Popiežius

Italijos gynybos ministerija saugumui per popiežiaus Pranciškaus laidotuves užtikrinti skirs kovos su nepilotuojamaisiais orlaiviais sistemų, naikintuvų „Eurofighter“ ir eskadrinį minininką, ketvirtadienį pranešė oficialūs asmenys. Turimais duomenimis, be sistemų, gebančių blokuoti dronų signalus ir neutralizuoti bepiločius orlaivius, ginkluotosios pajėgos netoli Fjumičino krantų dislokuos eskadrinį minininką bei skirs naikintuvų, užtikrinsiančių viso regiono padangės saugumą.

Chirurgas, buvęs prie popiežiaus Pranciškaus lovos, kai jis mirė, atskleidė, kokios buvo paskutinės pontifiko gyvenimo akimirkos ir išdavė, kad gydytojai išpildė vieną iš paskutinių jo norų.  Popiežiaus Pranciškaus vyriausiasis chirurgas Sergio Alfieri, atlikęs jam dvi svarbias operacijas, pasakojo, kad popiežius nereagavo į jokius medicinos personalo dirgiklius, kai prieš pat mirtį buvo komoje ir gulėjo atmerktomis akimis.

Roger Michael Mahony buvo paprašytas uždaryti popiežiaus Pranciškaus karstą nepaisant to, kad 2013 m. iš jo buvo atimtos visos prieigos prie administracinių ir viešųjų pareigų po to, kai jis nuslėpė vaikų seksualinio išnaudojimo skandalą. Sužinoję tai tikintieji įsiuto ir nesupranta, kas pakvietė ir leido jam dalyvauti iškilmėse. Kaip skelbia vaticannews.

Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sako, kad šalies gyventojai, nuolat prisimindami kritikos sulaukusius popiežiaus Pranciškaus pasisakymus apie karą Ukrainoje, tarnauja Kremliaus naratyvui. Anot jos, pirmadienį anapilin iškeliavusio pontifiko idėjos buvo išgirstos ne visuomet. „Kažkokiu didžiuliu pasipiktinimu Lietuvoje, nuolatiniu tų dviejų frazių linksniavimu ir tuo nieko kito negirdėjimu, mes tiesiog tarnaujame Kremliui.

Likus kelioms savaitėms iki mirties, popiežius Pranciškus nusprendė atsisakyti dirbtinės plaučių ventiliacijos, vienam italų laikraščiui pareiškė asmeninis argentiniečio pontifiko gydytojas.

Siekdama pagerbti mirusio popiežiaus Pranciškaus atminimą, Lietuvos Vyriausybė šalyje nutarė paskelbti vienos dienos gedulą. Gedulas bus skelbiamas šeštadienį, Romoje vykstant atsisveikinimo iškilmėms su popiežiumi. Kaip trečiadienį vykusiame posėdyje nusprendė Ministrų kabinetas, šią dieną nuo 7 iki 22 valandos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat gyvenamieji namai turės iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą su gedulo ženklu.

Iki šiol popiežiui Pranciškui, kuris tris dienas prieš laidotuves šarvojamas Šv. Petro bazilikoje, paskutinę pagarbą atidavė beveik 50 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pranešė Vatikanas. Nuo trečiadienio 11 val. ryto vietos (12 val. Lietuvos) laiku, kai pradėti leisti gedintieji, iki ketvirtadienio 8 val. 30 min. ryto vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku 48,6 tūkst. žmonių praėjo pro Pranciškaus karstą, sakoma pranešime. Šv. Petro bazilika buvo atidaryta beveik visą naktį.

Dešimtys tūkstančių gedėtojų trečiadienį – pirmąją iš trijų pašarvojimo dienų – Šv. Petro bazilikoje atidavė paskutinę pagarbą popiežiui Pranciškui. Piligrimai ir turistai ištisas valandas stovėjo eilėse, kad galėtų praeiti pro atvirą argentiniečio pontifiko, kuris mirė pirmadienį, būdamas 88-erių metų amžiaus, karstą.

Po popiežiaus Pranciškaus mirties staiga atsiradusi didelė mėlynė ant jo veido sukėlė kai kurių žmonių sumaištį, rašo as.com. Kai dieną prieš mirtį popiežius paskutinį kartą pasirodė viešumoje, jis atrodė silpnas, tačiau tokios didelės mėlynės ant jo veido nebuvo matyti. Tačiau kai Vatikanas paskelbė pašarvoto popiežiaus kūno nuotraukas, kai kurie žmonės atkreipė dėmesį į mėlynę ant popiežiaus veido. Pradėta spėlioti, iš kur ji atsirado.

Popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse dalyvaus Rusijos kultūros ministrė, trečiadienį pranešė Kremlius. Maskva paskelbė apie gana žemo rango atstovavimą renginyje, kuriame šeštadienį Vatikane dalyvaus pasaulio lyderiai. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimu popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse Rusijai atstovaus kultūros ministrė Olga Liubimova.

Vatikanas trečiadienį pranešė, kad dėl popiežiaus Pranciškaus mirties skelbia tradicinį devynių dienų gedulą, kuris prasidės šeštadienį, pontifiko laidotuvių dieną.  Vatikanas nurodė, kad per devynias gedulo dienas („novemdiales“) Šv. Petro bazilikoje bus laikomos specialios mišios. Gedulas Vatikane tęsis iki gegužės 4 dienos.  88-erių argentinietis pontifikas mirė Velykų pirmadienį po insulto, komos ir širdies nepakankamumo. Jo laidotuvės Šv.

Po kuklumu garsėjusio popiežiaus Pranciškaus mirties paviešinta apie jo sukauptą 16 mln. dolerių turtą. Ar tai tiesa? Iš kur tiek pinigų? Kieno tai pinigai? Kam turėtų atitekti po mirties? Apie tai, kur galimai sukaupti popiežiaus pinigai galėtų nukeliauti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo kunigas Ričardas Doveika ir Mykolo Romerio Universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius.

Pontifikas, kuris mirė Velykų pirmadienį sulaukęs 88 metų amžiaus Šventosios Mortos rezidencijoje Vatikane, anksčiau dirbo labai neįprastą darbą. Popiežiumi išrinktas 2013 m. kovo mėnesį, Jorge Mario Bergoglio pasivadino nauju vardu, taip pagerbdamas šventąjį Pranciškų Asyžietį, rašoma dailymail.co.uk. Prieš pradėdamas dirbti dvasininku, Buenos Airėse italų kilmės popiežius kadaise dirbo naktinio klubo apsauginiu.

Izraelio vyriausybė iš pradžių pasidalijo, o paskui ištrynė užuojautą dėl popiežiaus Pranciškaus mirties, nenurodydama priežasčių. Vienas Izraelio laikraštis šį sprendimą susiejo su mirusio pontifiko kritika dėl karo Gazos ruože, rašo „Reuters“. Su Izraelio užsienio reikalų ministerija susijusi X paskyra @Israel paskyra pirmadienį paskelbė žinutę, kurioje buvo rašoma: „Ilsėkis ramybėje, popiežiau Pranciškau.

Kai 2018-aisiais popiežius Pranciškus nusileido Vilniuje, Lietuva trumpam tapo pasaulio katalikų dėmesio centru. Tačiau dar svarbiau nei minios Katedros aikštėje ar simboliniai gestai buvo jo žinia – apie paprastumą, žmogiškumą ir Bažnyčios pareigą būti arti žmonių. Ką iš tiesų paliko popiežius Pranciškus – ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui? „Žinių radijo“ laidoje įžvalgomis dalijasi religinių temų žurnalistas Simonas Bendžius.

Šeštadienį Romoje susirinks tūkstančiai tikinčiųjų iš viso pasaulio, kurie galės pagerbti ir atsisveikinti su antrąją Velykų dieną mirusiu popiežiumi Pranciškumi. Popiežius yra pašarvotas Šv. Petro bazilikoje, kur tikintieji su juo gali atsisveikinti trečiadienį nuo 11 val. (12 val. Lietuvos laiku) iki vidurnakčio, ketvirtadienį – nuo 7 iki 24 val. ir penktadienį nuo 7 iki 19 val. Pranciškaus laidotuvių mišios vyks šeštadienį 10 val. vietos (11 val.

Pirmadienio rytą pasaulis sužinojo liūdną žinią – mirė popiežius Pranciškus. 88 metų pontifiko iš Argentinos gyvybė užgeso nuo insulto ir širdies nepakankamumo. Ši netektis sukrėtė tiek tikinčiuosius, tiek artimuosius, kurie pagarbiai ir jausmingai prisiminė jo gyvenimą ir palikimą. Popiežiaus šeimos nariai išreiškė gilų liūdesį bei atidavė paskutinę pagarbą dvasiniam lyderiui. Jo mirtis žymi simbolinį istorijos lūžį, kuris paliečia ne tik Katalikų Bažnyčią, bet ir visą pasaulį.

