politika

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį atmetė kaltinimus, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) pernelyg atlaidžiai žiūri į Rusiją, kritikams kaltinant Berlyną vilkinant sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. Duodamas interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ O. Scholzas pareiškė, kad oponentai „iškreiptai ir šmeižikiškai vaizduoja“ SPD politiką Maskvos atžvilgiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas džiaugiasi Seimo pagaliau priimtomis Konstitucijos pataisomis, kurios jam atveria kelią grįžti į politiką, tačiau neatskleidžia, ar tai darys. „Džiaugiuosi, kad Seimas galų gale pasiryžo žengti tą žingsnį, kad Seimo nariai nežiūrint visų politinių nuotaikų arba, sakykime, pasirinkimų politinių priėmė tą sprendimą“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Paksas.

Laisvės partijos, atskilusios nuo Liberalų sąjūdžio, narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad antradienį paskelbtas išteisinamasis teismo sprendimas „MG grupės“ politinės korupcijos byloje yra „pigaus viešojo valdymo“ išdava. „Tai yra pigios valdžios, pigios valstybės tarnybos, pigaus viešojo valdymo išdava“, – komentuodamas teismo sprendimą trečiadienį Žinių radijuje sakė V. Mitalas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino NATO imtis „tolesnių ryžtingų veiksmų“, užtikrinant Baltijos šalių saugumą. Taip šalies vadovas kalbėjo nuotolinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų grupės – Atlanto tarybos – organizuotoje Baltijos šalių vadovų diskusijoje, minint 18-ąsias įstojimo į Aljansą metines. „Atgrasymo politikos laikas baigėsi – turime pereiti prie priešakinės gynybos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepė sustabdyti vienuolikos politinių partijų, turinčių ryšių su Rusija, veiklą. Didžiausia iš jų yra „Opozicijos platforma už gyvybę“, kuri šalies parlamente turi 44 iš 450 mandatų. Partijai vadovauja Viktoras Medvedčukas, palaikantis draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris yra V. Medvedčuko dukros krikštatėvis. Į sąrašą pateko ir partija „Naši“, kuriai vadovauja Jevhenas Murajevas.

Partijų reitinge ir toliau pirmauja Socialdemokratų partija (LSDP), antri – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), trečia – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta atlikta apklausa. LSDP reitingas vasarį siekė 12,2 proc. (sausį – 10,2 proc.), TS-LKD – 12 proc. (sausį – 11,6 proc.), „Vardan Lietuvos“ – 8,7 proc. (8,2 proc.). Toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 6,7 proc. (7,7 proc.

Ukrainos žmonės desperatiškai prašo Vakarų apginti jų oro erdvę ir įvesti neskraidymo zoną, bet kas tai yra? Kodėl Vakarai nenori to daryti, klausia BBC. Kas yra neskraidymo zona ir kodėl tai svarbu? Jei kokiame nors regione paskelbiama neskraidymo zona, ten lėktuvai, civiliai ir kariniai, skraidyti negali. Neskraidymo zona gali būti naudojama apsaugoti jautrias teritorijas, tarkime, tokias, kaip karališkieji rūmai, dideli susibūrimai, sporto renginiai.

Kijeve nuotaikos permainingos, bet žmonės išlieka žmonėmis, sako Kucheriv Democratic Initiatives Foundation asocijuotas analitikas Olexiy Zhivora kalbėjęs tiesiogiai iš Kijevo Rytų Europos Studijų centro surengtoje diskusijoje.  Pasak jau kelias dienas kariaujančiame mieste gyvenančio politikos analitiko nuotaikos sostinėje keičiasi kelis kartus per dieną. Jos svyruoja nuo ramybės iki panikos, ypatingai nuotaika sugenda žmonėms matant, kas darosi Charkove.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys spaudos konferencijoje aptarė situaciją kariaujančioje Ukrainoje bei padėtį Lietuvoje. Pasak premjerės, Europos Sąjungoje (ES) vyksta politiniai tektoniniai lūžiai dėl situacijos Ukrainoje, tariamasi tiekti ginklus, drausti skraidyti Rusijos lėktuvams. Keičiasi ir Vokietijos, Švedijos politika, ir tai, pasak premjerės, beprecedenčiai sprendimai.

