protestai

Lėktuvas su Šri Lankos prezidentu ketvirtadienį atskrido į Singapūrą iš Maldyvų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Išvakarėse Gotabaya Rajapaksa pabėgo iš savo šalies. G. Rajapaksa, jo žmona Ioma (Joma) ir du asmens sargybiniai oro bendrovės „Saudia“ lėktuvu išskrido iš Velanos tarptautinio oro uosto Malėje. Singapūro užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad G. Rajapaksa į miestą-valstybę atvyko privataus vizito ir kad prieglobstis jam nesuteiktas.

Iš savo šalies pabėgęs Šri Lankos prezidentas Gotabaya Rajapaksa trečiadienį susidūrė su Maldyvų gyventojų protestais – dešimtys jo tėvynainių reikalavo, kad Malė nesuteiktų lyderiui saugaus prieglobsčio. Maldyvuose gyvenantys šrilankiečiai, nešę vėliavas ir plakatus, smerkė anksčiau trečiadienį pabėgusį G. Rajapaksą, protestuotojams praeitą savaitgalį užėmus jo rezidenciją Kolombe, šioje Pietų Azijos valstybėje smarkiai paaštrėjus ekonomikos krizei.

Šimtai už teisę į abortus pasisakančių žmonių šeštadienį susirinko prie Baltųjų rūmų, kur mosuodami plakatais reikalavo, kad prezidentas imtųsi ryžtingesnių veiksmų ir apgintų jų teisę, kurią neseniai atėmė Aukščiausiasis Teismas. Maždaug tūkstančio žmonių minia, daugiausia moterys, skandavo tokius šūkius kaip „Mano kūnas – mano pasirinkimas“, kai kurios per liūtį tiesiog sėdėjo ant šaligatvio, policijos pareigūnams stovint šalia.

Keli šimtai protestuotojų sekmadienį surengė demonstraciją Ohajo valstijos Akrono mieste, pareigūnams paskelbus prie uniformų tvirtinamų vaizdo registratorių nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip policija dešimtimis kulkų suvarpo juodaodį vyrą. Kilus visuomenės pykčio protrūkiui dėl naujausio pareigūnų įvykdyto juodaodžio nužudymo Jungtinėse Valstijose, minia žmonių su plakatais „Teisingumas Jaylandui“ žygiavo prie rotušės, nepaisant valdžios raginimų laikytis ramybės.

Bulgarijos sostinėje – audringas protestas, kurio dalyviai ėmė iš kitų rankų plėšti Ukrainos vėliavas. Vieni atėjo palaikyti Ukrainos ir paskatinti Vyriausybę siųsti kariaujančiai šaliai karinę paramą. O ultranacionalistai protestuotojai ėmė aiškinti, jog ukrainiečiai primetinėja savo tvarką ir taisykles, tad jiems Bulgarijoje esą ne vieta.

Rusijos struktūros malšina bet kokias protesto prieš karą formas. Stačiatikiams švenčiant Velykas, Maskvoje sulaikytas vyras su plakatu. Vyras areštuotas, nors plakate nė žodžiu nepasisakė prieš Vladimirą Putiną, tik minėjo Jėzų Kristų. Maskvos gatvėje stovėjęs vyras laikė plakatą su užrašu „Kristus už taiką“. Tačiau šis protestas ilgai netruko. Vyrą susėmė policijos pareigūnai ir, kanalo OVD-Info žiniomis, nuvežė į policijos komisariatą.

Chersone, Naujojoje Kachovkoje, Berdianske ir kituose Rusijos okupuotuose Ukrainos miestuose jau kelios savaitės į gatves nepaliaujamai plūsta protestuotojų minios. Internete plinta vaizdo įrašai, kaip skanduojantys žmonės apsupa okupantų mašinas, o šie atsakydami panaudoja jėgą. Internete išplatintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip į okupuotų Ukrainos miestų gatves suplūdo minios protestuotojų, nepaisančių net sulaikymų ar neretų rusų karių išpuolių.