Popiežiaus Pranciškaus dėvėtas žiedas, kitaip žinomas, kaip „žvejo žiedas“, kurio istorija siekia mažiausiai XIII a., yra viena iš labiausiai atpažįstamų popiežiaus regalijų. Žiedas pavadintas šventojo Petro, kuris buvo žvejys ir, pagal katalikų tradiciją, pirmasis popiežius, vardu. Popiežius Pranciškus jį nešiojo per iškilmingus renginius visus 12 savo valdymo metų. Jį bučiavo nesuskaičiuojama daugybė ištikimų pasekėjų. Jis net sukėlė ginčą dėl higienos.

Per šeštadienį Romoje vyksiančias popiežiaus Pranciškaus laidotuves Lietuvoje bus skelbiamas gedulas. Tai nutarė trečiadienį posėdžiavęs Ministrų kabinetas. „Ministrai, atsižvelgiant į tai, kad 2025 metų balandžio 21 dieną mirė popiežius Pranciškus šiuo nutariamo projektu siūloma paskelbti gedulo dieną Lietuvoje balandžio 26 dieną, pagerbiant popiežiaus atminimą“, – teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Anot jo, balandžio 26 dieną nuo 7 iki 22 val.

Popiežius Pranciškus (1936-2025 m.) mirė praėjus maždaug 90 minučių po to, kai jį ryte pažadino žadintuvas.  Pasak gydytojų, popiežius, kuris mirė sulaukęs 88 metų amžiaus Šventosios Mortos rezidencijoje Vatikane, „mirė ramiai“. Pranešama, kad jis pabudo, kai 6 val. ryto suskambo jo žadintuvas, 7 val. ryto jam pasidarė bloga, o 7.35 val. ryto mirė nuo insulto, rašo Corriere della Serra.

Su popiežiaus Pranciškaus kūnu bus palaidoti ir keli svarbūs daiktai, BBC sako popiežiaus biografas Austenas Ivereighas. Trečiadienį popiežiaus kūnas buvo nugabentas į Šv. Petro baziliką, kur bus iki šeštadienio. Šeštadienį vyks jo laidotuvės. Į karstą įdės maišelį Anot A. Ivereigho, popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu nukaldintos monetos – po vieną kiekvieniems jo kadencijos metams – bus įdėtos į karste esantį maišelį.

Per šeštadienį Romoje vyksiančias popiežiaus Pranciškaus laidotuves Lietuvoje ketinama skelbti gedulą. Tai numatantį nutarimo projektą per vėliau trečiadienį vyksiantį posėdį turėtų patvirtinti Vyriausybė. Pasak Vyriausybės nutarimo projektą parengusios Vidaus reikalų ministerijos, balandžio 26 dieną nuo 7 iki 22 val. Lietuvos valstybės vėliava su gedulo ženklu bus iškeliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat gyvenamųjų namų.

Kai miršta popiežius, prasideda ne tik gedulas, bet ir ilgametė tradicija – sudėtinga ir griežtai reglamentuota proceso eiga. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas naujienų portalui tv3.lt atskleidžia, kaip veikia ši gilią simboliką turinti ceremonija. Pasak arkivyskupo, po popiežiaus mirties iškart viską perima kamerlingas – iš anksto paskirtas kardinolas, kuris konstatuoja popiežiaus mirtį.

Antrosios Velykų dienos metu visą tikinčiųjų pasaulį sukrėtė skaudi žinia – mirė 266-asis dvasinis Romos katalikų vadovas, 88-erių popiežius Pranciškus. Kaip pranešė Vatikanas, pontifikas mirė nuo insulto, kuris sukėlė komą ir negrįžtamą širdies nepakankamumą. Ši žinia giliai sukrėtė katalikų bendruomenę, nes nors ir buvo žinoma, kad popiežius serga, vis tik šv.

Popiežius Pranciškus paskutinėmis savo gyvenimo dienomis veikiausiai suprato, kad greitai mirs. Informuoti Vatikano šaltiniai katalikiškai naujienų agentūrai „Kathpress“ pasakojo, kad jau trečiadienį susitikime su trimis patikėtiniais pontifikas sakęs: „Dabar ypač melskitės už mane.

