protestai

Minske autokrato Aliaksandro Lukašenkos pergalės savaitgalį įvykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose nepripažįstantys aktyvistai nuo ketvirtadienio ryto formuoja „solidarumo grandines“ įvairiuose sostinės rajonuose. Šalia metro stoties „Mokslų akademija“ išsirikiavo merginos su gėlėmis, netoli jų gyvą grandinę sudarė vietos ligoninės medikai, dar viena grandinė susiformavo Nepriklausomybės prospekte, informavo naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas ketvirtadienį pareiškė, kad atsaku į pastaruosius įvykius Baltarusijoje, kur galimai suklastoti prezidento rinkimų rezultatai išprovokavo masinius opozicijos šalininkų protestus ir įnirtingus susirėmimus su saugumo pajėgomis, visų pirma turi rūpintis kaimyninės šalys ir kad šio klausimo neverta svarstyti NATO lygiu. „Nemanau, kad tai būtų gera tema Šiaurės Atlanto aljansui“, – interviu Lenkijos visuomeniniam radijui sakė M. Blaszczakas.

Šiaurės vakariniame Minsko mikrorajone saugumo pajėgos trečiadienį panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas, žmonės slėpėsi šalia esančių namų laiptinėse, pranešė portalas tut.by. Kaip pranešama, tame rajone ant kelio iš suoliukų pastatyta barikadų, užtvertos kelios eismo juostos. Prie vietos prekybos centro atvežta vandens patranka, atvyko OMONo pareigūnai.

Keli žymūs Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje dirbę žurnalistai išėjo iš darbo; apie tokį sprendimą savo socialinių tinklų paskyrose jie paskelbė trečiadienį. Tarp nusprendusiųjų trauktis – valstybinei televizijos ir radijo kompanijai priklausančių ATN, „Belarus 1“ laidų vedėjas Jauhenas Perlinas, STV dirbusi Taciana Borodkina ir radijo laidų vedėjas Aliaksandras Šusteris. „Sveikiname šalį su „pasirinkimu“! Net dabar, kai „pasirinkimas“ jau padarytas, aš nebijau, nebijokite ir jūs.

Baltarusijoje, kur pasibaigus rinkimams, prezidentu paskelbtas Aleksandras Lukašenkos jėgos struktūros vėl parodė, kad žmogiškumo jose neliko – naktį gaudė ir lupo pavienius žmones, mat tokių masinių protestų šį kartą nebuvo. Skelbiama ir apie pareigūnų panaudotą tarnybinį ginklą, o internete plinta ir vaizdo įrašai, kaip režimo pakalikai su žmonėmis elgiasi areštinėse.  Minske – plojimai ir ašaros.

Minsko metropolitenas trečiadienio pavakarę paskelbė, kad uždaro virtinę stočių „siekiant užtikrinti saugumą“. Metropolitenas nurodė, kad uždaromos keturios stotys ir kad jose nestos traukiniai, ir atsiprašė „už nepatogumus“. Tuo metu baltarusių žiniasklaida pranešė, kad prie kai kurių stočių renkasi protestuotojai. Kaip informavo naujienų portalas tut.by, gėlėmis nešini žmonės rikiuojasi į gyvąsias grandines, jiems signalizuoja pro šalį važiuojantys automobiliai.

Lietuvos valdžia suka galvas, kokias sankcijas skirti Baltarusijos režimui už rinkimų klastojimą ir masinį smurtą prieš taikius gyventojus. Tiesa, nuomonės čia išsiskiria. Vieni nori eiti išvien su Europos Sąjunga, kiti teigia, kad Lietuva turi rodyti lyderystę ir pati pirmoji įvardyti baltarusių pareigūnus, kurie į bendriją nebegalėtų įkelti kojos.

Į užsienį persikėlęs buvęs pretendentas į Baltarusijos prezidentus Valeras Capkala trečiadienį pareiškė steigiantis nacionalinio išsigelbėjimo frontą. „Skelbiu apie Baltarusijos Respublikos nacionalinio išsigelbėjimo fronto formavimą“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė buvęs aukštųjų technologijų parko vadovas.