Nuo karo pradžios prabėgo kiek daugiau nei 2 savaitės, o Rusijos piliečiai tik dabar aktyviau eina į gatves. Kremliui teks gerokai pasukti galvą, kaip sustabdyti protestų augimą, teigia ekspertai. Vis dėlto mitingams Rusijoje trūksta varomosios jėgos – žmonės neturi stipraus lyderio, be to, visus kitaminčius kausto baimė. Represiniam Kremliaus režimui nėra nieko šventa ir žmonės tai žino, įsitikinę ekspertai. Sekmadienį Rusijoje nuvilnijo protestų banga, buvo sulaikyta per 5 tūkst.

Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas susirėmimas su regiono gubernatoriumi. Kaip pranešama, jis buvo pašautas tada, kai Rusijos policija sulaikė beveik 5 tūkstančius protestuotojų. Rusijos karių motinos apkaltino Vladimirą Putiną pasinaudojus jų sūnumis kaip „patrankų mėsa“, kuomet jie buvo išsiųsti kariauti į Ukrainą.

Ukrainos miestą Chersoną Rusijos karinės pajėgos užėmė dar praeitą savaitę. Tačiau miesto gyventojai nepraranda ryžto jį atsikovoti ir ukrainiečių minios užplūsta Chersono gatves. Kaip skelbia „Euromaidan Press“, pirmadienį Chersono apskrityje įvyko mažiausiai septyni „galingi“ protestai prieš okupacinę valdžią. Protestavo Chersono, Naujosios Kachovkos, Kachovkos, Heničesko, Novooleksiyivkos, Kalančako, Tavrijsko miestų gyventojai.

Ukrainiečiai ir toliau demonstruoja savo karingą dvasią – okupuotų šalies miestų gatvėse pasipylė protestai. Ukrainos žmonės siūlo okupantams keliauti ten, iš kur atėjo – jų negąsdina net automatų šūviais jiems grasinantys kariai. O kiti gyventojai dalijasi savo istorijomis ir pasakoja, kur slepiasi nuo karo siaubo. Naujosios Kachovkos gyventojai su šypsenomis ir iškėlę Ukrainos vėliavas žygiuoja gatvėmis.

Įvairiuose Rusijos miestuose sekmadienį per protestus prieš Maskvos invaziją Ukrainoje buvo sulaikyta daugiau kaip 1,1 tūkst. žmonių, pranešė protestus stebinti nepriklausoma grupė „OVD-Info“. Iki sekmadienio 14 val. 20 min. Maskvos (13 val. 20 min. Lietuvos) laiku 35 miestuose sulaikyti 1 103 žmonės, nurodo grupė. Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įsiveržti į Ukrainą, Rusijoje jau sulaikyti 9 472 demonstrantai.

Visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai sekmadienį vėl surengė protestų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, nors anksčiau kasdien dėl dalyvavimo protestuose buvo sulaikoma šimtai žmonių. Demonstrantai laikė transparantus ir žygiavo miestų centrinėmis gatvėmis bei skandavo „Karui ne!“ Kiek anksčiau sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.

Rusijos policija sulaikė daugiau kaip 700 žmonių, dalyvavusių protestuose prieš karą, prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius veržtis į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė vienas nepriklausoma stebėjimo organizacija. Pasak įvykio vietoje buvusių naujienų agentūrų AFP korespondentų, prie Puškino aikštės Maskvos centre susirinko apie 2 tūkst. žmonių, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – iki 1 tūkst. asmenų.

