prekybos centrai

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Netylant diskusijoms dėl maisto kainų Lietuvoje, į jas vis dažniau reaguoja žymūs šalies ekonomistai. Ne išimtis ir Nerijus Mačiulis, kuris šį kartą „Facebook“ pribloškė savo netikėtu palyginimu. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis savo paskyroje pateikė nuotrauką, kurioje nurodyta prieskonio šafrano kaina viename iš prekybos centrų. „Labai didelė arba beveik neegzistuojanti pasiūla ir paklausa gali paaiškinti ir labai keistas kainas.

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.

Parlamentarės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo riboti mažmeninės prekybos įmonių darbo laiką. Seimo narės siūlo prekybos centrų ir kitų įmonių duris uždaryti šešių svarbiausių švenčių metu – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir pirmą Kalėdų bei pirmą Velykų dieną. Šį pasiūlymą Darbo kodekso pakeitimo projektui parlamentarės Seime įregistravo pirmadienį.

Šiais metais Vilniuje prekybos centrai planuoja atidaryti beveik dešimt naujų parduotuvių. Dalis jų pakeis jau veikiančias, o kitos bus visiškai naujos. Šiemet naujas parduotuves planuoja pristatyti ir rinkos naujokas, mažų kainų tinklu prisistatantis „Lidl“, rašo žiniasklaida.

 Vilniaus prekybos centrų rinka turi potencialo augti: esamuose centruose laisvų erdvių potencialiems nuomininkams beveik nebeliko. Todėl mieste netrukus turėtų iškilti vienas ar net keletas prekybos centrų, teigia nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas. „Vilniuje jau keletą metų neiškilo naujų išties didelių prekybos centrų.

Gerėjančios Lietuvos ekonomikos tendencijos ir augančios gyventojų pajamos leis artėjančias šventes pasitikti gausesnėmis dovanomis. Bankininkai teigia, kad šiais metais didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30 – 100 eurų, kai tuo tarpu prieš kelis metus planuojama suma buvo kuklesnė – iki 58 eurų. Tam įtakos turi ne tik atsiradusi galimybė labiau palepinti savo artimuosius, tačiau ir psichologinis efektas – dovanoms skirtos sumos eurais apvalinamos į didesnę pusę.

Didieji prekybos centrai per didžiąsias šventes ateityje nebus uždaryti - Seimas atšaukė ankstesnį sprendimą neleisti „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfos“ prekybos centrams dirbti per šventes.

Ploni plastikiniai maišeliai yra viena pagrindinių vandens telkinių taršos priežasčių, turinčių įtakos ne tik gyvūnijos pasauliui, bet ir ir pačiam šiukšlintojui. Juk tikrai nežavi gražiausias vandens telkinių pakrantes „puošiančios“ plastikinių maišelių virtinės ar į vandenį patekusios pusiau suirusios medžiagos, galinčios sukelti vėžinius susirgimus.

 Europos Parlamentui (EP) priėmus rezoliuciją, numatančią, kad prekybos centrai būtų įpareigoti neparduotus produktus skirti labdarai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad toks privalomumas gali duoti atvirkštinį rezultatą. „Maisto banko" vadovas Vaidotas Ilgius nurodė, kad toks EP sprendimas nebūtinai palengvins skurstančiųjų dalią.

 Konkurencijos tarybai rengiant naujas taisykles verslui, kaip taikyti sumažintų kainų reklamas, siūlant, kad „nubrauktoji“ kaina iki nuolaidos galiotų bent 28 dienas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas „Žinių radijui“ sakė, kad tokios taisyklės visiškai netinka elektroninei prekybai: „Elektroninės komercijos verslo modelis yra dažnai grįstas labai dideliu prekių apyvartumu.

 Neretai sklandanti nuomonė, jog vieni prekybos tinklai yra vieni didžiausių dar tinkamo vartoti maisto švaistytojų – mitas. Prekybos tinklai yra didžiausi paramos maistu „Maisto bankui“ tiekėjai, o kasmet lentynose liekančio nenupirkto maisto kiekiai dėl nuolat efektyvinamų prekybos valdymo procesų – mažėja. Racionaliau maistą perka ir patys pirkėjai, šviežio maisto prekes pirkdami dažniau, bet po mažiau.

