prekyba

Išplėtus sąrašą vietų, kuriose vėl leidžiama mažmeninė prekyba ir paslaugų teikimas gyventojams, atsirado ir rekomendacija tikrinti klientų kūno temperatūrą. Didieji prekybininkai į tokį pasiūlymą kol kas žiūri atsargiai, tačiau neatmeta, kad rekomendacija bus įgyvendinama.

Viena didžiausių technikos ir elektronikos prekybos įmonių „Topo grupė“, valdanti prekybos tinklą „Topo centras“, atleidžia 48 darbuotojus. Grupė teigia buvusi priversta atleisti žmones dėl krizės metu uždarytų parduotuvių.  Apie tai penktadienį „Topo grupė“ informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 459 darbuotojai.

Kompanija „Apple“ vakar naktį pristatė naujausią savo kūrinį – išmanųjį telefoną „iPhone SE“. Skelbiama, kad tai bus pigiausias bendrovės išmanusis telefonas. „Kai kurie „Apple“ įrenginius įsigyti norintys klientai kartais nuogąstauja, kad įsigyti „iPhone“ telefonus norėtų, tačiau jų kaina jiems nėra tinkama, tai vis tik „premium“ segmento produktai. Su naujuoju „iPhone SE“ gamintojas siekia patenkinti būtent šių vartotojų lūkesčius.

Vyriausybės sprendimas atlaisvinti dalį suvaržymų mažmeninei prekybai ir paslaugų verslui yra žingsnis teigiama kryptimi, tačiau tai nepadės išvengti šio verslo nuosmukio, teigia ekonomistai. Anot jų, tam įtakos turi ir gyventojų elgsenos pokyčiai – jiems nerimą kelia tiek koronaviruso plitimas, tiek mažėjančios pajamos.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar leisti kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Jei sprendimas bus priimtas, darbą galėtų atnaujinti ne maisto parduotuvės, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Kaip numatoma Vyriausybės plane, tebebūtų draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuvių, esančių prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešųjų prekybos vietų veikla.

Daugelis karantiną sunkiai išgyvenančių floristų nebežino, ar pavyks išlaikyti skintų gėlių verslus. Tačiau ne visi skuba pasiduoti nebūčiai ir palikti gėles vysti užrakintuose salonuose. Štai Pasvalio gėlininkės nors ir nebegali prekiauti pačios, gėlių puokštes klientams palieka prie durų. Tokia savitarna pasiteisino. Pasvalietės Vilmos Žvinytės rankose ką tik baigta kurti dirbtinių gėlių puokštė. Ši dėžutė iškart keliauja už durų, kur gėlių kompozicija pati lauks savo kliento.

Tik prieš kelerius metus atidarant Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ pirmųjų parduotuvių Lietuvoje, prie jų driekėsi gyventojų eilės. Prieš karantinines Velykas, panašu, kartojasi kiek kitokie vaizdai. Vilniaus Žirmūnų mikrorajone šalia „Lidl“ parduotuvės gyvenanti vilnietė pro langą neįprastus vaizdus prie pačios parduotuvės pastebėjo ketvirtadienį prieš pietus. Kaip galima spręsti iš jos atsiųstų nuotraukų, ne visi pirkėjai laikėsi rekomenduojamo saugaus atstumo.

Karantino metu vis dar draudžiama ne maisto, vaistų, veterinarijos ar optikos prekių parduotuvių veikla, tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė išlygai leisti prekiauti su sodininkyste susijusiomis prekėmis lauke. „Draudimas netaikomas augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekybai lauko sąlygomis specializuotose vietose“, – numatoma Vyriausybės nutarime. Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 27 dienos 24 val.

Jei tūkstančiai žmonių ir verslų dėl karantino prarado pajamas ir atsidūrė nežinioje, yra verslų kuriems karantinas – aukso amžius. Internetinė prekyba ir siuntų pristatymo sektorius dabar klęsti. Dalis įmonių ne tik samdo dešimtis ir net šimtus naujų darbuotojų, bet ir skaičiuoja kelis kartus išaugusius pardavimus bei pelnus.

Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę papeikimų ir vadovybės raginimų suleisti visus pirkėjus. Bendrovė tai neigia ir sako, kad įvyko „nesusikalbėjimas“. Portalo skaitytoja Ieva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), dirbanti „Lidl“ parduotuvėje viename iš mažesnių šalies miestų.

Penktadienį mažmeninės prekybos įmonės paskelbė apie planus, kaip bus dirbama artėjančių pavasario švenčių metu. Velykų sekmadienį didžioji dalis lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojų ilsėsis – visos „Maximos“ parduotuvės balandžio 12 dieną nedirbs. Tuo metu pirmadienį, antrąją šv. Velykų dieną, parduotuvės dirbs kaip įprastai karantino laikotarpiu – nuo 9 val. iki 20 val. „Paskelbus karantiną, tos įmonės, kurios galėjo, leido savo darbuotojams dirbti iš namų.

Vyriausybei siekiant gauti instrumentą ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas, prekybos centrų ir vaistinių atstovai sako, kad kainų reguliavimas gali padidinti šešėlinę rinką. „Toks sprendimas paliestų ne prekybos tinklus ir ne prekybininkus, o vartotojus, ir paliestų ne taip, kaip tikisi, kad kainų reguliavimas paprastai suveikia, t.y., sumažina kainas.

Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė sprendimus, kuriuose išdėstyti nauji reikalavimai, kaip privalo elgtis į parduotuvę susiruošę gyventojai ir joje dirbantys darbuotojai. Pirma rekomendacija išeinant iš namų – viešose vietose dėvėti medicinines kaukes (nesant galimybės dėvėti medicininę kaukę – medžiaginę kaukę, dengiančią nosį ir burną), išskyrus vairuojant motorines transporto priemones. Ten, kur liečiami daiktai – dėvėti vienkartines pirštines.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimą, prekybos centruose bus siekiama reguliuoti pirkėjų srautus, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.  „Praėjęs savaitgalis parodė, kad dalis visuomenės, panašu, neišgirdo nei prašymų, nei rekomendacijų ir yra būriuojamasi pardavimo vietose, prekybos centruose. Tai bus parengti operacijų vadovo nurodymai, išaiškinimai, kaip reikėtų organizuoti pardavimą“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.

Jeigu prireiks, Vyriausybė ir Seimas svarstys apie būtiniausių prekių kainų ribojimą. Dabar maisto visiškai užtenka ir nėra jokios priežasties paniškai apsipirkinėti.  Taip po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prekybininkų atstovais kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Prireikus ribotų maksimalias kainas „Pirmiausia yra žinia nuraminti Lietuvos žmones, kad turime visišką patikinimą, kad šiandien nėra jokio pagrindo nerimauti dėl galimo maisto produktų tiekimo sutrikimo.

Premjeras ir finansų ministras sako, kad jeigu dėl koronaviruso nekontroliuojamai pradėtų kilti kainos, valstybė gali pradėti jas reguliuoti. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žmonės šlavė parduotuvių lentynas.  Tad kaip yra su maisto prekėmis – ar jų netrūksta ir ar artimiausiu metu nepritrūks? Pokalbis su prekybos tinklo „Norfa" savininku Dainiumi Dunduliu. Kokia yra padėtis su maisto produktais? Nes ir praėjusią, ir šią savaitę žmonės šlavė lentynas.

Šeštadienį perpiet kai kurie gyventojai gavo prekybos centrų žinutes, kuriose prašoma supratingumo, nes prekybininkai nespėja pildyti lentynų. Ketvirtadienį, Vyriausybei ėmusis nepaprastųjų priemonių, dėl kurių buvo sustabdytas ugdymo procesas, nutraukti masiniai renginiai, žmonės vėl pradėjo pirkti maisto produktus ir pildyti atsargas. Šįkart buvo sparčiau perkamos ne tik kruopos, makaronai, bet ir mėsos bei duonos produktai.

