premjerė

Ginčas tarp konservatorių ir Prezidento gilėja ir net tampa pajuokos objektu. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kviečia Gitaną Nausėdą susitikti akis į akį ir aptarti, kas atstovaus Europos Vadovų Taryboje – šalies vadovas ar premjerė Šimonytė. Nepavykus susitarti, grasinama įstatymo projektu, kuris įteisintų Ministro Pirmininko atstovavimą Europos lyderių susitikimuose. Tokie ketinimai apžvalgininkams panašūs į šantažą.

Premjere Ingrida Šimonytė sako šią savaitę raštu informavusi prezidentą Gitaną Nausėdą apie savo poziciją dėl atstovavimo šaliai Europos Vadovų Taryboje (EVT). Pasak premjerės, ji laikosi nuomonės, kad prieš kiekvieną tarybą vertinant darbotvarkę reikėtų susitarti, kieno atstovavimas duotų daugiau vertės.

Sveikatos apsaugos ministerijai aiškinantis buvusios Šiaulių ligoninės medikės mirties priežastis, premjerė Ingrida Šimonytė jos kolegas ragina bendradarbiauti ir dalintis informacija apie situaciją gydymo įstaigoje. „Be žmonių dalyvavimo šita problema tikrai neišsispręs“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina Norvegiją Konstitucijos dienos proga. „Lietuva labai vertina itin aktyvius ir dinamiškus santykius su Norvegija, taip pat glaudų mūsų šalių bendradarbiavimą NATO bei Šiaurės ir Baltijos valstybių grupėje.

Sudaryta strateginė premjerės Ingridos Šimonytės darbotvarkė, apimanti svarbiausias planuojamas Vyriausybės reformas ir darbus, tarp jų – valstybės tarnybos pertvarka, švietimo srities iniciatyvos. Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, Ministro pirmininko strateginių projektų portfelis sudarytas remiantis Vyriausybės programos prioritetais.

Nors Šiauliuose dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos pagal nustatytą tvarką testuoti pradinukus privaloma, Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas paskelbė, kad pradinukai testuojami privalomai nebus. Dėl tokio sprendimo jis sulaukė aštrios premjerės Ingridos Šimonytės kritikos. Tačiau meras atšauna – testavimui reikiamų priemonių savivaldybė net neužtenka, o premjerė gali būti specialiai klaidingai informuojama.

Seimui siekiant paankstinti išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėse įmonėse, premjerė abejoja, kad tai bus didelė našta verslui.   Ingrida Šimonytė sako, kad dėl kasos aparatų naudojimo verslas skundžiasi, todėl išmaniųjų kasos aparatų ankstesnis įdiegimas taupys žmonių laiką ir mažins kaštus.   „Kiek žinau, tas sprendimas pakankamai seniai priimtas, dabar tik terminai šiek tiek pakoreguoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad minimali mėnesio alga (MMA), dabar siekianti 642 eurus, nuo kitų metų turėtų didėti, tačiau kiek, priklausys nuo prognozuojamo darbo užmokesčio.     „Tas kausimas daugiau mažiau depolitizuotas ir daugiau mažiau automatinis. Kažkoks didinimas bus, kokia suma – tikrai  negaliu pasakyti, nes tai priklausys nuo projekcijų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Nuo pirmadienio visoje Lietuvoje startavo masinė vakcinacija, tačiau kai kuriose šalies savivaldybėse jau savaitgalį buvo skiepijami ne tik žmonės nuo 55 metų, bet ir aštuoniolikmečiai. Tokį skiepijimą premjerė Ingrida Šimonytė vertina neigiamai, nes dar nėra paskiepytos visos prioritetinės grupės. „Aš į tai žiūriu kaip į nelabai pageidautiną dalyką.

Po metų pertraukos grįžta švarinimosi akcija „Darom“. Šį pavasarį akcijos organizatoriai kviečia ne tik rinkti šiukšles, bet ir rūšiuoti surinktas atliekas, jas priduoti į stambiagabarites aikšteles. Rankoves Valakampių paplūdimyje pasiraitojo ir į švarinimosi akciją kibo premjerė Ingrida Šimonytė.