Karas Ukrainoje vyksta. Deja, konkrečių politinių scenarijų, kaip suvaldyti beribius Rusijos užmojus, vakar dar, atrodo, nebuvo. Net ir per pastarąsias dienas, kai Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo daugiau negu tikėtina. Taip, kariškiai juos tokius braižė. Politikai iki paskutinės valandos tikėjosi galėsią veikti ad hoc. Ką dabar ir daro.    Šįryt pabudome pildantis „juodajam“ variantui.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kartu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda lankosi Ukrainos sostinėje Kijeve. Liublino trikampiu pavadintame susitikime trijų šalių prezidentai aptaria sudėtingą saugumo situaciją, kurioje atsidūrė Ukraina. G. Nausėda patikino ukrainiečius, kad lietuviai šią šalį visada rems tiek, kiek galės.  G. Nausėda Lietuvoje buvo nemažai kritikuotas dėl silpnokos paramos Ukrainai bei delsimo važiuoti į Kijevą.

Vokietijos kancleriui antradienį pranešus apie Rusijos  dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ stabdymą, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad tai daugiau politinis veiksmas, artimiausiu metu neturėsiantis pasekmių Europos dujų rinkai.   Pasak jo, projekto sustabdymas nebus didelis smūgis ir Rusijai.  „Čia daugiau buvo reikalingas politinis sutikimas, ženklas, kad paremiama Ukraina, kad tas dujas per Ukrainą (Rusija – BNS) toliau tiektų“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę Rusijai gali virsti klaida, panašia į 1940-ųjų Baltijos valstybių aneksiją, mano Rusijos radijo „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius ir politikos apžvalgininkas Aleksejus Venediktovas. Jis sakė, kad galima ilgai ginčytis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie istoriją, tačiau būtina suprasti pasekmes.

Įsivaizduokime, kad Vladimiras Putinas pasiekė tai, ko nori ir užgrobė Ukrainą. Kokios bus geopolitinės pasekmės? Šio klausimo klausia „Washington Post“ apžvalgininkas Robertas Kaganas, prognozuodamas tamsią demokratijos mirtį Rytų ir Vidurio Europoje bei neišvengiamą Baltijos šalių krytį nuo Rusijos rankos.  Pasak politikos apžvalgininko, jei Rusija užims Ukrainą, pirmiausia turėsime perbraižyti fronto linijas Europoje, jos pasislinks į žemyno centrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, o į populiariausiųjų penketuką įsiveržė sausį įsteigtos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   Iš 25 reitinguojamų politikų tik keturi – G. Nausėda, socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir S. Skvernelis turi teigiamą balansą.

Sausį įsteigta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsiveržė į antrą partijų reitingų lentelės vietą, nuo pirmoje vietoje esančių socialdemokratų jai pritrūko 5 proc. gyventojų palankumo, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.  Jeigu rinkimai į Seimą vyktų šiuo metu, už opozicijoje esančią Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 15,6 proc. respondentų (gruodį buvo 18,5 proc.), o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulauktų 10,3 proc. balsų.

Valstybės lyderių ir teisėsaugos institucijų krūpčiojimas Vasario 16-osios proga ir tokiu lygiu atrodo šiek tiek juokingai ar tragikomiškai, sako politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.  Apie tai jį TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Po Vasario 16-osios minėjimų pasigirdo pasipiktinimai, kad dalis žmonių su plakaitais nebuvo įleisti. Kaip tai vertinti? Bent iš dalies, mano nuomone, kai kurių žmonių pasipiktinimas yra pagrįstas.

Vadovauti Vyriausybei Lietuvoje niekada nebuvo lengva. Premjerus klupdė bankų griūtys, į miškus išėję savanoriai ar sunkiai valdomas nusikalstamumas. Vėliau pagalius į ratus kišo Rusijos krizė, krintanti pinigų vertė ir tūkstančiai bedarbių. Politologai ir politikos apžvalgininkai vieningai sutaria, kad dabartinei premjerei taip pat teko nelengva dalia. Premjerė stipri, bet tuo pačiu ir silpna, ir tai, pasak politikos apžvalgininkų – kelia problemų visiems.