Baltarusiai trečiadienį įvairiuose šalies miestuose ėmė rikiuotis į gyvąsias grandines, kiek anksčiau analogišką akciją Minske surengus maždaug pustrečio šimto baltai apsirengusių moterų su gėlėmis. Socialiniuose tinkluose paplito nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad prie Minsko metropoliteno stoties „Puškinskaja“, kur anksčiau šią savaitę žuvo vienas iš protestuotojų, stovi rankomis susikibę žmonės.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos institucijos yra pasiruošusios reaguoti į galimą įtampą pasienyje su Baltarusija, o galimiems pabėgėliams ruošiamos patalpos, kur jie galėtų izoliuotis pagal koronaviruso apsaugos reikalavimus. Tai jis sakė komentuodamas Vyriausybės sprendimą sušvelninti sienos kirtimo sąlygas ir leisti į šalį atvykti baltarusiams humanitariniais tikslais.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija trečiadienį pripažino, kad milicija pietvakariniame Bresto mieste šaudė į demonstrantus – esą gindamasi nuo ginkluotų užpuolikų. Baltarusijoje jau trečią naktį iš eilės vyko protestai prieš sekmadienį vykusių prezidento rinkimų rezultatus, kuriuos opozicija laiko suklastotais. Per šias demonstracijas vyko įnirtingų protestuotojų susirėmimų su saugumo pajėgomis.

Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai priėmė bendrą pareiškimą ragindami nutraukti smurtą prieš protestuotojus Baltarusijoje ir žmonių persekiojimą. Komitetų pirmininkai teigia, kad dialogas ir reformos prisidės prie Baltarusijos plėtros ir pagerins Baltarusijos santykius su regiono valstybėmis bei visa Europos Sąjunga, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad į Lietuvą atvykusi Baltarusijos opozicijos kandidatė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja jaučiasi gerai ir netrukus pati pakomentuos situaciją. Ministras su ja trečiadienį kalbėjosi telefonu.  „Kalbėjausi su S. Cichanouskaja. Ji gerai nusiteikusi. Ji pasisakys artimoje ateityje“, – tviteryje parašė ministras.

Baltarusijos opozicijos pagrindinės kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos padėjėja Maryja Kalesnikava antradienį paragino šalies žmones susitelkti į pagalbą protestuotojams, nukentėjusiems per pastarosiomis dienomis vykusius susirėmimus su saugumo pajėgomis po ginčijamų rinkimų. „Noriu pradėti nuo užuojautos visiems pastarosiomis dienomis nukentėjusiems nuo smurto. Ypač tiems, kurie dabar yra ligoninėse ir dėl kurių gyvybių kovoja gydytojai.

Baltarusijos sostinėje Minske antradienį, trečią vakarą iš eilės, vyko susirėmimai tarp saugumo pajėgų ir opozicijos demonstrantų, protestuojančių dėl esą suklastotų prezidento rinkimų rezultatų, o žiniasklaida pranešė apie virtinę naujų areštų.

Minske riaušių policijos OMON pareigūnai vaiko žmones, atėjusius atnešti gėlių į vietą, kur išvakarėse žuvo vienas iš protestuotojų, antradienį skelbia baltarusių žiniasklaida. „Prie Puškino [metropoliteno stoties] apie 20 OMONo darbuotojų. Jie vaiko minskiečius, kurie atnešė gėlių į protestų dalyvio žūties vietą“, – per platformą „Telegram“ paskelbė „Evroradio“. Kaip pranešama, Baltarusijos gyventojai antradienį nešė gėles į sostinės vietą, kur praėjusį vakarą žuvo vienas protestų dalyvis.

Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka triuškinančia persvara laimėjo rinkimus, šalyje nusirito kruvinų susidorojimų su protestuotojais banga. BNS antradienį paklausė partijų lyderių, kaip Lietuva turėtų reaguoti į šiuos įvykius.

Turkijos prezidento Erdoano partija sumanė, jog šalyje neturėtų galioti Stambulo konvencija, įpareigojanti šalis ginti moteris nuo smurto artimoje aplinkoje. Į Stambulo gatves dėl to išėjo protestuoti šimtai pasipiktinusių moterų, mat pastaraisiais metais Turkijoje artimoje aplinkoje jų nužudoma vis daugiau. Prieš porą savaičių Turkiją sukrėtė kraupi žinia apie jaunos moters nužudymą. 27-erių Pinar Gultekin gyvybė užgeso nuošalioje sodyboje Turkijos pietvakariuose.

