protestai

Tūkstančiai žmonių sekmadienį susirinko Novi Sade pagerbti geležinkelio stoties tragedijos aukų. Ši nelaimė paskatino antivyriausybinį judėjimą, kuris prieš savaitę nuvertė Serbiją valdžiusią dešiniųjų partiją. Minėjimas surengtas praėjus dvejiems metams nuo tada, kai antrajame pagal dydį Serbijos mieste prie neseniai renovuotos geležinkelio stoties sugriuvo betoninis stogelis ir pražudė 16 žmonių, tarp jų dvi šešerių ir dešimties metų seseris.

Prancūzijoje nuo pirmadienio atsinaujins gimnazijų blokados, pareiškė moksleivių organizacijos vadovas, pareikšdamas, kad vyriausybės pasiūlymai yra nepakankami. Šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų moksleiviai ir studentai, šeštadienį visoje šalyje išėjo į gatves jau trečią savaitgalį iš eilės vykstančiuose protestuose. Gimnazistams grįžtant po dviejų savaičių atostogų, nuo pirmadienio bus blokuojamos kai kurios mokyklos, teigė grupės „Lyceens!“ vadovas Pierre'as Sourzat.

Šeštadienio vakarą per susirėmimus demonstracijoje Frankfurte buvo sužeisti keli Vokietijos policijos pareigūnai, o po išpuolių su petardomis ir akmenimis policija buvo priversta išsklaidyti protestuotojus. Heseno žemės vidaus reikalų ministras Romanas Poseckas teigė, kad vienas pareigūnas galėjo patirti sunkesnius sužalojimus, nors sužalojimų sunkumas dar vertinamas. Policija nutraukė iniciatyvos „Gen Z regelt“ (liet.

Į protestus Vokietijoje šeštadienį susirinko tūkstančiai jaunų žmonių, nusprendusių prisidėti prie Europoje kilusios jaunimo demonstracijų bangos prieš politinį elitą, kuris, jų teigimu, ignoruoja jaunimo problemas. Berlyne, Frankfurte, Kelne ir dešimtyse kitų miestų demonstrantai susirinko į grupės „GenZ regelt!“ („Z karta susitvarkys!“) organizuotus protestus. Juos įkvėpė panašūs judėjimai visoje Europoje, įskaitant Prancūziją ir Italiją.

Londono policija šeštadienį sulaikė dešimtis organizacijos „Palestine Action“ rėmėjų, kurie protestavo Londone, likus kelioms dienoms iki apeliacinio skundo Aukščiausiajam Teismui dėl vyriausybės priimto prieštaringai vertinamo draudimo šiai organizacijai nagrinėjimo. Londono metropoliteno policija pradėjo sulaikyti žmones netrukus po to, kai šimtai asmenų pietų metu surengė „masinę demonstraciją“ prie JAV ambasados Didžiosios Britanijos sostinėje, liudijo AFP korespondentas.

Paryžiaus ir kitų Prancūzijos miestų gatvėse šeštadienį trečią savaitgalį iš eilės, budint gausioms saugumo pajėgoms, susirinko tūkstančiai protestuotojų, kurių dalis Helovino proga persirengė klounais ir raganomis. Prancūzijos institucijos siekia neleisti pasikartoti neramumams, sukrėtusiems šalį prieš dvi savaites. Keli tūkstančiai žmonių, vilkinčių įvairiausius kostiumus – nuo Žmogaus-voro iki Frankenšteino, žygiavo rytine Paryžiaus dalimi, virš kurios skraidė sraigtasparnis.

Šeštadienį Prancūzijoje vėl laukiama didelių protestų, todėl valdžios institucijos palieka galioti komendanto valandą ir mitingų apribojimus, nes riaušininkai anksčiau šį mėnesį keliuose miestuose niokojo turtą. Baimindamasis naujų neramumų, Paryžius uždraudė demonstracijų maršrutus sostinės centre ir patvirtino juos tik atokesnėje teritorijoje. Kai kuriose centrinėse miesto vietose vėl bus įvesta naktinė komendanto valanda.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas paskelbė, kad per šeštadienį, spalio 31 d., vyksiančius protestus bus dislokuota dešimtys tūkstančių teisėsaugos pareigūnų. Apie tai jis pareiškė ketvirtadienį, spalio 29 d., praneša BFMTV. L. Nunezas paskelbė, kad visoje šalyje bus dislokuota 70 tūkst.