LT Radijas, LRT.lt Prekybos centrai skelbia toliau mažinantys kainas. Tuo metu finansų specialistai pastebi, kad mažėja ne kainos, o prekėms tiesiog taikomos didesnės nuolaidos. Ekonomistai ir viešųjų ryšių specialistai sako, kad šiuo metu tarp prekybos tinklų vykstantis vadinamasis kainų karas yra labiau reklaminė kampanija nei realus kainų mažinimas. Trečiadienį prekybos tinklas „Maxima“ turėtų sumažinti dar pusės tūkstančio prekių kainas.

 Siekiant mažinti alkoholio vartojimą, nuo 2018 metų stiprius gėrimus siūloma parduoti tik specializuotose parduotuvėse, o prekybos centrų skyriuose - tik iki 15 laipsnių stiprumo gėrimus. Be to, siūloma trimis valandomis sutrumpinti alkoholio pardavimo laiką - leisti juo prekiauti nuo 10 iki 21 val. Dabar prekiaujama nuo 8 iki 22 val. Po 21 val. iš maitinimo įstaigų alkoholio išsinešti nebūtų galima, o iki tol - tik išpilstytoje taroje, o ne atkimštame butelyje.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Prieš šventes pirkėjų nestigo nei prekybos centruose, nei mažesnėse parduotuvėse, nei turgavietėse. Tačiau kasdienybėje varžytuvės dėl vartotojų, kurių Lietuvoje mažėja, aštrėja. Sunkmečiu išpurtytoms turgavietėms nelengva konkuruoti su prekybos centrais, kuriuose be perstojo sukasi įvairių akcijų pasiutpolkė. Kas joje laimi: prekybininkai ar pirkėjai, iškart nesusigaudysi, tačiau stambiųjų prekybos centrų reklaminis šturmas masina vartotojus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors pirkėjai rečiau lankosi turguje, į jį dažniau užsuka didesnes pajamas turintys žmonės, sako rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ komercijos direktorė Baltijos šalims Inga Ilkytė. „Turguje pirkėjai ieško sveikesnio, namuose užauginto ir pagaminto produkto, todėl net ir patys prekybos centrai pas save sukurtais turgeliais bando pervilioti tokius pirkėjus“, – kalba pašnekovė. Turgaus prekeiviai griebiasi už galvų: jų pirkėjus pervilioja prekybos centrų akcijos.

Prekybos tinklai, kurie grąžą atiduodavo ne eurais, o litais, baudžiami nebus, sako Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Kaip LRT Radijui teigia VTAT direktorius Feliksas Petrauskas, pažeidimai prekybos centruose buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių. „Ne visuomet laiku būdavo suteikiamos inkasacinės paslaugos, nes žmonių srautas buvo gana didelis. Antras dalykas – didelė apyvarta. Lyginant su praėjusiais ir užpraeitais naujais metais, apyvarta padidėjo iki 30–40 proc.

9. Nathanas Jonesas bandė prekybos centre susitikti su 15-mete mergina, su kuria susipažino interete. 15-metė iš tikrųjų buvo slaptai dirbantis policininkas.

1. Jasonas Puckettas bandė pavogti jaučio liežuvių už 35 dolerius slėpdamas juos savo kelnėse.   2. Julianas Callas ir Tina Gianakon pavogė žele ir užsiiminėjo seksu viduryje prekybos centro Kanzaso valstijoje JAV.   3. Patrikas Fausekas ir jo mergina Samantha Tomasini bandė parduoti savo 9 mėn. kūdikį už 25 dolerius.   4. Travisas Keenas važinėjo aplink prekybos centrą masturbuodamasis ir prilėtindavo tik kai iš parduotuvės išeidavo moteris.

Kalbinti didieji Lietuvos prekybos tinklai vieningai tvirtina, kad gruodžio pabaigoje lietuviai pirko daugiau nei įprastai. Lyginant su 2013 metų gruodžio paskutinėmis dienomis matyti, kad 2014 metų pabaigoje prekyba išaugo 5-8 procentais, daugiausia tautiečiai pirko ilgai negendančio maisto produktų. UAB „Palink“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis pasakojo, kad labiausiai padidėjo bakalėjos skyriaus pardavimai.