Kaimyninėje Baltarusijoje prasidėjo aktyvi rusų ir baltarusių karinių pratybų stadija. Tai, kad gretimoje šalyje yra tūkstančiai rusų karių ir sunkiosios technikos gynybos specialistams nekelia susižavėjimo, bet panikos taip pat nėra. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, tiesioginės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra. Jam pritaria ir tv3.lt kalbinti specialistai, kurie prabrėžia, kad tikra grėsmė gali prasidėti tada, kai rusai „pamirš“ išvesti savo karius iš Baltarusijos.

Rusijos ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderis Vladimiras Žirinovskis paguldytas į Centrinę klinikinę ligoninę (CKL) Maskvoje dėl koronaviruso, jo plaučiai stipriai pažeisti, naujienų agentūrai „Interfax“ trečiadienį pranešė gerai informuotas šaltinis.   „Vladimiras Volfovičius dabar yra CKL dėl koronaviruso“, – sakė šaltinis, pavadindamas V. Žirinovskį vardu ir tėvavardžiu.

Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė, kalbėdama apie visuomenės susipriešinimą ir atvirą, kai kurių visuomenės grupių nemeilę dešiniųjų valdžiai, sako, kad pleištas tarp Lietuvos žmonių buvo visada, tik bėgant metams jis keitėsi.

„Jedinstvo“ organizacija nebeegzistuoja jau daugybę metų, bet jos šmėkla vis dar gyva. Štai visai neseniai Vytautas Landsbergis protestuotojus, nušvilpusius Sausio 13-osios minėjimą, išvadino jedinstvininkais. Profesorius žinojo, ką sako, nes su jedinstvininkais jam ne kartą teko susidurti, o sykį, šiems mėginant šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą (AT),  būtent V. Landsbergis juos ramino. Tai jis darė kalbėdamas rusiškai.

Šeštadienį Palangoje garsiai neaidėjus naujosios politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajam suvažiavimui, diskusijos, kaip klostysis jos likimas netyla. Ekspertai drąsiai prognozuoja populiarumo aukštumas politinėje padangėje ir užsimena apie galimą sėkmę artimiausiuose Seimo rinkimuose.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pristačius siūlymus dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo ir 100 eurų išmokos, BNS kalbinti parlamentarai palankiau vertina NPD didinimą, tačiau įspėja, jog svarbu įvertinti priemonių poveikį. Pokalbyje Prezidentūroje dalyvavę politikai taip pat tvirtino, kad siūlymas dėl 100 eurų buvęs staigmena, nes apie jį per susitikimą neužsiminta.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį patvirtino 2022 metų miesto biudžetą – planuojamos jo pajamos siekia 1,031 mlrd. eurų, asignavimai – 936 mln. eurų. Pirminiame projekte planuotos 839 mln. eurų pajamos, tačiau patikslintame projekte jos padidėjo beveik 200 mln. eurų  padidinus dotacijas iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų, taip pat įskaičiavus patikslintą savivaldybės lėšų likutį ir skolintas lėšas.

Rusijai iškėlus ultimatumą Vakarams, pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio – XXI amžiuje tokios įtampos dėl karo Europa dar niekuomet nebuvo patyrusi.

Koronaviruso pandemija, migrantų krizė, konfliktas su Kinija, Baltarusija, neapsisprendimas dėl Taivano atstovybės, situacija prie Ukrainos sienų – tai tik dalis problemų, keliančių galvos skausmą valdžiai. Bet ar pavyks vidaus ir užsienio konfliktuose skęstančiai valdžiai išspręsti susikaupusias problemas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su konservatoriumi, Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi ir socialdemokratu, Seimo nariu Gintautu Palucku.

Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Rimas Sujeta darbo kabinete galimai užpuolė administracijos direktorių Kęstą Spūdį. Direktorius BNS teigė, kad penktadienį politikas staiga įsiveržė į jo kabinetą ir stvėrė už gerklės. „Po pietų grįžau, pradėjau darbus. Įbėgo tarybos narys R. Sujeta ir nieko nepaaiškinęs pradėjo naudot jėgą mano atžvilgiu, grasinimus“, – sakė K. Spūdys. „Sugriebė už gerklės, bet net nežinau, ką pakomentuot. Man tai netikėta, nesitikėčiau net tokių tarybos narių veiksmų.