Atsižvelgdama į šalyje paskelbtą ekstremalią padėtį ir reaguodama į Vilniaus miesto valdžios sprendimus, „Rimi Lietuva“, anksčiau nei planavo, pradeda elektroninę prekybą. Nuo šiandien elektroninėje parduotuvėje „Rimi.lt“ gali apsipirkti ne tik lojalūs ir kvietimus ją išbandyti gavę pirkėjai, bet visi norintys Vilniaus miesto gyventojai, rašoma pranešime spaudai.

Kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigiamai vertina prekybos alkoholiu ribojimus, rodo apklausa.  Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu atlikta apklausa parodė, kad trumpesnį prekybos laiką teigiamai vertina 51 proc. žmonių, neigiamai – 39 proc. 2018 metais jų buvo atitinkamai 48 ir 47 procentai.

Leidimus gaminti dezinfekcinį skystį gavo 14 įmonių – dalis jų jau pradėjo skysčio gamybą, jis artimiausiu metu pasirodys prekyboje. „Dezinfekcinio skysčio užteks visiems – problema dėl leidimų išspręsta, yra daugiau kaip keliolika gamintojų ir tiekėjų, kurie turi leidimus. Paminėtina, kad leidimų išdavimas nėra kliūtis įmonėms galinti dezinfekantus.

Nei koronavirusas, nei sostinėje paskelbta gripo epidemija vilniečių neišgąsdino. Penktadienį sostinėje prasidėjusi Kaziuko mugė sausakimša. Miesto gyventojai ir svečiai, nesulaukę oficialaus mugės atidarymo, užpildė Gedimino prospektą, kur ne visi prekybininkai laikosi higienos reikalavimų ir naudoja papildomas apsaugos priemones.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, šiemet sausį siekė 955 mln. eurų (be PVM) – 5,5 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei 2019-ųjų sausio mėnesį. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 65,1 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 7,6 proc. didesnė nei pernai sausį, pranešė Statistikos departamentas.

Vyriausybė džiūgauja, kad pernai iš šešėlio ištraukta ne mažiau kaip 160 milijonų eurų. Tačiau kontrabandos mastai iš kaimyninių šalių vis dar išlieka didžiuliai – daugiausia į Lietuvą bandoma įvežti kontrabandinių cigarečių. Asociacijos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys tikina, kad valdžios padidinti akcizai tabakui ir alkoholiui dar labiau gyventojus verčia atsisukti į kontrabandines prekes.  Kontrabandininkų išradingumas begalinis.

Daug kam atrodo, kad knygos yra daugiau nei paprasta prekė. Tačiau ją išleisti arba pagaminti ir parduoti kainuoja tokius pačius pinigus. Palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvoje parduodamos knygos yra gana brangios. Kas lemia jų kainą ir koks skirtumas ką gaminti ar parduoti – knygas ar dešras? Diskusijoje apie tai – žinomas verslininkas Ignas Staškevičius.

2019 m. atliktas tyrimas patvirtino, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų domisi krepšiniu ir palaiko mėgstamas komandas, todėl nenuostabu, kad Lietuva laikoma krepšinio šalimi, o šis sportas sukelia tiek aistrų ir yra labai dažnai aptarinėjamas. Paklausus, kokios produkcijos su mėgstamos komandos atributika pasigenda Kauno „Žalgirio“ komandos aistruoliai, paaiškėjo, kad labiausiai jiems trūksta maisto produktų – pirmoje vietoje atsidūrė šokoladas ir kiti saldumynai, antroje – duonos gaminiai.

„Maxima“ parduotuvės penktadienį nutraukta prekyba šviežios mėsos gaminiais.  Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktore Ernesta Dapkiene, ši patvirtino, kad mėsa buvo išimta dėl galimai prastos gaminių kokybės. Tiesa, kokia yra tikroji priežastis, kol kas nėra užsimenama. „Savo klientams tiekiame tik aukštos kokybės produkciją.