Nesibaigiantys protestai Lietuvoje ir nepasitenkinimo demonstravimas net ir per valstybines šventes rodo, kad lietuviai yra be galo susikaldę. Kuo toliau, tuo labiau žmonės darosi vis piktesni, tačiau taip ir neaišku, kas tai iš tiesų lemia. Ar dėl to kalta pandemija, karantinai? Gal ekonominė žmonių padėtis? Kodėl lietuvių tauta negeba kalbėti vienu balsu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su sociologe Rūta Žiliukaite ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Vasario 16-oji yra viena svarbiausių švenčių Lietuvos istorijoje. Ji svarbi dar ir dėl to, kad jos šventimas niekada nenutrūko. Net gūdžiais sovietiniais laikais lietuviai kėlė vėliavas, tyliai šventė ir rizikavo atsidurti kalėjime. Dabar ši šventė įgavo naujas formas, bet prasmė liko ta pati – tai visų žmonių šventė. Tiesa, šiais metais gali būti kitaip, dalis visuomenės yra nusiteikusi karingai ir žada sugadinti šventimą.

Negavę leidimo surengti mitingo Šeimų sąjūdžio ir kitų organizacijų atstovai vis tiek ketina rinktis Vilniuje ir per valstybinę šventę išreikšti nepasitenkinimą valdžia kaip jau tą darė Sausio 13-ąją. Tik šįkart jie turi konkretų tikslą – nušvilpti Vytautą Landsbergį. Valdžia sako, kad tokių žmonių Lietuvoje nėra daug ir nereikia į juos kreipti dėmesio, tačiau politologai tikina, kad palaikančiųjų prie televizoriaus ekranų yra daug didesnė minia, todėl tartis yra būtina.

Vasario 16-ąją ir vėl į Vilnių suvažiuos penktąja kolona, visuomenės vėžiu per Sausio 13-osios mitingą išvadinti „gėda“ valdžia šaukę ir švilpę Šeimų sąjūdžio nariai. Tiesa, jie tikina, ką šį kartą nori tiesiog ramaus protesto. Bet ar tikrai? Ko iš tiesų yra siekiama tokiais protestais? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mes norėjome padaryti būtent mitingą su minimaliu protestu, minimaliu.

Įkvėpti Kanadoje vykstančių protestų prieš koronaviruso suvaržymus, Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų vilkikais, automobiliais ir kemperiais bandė užtverti eismą Paryžiuje. Protestas baigėsi riaušėmis, tačiau šimtai akcijos dalyvių nusiraminti neketina. Automobilių kolona patraukė į Briuselį, kurį planuojama blokuoti rytoj. Paryžiaus policija skelbia, kad bandymams blokuoti sostinės gatves virtus štai tokiais kruvinais susirėmimais, sulaikyta beveik 100 žmonių.

Kol Rusija vis garsiau žvangina ginklais, telkdama pajėgas prie Ukrainos sienos, paskutiniai įvykiai Ukrainoje sunerimti verčia ne tik dėl tankų ir pabūklų. Prieš kelias savaites Kremliaus programišiai įsilaužė į Ukrainos ministerijų puslapius, kur gyventojams paliko grėsmingus pranešimus.  Įkvėpti Kanadoje vykstančių protestų prieš koronaviruso suvaržymus, Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų vilkikais, automobiliais ir kemperiais bandė užtverti eismą Paryžiuje.

Paryžiaus policija pranešė sulaikiusi 97 žmones, kurie nepaisė draudimo surengti Kanados stiliaus protesto koloną miesto gatvėse. Pareigūnų teigimu, 81 iš jų sekmadienį vis dar nebuvo paleisti į laisvę. Tūkstančiai demonstrantų vilkikais, automobiliais ir kemperiais iš visos Prancūzijos šeštadienį bandė blokuoti eismą Paryžiuje. Šimtai jų sekmadienį išvyko į Briuselį.

Vakcinacijos nuo COVID-19 taisyklėmis nepatenkinti vilkikų vairuotojai nepaisė policijos reikalavimų ir šeštadienį blokavo svarbų tiltą, jungiantį Kanadą su JAV, o dar keli tūkstančiai žmonių mitingavo Otavoje. Kelias savaites trunkanti akcija įkvėpė protestus ir kitose šalyse, įskaitant Prancūziją, Nyderlandus, Šveicariją ir Australiją. Panašų protestą bandyta surengti ir Lietuvoje, tačiau nesėkmingai.

