Nauja diena – nauji protestai prieš autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimą. Ketvirtadienio vakare pora tūkstančių protestuotojų Minske surengė eitynes nuo stačiatikių Šv. Dvasios katedros Laisvės aikštėje iki katalikų Raudonosios bažnyčios Nepriklausomybės aikštėje, kur užvakar saugumiečiai užrakino apie šimtą žmonių, o vėliau kelias dešimtis suėmė.
Tačiau vos taikiems demonstrantams pradėjus tylos minutę skirtą pagerbti A. Lukašenkos represijų aukas, juos čia atsekę OMON pareigūnai vėl ėmėsi sulaikymų.
Viso suimta apie 200 žmonių. Tai didžiausias vienos dienos sulaikymų skaičius, nuo pat brutalių represijų iš kart po suklastotų rinkimų. Tuo metu iš Baltarusijos medikų lūpų ir toliau sklinda šokiruojantys pasakojimai apie Omono žvėriškumą prieš sulaikytuosius. Pasak nepriklausomai baltarusių žiniasklaidai prakalbusios vienos gydytojos, daug sumuštų baltarusių gali likti net neįgalūs. Užfiksuota atveju, kai pareigūnai savo lazdomis nesibodi sulaikytus asmenis net išprievartauti.
Rėžimo taikiniais ketvirtadienį tapo ne tik demonstrantai, bet ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovai. Dar prieš eitynes sulaikyta keturios dešimtys vietos ir užsienio žurnalistų.
OMON reikalavo rodyti dokumentus, atrakinti telefonus ir pašalinti užfiksuotus protestų vaizdus. Po sulaikymo viena reporterė atsidūrė ligoninėje, o fotografas iš Švedijos deportuotas. Sutapimas ar ne, tačiau nauja sulaikymų banga Baltarusijoje prasidėjo vakar apie pagalbą A. Lukašenkai prakalbus V. Putinui.
„Aliaksandras Grigorjevičius manęs paprašė suformuoti rezervą iš teisėsaugos organų darbuotojų ir aš tai padariau. Tačiau mes susitarėme, kad jis nebus panaudotas, kol situacija netaps nekontroliuojama“, – sako prezidentas Vladimiras Putinas.
V. Putinas pabrėžė, kad būtinybės įvesti karines pajėgas į Baltarusiją kol kas nemato. Neva, tą padarys, tik jei gatvėse bus pradėti deginti automobiliai ar bankai, būtų užimami administraciniai pastatai. Tuo metu Berlyne, Europos Sąjungos šalims vis dar nepavykstant sutarti dėl galutinio sankcijų sąrašo A. Lukašenkos rėžimui, įsidrąsinęs diktatorius jau ėmėsi grasini atsakomaisiais veiksmais.
Be to, pareiškė, kad pastatys Lietuvą į vietą atsisakydamas naudotis Lietuvos uostais savo šalies eksportui ir taip neva atimsiąs pajamų, kurios sadaro net 30 procentų Lietuvos biudžeto. Tiesa, tikrovėje Baltarusijos prekių srautai per Lietuvą sudaro šimtą kartų mažesnę Lietuvos biudžeto pajamų dalį. Pasak ekonomistų, nutraukęs prekybą per Klaipėdą A. Lukašenka labiau pakenktų pačiai Baltarusijai. nei Lietuvai. Šiaip nuomonei pritaria ir Ekonomikos ministras R. Sinkevčius.
„Neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, paslaugų ir kainų, kurias gauna krovinius veždama per Lietuvos uostus, nubaus patys save, ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones“, – pasakoja Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.
Tiesa, ministras pridūrė, kad situacija bus atidžiai sekama.
„Patys pareiškimai yra grėsmingi, jie verčia analizuoti situaciją. Galbūt Baltarusijos vyriausybė įtikins prezidentą paskaičiuoti praradimus ir manau, kad sveikas protas turėtų nugalėti“, – teigia R. Sinkevičius.
Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, A Lukašenkos grasinimus uždaryti savo šalį Lietuviškų prekių eksportui į Rusiją bei Kiniją vadina „sunkiai suvokiamais“ ir desperatiškais A. Lukašenkos bandymais pademonstruoti, kad savo rankose vis dar turi valdžią.