Metinis prekybos augimas Lietuvoje 2019 metų gruodį buvo didžiausias Baltijos šalyse. Per metus – gruodį, palyginti su 2018 metų gruodžio mėnesiu, mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 4,7 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje ir Estijoje mažmeninė prekyba per metus augo 3,2 procento. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu, prekyba Lietuvoje sumenko 0,1 proc., Latvijoje – 0,2 proc., o Estijoje – 2,1 procento.

Valgydami mėsos gaminius ir pirkdami juos iš turgaviečių ar kitų neoficialių prekybos vietų, rizikuojame savo sveikata. Skirtingų įstaigų fiksuojami pažeidimai rodo, kad mėsos pardavėjai nevengia į Lietuvą įvežti mėsos gaminių, o vėliau juos pardavinėti nelegaliai ir tokiu būdu prisikrauti savo asmenines kišenes pinigų.

Vilniuje kelias etapais planuojama atnaujinti prekybos centrą „Ozas“, skelbia sostinės savivaldybė. Prekybos centro valdytojos bendrovės „NEPI Rockcastle Lithuania“ mažmeninės prekybos turto valdytojas Antanas Kemėšis BNS teigė kol kas plačiau planų negalintis komentuoti, nes jie dar preliminarūs. „Prekybos centro „Ozas“ laukia atnaujinimo projektas. Šiuo metu esame pirminėje jo stadijoje. Pirmadienį viešumoje pasirodę sprendimai nėra galutiniai ir dar gali būti ne kartą koreguojami.

Nesaugių ne maisto prekių pernai į Lietuvą dažniausiai įvežė bei jais prekiavo žaislų pardavėjai, teigia Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Iš 50 Lietuvoje per metus nustatytų pavojingų prekių atvejų 24 pažeidimus padarė žaislų importuotojai bei platintojai, didžioji dalis tokių žaislų buvo skirta vaikams iki 3 metų.

Prekyba nelegaliu alkoholiu ir cigaretėmis vėl atsigauna. Taip skelbia dalis ekonomistų ir šešėlio rinką stebinčių analitikų. Dėl atsigaunančio šešėlio jie kaltina nuolat valdžios didinamus akcizus, esą pastaruoju metu akcizai į viršų šoko net sparčiau nei kilo algos, tad nenuostabu, kad žmonės dairosi nelegalių prekių. Valdžia atšauna, kad šešėlis traukiasi, o visos kalbos apie per didelius akcizus tėra alkoholio ir tabako pramonės propaganda. Kontrabandininkų išmonei ribų nėra.

Sausio mėnesį prasidėjusiuose išpardavimuose siaučiantys lietuviai rodo, kad pinigų užtenka ne tik šventėms, bet ir pošventiniams pirkiniams, ypač jeigu jiems taikoma nuolaida. Tačiau asmeninių finansų specialistas pataria nepasiduoti masiniam pirkimo bumui. Geriausia, kai visi pirkiniai būna apgalvoti, tiek švenčių, tiek išpardavimų metu. Prekybos tinklo „Panorama“ rinkodaros vadovė Vilma Banienė sako, kad žiemos išpardavimai prasidėję prieš Kalėdas tęsiasi iki vasario mėnesio vidurio.

Lietuvių gausiai gyvenamas Ilinojus tapo vienuolikta Amerikos valstija, kurioje legalizuota marihuana. Pirmąją Naujųjų dieną prie parduotuvių, kuriose prekiaujama „žole“, nusidriekė didelės eilės. Gaminukų su kanapių veikliąja medžiaga pirko net Ilinojaus gubernatorė. „Seniai rūkau žolę ir labai džiaugiuosi, kad galėsiu jos legaliai nusipirkti parduotuvėje ir tapsiu istorijos dalimi“, – sako „žolės“ pirkėjas Kevin Damian. „Super smagu.