Paryžiaus policija šeštadienį panaudojo ašarines dujas ir skyrė šimtus baudų, siekdama išvaikyti transporto priemonių koloną, mėginusią blokuoti eismą per protestą prieš suvaržymus dėl COVID-19 ir augančias pragyvenimo išlaidas. Įkvėpti Otavą paralyžiavusių Kanados vilkikų vairuotojų pavyzdžiu, tūkstančiai demonstrantų iš visos Prancūzijos išvyko į Paryžių per akciją „Laisvės vilkstinė“. Kolona sudaryta iš lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir mikroautobusų.

Australijos sostinėje tūkstančiai protestuotojų šeštadienį žygiavo parlamento pastato link, kad pasmerktų privalomą skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos, pasaulyje plečiantis protestams prieš suvaržymus, įvestus dėl COVID-19 pandemijos. Demonstrantai užplūdo Kanberos gatves ir galiausiai susitelkė prie parlamento. Kai kurie mojavo raudona Australijos prekinių laivų vėliava, siejama su „suverenių piliečių“ judėjimu, kurio šalininkai teigia, kad nacionaliniai įstatymai jiems negalioja.

Belgijos valdžia pareiškė uždrausianti vadinamąją „laisvės vilkstinę“, turėjusią ateinančią savaitę pasiekti Briuselį, ketvirtadienį pranešė sostinės meras Philippe'as Close'as. „Imamasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias Sostinės Briuselio regiono blokavimui“, – tviteryje paskelbė Ph. Close'as.

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai.

Omikron atmaina airių daugiau nebaugina – jau daugiau nei savaitę ši šalis džiaugiasi atsikračiusi griežtų COVID-19 reguliavimų. Airijoje nebereikia rodyti vakcinacijos sertifikato, o durys į restoranus, barus, klubus ir renginius – plačiai atvertos visiems. Taip pat maitinimo ir pasilinksminimo vietose galima nusimesti kaukes. Portalas tv3.lt domėjosi, ar Lietuva galėtų sekti Airijos pėdomis ir pamažu atlaisvinti pandemijos ribojimus.

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai. Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kai prie Seimo prapliupo riaušės, kurias policija malšino guminėmis kulkomis. Kaip ir tada, dabar valdžios „soste“ vėl sėdi konservatoriai. Ekspertai sako, kad Vasario 16-ąją galime sulaukti ir neramumų.

Lietuvos valdžia daliai žmonių atsuko nugarą, nesikalba su jais, todėl jie reiškia protestą, ir kartais ne pačiomis tinkamiausiomis progomis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Valdžia yra padariusi nemažai komunikavimo klaidų ir, pirmiausia, aš galbūt įvardyčiau štai kokią klaidą – mes tiesiog ar tai iš nuovargio, ar iš kokio nors susierzinimo nenorėjome kalbėtis su žmonėmis.

Savaitgalį Europos šalis vėl sudrebino protestai prieš koronaviruso suvaržymus ir skiepus. Šiandien demonstrantai užtvindė Amsterdamą. Dideli protestai savaitgalį surengti Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Nyderlandai — pirma dėl omikron atmainos itin griežtus koronaviruso suvaržymus įvedusi šalis, tad ir prieš juos nukreipti protestai čia nerimsta jau ne pirmą savaitę. Amsterdame šiandien į demonstraciją prieš valdžios priemones suplūdo tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše – ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Savaitgalį Europos šalis vėl sudrebino protestai prieš koronaviruso suvaržymus ir skiepus. Šiandien demonstrantai užtvinde Amsterdamą.