Penktadienį Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos gedulinės šv. Mišios už mirusį popiežių Pranciškų, pranešė Vilniaus arkivyskupija. Šv. Mišioms vadovaus Apaštalinis Nuncijus arkivyskupas dr. Georgas Gänsweinas, koncelebruos Lietuvos vyskupai. Kaip antradienį pranešė Vatikanas, popiežiaus laidotuvės Romoje vyks šeštadienį.  ELTA primena, kad pirmadienio rytą, antrąją šv. Velykų dieną, mirė 88-erių popiežius Pranciškus.

Kai buvęs Buenos Airių arkivyskupas Jorge Mario Bergoglio išvyko iš Argentinos sostinės dirbti Vatikano konklavoje, kurioje bus renkamas popiežiaus Benedikto XVI įpėdinis, jis nežinojo, kad tai bus paskutinis kartas, kai matys savo gimtąjį miestą. Tai, kad jis, tapęs popiežiumi, taip ir negrįžo į savo šalį, kai kuriems argentiniečiams paliko nuoskaudą. BBC paaiškino, kodėl popiežius Pranciškus vengė grįžti į gimtinę.

Nuo trečiadienio Šv. Petro bazilikoje visi tikintieji galės atsisveikinti su popiežiumi Pranciškumi, kurio palaikai bus pergabenti iš koplyčios Šv. Mortos svečių namuose.  Pontifiko palaikų pergabenimo apeigos prasidės 9 val. (10 val. Lietuvos laiku). Joms vadovaus kardinolas Kevinas Farrellas, Šventosios Romos Bažnyčios kamerlingas, pranešė Vatikanas.  Po maldos Šv. Mortos svečių namų koplyčioje procesija pajudės Šv.

Paprastame mediniame karste, užuot išklimnigai pašarvotas ant katafalko, kaip jo pirmtakai – Vatikanas viešina vaizdus iš Šventos Marijos rezidencijos koplyčios. Su atvirame karste pašarvotu popiežiumi Pranciškumi atsisveikina kunigai ir vienuolės, tačiau jau rytoj jis bus išgabentas į švento Petro baziliką, kur su pontifiku galės atsisveikinti pasauliečiai. Oficialiai patvirtinta, kad Pranciškaus laidotuvės įvyks šeštadienį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Velykų pirmadienį mirė 88 metų amžiaus popiežius Pranciškus, todėl netrukus bus sušaukta konklava, kuri išrinks naują Katalikų Bažnyčios vadovą – šis procesas gali būti lemiamas siekiant įtvirtinti arba pakeisti argentiniečio palikimą, rašo „Politico“. Tikimasi, kad konklava prasidės praėjus dviem ar trims savaitėms po popiežiaus laidotuvių, kai kardinolų kolegija susirinks Vatikano Siksto koplyčioje ir pradės itin slaptą naujo popiežiaus rinkimų procesą.

Vakar visą pasaulį sukrėtė skaudi žinia – antrąją šv. Velykų dieną mirė 88-erių sulaukęs popiežius Pranciškus, dar šį savaitgalį sveikinęs tikinčiuosius su didžiąja švente. Pranešama, kad pontifiko gyvybę pasiglemžė insultas, sukėlęs rimtų sveikatos problemų.  Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad vakar Vatikanas oficialiai pranešė apie popiežiaus Pranciščkaus mirties priežastį. Jie rašė, kad mirtį lėmė insultas, kuris sukėlė popiežiui komą ir negrįžtamą širdies nepakankamumą.

Viso pasaulio tikintieji ir toliau gedi pirmadienio rytą mirusio popiežiaus Pranciškaus. Vatikanas paskelbė apie jo mirtį praėjus vos dienai po to, kai sekmadienį Šventojo Petro aikštėje jis, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, pasakė velykinę kalbą tūkstančiams maldininkų. Popiežius mirė po sveikatos sutrikimų, kai penkias savaites buvo hospitalizuotas dėl dvejopo plaučių uždegimo. Visame pasaulyje buvo surengtos pamaldos, o 1,4 mlrd.

Pasak Vatikano, popiežius Pranciškus padėkojo savo asmeniniam slaugytojui už tai, kad paskatino jį pasveikinti minią Šventojo Petro aikštėje Velykų sekmadienį, ir tai buvo vieni iš paskutinių jo žodžių. 88-erių argentinietis pontifikas mirė pirmadienį nuo insulto, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo.