Dalis lietuvių Naujiesiems ruošiasi Lenkijoje. Jų stalai, panašu, bus nukrauti ne tik valgiais iš lenkų parduotuvių, bet ir iš kaimynų pirktais gėrimais. Tiesa, dauguma mūsiškių ten perka lietuvišką alkoholį. TV3 žurnalistai apsilankė prie Lietuvos Lenkijos sienos esančioje alkoholio parduotuvėje. Gėrimus lietuviai tempia dėžėmis. Netoli Lietuvos pasienio, bet Lenkijos pusėje atidaryta alkoholio parduotuvė paskutinę gruodžio dieną pilna pirkėjų ir dauguma jų – lietuviai.

Alkoholio pasaugojimo ir skolinimo paslauga, leidžianti apeiti draudimus ir svaigiuosius gėrimus gauti 24 valandas per parą tapo tikru valdžios galvos skausmu. Nors valdžia bando šias paslaugas uždrausti įstatymų pataisomis ir tyrimais, idėjos autoriai, verslininkai sustoti nežada, gina savo teises. Jie aiškina nesuprantantys, kodėl valdžia nusitaikė į juos, o ne į neteisėtą alkoholio prekybą pogrindyje. Sostinėje įrengta alkoholio saugykla.

Džiugios žinios iš startuolių pasaulio – Lietuva turi savo pirmąjį vienaragį. Taip vadinamas startuolis, kurio vertė – virš vieno milijardo eurų. Juo tapo dešimtmetį rinkoje skaičiuojantis „Vinted“ –  dviejų lietuvių studentų sukurta virtuali drabužių spinta. Platforma žaibiškai išpopuliarėjo visame pasaulyje, o šiais metais sulaukė 128 milijonų eurų investicijos iš užsienio rizikos fondų.

Iki žiemos švenčių likus maždaug mėnesiui, prekybos centrai jau skelbia, kaip dirbs švenčių metu arba akylai stebi konkurentus ir sprendžia, kieno klientus dar yra proga persivilioti. Aišku viena – jau antrus metus bent pirmąją Kalėdų dieną visi didieji prekybos centrai nedirbs. Tiesa, profsąjungos sako, kad to neužtenka, esą įprastai žmonės per šventes ilsisi daugiau. Jau antrus metus iš eilės lietuviai gruodžio 25-ąją turės išgyventi be didžiųjų parduotuvių.

Teismas pirmadienį pripažino buvusį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės patarėją Gintarą Joną Furmanavičių kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams. Taip pat kaltu dėl prekybos poveikio byloje pripažintas teisininkas Sigitas Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Sviesto kaina parduotuvėse užkopė į rekordines aukštumas. Nors Europoje viskas atvirkščiai – Lenkijoje bei Vokietijoje sviestas pinga ir ten yra dvigubai pigesnis. Pirkėjai dėl to keikia prekybininkus, šie gi dėl brangaus sviesto šnairuoja į perdirbėjus. Sviesto kaina pakilo į seniai regėtas aukštumas. Šiuo metu sviestas yra brangiausias nuo pat 2016 m ir parduotuvėse vidutiniškai tenka mokėti apie 2,15 eurų už pakelį.

Ant alaus kraštu nuo seno vadinamo ir vieno didžiausių Biržuose aludarių teisėsaugininkai metą abejonių šešėlį. Ilgametis „Biržų alaus“ daryklos direktorius ir savininkas kaltinamas slaptu juodo alaus virimu ir prekyba. Jis kartu su gamybos vadove įtariamas nuo valstybės nuslėpęs beveik 90 tūkst. eurų ir pasisavinęs mažiausiai 200 tūkstančių.

Turgavietėse kasos aparatais naudojasi vos kas trečias prekeivis, tad Vyriausybė pradeda žvanginti naujais ginklais. Žadama centralizuoti visą apskaitos sistemą – prekybininkai informaciją apie turimas, o vėliau ir parduotas prekes privalės pildyti kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Prekeiviai piktinasi – esą dėl tokios tvarkos smulkieji verslininkai bankrutuos ir pakils maisto produktų kainos.