Regis, Sausio 13-osios minėjimas, ne vienintelė Lietuvai svarbi data, per kurią valdančiųjų sprendimais nepatenkinti gyventojai yra pasiryžę rengti mitingus. Viešojoje erdvėje pasklido kalbos, kad analogiški protestai planuojami ir per Vasario 16-osios minėjimą.

Laisvės gynėjų dieną sostinės centre šiemet minėjimas vyko kitaip. Žmones pasitiko didelė protestuotojų minia, gatvės šurmulį ir politikų kalbas užgožė protestuotojų šurmulys prieš valdžios vykdomą politiką.  Demonstrantai skandavo įvairiausius šūkius, kėlė plakatus, nukreiptus prieš valdžią. Į šiandienius įvykius jautriai sureagavo ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Dar prieš dieną Kazachstano valdžia skelbė apie kelias dešimtis šalyje per protestus žuvusių žmonių, o sekmadienį žuvusiųjų skaičius jau perkopė pusantro šimto. Šalyje sutriko maisto produktų tiekimas, uždaryti prekybos centrai, brangsta būtiniausi maisto produktai. O rusų pajėgos jau kontroliuoja visą pagrindinę šalies infrastruktūrą. Pareigūnai Almatos keliuose įrengė blokpostus, tikrina pravažiuojančius automobilius: matyt ieško įtartinų asmenų.

Kazachstane per neramumus buvo suimta beveik 6 tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai užsieniečių, sekmadienį pranešė prezidentūra. Per savaitę trunkančius protestus šioje energijos išteklių turtingoje, 19 mln. gyventojų turinčioje didžiausioje Centrinės Azijos valstybėje žuvo dešimtys žmonių.  Iš viso apklausai sulaikyta 5,8 tūkst. asmenų, pareigūnams atliekant 125 atskirus tyrimus dėl neramumų, sakoma prezidentūros pranešime.

Per šios savaitės protestus Kazachstane žuvo mažiausiai 164 žmonės, tarp jų 103 didžiausiame šalies mieste Almatoje, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerijos informacija pranešė žiniasklaida. Anksčiau pareigūnai skelbė, kad per neramumus, kilusius dėl automobilinių suskystintų dujų pabranginimo, žuvo 26 protestuotojai ir 18 saugumo pajėgų narių. Kazachstano valstybinė televizija „Khabar 24“ nurodė, jog per neramumus daugiau kaip 2 tūkst. žmonių prireikė medicininės pagalbos.

Padėtis visuose Kazachstano regionuose stabilizuota, sekmadienį per operatyvinio štabo posėdį pranešta šalies prezidentui Kassymui-Jomartui Tokayevui. „Pažymėta, kad visuose šalies regionuose padėtis stabilizuota, operatyvinė padėtis kontroliuojama, teisėsaugos institucijos išvadavo visus anksčiau užgrobtus administracinius pastatus, atkuriamas komunalinių objektų ir... sistemų darbas“, – skelbiama Kazachstano prezidento interneto svetainėje.

Šaudyti be įspėjimo – tokį įsakymą davė Kazachstano prezidentas, bandydamas suvaldyti šalį drebinančius protestus. Jų metu žuvo jau kelios dešimtys žmonių. Kazachstano saugumo pajėgoms į pagalbą atskubėjus Rusijos karinėms pajėgoms skelbiama, kad padėtis gatvėse stabilizuota, tačiau liudininkai praneša apie toliau aidinčius šūvius ir sprogimus. Šiąnakt Almatoje darytuose liudininkų kadruose girdėti kokie aršūs mūšiai verda didžiausio šalies miesto gatvėse.