Dar viena įtempta derybų diena Briuselyje, kur Bendrijos lyderiai panašu taip ir neras sutarimo dėl milijardinio Europos ekonomikos gaivinimo plano. Tuo tarpu koronavirusas niekur nesitraukia – per pastarąją parą pasaulyje užfiksuotas didžiausias užsikrėtusių skaičius nuo pat pandemijos pradžios. Garsūs, pasipiktinę ir nė neketinantys trauktis, – šimtai izraeliečių protestuoja prie premjero Benjamino Netanyahu rezidencijos Jeruzalėje. Jų neišvaiko net vandens patrankos.

Nepatenkintų valdžia piliečių nuotaikos dar labiau kaista ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje. Maskvoje į gatves išėjo minia žmonių, nepatenkintų amžina Putino valdžia ir ką tik įvykusiu absurdišku balsavimu dėl konstitucijos pataisų. Temstant juos vaikyti ėmė OMON’ininkai. Masiniai protestai nesiliauja ir Rusijos rytuose – Chabarovske. Ir už Chabarovską, ir prieš amžiną Putino valdžią skanduotės aidi Maskvoje.

Baltarusijos centrinei rinkimų komisijai neleidus prezidento rinkimuose dalyvauti dviem pagrindiniams Lukašenkos konkurentams Minske užvirė neramumai. Į gatves visoje Baltarusijoje išėjo daugybė nepatenkintų žmonių, o milicija grubiai vaikė protestuotojus. Minske būta ir Omono pareigūnų muštynių su įsiaudrinusia minia. Taikiai protestavusių piliečių ir tuo nepatenkinto Lukašenkos režimo jėgos struktūrų muštynės fiksuojamos Minske apie devintą vakare, Gorkio parke.

Baltarusija trečiadienį pareiškė, kad protestuotojams gresia rimti baudžiamieji kaltinimai, per demonstracijas, kurios kilo dėl sprendimo neįregistruoti prezidento rinkimams opozicijos kandidatų, sulaikius dešimtis žmonių. Protestuotojai antradienio vakarą išėjo į Minsko ir kelių kitų miestų gatves, rinkimų komisijos pareigūnams atsisakius leisti keliems rimčiausiems prezidento Aleksandro Lukašenkos varžovams dalyvauti rugpjūčio 9-osios rinkimuose.

Jungtinėse Valstijose ir Europoje – dar vienas protestų prieš rasizmą savaitgalis. Šį kartą neapsieita be mirtinų incidentų – Kentukio valstijoje ginkluotas šaulys paleido virtinę kulkų į palapinių miestelį parke įrengusius protestuotojus. Šaudynės vyko Luisvilyje, Kentukio valstijoje, protestuotojų prieš rasizmą suręstame palapinių miestelyje. Paleistos kone dvi dešimtys kulkų, šūviai aidėjo apie pusę minutės. Tuomet chaosą filmuojantis vyras skubėjo atgal į stovyklos centrą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį griežtai perspėjo protestuotojus Vašingtone ir pagrasino „rimta jėga“, jei jie bandytų įkurti sostinėje autonominę zoną panašiai kaip Siatle. Kitą dieną po to, kai policija paprikinėmis dujomis vaikė demonstrantus, bandžiusius nuversti vieno buvusio prezidento statulą visai netoli Baltųjų rūmų, D. Trumpas taip pat pagrasino griežtomis įkalinimo bausmėmis „anarchistams“, gadinantiems nacionalinius paminklus.

Korporacija „Mars“, kuriai priklauso garsus padažų ir ryžių prekės ženklas „Uncle Ben's“, ketina pakeisti prekės ženklo logotipą, kuriame pavaizduotas juodaodis, kad padėtų pasauliui atsikratyti rasinių prietarų, pranešė televizija „NBC News“, remdamasi bendrovės pranešimu. Pranešime pažymima, jog „Mars“, kaip pasaulinė bendrovė, suvokia savo atsakomybę, tad turi užimti aiškią poziciją kovoje su „rasiniais prietarais ir neteisybe“. „Rasizmui nėra vietos visuomenėje.