Prancūzijoje dėl geresnių sąlygų švietimo sistemoje prasidėję moksleivių protestai peraugo į masines riaušes. Gatvėse niokojamas turtas, siaubiamos parduotuvės, vyksta susirėmimai su pareigūnais. Dalis ekspertų mano, kad šie neramumai atskleidžia gilias migracijos problemas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir Kauno technologijos universiteto politologas dr. Ainius Lašas.

Prancūzijoje mokinių protestai virto masinėmis riaušėmis ir smurtiniais susirėmimais. Žmonės piktinasi augančiomis kainomis, socialine nelygybe ir valdžios sprendimais. Tačiau ar panašūs neramumai ateityje gali kilti ir Lietuvoje? Plačiau apie tai, ar Lietuva išmoks Prancūzijos pamokas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir Kauno technologijos universiteto politologas dr. Ainius Lašas.

Prancūzijos policija šeštadienį areštavo „beveik tūkstantį“ žmonių per visoje šalyje vykusias protesto akcijas, kurių metu pareigūnai susidūrė su „itin dideliu smurto lygiu“ iš juodai apsirengusių ekstremistų, teigė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezas. Nors eitynės dėl pragyvenimo išlaidų miestuose „praėjo ramiai“, „kraštutinių dešiniųjų“ grupuotės ėmė mesti sviedinius ir taikyti fejerverkus į policiją, siekdamos išprovokuoti susidūrimus, žurnalistams sakė ministras.

Nors tarptautinė bendruomenė daugiausia dėmesio skiria protestams Prancūzijoje, šeštadienį didelės demonstracijos sujudino ir daugybę Europos miestų – nuo Milano ir Madrido iki Lisabonos ir Tiranos. Protestai apima platų klausimų spektrą – nuo švietimo ir korupcijos iki antismurtinių judėjimų, pensijų ir būsto problemų.

Šeštadienį Prancūzijos policija panaudojo ašarines dujas, siekdama užkirsti kelią protestuotojams keliuose miestuose patekti į jų centrus, visoje šalyje vykstant demonstracijoms, surengtoms praėjus savaitei po to, kai kilo riaušės, praneša AFP žurnalistai.

Šeštadienį Stambule ir Ankaroje tūkstančiai žmonių surengė mitingus, protestuodami prieš, kaip jie teigė, didėjantį spaudimą žurnalistams Turkijoje, įskaitant areštus, žiniasklaidos priemonių uždarymus ir valstybės administratorių paskyrimus. Nuo 2016 m., kai nepavyko bandymas surengti pučą, spaudos laisvė Turkijoje vis labiau ribojama: vykdomi masiniai persekiojimai, taikoma skaitmeninė cenzūra, o valdžios institucijos kaltina žurnalistus melagingų naujienų skleidimu.

Prieš prasidedant didelėms demonstracijoms, Prancūzijos policija šeštadienį iki 13.00 val. sulaikė 135 žmones, pranešė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezas. Pasak jo, iki tol didesnių incidentų nebuvo. Anksčiau ministras buvo paskelbęs, kad gatvėse dirbs 70 tūkst. pareigūnų. Paryžiaus regione, vidaus reikalų ministro duomenimis, atlikta daugiau kaip 1 tūkst. patikrinimų.

Centrinėmis Madrido gatvėmis šeštadienį žygiavo 250 tūkst. žmonių, reikalaujančių Ispanijos valstybinių pensijų sistemos apsaugos, pranešė pareigūnai. Šis klausimas yra viena opiausių artėjančių parlamento rinkimų temų. Mitingas surengtas kilus politiniams ginčams dėl Ispanijos pensijų sistemos tvarumo ir pragyvenimo išlaidų, o socialistų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) kaltina dešiniuosius planuojant silpninti su infliacija susietą pensijų didinimą.

Praėjus savaitei po smurtinių riaušių Prancūzijoje, šeštadienį visoje šalyje vėl vyks protestai. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, saugumą užtikrins apie 70 tūkst. pareigūnų. Demonstracijoms taikomi griežti ribojimai. Paryžiuje leista surengti tik vienas protesto eitynes, kurių maršrutas buvo sutrumpintas. Lione valdžia uždraudė demonstracijas miesto centre, o Marselyje galės vykti tik profsąjungų mitingas.