Antrąją Šv. Velykų dieną, eidamas 89-uosius metus mirė popiežius Pranciškus. Popiežiaus testamente buvo įvardyta, kur jis norėtų būti palaidotas bei kitos detalės, kurios perduotos lietuviui – kardinolui Rolandui Makrickui. Kaip vėliau buvo pranešta, popiežius Pranciškus mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies ir kraujotakos nepakankamumą, sakoma pirmadienį Vatikano paskelbtame mirties liudijime. Tiesa, savo testamente jis užsiminė apie lietuvį R. Makricką.

Norvegijos karalienė Sonja antradienį buvo išleista iš Oslo ligoninės, kur praėjusį vakarą buvo paguldyta dėl kvėpavimo sutrikimų, pranešė karališkieji rūmai. „Jos Didenybė Karalienė buvo išrašyta iš Oslo universitetinės ligoninės“, – paskelbė rūmai. „Karalienė buvo paguldyta į ligoninę dėl dusulio. Tyrimai rodo, kad padėtis normalizavosi“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad likusią savaitės dalį karalienė turės nedarbingumą.

Italijos vyriausybė antradienį paskelbė penkių dienų nacionalinį gedulą dėl popiežiaus Pranciškaus mirties.  2005 metais mirus popiežiui Jonui Pauliui II Italija buvo paskelbusi trijų dienų gedulą.  Gedulas truks iki šeštadienio, kai prie Šv. Petro bazilikos vyks 88-erių katalikų lyderio laidotuvės, po ministrų kabineto posėdžio žurnalistams sakė civilinės saugos ministras Nello Musumeci.

Lenkijoje, kur gyventojų daugumą sudaro katalikai, šeštadienį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves, bus skelbiamas nacionalinis gedulas, antradienį pranešė prezidentūra. „Po Šventojo Tėvo mirties prezidentas Andrzejus Duda nusprendė laidotuvių dieną, balandžio 26-ąją, paskelbti nacionalinio gedulo diena“, – sakoma pareiškime, kuriame priduriama, kad A. Duda su žmona dalyvaus ceremonijoje.

Vakar buvo pranešta, kad Romos katalikų bažnyčios vadovas mirė sulaukęs 88 metų, o vėliau paaiškėjo, kokia buvo popiežiaus Pranciškaus turto vertė jo mirties dieną. Pranciškaus, kurio tikrasis vardas buvo Jorge Mario Bergoglio, sveikata pastaraisiais mėnesiais buvo prasta – jis sirgo kvėpavimo takų infekcija, lėtiniu bronchitu, išsivysčiusiu į plaučių plaučių uždegimą, ir inkstų nepakankamumu, rašoma unilad.com.

Nepaisant to, kad popiežiaus Pranciškaus sveikatos būklė pastaruoju metu kėlė nerimą, staigi jo mirtis sukrėtė Romą. Pirmadienio vakarą, kai Šventojo Petro aikštėje vyko jo atminimo pamaldos, tikinčiųjų veiduose buvo matyti skausmas. Kaip rašo „Mirror“ pirmadienio vakarą Roma gedėjo. Minia žmonių atėjo išreikšti savo liūdesį dėl staigios popiežiaus netekties į Šventojo Petro aikštę.

Popiežius Pranciškus savo testamente surašė laidojimo vietos pageidavimus, o laidotuvių rengimo nurodymus pateikė lietuviui kardinolui Rolandui Makrickui. Iš Biržų kilęs kardinolas rūpinasi viena iš keturių pagrindinių Romos bazilikų, kurioje popiežius buvo išreiškęs norą atgulti amžinojo poilsio. Šiuo metu R. Makricko pagrindinis darbas yra Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikoje Romoje. Prieš metus į pareigas šioje bazilikoje lietuvį paskyrė pats popiežius.

Pirmadienį Vatikanas pranešė popiežiaus Pranciškaus mirties priežastį. Be to, įvardyti ir paskutiniai popiežiaus pageidavimai, kurie minimi testamente. Popiežius Pranciškus mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies ir kraujotakos nepakankamumą, sakoma pirmadienį Vatikano paskelbtame mirties liudijime.