Kartu su naujais metais į Lietuvą atėjo euras. Pirmas sausio savaites dar bus galima atsiskaityti litais, todėl lietuviai ėmė traukti iš taupyklių smulkius litus ir centus bei nešti juos į prekybos centrus, kur stengiasi juos išleisti. Arba naudojasi prekybos vietomis kaip pinigų keityklomis – už prekes moka didesnėmis litų kupiūromis, o grąžą gauna eurais.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, už komunalines ir kitas kasdienių paslaugų sąskaitas tinklo parduotuvėse atsiskaitančių klientų skaičius sparčiai didėja – šiemet augo maždaug 15 proc. Šiuo metu apsiperkant už paslaugas „Maxima“ kasose susimoka maždaug kas penktas klientas. Dažniausiai atsiskaitoma už elektros, šilumos energijos bei dujų tiekimo paslaugas, tačiau rudens pabaigoje itin populiaria tampa ir žemės mokesčio surinkimo paslauga.

Kelionė į prekybos centrus – tai, kas iš gali būti daug smagiau, negu atrodo. Marazmatiškos akcijos, keistos prekės, kainos iš kito pasaulio – tai ir dar daug daugiau dalykų galima aptikti prekybos salėse ištisus metus. Gera nuotaika ir pilnas šaldytuvas praktiškai garantuota. Adme.ru siūlo susipažinti su 20 siurprizų, kuriuos pavyko aptikti Rusijos prekybos centruose. 1. Prekybos centrai žino, kodėl mes rytais perkame mineralinį.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Artėjant euro įvedimui, prekybos centrų atstovai tvirtina, kad jie jau beveik pasiruošę šiai permainai, nors neslepia, kad sunkiausias etapas prekybininkų laukia įvedus eurą. Tuomet darbuotojams teks dirbti su dviem valiutomis vienu metu, o tai gali pailginti eiles prie kasų. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė pasirengimą eurui skirsto į du etapus.

Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas skirtingomis valiutomis – litais ir eurais. Taip esame pratinami prie prekių ir paslaugų kainų mums nauja valiuta, tačiau ar prekybininkai visada tinkamai tas kainas surašo? O gal yra buvę, kad supainiojote kainą ir manėte, jog suma nurodyta litais, bet prie kasos buvote paprašyti sumokėti daugiau nei tris kartus didesnę sumą? Vilnietė Aldona Kazlauskienė pasakoja, kad jai susigaudyti su kainų etiketėmis gana sudėtinga.

Žinių radijas Kišenvagiai labiausiai mėgsta viešąjį transportą ir turgavietes, o profesionalų kišenvagį sunkiai galima atpažinti, tačiau yra būdų jų išvengti, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Vilniaus policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis. „Pagrindinės kišenvagių pamėgtos vietos – viešasis transportas, turgavietės, didieji prekybos centrai.

Vyrai vaikšto į parduotuves, moterys vaikšto po parduotuves. Apsipirkimas, matyt, jau seniai tapo kasdienišku ritualu, kuris formuoja mūsų ekonominius įgūdžius. „Ten duona brangesnė, aš geriau nueisiu toliau, bet sutaupysiu pinigų“, – kalbasi kieme ant suoliuko sėdinčios močiutės. „Ale kruopos tikrai pigesnės praeitą savaitę buvo kitoje gatvės pusėje. Ar turi nuolaidų kortelę? Ten daug nuolaidų būna.“ Ir lietuviai dar sako, kad nemoka skaičiuoti.

 Prancūzijos prekybos centrų tinklas „Intermarche“ pradėjo kampanija, kuria skatina savo pirkėjus vartoti daugiau „bjaurių“ vaisių ir daržovių. 30 proc. pigesni už Europos Sąjungos standartus atitinkančius produktus, „Groteskiškas Obuolys“, „Absurdiška Bulvė“, „Šlykštus Apelsinas“, „Nevykusi Citrina“, „Subjaurota Cukinija“ ir „Atstumianti Morka“ yra tokie pat maistingi.

Margarita Pūdžiuvienė Kaimo parduotuvės per penkerius metus turėtų išnykti. Tokią hipotezę iškėlė vienos maisto prekių parduotuvės Batakiuose savininkė.

„Užtenka tų prekybos centrų, geriau statykit gamyklas“ yra bene dažniausiai pasitaikanti reakcija į žinias apie prekybos centrus, nors jų sėkmė priklauso nuo investuotojų sugebėjimo patenkinti pačių komentuotojų gerbūvio poreikius. Pasitaikė atvejų, kai ištisos bendruomenės stojo skydu prieš planus juos statyti.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Po „Maximos“ griūties Latvijoje daugeliui Lietuvos pirkėjų kilo klausimas, ar saugu apsipirkinėti dideliuose prekybos centruose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino, ar saugūs didieji prekybos centrai Kaune. Anot Inspekcijos atstovės Lauros Nalivaikienės, padėtis laikinojoje sostinėje yra gera, ir kauniečiai gali apsipirkinėti ramiai.