Šeštadienį premjerė Ingrida Šimonytė dalyvavo aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom 2021“. Ministrė pabrėžė tvarkymo svarbą, o taip pat trumpai aptarė, kokia šiuo metu yra skiepijimo situacija šalyje. Tryliktus metus rengiamoje akcijoje premjerė tvarkė aplinką Valakupių antrajame paplūdimyje. Kartu su Vyriausybės vadove aplinką švarino ir jos patarėjai. „Darom“, arba „Let's do it World“ – tarptautinis judėjimas, kuris vienija 113 pasaulio valstybių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako jaučianti Vyriausybės ir premjerės Ingridos Šimonytės palaikymą galimybių paso idėjai ir tikisi jai galutinio pritarimo. Pirmadienio vakarą laidoje „LRT forumas“ ji tvirtino, kad ši iniciatyva turės keturis tikslus: suteikti gyventojams daugiau galimybių naudotis įvairiomis paslaugomis, sugrąžinti į veiklą verslą, plėsti testavimo apimtis jaunesnėse grupėse, kurios negali vakcinuotis bei kontroliuoti patį viruso plitimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą telefonu su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu aptarė šios valstybės iniciatyvą didinti įvairių vakcinų gamybos apimtį. Kaip pranešė Vyriausybė, tai leistų operatyviai reaguoti į koronaviruso pandemijos plitimą ir viruso mutacijas. Norą jungtis prie šios iniciatyvos išreiškė Austrijos ir Danijos vyriausybės.

Europos mastu kuriant žaliąjį sertifikatą, reikėtų pragmatiškai įvertinti siūlymą kurti „kelionių burbulą“ tarp Baltijos šalių, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. „Diskusijos, žinoma, gali vykti.

Skiepijimo prioritetų tvarkos Vyriausybė jau norėtų nebekeisti, o judėti žemyn vakcinuojant gyventojus pagal amžiaus grupes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Skiepijimo tvarkos mes jau norėtume keisti kuo mažiau, aišku, Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje yra priimti sprendimus ir siūlyti kitokią tvarką, bet aš negirdėjau tokių intencijų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Šiaurės Airijos pirmoji ministrė Arlene Foster trečiadienį paskelbė atsistatydinanti iš šios Jungtinės Karalystės provincijos vyriausybės vadovės ir Demokratinės junionistų partijos (DUP) lyderės pareigų, regione padidėjus įtampai. 50-metė politikė nurodė, kad iš DUP vadovės posto pasitrauks gegužės 28 dieną, o darbą pirmosios ministrės poste baigs birželio gale.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas vakcinas nuo COVID-19 įsigyti ne savarankiškai, o per Europos Komisiją (EK) turi nemažai privalumų. Lietuvos Vyriausybės vadovės teigimu, Europos Sąjungoje ir Europos Komisijoje šiuo metu vyksta diskusijos, kaip toliau pirkti vakcinas.

Norvegijos premjerei Ernai Solberg penktadienį buvo skirta svari bauda už šalyje dėl koronaviruso pandemijos įvestų suvaržymų nesilaikymą, kai vyriausybės vadovė organizavo gimtadienio šventę savo artimiesiems, nors pati į ją galiausiai neatvyko, nurodė policija. Policija padarė išvadą, kad E. Solberg organizuotos vakarienės svečių skaičius viršijo leistiną privatiems renginiams. Už šį pažeidimą premjerei buvo skirta 20 tūkst. Norvegijos kronų (beveik 2 000 eurų) bauda.

„Socialiniai burbulai“ tarp savivaldybių panaikinti siekiant mažinti bendrą judėjimą, sako premjerė Ingrida Šimonytė „Iš esmės pakeistos tik taisyklės dėl judėjimo į kitą savivaldybę, tai yra bendro apribojimo nejudėti į kitą savivaldybę be būtino reikalo kontekste, nes viduje savivaldybės tas reguliavimas nėra pakeistas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina koronavirusu užsikrėtusius gyventojus neslėpti turėtų kontaktų nuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologų.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, kurią svarstoma suteikti nuo pandemijos itin nukentėjusiam maitinimo sektoriui, galėtų būti taikoma ir panašiai nukentėjusiems kultūros atstovams – atlikėjams bei kūrėjams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybės siūlomi mokesčių keitimai turėtų būti pateikti Seimui per rudens sesiją, o įsigalioti jie galėtų ne anksčiau kaip 2023-iaisiais. Vienas iš galimų keitimų – dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo nustatymo perdavimas savivaldai, sako premjerė. „Dėl mokesčių – mes labai tikimės, kad tokie pasiūlymai bus pateikti šio rudens sesijai.