Vatikanas pirmadienį pranešė, dėl kokios priežasties užgeso popiežiaus Pranciškaus gyvybė. Kaip skelbiama oficialiame Vatikano pranešime, popiežius Pranciškus mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies nepakankamumą.  Šią mirties priežastį kiek anksčiau pirmadienį rašė ir keli skirtingi leidiniai. Tiesa, tąkart nebuvo oficialaus Vatikano patvirtinimo. Romos Švč. Mergelės Marijos bazilika – Pranciškaus amžinojo poilsio vieta Švč.

Mirus popiežiui Pranciškui, tiesioginis Vatikano kasdienių reikalų tvarkymas perėjo į vieno kardinolo – Dubline gimusio kardinolo Kevino Farrello – rankas. Popiežiaus paskirtas vadinamuoju kamerlingu dvasininkas jis vadovaus susitikimams, kuriuose bus nustatyta Pranciškaus laidotuvių data, ir prižiūrės kitas organizacines užduotis, kurių kulminacija bus konklava, per kurią bus išrinktas kitas popiežius.

Popiežius Pranciškus, kuris mirė pirmadienį, sulaukęs 88 metų amžiaus, sukėlė Bažnyčioje ir entuziazmo, ir pykčio dėl reformų, kuriomis buvo siekiama atverti šimtmečius gyvuojančios institucijos duris šiuolaikiniams tikintiesiems. Toliau apžvelgiame pagrindinius ginčus, kurie prieš popiežių nuteikė Katalikų Bažnyčios ultrakonservatorius.

Pirmadienį mirusio popiežiaus Pranciškaus tarnystę teigiamai vertina keturi iš penkių Lietuvos gyventojų, rodo kovo pabaigoje „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa. Kovo 8–24 dienomis vykdyto tyrimo duomenys atskleidžia, kad 76 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų popiežių Pranciškų vertino palankiai. Kitokią nuomonę turėjo tik dešimtadalis respondentų – 9 proc. lietuvių nurodė Romos Katalikų Bažnyčios popiežių vertinantys nepalankiai. Tuo metu likę 15 proc.

Italijos nacionalinis olimpinis komitetas (CONI) paragino atidėti visus pirmadienį Italijoje vyksiančius sporto renginius dėl popiežiaus Pranciškaus mirties ir „visą savaitę renginiuose surengti tylos minutę“. „Paraginome nacionalines federacijas ir visus sporto renginių organizatorius pirmadienį atšaukti savo varžybas“, – sakoma CONI pareiškime. Dviračių lenktynių „Tour of the Alps“, svarbaus prieš „Giro d'Italia“ vykstančio renginio, pradžioje dalyviai pagerbė popiežių tylos minute.

Ateinantį sekmadienį planuota pirmojo Katalikų Bažnyčios tūkstantmečio kartos šventojo kanonizacija atidėta vėlesniam laikui, mirus popiežiui Pranciškui, pirmadienį pranešė Vatikanas. Carlo Acutis, kuris mirė nuo leukemijos 2006-aisiais, būdamas 15 metų, turėjo būti paskelbtas šventuoju per balandžio 27 dienos mišias Vatikane.

Tai buvo paskutinysis viešas jo pasirodymas – jis truko trumpai, popiežius kalbėjo silpnu balsu. Tačiau Pranciškus, nepaisant smarkiai pašlijusios sveikatos, nenorėjo praleisti progos per tradicines Velykų mišias būti arti tikinčiųjų.  88-erių pontifikas, sėdėdamas vežimėlyje, po pamaldų pasirodė Šv. Petro bazilikos balkone ir suteikė  tradicinį palaiminimą „Miestui ir pasauliui“ („Urbi et orbi“). Jo klausėsi dešimtys tūkstančių šv. Petro aikštėje susirinkusių žmonių.

Pirmadienį mirus popiežiui Pranciškui, spėlioti, kas užims šį postą, kol kas yra labai sudėtinga, sako Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys Paulius Subačius. Visgi, anot profesoriaus, yra didelė tikimybė, kad naujuoju Romos Katalikų Bažnyčios popiežiumi taps dvasininkas ne iš Europos, o iš Afrikos arba Azijos žemynų. „Be dviejų ar trijų savaičių tikrai niekas nebus aišku. Beprasmiška yra spekuliuoti, kas bus naujasis popiežius. Ypatingai, kai yra tiek kardinolų iš Afrikos, iš Azijos.