Parduotuvių lentynose lyg ant mielių augant maisto produktų kainoms, daugelis ieško būdų, kaip pamaloninti skrandį, labai neskriaudžiant piniginės. Vieni „gaudo“ prekybos centrų skelbiamas nuolaidas maistui, kiti užmezga draugiškus santykius su įvairiais prekiautojais, kurie tiesiog į kiemą atveža savo užaugintą produkciją. Tai esą ne tik patogu, bet ir labai sveika, nes Lietuvoje auginti maisto produktai – tai ne chemikaluose išmirkyti užsienietiški.

Šį mėnesį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos specialistai patikrino didžiuosius prekybos centrus Kaune. „Mūsų inspektoriai, itin daug dėmesio skirdami daugiabučių atnaujinimo ir naujų ypatingų statinių statybos valstybinei priežiūrai, iš savo akiračio neišleidžia ir dideliuose prekybos centruose vykdomų statybos darbų.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje iki šios savaitės Tarybos posėdžio kelią skynėsi verslininkų siūlymas jų pačių lėšomis rekonstruoti miesto centre besidriekiančią P. Cvirkos gatvę. Verslininkų siekiai buvo aiškūs – dabartinę vienos eismo krypties gatvę atvėrus dvipusiam automobilių srautui, prekybos centras „Saulė miestas“ būtų buvęs atviresnis ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai praėjusią savaitę įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose patikrino beveik 140 prekybos vietų: didmeninės prekybos sandėlių, prekybos centrų ir turgaus prekiautojų. Iš viso tikrinta daugiau kaip 1,5 mln. vienetų kiaušinių, tačiau nustatyti vos keli pažeidimai. Ypatingas dėmesys skirtas prekiautojams turgavietėse, nes ankstesnių patikrinimų metu būtent čia buvo nustatoma daugiausiai pažeidimų.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2014-ieji piešiami pačiomis gražiausiomis augimo ir atsigavimo spalvomis, tačiau neabejojama, kad perkant kasdienes prekes atidžiai skaičiuoti išlaidas teks dar ne vienam. „Ekonomika.lt“, kaip ir kasmet, aplankė didžiausius prekybos centrus ir išsiaiškino, kur apsipirkti pigiausia. Lietuvos statistikos departamento vertinimu, 2013-ieji nepasižymėjo kainų šuoliais – metinė infliacija siekė vos 1 proc.

Vilniečiai labiausiai nepatenkinti visuomeniniu transportu ir gatvių bei pastatų būkle. Tačiau Vilniaus gyventojai ypač teigiamai vertina viešąsias erdves ir parduotuvių pasiekiamumą. Didžiausios problemos, su kuriomis vis dar susiduria Vilnius, jo gyventojų nuomone, yra sveikatos apsauga, nedarbas ir kelių infrastruktūra. Tai parodė „Flash Eurobarometer“ tyrimas apie gyvenimo kokybę Europos miestuose, kurį atliko Lietuvos rinkos tyrimų bendrovė TNS LT.

Kai JAV prasidės „Black Friday“ išpardavimai (Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose iš to kilo akcija „Jamam“), pirkėjai ne tik eis į prekybos centrus, bet gaus išskirtinę progą pasigėrėti pardavimų spektakliu, rašoma „The Wall Street Journal“. Parduotuvės ruošia dideles iškabas, skelbia apie nuolaidas, tačiau pardavimų rinkos veteranai teigia, kad tai tik gerai sukonstruota iliuzija.

Valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriai nuolat tikrina daržovių, tarp jų ir populiariausių – bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų ir kt. kokybę bei ženklinimą. Pasak patikrinimų rezultatus apibendrinusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Drumstienės, Lietuvoje prekiaujama kokybiškomis daržovėmis. Iš nustatytų pažeidimų daugiausiai pasitaikė ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejų.

Po nelaimės Rygoje, kai sugriuvus prekybos centrui „Maxima“ žuvo daugiau kaip 50 žmonių, Lietuvos specialistai pirmadienį pradėjo tikrinti didžiausius šalies prekybos centrus ir masines žmonių susibūrimo vietas. "Ministro pavedimu nuo pirmadienio ryto pradėtas operatyvus parduotuvių patikrinimas. Jo išvadų tikimės ketvirtadienį“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Vida Šmigelskienė.