Plintant britiškajai COVID-19 atmainai, galimi lokalūs užsidarymai savivaldybėse, kuriose situacija bus blogiausia, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Jeigu rodikliai ims blogėti, apie tolesnius atlaisvinimus kalba turėtų būti santūresnė ir peržiūrimi scenarijai, ką galime atverti ir ko negalime atverti“, – BNS penktadienį sakė patarėja. „Būtų svarstomi, ko gero, lokalūs užsidarymai tose savivaldybėse, kuriose situacija tikrai blogėtų“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad koronaviruso pandemijos pasekmės Lietuvos ekonomikai bus ilgalaikės, daliai verslų bus sunku atsigauti, o kai kurie jų, pavyzdžiui, konferencijų turizmas, gali iš esmės pasikeisti.

Estijos premjerei Kajai Kallas pirmadienį pranešė, kad jai nustatyta koronaviruso infekcija ir kad ji izoliavosi, kol pasveiks. Vyriausybės vadovė nurodė, kad jai šiek tiek pakilo temperatūra, bet pridūrė, kad jokių kitų simptomų nepasireiškė ir kad ji gerai jaučiasi. „Įdėmiai stebiu savo sveikatos būklę ir, kol pasveiksiu, būsiu namuose.

Estijoje sparčiai plintant britiškojo varianto koronavirusui nuo ketvirtadienio įvedamas griežtas karantinas, galiosiantis mažiausiai mėnesį, pirmadienį pranešė ministrė pirmininkė Kaja Kallas. „Kaip rodo naujausi duomenys, britiškoji viruso atmaina randama net 98 proc. išanalizuotų ėminių. Kiek mums žinoma, šis variantas plinta pusantro karto sparčiau ir yra ypač užkrečiamas, – visuomeninei televizijai sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja prezidento Gitano Nausėdos siūlomas mokestines iniciatyvas dėl individualiai dirbančiųjų progresyvaus apmokestinimo ir pelno mokesčio lengvatos. „Žiūriu į tai kaip fragmentinius dalykus, kurių šįmet, mano supratimu, tikrai nereikia“, – interviu portalui delfi.lt sakė premjerė, paprašyta įvertinti šalies vadovo siūlymus.

Šią, Vasario 16-ąją dieną, lygiai prieš 103 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. Šiemet šventę minime neįprastomis sąlygomis, koronaviruso ir karantino akivaizdoje. Nepaisant to, šalies vadovai Lietuvos visuomenę sveikina su švente. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad šiemet ši diena – puikus metas apmąstyti, ką mums kiekvienam reiškia laisvė. Pateikiame visą I. Šimonytės sveikinimą. „Laisvė auginama ir ginama kasdien.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį aptars vakcinavimo tempus ir elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE) patekimo užkardymą. „Prezidentas su Vyriausybės vadove kalbėsis apie pandemijos valdymo ir vakcinavimo klausimus, taip pat apie elektros iš Astravo atominės elektrinės patekimo užkardymą“, – BNS sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriuo atkreipė dėmesį į situaciją, su kuria kasdien susiduria Lietuva. Anot jos, ligoninėje gulinčių asmenų, mirčių per parą skaičius iškalbingesnis už visus atvejus. Ji tikina, kad dabar koronaviruso poveikis per parą žmonių sveikatai yra rimtesnis nei buvo pavasarį.