Vokietija penktadienį paragino deeskaluoti padėtį neramumų krečiamame Kazachstane, kur prezidentas įsakė kariams šaudyti be įspėjimo, kad numalšintų protestus.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas sausio 7-ąją kreipėsi į šalies gyventojus dėl įvykių šalyje. Jis pareiškė, kad įsakė pareigūnams ir kariams šaudyti be perspėjimo. „Kokia kvailystė, kokios dar gali būti derybos su nusikaltėliais ir žudikais. Mums teko turėti reikalų su parengtais banditais ir teroristais.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas penktadienį pareiškė, kad konstitucinė tvarka kelias dienas beprecedenčių neramumų krėstoje šalyje yra iš esmės atkurta. „Teisėsaugos pajėgos sunkiai dirba. Konstitucinė santvarka iš esmės buvo atkurta visuose regionuose“, – sakoma K.-J. Tokayevo pareiškime.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo Rusijos karius Kazachstane neperimti šios šalies institucijų kontrolės, sakydamos, kad pasaulis stebės galimus teisių pažeidimus. „Jungtinės Valstijos ir, tiesą sakant, pasaulis stebės, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Taip pat stebėsime bet kokius veiksmus, kurie galėtų būti Kazachstano institucijų užgrobimo prielaida“, – pridūrė jis.

Kazachstano protestai prieš dujų brangimą virto tikru valstybiniu perversmu. Iš valdžios pasitraukė ir de facto šalį iki šiol valdęs buvęs prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ir jo artimo rato žmonės. O faktiniam prezidentui Tokajevui ištikimų pareigūnų ir ginkluotų protestuotojų susirėmimai jau pareikalavo dešimčių gyvybių. Kariai šaudo riaušininkus automatais, o spauda skelbia apie nupjautas policininkų galvas.

Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį išsiuntė karių į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną, o vietos policija pranešė „likvidavusi dešimtis“ žmonių, bandžiusių šturmuoti vyriausybės pastatus. Ilgą laiką laikytas viena stabiliausių iš buvusių sovietinių Centrinės Azijos šalių, energijos išteklių turtingas Kazachstanas susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius krize, protestams dėl kylančių degalų kainų virtus plataus masto neramumais.

Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), vienijanti šešias buvusias sovietines šalis, atsiųs į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną „taikdarių pajėgas“, ketvirtadienį sakė aljanso pirmininkas.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas trečiadienį paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pagalbos, šalį apėmus beprecedentei protestų bangai. „Atsižvelgiant, kad šios teroristinės gaujos iš esmės yra tarptautinės, įgijusios rimtą parengimą užsienyje, jų puolimas Kazachstane galima ir reikia vertinti kaip agresijos aktą“, – per valstybinę televiziją „Khabar 24“ sakė prezidentas.

Didžiausio Kazachstano miesto Almatos oro uosto darbas trečiadienį buvo paralyžiuotas, jį užėmus prieš vyriausybę protestuojantiems demonstrantams, pranešė naujienų portalas Orda.kz. Šis incidentas įvyko Centrinės Azijos valstybę apėmus precedento neturintiems neramumams, pirmiausiai išprovokuotiems staigaus suskystintų gamtinių dujų pabranginimo. „Visą dieną keleiviams buvo sakoma, kad kariuomenė gina oro uostą, lėktuvai skraido įprastu režimu, o registracija vyko rankiniu būdu.

Kazachstano prezidentas trečiadienį priėmė šalies vyriausybės atsistatydinimą, stengdamasis sustabdyti precedento neturinčius neramumus dėl energijos kainų kilimo. Prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame įsake teigiama, kad Kassymas-Jomartas Tokayevas priėmė ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamo kabineto atsistatydinimą. Ministro pirmininko pavaduotojas Alichanas Smailovas eis premjero pareigas laikinai, kol bus suformuotas naujas kabinetas, teigiama įsake.

Lenkiją sudrebino didžiuliai protestai. Minios demonstrantų Varšuvoje ir kitose šalies miestuose reikalauja apginti žiniasklaidos laisvę ir kaltina šalies vyriausybę siekiant sužlugdyti populiarią amerikiečių valdomą televizijos kanalų grupę. Tūkstančiai lenkų prie prezidento rūmų Varšuvoje čia protestuoja prieš žiniasklaidos laisvės suvaržymus.