Mažeikių prekybos centre lietuvis – užmuštas, afrikietis – išplūstas rasistiniais keiksmais. Girtam jūra – iki kelių. Padauginę išgerti mūsų tautiečiai be baimės siautėja net didžiuosiuose prekybos centruose, kur aplinką stebi vaizdo filmavimo kameros ir dar saugo būrys apsaugininkų.

Dažnam pirkėjui kyla įtarimas, kad prekybos centruose taikomos nuolaidos iš tiesų tėra akių dūmimas, bet kuris iš mūsų pasivargina įsidėmėti kasdienių prekių kainas per metus? Pasirodo, neretai dėl tokio neapsižiūrėjimo už prekes sumokame daugiau, nors įsivaizduojame sutaupę. Dailymail.co.uk išplatino Which? surinktą informaciją apie prekybos centrų taikomas gudrybes.

Daugiau nei pusė gyventojų pripažįsta, kad apsilankyti prekybos centruose juos labiausiai skatina sezoniniai išpardavimai ir nuolaidos. Trečdalį lankytojų Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose paskatintų apsilankyti didesnės nuolaidos su lojalumo kortele (33 proc.) ar dovanos už įsigytus pirkinius (30 procentų). Pasak šiuos duomenis atskleidusių ir apklausą užsakiusių prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ valdytojų, net augant ekonomikai jautrumas nuolaidoms išlieka labai didelis.

Simona Paužaitė Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“ nuo pat įsikūrimo pradžios ieško būdų, kaip kovoti su paukščių atakomis. Ant stogo pasišildyti besirenkantys sparnuočiai dergia, mėto plunksnas, gadina techniką. Būdų, kaip gintis nuo paukščių, ieško ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. Papildomos išlaidos Į redakciją paskambinęs „Šiaulių krašto“ skaitytojas stebėjosi vaizdu prie prekybos centro: „Gal į ventiliatorius pakliūva paukščiai? Toks triukšmas, cypimas, aplink plunksnos.

Vienus prekybos centre valdo protas, kitus – emocijos. Šioms lengviausiai pasiduoda vaikai. Todėl, artėjant rugsėjo 1-ajai, kai kurie prekeiviai siekia kuo daugiau išlošti būtent iš iracionalaus vaikų ir jų tėvelių elgesio.

Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ ištyrė pagrindinių prekybos tinklų Baltijos šalyse 2011-2013 m. pirmųjų pusmečių komunikaciją. Spaudoje, interneto portaluose, radijuje ir televizijoje užfiksuoti 36.765 didžiųjų prekybos tinklų paminėjimai: 14.840 – Lietuvoje, 12.821 – Latvijoje ir 9.644 – Estijoje. Lietuvoje prekybos tinklų komunikacija buvo stabili. Tuo tarpu Latvijoje paminėjimų skaičius krito, o Estijoje žiniasklaidos dėmesys prekybos tinklams tolygiai augo.

2012 m. rudenį milijoninės verslininko Tado Karoso investicijos sulaukęs akcijų paieškos ir kainų lyginimo portalas „Priceon.lt“ netrukus gaus dar vieną finansinę injekciją. Augantis sistemos populiarumas bei artimiausi plėtros užsienio rinkose planai paskatino UAB „LTk Capital“ padvigubinti savo investiciją į projektą.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Medų, netinkamai laikydami kintančioje temperatūroje, sugadina dalis bitininkų ir prekybos centrai. Taip teigia Lietuvos bitininkų asociacijos prezidentas Žilvinas Šolys. Anot jo, kintančioje temperatūroje medus ima sluoksniuotis, o susisluoksniavęs jis – sugadintas produktas.

Pernai priešvelykinis laikotarpis pasižymėjo nerimu dėl nenumaldomai kylančių pagrindinių šventinių produktų kainų, tačiau šiųmetės šventės kišenių neturėtų per daug ištuštinti. Nors Velykos dar daugiau nei po dviejų savaičių, prekybos tinklai jau jaučia gyventojų susidomėjimą vadinamosiomis šventinėmis prekėmis. Pirkėjai vis dar racionalūs ir ilgiau negendančius produktus stengiasi įsigyti iš anksto akcijų metu.