Lietuvoje ir toliau diskutuojant apie Covid-19 atvejų statistikos netikslumus, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pagal dabartinius kriterijus vis dar esame C scenarijuje. Kaip rašė premjerė, nors netikslumų statistikoje būtą, tačiau sprendimai dėl karantino priimami pagal du skirtingus kriterijus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jos dalyvavimas Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimuose kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis, nei į ją vykstančio prezidento Gitano Nausėdos. Tačiau Vyriausybės vadovė sako nereikalaujanti permainų. Pasak jos, EVT svarsto gana daug klausimų, kurie yra priskirti vykdomajai valdžiai ir „daug tų susitarimų vėliau turi būti įgyvendinami Vyriausybės lygmeniu“, tačiau pati nežada siekti keisti Lietuvoje nusistovėjusios tradicijos.

Atskirose savivaldybėse gali būti atlaisvinami tokie draudimai, kurie neskatintų žmones į jas vykti, pavyzdžiui, bendravimo ribojimai arba būreliai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kalbant apie nacionalinį mastą ir savivaldybių mastą, mes negalime nustatyti tokių reikalavimų, kurie labai patrauktų žmonių judėti į konkrečią savivaldybę todėl, kad joje yra koks nors ypatingas traukos punktas.

Įmonės turėtų sulaukti kompensacijų už darbuotojų testavimą dėl koronaviruso, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar bus papildomas paramos paketas, jo koncepcija, tikiuosi, bus patvirtinta irgi kitą savaitę“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė I. Šimonytė.

Prie Vilniaus savivaldybės vykdomo eksperimento, leidžiant vienos mokyklos pradinukams po COVID-19 tyrimo grįžti į kontaktinį ugdymą ateityje galėtų prisijungti ir kiti kolektyvai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiek tiek laiko dar užtruks dokumentų rengimas tam, kad viskas vyktų be kažkokių rizikų ir su absoliučiu dalyvaujančių žmonių sutikimu, todėl pradžia šiek tiek nusikels. Galbūt į tą nukeltą pradžią mes galėsime pasitelkti daugiau kolektyvų, o ne tik vieną mokyklą.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasidalijo informacija apie pacientų skaičiaus augimą ligoninėse. Tiesa, kiek vėliau ketvirtadienį ji savo įrašą ištrynė. Kaip rašė I. Šimonytė, reikia nedaug laiko, kad epidemiologinė situacija ženkliai pasikeistų, tačiau vėliau patikslino, kad nesutikrino istorinių duomenų, todėl įrašą ištrynė. „Turbūt, jeigu tuo metu būčiau dirbusi Vyriausybėje, skaičius mokėčiau atmintinai. Bet nedirbau ir nemoku, tad paskubėjau.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių sušvelninti karantiną, o toks sprendimas nebuvo priimtas. Premjerės teigimu, Vyriausybė „dėl principinės karantino laisvinimo schemos“ turėtų apsispręsti kitą pirmadienį. Įrašą feisbuke I. Šimonytė paskelbė komentuodama Vyriausybės posėdį, kuriame nuspręsta kol kas nesvarstyti karantino reikalavimų švelninimo.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė antradienį nuotoliniame pokalbyje su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptars vakcinavimo iššūkius Europos Sąjungoje, įvykius Rusijoje. Apie tai BNS informavo premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Jos teigimu, I. Šimonytė ir ir A. Merkel taip pat kalbėsis apie pandemijos valdymo priemones, dvišalius santykius, bei situaciją Baltarusijoje.

Praėjusiais metais Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje negerėjo, nes tam nebuvo skirta daug dėmesio, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Kad progreso labai didelio praėjusiais metais nepasiekėme, tas manęs, gaila, bet nestebina. Nebuvo tam daug ir dėmesio skiriama todėl, kad kovidas, pandemija, buvo ir abejotinų istorijų dėl pirkimų, kažkokių sprendimų, ir tas turbūt taip pat nepadėjo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovė.

Estijos parlamente antradienį davė priesaiką premjerės Kajos Kallas vadovaujama naujoji koalicinė vyriausybė, anksčiau šį mėnesį dėl korupcijos skandalo žlugus ankstesniam ministrų kabinetui. K. Kallas žodžiu davė priesaiką, o paskui kabineto nariai pasirašė priesaikos tekstą, pranešė vyriausybės kanceliarija. Ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministras Taavi Aasas, besiizoliuojantis, nes turėjo glaudžių kontaktų su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, tekstą pasirašė skaitmeniniu būdu.