Neramiame Burkina Fase sukilę kariai pirmadienį suėmė šalies prezidentą Rochą Marcą Christianą Kabore ir išvežė jį į vienas kareivines, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai saugumo tarnybose. „Prezidentas Kabore, parlamento pirmininkas ir ministrai faktiškai yra karių rankose“ Sangoule Lamizanos kareivinėse sostinėje Vagadugu, nurodė du saugumo šaltiniai.

Politikos mokslų daktaras, VU TSPMI dėstytojas, populiarių straipsnių ir knygų autorius Mažvydas Jastramskis apie demokratiją ir jos svarbą svarsto ne tik su studentais universiteto auditorijose, bet ir viešai komentuodamas politinius procesus šalies gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Knygą apie prezidento instituciją Lietuvoje parašęs politologas sako, kad demokratija kaip valdymo forma yra itin daugialypis procesas, kuriame kiekvienas įžvelgia skirtingas naudas.

Suterštas Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo parodė, kad susipriešinusi ne tik tauta, bet ir aukščiausio rango politikai. Bene didžiausias ambicijų karas vyksta tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos bei jos lyderio Gabrieliaus Landsbergio.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių išvyko į Baltarusiją. Ši marga kompanija tikina siekianti atkurti Vilniaus ir Minsko santykius, statyti tiltus, o ne tvoras ir jie tai darys susitikdami su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, kitais pareigūnais. Politologai tikina, kad toks vizitas – aukso kasyklos Baltarusijos prapagandai ir pavojus Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vatikanas kovoja, kad politika nesikištų į religiją, o religija – į politiką. Tad kaip ir kodėl Jėzus buvo susietas su dešiniaisiais? Jėzus buvo pabėgėlių sūnus, kuris gynė vargšus ir ragino savo pasekėjus nemesti pirmojo akmens. Tačiau kalbant apie balsadėžes, Jėzus tapo politine griežtų konservatorių ir prieš migraciją nusiteikusių populistų, nuosavybe.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį kovojo dėl savo politinės ateities, jo bendrapartiečiams konservatoriams įsivėlus į atvirą vidaus konfliktą dėl premjero pavėluoto atsiprašymo už dalyvavimą vakarėlyje per karantiną, įvestą dėl COVID-19. Galimas koronaviruso apribojimų pažeidimas įsiutino visuomenę, kuri buvo verčiama laikytis taisyklių, neleidusių aplankyti sergančių ir mirštančių artimųjų ar dalyvauti laidotuvėse.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo puoselėtas automobilių taršos mokesčio įstatymas Seime patyrė fiasko. Beveik pusė valdančiosios daugumos atstovų tiesiog nebalsavo. Panašu, kad toliau auga įtampa tarp koalicijos partnerių. Ministro S. Gentvilo tėvas, liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad nebalsavimas dėl įstatymo buvo organizuotas. Esą taip kaišiojami pagaliai į Vyriausybės ratus, vyksta valdančiųjų nesusikalbėjimas.

Maskva po trečiadienį įvykusių derybų su NATO perspėjo, kad imsis „kontratgrasymo“ politikos, jei Aljansas stengsis stabdyti Rusiją. „Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako tikintis demokratiška Baltarusijos ateitimi ir tikina, kad Lietuva ir toliau rems žmones, norinčius gyventi laisvėje ir demokratijoje. Šalies vadovas taip sakė po trečiadienį vykusio susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. „Simboliškas susitikimas su Baltarusijos demokratinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja Sausio 13-osios išvakarėse.

Nauja intriga politikų reitinguose, nes pirmą kartą į apklausas įtraukta besikurianti Sauliaus Skvernelio partija iškart šovė į populiariausių trejetuką, aplenkdama ir Karbauskio valstiečius, ir valdančiąją Laisvės partiją. Buvęs Skvernelio bendražygis Karbauskis aiškina, kad Skverneliui nėra ko džiūgauti. O politologų aukštas dar net neįsisteigusios partijos reitingas nestebina – Skvernelio politinė jėga į areną žengia kaip dar vieni gelbėtojai – gerai žinomi, tik apsivilkę naują rūbą.