Penktadienį Italijos valdžia rengėsi naujiems protestams ir galimoms riaušėms – į gatves buvo planuojama pasiųsti šimtus karių. Tokių priemonių imtasi po praėjusį savaitgalį keliuose miestuose kilusių didelio masto neramumų. Apie tai praneša naujienų agentūra „dpa“. Keliuose miestuose, įskaitant Milaną, Romą ir Turiną, sustiprintos saugumo priemonės, baiminantis, kad šį savaitgalį vėl gali kilti smurtinių susirėmimų. Kaip pažymima, parengtyje yra didelės papildomos saugumo pajėgos.

Pastaruoju metu Prancūziją krečia smurtas ir chaosas. Prieš kurį laiką prasidėję mokinių protestai virto į demonstracijas dėl nepasitenkinimo augančiomis pragyvenimo išlaidomis, valdžios ekonomine politika ir socialine nelygybe. Dalis protestų peraugo į smurtinius susirėmimus. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Gintas Karalius ir Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.

Savaitgalį vandalai nusiaubė Prancūzijos miestus: plėšė parduotuves, niokojo ir padeginėjo miestų aikštes. Po riaušių ir protestų Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas kreipėsi į tautą, pasmerkė smurtą ir pareiškė, kad už padarytą žalą atsakys tie, kas plėšikavo, siaubė ir niokojo miestus.

Spalio 17 dieną Prancūzijoje prasidėję masiniai protestai prieš augančias pragyvenimo išlaidas ir prastėjančias viešąsias paslaugas kai kuriuose miestuose peraugo į neramumus – kilo susirėmimai su policija, buvo padegami automobiliai ir plėšiamos parduotuvės. Įsigijusiems keliones kyla esminis klausimas: ar jų neatšauks? Nors savaitgalį neramumai neaplenkė ir Paryžiaus, kelionių organizatorius „Novaturas“ neketina atšaukti suplanuotų išvykų į Prancūzijos sostinę.

 Po smurtinių riaušių Prancūzijoje Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino kaimyninėje šalyje esančius savo piliečius elgtis „apdairiai“. „Negalima atmesti galimybės, kad ateinančiomis dienomis vyks naujos demonstracijos ir galbūt kils riaušės“, – sakoma sekmadienio vakarą atnaujintose Vokietijos užsienio reikalų ministerijos kelionių ir saugumo rekomendacijose dėl Prancūzijos.

Per smurtinius protestus Prancūzijoje, kuriuos lydėjo susirėmimai, padegimai ir plėšikavimas, bei po jų buvo sulaikyta daugiau kaip 1,8 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas. Prancūzijoje gyvenanti nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė socialiniuose tinkluose ryžosi prabilti, kaip šie protestai atrodo jos, gyvenančios ten, akimis.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas pirmadienį pripažino, kad savaitgalį šalies miestuose kilus smurtiniams protestams policija kai kur „prarado kontrolę“. Ministras pareiškė, jog rengiantis protestams „pritrūko numatymo į priekį“, ir pridūrė, kad prezidentui Emmanueliui Macronui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, „nes jaučiausi atsakingas už viską, kas įvyko“. Macrono kritika Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį sukritikavo klaidas, kurios, jo...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį išreiškė visuomenės „pyktį“ ir „gėdą“ dėl riaušių ir plėšikavimų, kilusių per visoje šalyje vykusius protestus prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir prastas sąlygas mokyklose. Buvo sulaikyta mažiausiai 2400 žmonių. E. Macronas, kaip ir kiti vyriausybės pareigūnai, dėl didelės dalies smurto apkaltino kraštutinių kairiųjų aktyvistus, pareikšdamas, kad jie puolė policijos pareigūnus ir viešuosius pastatus, siekdami sukelti chaosą.

Milane sekmadienį antrą dieną iš eilės vyko jaunuolių ir policijos susirėmimai, per kuriuos daugiausia juodai apsirengę užpuolikai mėtė butelius, plėšė parduotuves ir niokojo turtą aplink centrinę Duomo aikštę. Šiauriniame mieste policija nuo šeštadienio sulaikė daugiau kaip 200 žmonių, pranešė naujienų agentūra „Ansa“. Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį sušaukė saugumo posėdį smurto klausimams aptarti, įvykiams primenant kai kurias chaoso ir plėšikavimo scenas Paryžiuje.

Prancūzijoje per smurtinius protestus sulaikyta beveik 2,4 tūkst. žmonių, o beveik 1 tūkst. policijos pareigūnų ir žandarų patyrė sužalojimų, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Ministerijos teigimu, šeštadienį buvo sulaikyti 2 397 asmenys, sužeisti 997 policijos pareigūnai ir žandarai. Priduriama, kad septyni iš jų patyrė sunkių sužalojimų.