Pietryčių Azijos lyderiai šeštadienį susitiko Tailande, tikėdamiesi proveržio derybose dėl didžiausio pasaulyje prekybos susitarimo, kuris padėtų panaikinti sąstingį, apėmusį pasaulio ekonomiką įsiplieskus JAV ir Kinijos muitų karui. Dešimt narių turinti Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) Bankoke pradėjo metinį viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi užtikrinti Kinijos remiamą laisvosios prekybos paktą, apimsiantį pusę pasaulio gyventojų ir maždaug 40 proc. jo prekybos.

Cigaretės tik iš po stalo ar iš už širmos. Tokia tvarka ateityje gali laukti rūkorių Lietuvoje. Vyriausybė pritarė ministrui Aurelijui Verygai siūlančiam drausti eksponuoti tabako gaminius parduotuvėse ir prekybos centruose. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija surėmė ietis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl datos, kada šis draudimas įsigaliotų. A. Veryga pageidauja cigaretes iš vitrinų šalinti jau nuo kitų metų gegužės.

Jau šį antradienį, spalio 1 d., Vilniaus „Ryto“ krepšinio komanda pradeda Europos taurės sezoną. „Siemens“ arenoje Vilniuje „Rytas“ stos į akistatą prieš Krasnodaro „Lokomotiv“ klubą, kuriame rungtyniauja ir vienas iš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės lyderių Mantas Kalnietis. Rungtynių pradžia – 19 val.  Šį sezoną Vilniaus „Ryto“ atpigino bilietus į Europos taurės varžybas.

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ Estijoje užginčijo Vokietijos prekybininko „Lidl“ detalųjį planą, argumentuodamas, jog tame rajone jau yra pakankamai maisto prekių parduotuvių, o dar viena – žlugdytų esančių verslą“, rašo „Verslo žinios“.  „Kodėl mikrorajone, kuriame jau yra 9 maisto prekių parduotuvės ir šalia kurių yra trys supermarketai, Tartu miesto valdžia nusprendė leisti statyti dar vieną parduotuvę, turint omenyje tai, kad gyventojų skaičius mažėja, o kitose Tartu vi...

„Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis prisipažįsta rimto prekybos tinklo pirkėjo dar nesulaukęs, bet jei kas pasiūlytų tinkamą kainą, jį parduotų, rašo „Verslo žinios“.  „Retsykiais dalyvauju diskusijose su investuotojais, bet nematau didelės tokių diskusijų prasmės, kol nesakoma, kaip įsivaizduojamas kainos apskaičiavimas. Kadangi rimto pirkėjo nebuvo, kainos sudarymo logika nebuvo išdėliota“, - interviu dienraščiui teigė D. Dundulis.

Ketvirtadienį startavo vieša prekyba į visas Kauno „Žalgirio“ Eurolygos reguliariojo sezono namų rungtynes bei mačus iki Naujųjų metų „Betsafe–LKL“ pirmenybėse. Praėjusį sezoną lankomumo bei bilietų išpardavimo rekordus mušę „Žalgirio“ gerbėjai jau dabar turėtų suklusti ir užsitikrinti vietą į pirmąsias kauniečius rungtynes Eurolygoje. Prie starto finišo žalgiriečiai pajėgiausioje Europos krepšinio lygoje stos jau spalio 4-ąją.

Šiaulių miesto valdžia kratosi Pabalių turgaus ir siekia jį privatizuoti. Savivaldybei priklausanti įmonė dirba pelningai, bet miesto valdžia kategoriška – turgų turi valdyti privatus verslas. Turguje trisdešimt metų dirbantys smulkieji verslininkai baiminasi, kad privatizavus turgų naujasis šeimininkas sukels nuomos kainas. Pabalių turgus – Šiaulių miesto savivaldybei priklausanti bendrovė. Prekybininkai čia prekiauja dvidešimt ir daugiau metų.