Seimo valdyba neleido valstiečiams Valiui Ąžuolui ir Dainiui Kepeniui antradienį plenariniame posėdyje dirbti iš vertėjų kabinų. Šie du parlamentarai prašė šitokiu būdu leisti jiems sudaryti sąlygas patekti į Seimo rūmus. Anot jų, pernai tokį precedentą buvo sukūręs konservatorių Laurynas Kasčiūnas, vieną dieną dirbęs iš tokios kabinos.

Populiaru sakyti, kad kiekviena krizė tuo pat metu yra ir galimybė pamatyti savo silpnąsias vietas, pasimokyti iš klaidų, sustiprėti ir pasiruošti ateičiai. Praėjusi XVII-oji vyriausybė ne tik buvo ta, kuriai teko tvarkytis su visiškai nepažįstama grėsme, kurti iki tol neegzistavusias tvarkas, struktūras, bet ir dėlioti išmoktų pamokų sprendimus. O pamokų būta ne viena.

Lietuva kol kas neketina atsisakyti migrantų apgręžimo politikos, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. „Atsisakyti apgręžimo politikos šiuo metu negalime, galbūt ateityje, nepaisant to, kad sumažėjęs srautas. Jis gali būti ramiai nukreiptas. Apie tūkstantį migrantų, tokie skaičiai iš žinybų, kad laukia bet kokios progos“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje penktadienį sakė A. Abramavičius.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2021-aisiais. SAUSIS Sausio 4 dieną Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiuo metu Rusijoje kalinčio Romo Zamolskio padarytų nusikaltimų. Sausio 7 dieną prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Šiemet susiskaldė ne tik žmonės, bet ir valdžios elitas, kuris pritrūkęs žodžių vienas kitą ima tildyti vadindamas asilais, o santykius aiškinasi „kumščiais“. O Seime ne vienas klausimas rimtai sukiršino ne tik visuomenę, bet ir pačius Seimo narius. Kodėl taip nutiko? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbias 2021-ųjų netektis Lietuvoje. Jonas Gricius Kino operatorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Gricius mirė vasario 1 dieną, eidamas 93-iuosius. „Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – sakė režisierius Audrius Stonys. „Jono Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais.

Populiariausia politine partija Lietuvoje išlieka socialdemokratai, jos atotrūkis nuo kitų partijų per mėnesį išaugo, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Už opozicijoje esančią Lietuvos socialdemokratų partiją gruodį balsuotų 18,5 proc. respondentų (16,3 proc. lapkritį), antroje vietoje esančius valdančiuosius konservatorius – 10,1 proc. (11,5 proc. lapkritį). Opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą palaikytų 7,9 proc. žmonių (10,5 proc.

Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų ir daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien kviečia ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad pradėjome vienas kitą šitaip engti? Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuoja politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.

Keturias valandas, – tiek šį kartą truko Putino spaudos konferencija, į kurią susirinko apie pusė tūkstančio žurnalistų. Nors šalį drebina rekordinis nedarbas, koronavirusas kasdien nusineša po 1000 gyvybių, o žmonių pragyvenimo lygis blogesnis nei prieš aštuonerius metus, aštriausiai Putinas pasisako apie konfliktą su Vakarais. Jis ne tik kartoja, kad NATO neturi žengti nė centimetro toliau į Rytus, bet ir tvirtina, kad kalbos apie galimą karinį konfliktą nėra tik tušti žodžiai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis ketvirtadienį pranešė nesitrauksiantis iš pareigų. Kaip socialinėje paskyroje rašė Ž. Pavilionis, jis mato prasmę toliau padėti Vyriausybei. „Apsisprendžiau kol kas nesitraukti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų. Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę.

Seime – dar vienas detektyvas dėl Žygimanto Pavilionio. Nors konservatoriai jį meta iš užsienio reikalų komiteto pirmininko posto, jis ne tik nesitraukia, bet ir jau antrą dieną išvis nesirodo parlamente. Šįryt jis nedalyvavo ir savo paties vadovaujamame komitete, paprašė valstiečio jį pavaduoti, esą blogai jaučiasi. Konservatoriai stebisi ir jau neslepia, kad istorija gali baigtis netgi Ž. Pavilionio išmetimu iš frakcijos.