Sekmadienį antrą dieną iš eilės Milane vyko jaunimo ir policijos susirėmimai. Daugiausia juodai apsirengę riaušininkai mėtė butelius, siaubė parduotuves ir niokojo turtą aplink centrinę Duomo aikštę. Naujienų agentūros ANSA duomenimis, šiame Šiaurės Italijos mieste policija nuo šeštadienio sulaikė apie 70 žmonių.

Chaosas ir smurtas apėmė Prancūziją – Marselio centre tūkstančiai vandalų mėto akmenis į policijos automobilius. Gatvę gaubia ašarinių dujų dūmai. Priėjus arčiau matyti, kaip minios agresyvių, gobtuvais ir kaukėmis prisidengusių riaušininkų daužo pareigūnų tarnybinius automobilius. Bet pyktis nukreiptas ne vien į policiją. Siautėjantys vandalai daužo parduotuvių vitrinas ir veržiasi į vidų. Patekę į vidų, plėšikai niokoja vitrinas ir nuo lentynų griebia prabangias rankines.

Į Lietuvą įskrido dronas iš Lenkijos, perskrido visą šalį ir sprogo Pasvalio rajone. Bepiločio nuolaužos skriejo ir į pro šalį važiavusį automobilį, sugadino dureles. Premjeras aiškinsis, ar drono sprogimas ne sabotažas. Mat naktį Vilniuje degė įmonės „SpaceX“ patalpos, kuriose ir kariškių naudojamos „Starlink“ įrangos duomenų centras. Protestai griauna Prancūziją. Vandalai padegė istorinę Limožo miesto rotušę.

Albanijos policija sekmadienį panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, smurtiniams antivyriausybiniams protestams tęsiantis jau šeštą dieną, o ministrui pirmininkui Edi Ramai (Edžiui Ramai) atmetus demonstrantų reikalavimus atsistatydinti. Neramumai Tiranoje kilo antradienį, protestuotojams reikalaujant spręsti prastų universitetų sąlygų, didelių mokesčių už mokslą ir korupcijos problemas.

Per smurtinius protestus Prancūzijoje, kuriuos lydėjo susirėmimai, padegimai ir plėšikavimas, bei po jų buvo sulaikyta daugiau kaip 1,8 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas. Prancūzijoje gyvenanti nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė socialiniuose tinkluose ryžosi prabilti, kaip šie protestai atrodo jos, gyvenančios ten, akimis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas  sekmadienį dėl Prancūzijoje kilusių protestų apkaltino imigraciją ir paragino šalį sugriežtinti migracijos taisykles. „Prancūzija dega! Žmonių iš visiškai kitokio pasaulio, žmonių su neapykanta širdyse, imigracija sužlugdė tą kadaise didžią šalį, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Per smurtinius protestus Prancūzijoje, kuriuos lydėjo susirėmimai, padegimai ir plėšikavimas, bei po jų buvo sulaikyta daugiau kaip 1,8 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas. „Sulaikyta 1,8 tūkst. žmonių, o dabar vyksta tyrimai, kuriais siekiama nustatyti šių veiksmų kaltininkus, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė jis. Prancūzų ministras: šalyje per protestus sulaikyta daugiau kaip 1,8 tūkst.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį 18 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku kreipsis į tautą per televiziją, pranešė jo biuras. Jo pareiškimas nuskambės po šalį sukrėtusių smurtinių protestų. Ministrai kaltina „kraštutinių kairiųjų“ grupuotes Transliacija vyks po E. Macrono ir ministrų susitikimo, nurodė Eliziejaus rūmai.

Prancūzija sekmadienį bando atsigauti po didžiulės žalos, patirtos per išvakarėse kilusius smurtinius protestus. Jų metu buvo sulaikyta 1,8 tūkst. žmonių, padegta istorinė rotušė ir buvo masiškai plėšiamos parduotuvės. Šie neramumai, kuriuos pareigūnai įvardijo kaip itin intensyvius, padidino įtampą prezidentui Emmanueliui Macronui, kurio valdymas eina į pabaigą artėjant po pusmečio vyksiantiems rinkimams.

Užsieniečiai Lietuvos darbo rinkoje užima vis svarbesnę vietą – per 15 metų migrantų iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius išaugo net 12 kartų. Kai kuriuose sektoriuose be darbuotojų iš trečiųjų šalių jau būtų sunku išsiversti, o transporto srityje jie sudaro beveik pusę visų dirbančiųjų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.

