prieglobstis

Šią savaitę Briuselyje du švedų futbolo sirgalius nušovęs islamistas bandė gauti prieglobstį keturiose Europos šalyse, tačiau jam nepavyko, ketvirtadienį pranešė Belgijos pareigūnai. 45 metų Tuniso pilietis, žiniasklaidos pranešimuose įvardijamas kaip Abdesalemas Lassouedas įvykdė išpuolį „Islamo valstybės“ grupuotės vardu. Jis buvo nukautas policijos.

Baltarusijos aktyvistė Olga Karač iš Lietuvos valstybės toliau per teismus reikalauja 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo už per ilgai nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio. Rugsėjo 6 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad O. Karač prašymas nagrinėtas nagrinėtas per ilgai, dėl to buvo pažeistos jos teisės. Teismas pripažino, kad O. Karač prieglobsčio prašymas užsitęsė beveik vienus metus, nors įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą.

Baltarusijos aktyvistė Olga Karač apskundė Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio dėl ryšių su Rusijos žvalgyba, penktadienį BNS patvirtino jos advokatas. „Skundas paduotas“, – sakė advokatas Rytis Satkauskas. Jis atsisakė nurodyti skundo argumentus, teigė, kad prieglobsčio byla nėra vieša. Pasak advokato, skundas paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo atstovė BNS patvirtino, kad skundas gautas ketvirtadienį.

Migracijos departamentui praėjusią savaitę atsisakius suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei Olgai Karač dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, ji sako nesustosianti ginti „savo vardo ir reputacijos“. „Esu labai pikta, neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė“, – žurnalistams antradienį sakė tarptautinės pilietinių iniciatyvų organizacijos „Mūsų namai“ vadovė.

Prieglobsčio Lietuvoje negavusi, bet pasilikti mūsų šalyje humanitariniais pagrindais galinti Baltarusijos opozicijos aktyvistė Olga Karač šaiposi iš Valstybės saugumo departamento, kurio išvada teigia, kad ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba.  Norėdama apginti savo poziciją O. Karač antradienį surengė spaudos konferenciją.

Per pirmus septynis šių metų mėnesius Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) gavo 194 prieglobsčio prašymus. Tarp jų buvo 40 irakiečių, 34 baltarusiai, 18 afganistaniečių, 17 rusų, 13 sirų. „Šie 194 (prieglobsčio prašymai – BNS) buvo pateikti pasienio kontrolės punktuose arba kirtus sieną neteisėtai“, – BNS sakė pasieniečių atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė. Neteisėtai sieną kirtusieji pateikė 28 prašymus dėl prieglobsčio.

Europos Sąjungos valstybių narių vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį vykusiame susitikime nepavyko pasiekti susitarimo dėl ilgai stabdytos bloko taisyklių peržiūros, kad būtų galima teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojų priėmimą. Pasak pareigūnų ir diplomatų, ketvirtadienį Liuksemburge nepavyko pasiekti susitarimo dėl ginčus keliančių klausimų.  Italija ir Graikija, į kurias patenka daugiausia migrantų, pareiškė negalinčios pritarti pateiktam susitarimui.

Jungtinių Tautų (JT) komitetas kovą paragino Lietuvą užtikrinti visiems migrantams teisę prašyti prieglobsčio bei individualiai įvertinti kiekvieno jų situaciją.

Po to, kai buvo panaikinti su COVID-19 pandemija susiję kelionių apribojimai, praėjusiais metais prašymų suteikti prieglobstį Europos Sąjungoje skaičius šoktelėjo 50 procentų, palyginti su 2021-ųjų statistika.  Tokiu būdu buvo pasiektas aukščiausias lygis nuo 2016 metų pabėgėlių antplūdžio. ES prieglobsčio agentūros (EUAA) preliminariais duomenimis, 2022 metais 27 bloko valstybėse narėse ir Šveicarijoje bei Norvegijoje buvo pateikta beveik milijonas prašymų suteikti prieglobstį.