JAV vykstantys protestai prieš rasizmą yra gilių krizių šalyje ženklas, sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmą kartą pakomentavęs padėtį Jungtinėse Valstijose. „Tai, kas vyksta, yra tam tikrų giliai įsišaknijusių vidaus krizių ženklas“, – pareiškė jis interviu televizijai „Rossija 1“, paprašytas pakomentuoti pastarųjų dienų įvykius Jungtinėse Valstijose. Neramumus jis susiejo su koronaviruso pandemija. „Tai rodo, jog yra problemų.

Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje šeštadienį antrą savaitę iš eilės dalyvavo protesto akcijose, kad palaikytų Jungtinių Valstijų judėjimą „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“) ir taip pat atkreiptų dėmesį į rasizmą ir policijos brutalumą savo šalyse. Akcijos vyko miestuose visoje Europoje. Demonstracijose keliuose Prancūzijos miestuose dalyvavo tūkstančiai žmonių, o Paryžiuje ir Lione kilo susirėmimų.

Atlantoje vienam policijos pareigūnui suėmimo metu mirtinai pašovus juodaodį, atsistatydino šio JAV miesto policijos viršininkė, pranešė miesto merė. Naujas nužudymas dar pakurstė piktus protestus prieš rasizmą ir policijos brutalumą. Demonstruotojai blokavo federalinį greitkelį ir padegė restoraną „Wendy's“, prie kurio vėlų penktadienio vakarą buvo mirtinai pašautas 27 metų amžiaus Rayshardas Brooksas, pranešė vietos žiniasklaida.

Jungtinėse Valstijose prieš rasinę nelygybę kovojantys protestuotojai toliau reikalauja nutraukti policijos finansavimą, tačiau šalies prezidentas Donaldas Trumpas jiems atkerta, kad reikia elgtis atvirkščiai – finansavimą didinti. Tuo metu Siatle demonstrantai „okupavo“ vieną miesto rajoną ir ten įkūrė savo autonominę zoną be jokių pareigūnų. Tai Trumpą įsiutino, o demonstrantus jis išvadino teroristais. 2019-ųjų gegužė. Oklahomos pareigūnai vejasi afroamerikietį Derricką Scottą.

Didžiosios Britanijos ministras Borisas Johnsonas penktadienį perspėjo, kad Jungtinėje Karalystėje antirasistinius protestus „užvaldė ekstremistai“, puolantys nacionalinius paminklus, kad „cenzūruotų mūsų praeitį“. „Akivaizdu, kad protestus, deja, užvaldė ekstremistų smurto siekis“, – sakome B. Johnsono pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“. Londone artėjant savaitgalį numatytai dar vienai demonstracijų ir mitingų bangai policija pradėjo apkalinėti garsias statulas visame mieste.

Neramumai Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl policijos pareigūno Mineapolyje nužudyto George’o Floydo jau rimsta, bet protestai įgauna ir naujas formas. Pritrūkę dabartinės rasinės nelygybės taikinių demonstrantai vis aršiau imasi niokoti vergijos laikus Amerikoje primenančius senovinius paminklus. Negana to, protestuotojai reikalauja keisti ir kai kurių Jungtinių Valstijų karinių bazių pavadinimus.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose policijos pareigūno uždusintas afroamerikietis George’as Floydas jau palaidotas, protestai tęsiasi. Vis daugiau demonstrantų reikalauja nutraukti finansavimą policijai. Federalinė valdžia absurdiškų reikalavimų klausyti nežada, tačiau kai kuriose valstijose jau priiminėjamos tam tikros policijos reformos. Paskutinis atsisveikinimas su Mineapolyje policijos pareigūno uždusintu afroamerikiečiu George’u Floydu.

Policijos pareigūno Mineapolyje uždusintas George’as Floydas iškilmingai laidojamas gimtajame mieste Hjustone. O protestai šalyje tęsiasi, tik šįkart jie – kur kas ramesni ir mažesni nei įprastai. Tuo metu reaguodami į kai kurių protestuotojų reikalavimus sumažinti policijos finansavimą arba ją išvis panaikinti, Jungtinių Valstijų demokratai pateikė savo kompromisinį policijos reformų paketą.

Policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas pasidalino vaizdais po savaitgalį Londone vykusių demonstracijų, kurios beveik dvi savaites rengiamos reiškiant solidarumą su JAV judėjimu „Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“). Pasak L. Pernavo, blogai, kai protestai virsta vandalizmu, paminklų griovimu, šiukšlinimu, policijos pareigūnų žalojimu.

Neramumai dėl Mineapolyje policijos pareigūno uždusinto afroamerikiečio George’o Floydo Jungtinėse Amerikos Valstijose tęsiasi – vėl neapsieita ir be kruvinų incidentų. Tuo metu protestai vyko ir Europoje, o Belgijoje jie peraugo net į riaušes. Sekmadienio vakaras, Siatlas. Minioje stovinti protestuotoja filmuoja demonstracijos akimirkas, bet nė neįtaria, kad vos už kelių sekundžių čia įvažiuos automobilis. Vienas protestuotojas iškart užsipuola vairuotoją, bet netrukus jis pašaunamas.

Už Atlanto jau 12-ka dienų tęsiasi protestai prieš rasinę nelygybę, paskatinti vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip policininkas beveik 10 min. spaudžia sulaikomo juodaodžio kaklą, kol šis miršta. Kai kur protestai ir vėl peraugo į riaušes, kurių metu buvo sužeista pareigūnų. 12-ta protestų Amerikos miestuose diena. Seatlas, Vašingtono valstija. Iš pradžių protestas čia buvo taikus, bet tad grupė demonstrantų nusprendė užimti gatvę ir neklausyti policijos nurodymų trauktis.

Berlyno policija sekmadienį pranešė, kad Vokietijos sostinėje vykstant demonstracijai prieš rasizmą buvo sulaikyti 93 žmonės  – dauguma jų pasibaigus pagrindiniam protestui. Protestų bangą prieš rasizmą ir policijos brutalumą visame pasaulyje išprovokavo juodaodžio amerikiečio Džordžo Floido mirtis Mineapolyje, kai jį areštavęs baltasis pareigūnas kelias minutes keliu spaudė vyro kaklą, stebint keliems kitiems policininkams. Šeštadienį mažiausiai 15 tūkst.

Jungtinės Karalystės policijos vadovė pranešė, kad po šeštadienį Londone įvykusios daugiausia taikios demonstracijos „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“) per susirėmimus buvo sužeista 14 policininkų. Londono policijos komisarė Kresida Dik sakė, kad pareigūnų užpuolimai yra „šokiruojantys ir visiškai nepriimtini”. Pasak komisarės, areštuota kažkiek asmenų, bus vykdomas teisingumas.

Tūkstančiai gedinčių protestuotojų pradėjo atsisveikinimą su policijos pareigūno uždusintu afroamerikiečiu George’u Floydu. Mineapolyje vyko emocingos pamaldos, o visoje šalyje protestuotojai dalyvavo daugiausia taikiose demonstracijose. Tačiau Niujorko valstijoje neapsieita ir be smurto bei plėšimų – amerikiečius ypač įsiutino dviejų policijos pareigūnų panaudota jėga prieš 75-erių vyrą.

Šimtai gedėtojų ketvirtadienį Mineapolyje dalyvavo emocingose pamaldose už juodaodį George'ą Floydą,  praėjusią savaitę mirusį dėl policijos veiksmų jį sulaikant, o kovos už pilietines teises lyderis Alas Sharptonas pažadėjo, kad masiniai protestai tęsis, kol „pakeisime visą teisingumo sistemą“. Vėliau visoje šalyje vyko daugiausia taikios demonstracijos.

Džordžijos valstijoje vasario mėnesį juodaodį bėgiką Ahmaudą Arbery nušovęs baltasis stovėdamas prie jo lavono išsakė įžeidžiamą rasistinio pobūdžio komentarą, ketvirtadienį buvo paliudyta teisme.    25 metų A. Arbery vasario 23-iąją nušovė Travisas McMichaelas, vienas iš trijų baltųjų vyrų, kurie važiuodami pikapais jį persekiojo, kai vyras bėgiojo gyvenamajame rajone Bransviko mieste.