Premjerė Ingrida Šimonytė sudarė patariamąją tarybą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano. Į ją įtrauktas „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas, ekspremjeras Aleksandras Abišala, valstybės institucijų ir verslo atstovai. Potvarkį dėl grupės sudarymo I. Šimonytė pasirašė trečiadienį. Patariamoji taryba turės premjerei teikti pasiūlymus dėl į planą įtrauktų reformų ir struktūrinių pokyčių įgyvendinimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė persikėlė gyventi į vyriausybinę rezidenciją Turniškėse. „Taip, turėjau persikraustyti ir persikrausčiau prieš porą savaičių“, – penktadienį naujienų portalui 15min.lt sakė Vyriausybės vadovė. I. Šimonytė tvirtino, kad kraustytis į Turniškes nusprendusi, kad jos apsaugos darbuotojams būtų patogiau dirbti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad Jungtinėje Karalystėje fiksuojama Covid-19 mutavusi viruso atmaina kelia įtampą. Todėl, premjerės teigimu, Lietuvoje dar per anksti kalbėti apie karantino švelninimą. „Viruso mutacijos, kurios nustatytos Jungtinėje Karalystėje, o dabar ir Airijoje, kelia didelių problemų. Jeigu kažkas pažiūrėtų keleto pastarųjų mėnesių dinamiką, situacija buvo tokia, kad karantino priemonės davė labai gerą rezultatą, atvejų skaičius buvo smarkai sumažintas.

Naujųjų metų išvakarėse Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė parašė atvirą žinutę, kuria gyventojams padėkojo už pasitikėjimą, taip pat išreiškė svarbų prašymą.  Kaip rašė premjerė, nors naują gyvenimą galima pradėti bet kurią dieną, tačiau šįkart 2020-ieji metai buvo neeiliniai, todėl pasakyti yra ką.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovybė turi atsakyti už neapskaitytas mirtis, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Aš manau, kad vadovybė turi atsakyti už tai, kas yra“, – lrytas.lt trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė. Jos teigimu, NVSC vadovas privalo sutvarkyti procesus institucijoje taip, kad jie veiktų ir būtų pasiektas rezultatas.

Nuo pirmadienio premjerės Ingridos Šimonytės politinę komandą papildė patarėjas Darius Žeruolis. Jis patarinės strateginio planavimo, viešojo administravimo ir strateginių reformų klausimais. Pasak Vyriausybės vadovės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, D. Žeruolis turi sukaupęs darbo patirties akademinėje sferoje ir valstybės tarnyboje. Pastaruoju metu jis vykdė viešojo administravimo projektus Vakarų Balkanų ir Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos šalyse.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte pirmadienį aptars koronaviruso pandemijos valdymą ir kitų metų valstybės biudžetą. „Prezidentas su premjere aptars karantino ribojimų poveikį žmonių mobilumui, vakcinavimo pradžią ir tolimesnę eigą, Sveikatos ekspertų tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, taip pat 2021 metų valstybės biudžetą“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Kalėdos – magiškas metas, net kai šalį ir visą pasaulį kausto koronavirusas. Virusas sujaukė visų pasaulio žmonių planus, bei privertė daugelį šeimų didžiąsias metų šventes sutikti atskirai. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybės premjerė Ingrida Šimonytė Kūčių vakarą kreipėsi į visuomenę, sveikindama su didžiosiomis metų šventėmis. Pateikiame visą premjerės sveikinimą: „Mielieji, Besibaigiančius metus atsiminsime visada. Metai, kai aplink buvo daugiau baimės, vienatvės, praradimų ir liūdesio.

Jeigu gyventojų mobilumas ir toliau nemažės, bus siūloma įvesti komendanto valandą, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie yra komendanto valandos iš esmės apribojimai, tai yra tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, turbūt beveik visose Europos valstybėse yra taikomi apribojimai tiesiog išeiti iš namų, tuomet tokių apribojimų jau tektų prašyti Seimo nustatyti“, –  žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.