Dėl per protestus Prancūzijoje kilusio smurto JAV viceprezidentas J. D. Vance'as šeštadienį apkaltino imigraciją. Socialiniame tinkle „X“ jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti liepsnojanti Limožo rotušė. Komentavo socialiniuose tinkluose „Vakarų liberalai vardan įvairovės ir užuojautos įsivežė trečiąjį pasaulį į Prancūziją ir kitas šalis. Jie ignoravo esminius asimiliacijos ir suderinamumo klausimus.

Paryžiaus policija sekmadienį pranešė, kad dėl smurto sostinėje per protestus buvo sulaikyti 855 asmenys. Šeštadienį visoje Prancūzijoje vyko demonstracijos. Sostinėje ir daugelyje kitų Prancūzijos miestų kilo policijos ir protestuotojų susirėmimų, gatvėse kilo gaisrai, vyko masinis plėšikavimas.

Prancūzijos centriniame Limožo mieste per visą šalį apėmusius protestus rotušę nuniokojęs gaisras buvo suvaldytas, sekmadienį pranešė prefektas. Aukštutinio Vjeno departamento prefektas Maurice'as Barate (Morisas Baratė) naujienų televizijos kanalui LCI sakė, kad „laukinė orda tyčia“ per šeštadienio protestą padegė 143 metų pastatą. Įgriuvo jo stogas.

Šeštadienį Briuselyje ir Lježe Belgijos policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, siekdama išsklaidyti šimtus demonstrantų, dalyvaujančių protestuose prieš kylančias pragyvenimo išlaidas – panašiuose kaip ir kaimyninėje Prancūzijoje.

Šeštadienį Paryžiuje buvo padegti automobiliai ir apiplėšinėjamos parduotuvės, o policija, siekdama išsklaidyti smurtaujančius protestuotojus, prisijungusius prie visoje šalyje vykstančių demonstracijų prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir reiškiančių paramą vidurinių mokyklų mokinių nepasitenkinimui, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

Vilniuje vos kelių dešimčių metrų atstumu vyko du priešingas pozicijas atstovaujantys protestai – vieni pasisakė prieš migraciją, kiti stojo ginti migrantų ir musulmonų bendruomenės. Manoma, kad tokį visuomenės susiskaldymą dar labiau išryškino ir pastarieji incidentai prie Kauno mečetės.

Vilniuje vienu metu skambėjo dvi priešingos žinutės – viena prieš migraciją, kita prieš rasizmą. Vieni ragina griežčiau riboti atvykstančiųjų skaičių ir į Lietuvą priimti tik iš kultūriškai artimesnių šalių atvykstančius žmones, kiti pabrėžia, kad tautybė, rasė ar religija neturėtų lemti žmogaus vietos visuomenėje.

Migracijos tema Lietuvoje vis dažniau tampa visuomenę skaldančiu klausimu. Vis daugiau lietuvių nepalankiai vertina musulmonus ir migrantus, o pastarųjų mėnesių įvykiai šias nuotaikas dar labiau paaštrino. Ekspertai sako, kad tokio požiūrio priežasčių reikėtų ieškoti ne tik dabartinėje politikoje, bet ir istorijoje.

Didžiosios Belgijos profesinės sąjungos paragino penktadienį ir pirmadienį rengti protestus, per kuriuos, kaip manoma, sutriks oro bei geležinkelių transporto eismas ir kai kurių viešųjų paslaugų teikimas.

Musulmonų bendruomenė Lietuvoje sako susidurianti su maldos vietų trūkumu ir tikina leidimų statyti mečetę prašanti jau kelis dešimtmečius. Tačiau dalis politikų tam prieštarauja ir perspėja, kad daugiau mečečių gali tapti papildomu traukos veiksniu migrantams. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.

Lietuvoje daugėjant darbuotojų iš užsienio, vis dažniau kyla klausimų, kiek nuo jų priklauso šalies darbo rinka. Ekspertai pabrėžia, kad griežtesnės įdarbinimo sąlygos gali pristabdyti kai kurių sektorių plėtrą, tačiau kartu sustiprinti vietos darbuotojų pozicijas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jokubauskui pareikšti įtarimai dėl prekybos žmonėmis. Vienas aukščiausių šalies musulmonų dvasininkų teisėsaugos akiratyje atsidūrė dėl užsieniečių įdarbinimo, o klausimų dėl jo aplinkos kilo ir anksčiau. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.