Protestai Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl policijos pareigūno nužudyto afroamerikiečio Geroge’o Floydo nerimsta. Pranešta, kad kaltinimai pareikšti jau visiems keturiems afroamerikiečio sulaikyme dalyvavusiems pareigūnams, o Floydą daugiau nei devynias minutes keliu dusinusiam policininkui gresia dar griežtesnė bausmė. Bet tai demonstrantų nenuramino, o per besitęsiančius protestus neapsieita ir be kruvinų incidentų.

JAV buvusiam Mineapolio policijos pareigūnui, kuris keliu prispaudė George Floydo kaklą, buvo pareikšti kaltinimas dėl antrojo laipsnio žmogžudystės, praneša CNN. Kiti trys pareigūnai, dirbę įvykio vietoje nužudymo metu, kaltinami prisidėjus prie antro laipsnio žmogžudystės. Nustatyta, kad jis mirė dėl deguonies trūkumo užspaudus kaklą. Mineapolio policijos viršininkė Medaria Arradondo atleido keturis pareigūnus ir pareiškė, kad jie „prisidėjo“ prie afroamerikiečio mirties.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigia protestai prieš rasizmą. Nors susirėmimų su policija neišvengta, didžioji dalis demonstrantų šalyje protestavo taikiai – su jais solidarumą reiškia ir vis daugiau pareigūnų. Tačiau situacija dar vis įtempta, o Pentagonas į karinę bazę netoli Vašingtono jau perkėlė daugiau nei pusantro tūkstančio karių. Tuo metu aršūs protestai dėl rasinės nelygybės įsiplieskė ir Prancūzijoje.

Po žiauraus policijos elgesio su George‘u Floydu, pasibaigusio tragiška amerikiečio mirtimi, JAV prasidėjo masinių protestų banga. Tiesa, ne visi protestai buvo taikūs. Kai kurie iš jų pavirto miestų niokojimu. Neabejingos situacijai JAV buvo ir sporto žvaigždės. Vieni besąlygiškai palaikė protestuotojus, kiti ragino savo vertybes reikšti ramiai ir taikiai, bet visi sutiko, kad kovoti su rasizmu – būtina. Aleksandras Ovečkinas: „Ilsėkis ramybėje, George‘ai Floydai.

Neramumai Jungtinėse Amerikos Valstijose tęsiasi. Afroamerikiečio George’o Floydo palaikų tyrimo išvada parodė, kad vyras buvo uždusintas ir jis tikrai mirė dėl jo kaklą keliu spaudusio pareigūno veiksmų. Tad protestuotojai toliau reikalauja teisingumo, per neramumus kai kur neapsieita ir be vandalizmo. O prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad jei situacija nesikeis ir riaušės tęsis, vandalus stabdys ir tūkstančiai karių.

Sent Luiso mieste keturi policininkai buvo pašauti, pirmadienį prasidėjusiems protestams naktį peraugus į riaušes, kurių dalyviai daužė langus ir plėšikavo, o miesto centrą apėmė gaisrai, informavo policija. Policijos departamentas anksti antradienį paskelbė per „Twitter“, kad pareigūnai buvo nugabenti į ligoninę dėl sužeidimų, kaip manoma, nekeliančių pavojaus jų gyvybėms. Lieka neaišku, kas juos pašovė.

Afroamerikietis, kurio mirtis išprovokavo didžiulius protestus Jungtinėse Valstijose, buvo uždusintas jį areštavusio policininko, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs palaikų tyrimo rezultatai, paneigiantys pirminę išvadą. Šie rezultatai buvo paskelbti daugeliui miestų, įskaitant Niujorką, įvedus arba sugriežtinus komendanto valandą, numatant, kad įtūžis gali naujai prasiveržti.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pažadėjo įsakyti kariuomenei imtis malšinti šalį apėmusius didžiulius protestus prieš rasinę diskriminaciją ir pareiškė pasiųsiantis į sostinės gatves tūkstančius karių. D. Trumpas taip pat pagrasino pasiųsti kariuomenę į valstijas, nesugebančias nuslopinti riaušių.