gruževskis.

Ilgametis politikas, signataras Česlovas Juršėnas šiandien gyvena tarp knygų, susitikimų ir politikos užkulisių – nuo naujausios savo knygos leidimo iki neoficialių konsultacijų Lietuvos politikams. Interviu jis prakalbo apie dabartinį savo gyvenimą, politiką ir kodėl socdemai negali koalicijos formuoti be Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“. Atvirame pokalbyje jis dalijasi, kuo gyvena dabar, prisimena jaunystės pasirinkimus ir vertina šiandienos politinę situaciją.

2025 metais protestuose ir palaikymo akcijose dalyvavusios Lietuvos visuomenės dalis išaugo dvigubai, pozityviau vertinamos bendros pilietinės įtakos galimybės paveikti reikšmingus procesus. Tokius rezultatus antradienį pristatė Pilietinės visuomenės institutas, atlikęs Pilietinės galios indekso (PGI) tyrimą. „2024-ieji buvo rinkimų metai, turėjome tokią rinkiminę aplinką, o 2025-aisiais, galima sakyti, įvyksta tam tikri protestų metai.

Kremliaus veiksmus kritikuoja vis daugiau Rusijos valdžią anksčiau aklai palaikiusių asmenų: be praėjusią savaitę išgarsėjusio Iljos Remeslo  ir karo korespondento J. Kotenoko kritikos valdžios sprendimui cenzūruoti internetą viešai nepritarė ir okupuotame Sevastopolyje veikiantis propagandistas V. Radčenka. Kovo mėnesį į psichiatrinę gydymo įstaigą buvo prievarta paguldytas buvęs Kremliaus valdžios vertikalės veikėjas Ilja Remeslo.

Šeštadienį visoje Amerikoje vėl planuojamų protestų „Karaliams – ne“ epicentru taps Minesota – valstija, kurioje iki šiol tebetvyro įtampa po brutalios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos imigracijos pareigūnų kampanijos, nusinešusios dviejų vietos gyventojų gyvybes.  Visų 50 valstijų dideliuose ir mažuose miestuose organizuojama daugiau nei 3,1 tūkst. renginių, kuriuose tikimasi sulaukti daugiau nei 9 mln. dalyvių.

Čekijoje – šimtatūkstantinis protestas prieš Maskvai simpatizuojančio Andrejaus Babišo vyriausybę. Protestuotojai pyksta ant valdžios už tai, kad ši užsimojo labiau kontroliuoti visuomeninį transliuotoją, ir jau kurpia prieš visą žiniasklaidą nutaikytą užsienio agentų įstatymą. Be to, A. Babišas ne tik nutraukė paramą Ukrainai, o ir mažina pačios Čekijos gynybos biudžetą. Čekai bijo, kad šalis pasuks Vengrijos ir Slovakijos keliu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Džiaugsmo šūksniai Teherane. Irano kerštas ir gedulas. Protestai vienose musulmoniškojo pasaulio dalyse, šventės – kitose. Pasaulis džiūgavo, pyko arba nerimavo sekmadienį išgirdęs žinią, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei buvo nužudytas per JAV ir Izraelio smūgius Islamo respublikai, įvykdytus diena anksčiau.