pokaris

Karas Ukrainoje yra lemiamas mūšis dėl Europos ateities, jos geostrateginės pertvarkos ir galiausiai dėl naujos saugumo architektūros. Tai žymi tektoninį žemyno evoliucijos poslinkį, kurį sukėlė tiek istorinis Putino klaidingas skaičiavimas, tiek Ukrainos žmonių pasipriešinimas.

Varėnos rajone atlikdami kasinėjimus greta buvusio Lietuvos laisvės kovotojų bunkerio archeologai aptiko MGB smogikų 1952 m. susprogdintų partizanų palaikus.

Šimtai laisvės gynėjų slėptuvių, išsibarsčiusių Lietuvos miškuose, netrukus turėtų būti prieinamos visiems. Apie svarbiausias pasipriešinimo kovų akimirkas liudijančias slėptuves norima atstatyti, kitose tik bus sutvarkyta aplinka, pastatyti informaciniai stendai apie šioje vietoje buvusius įvykius ir asmenis. Tokiu būdu tikimasi atkurti partizaninio karo laikų infrastruktūrą, kuri pamažu grimzta į užmarštį.

Pamačius šių aparatų nuotraukas jaunesniems gali būti sunkoka suvokti jų paskirtį. Tai Šaltojo karo laikais Sovietų Sąjungoje naudoti telefonai ir telefonų komutacinės stotys. Kai kurie iš jų buvo naudojami civilinėse įstaigose, o kai kurie – kariuomenės daliniuose. Neverta abejoti, kad kada nors toks retro dizainas įkvėps ir būsimuosius dizainerius.

Japonija nutarė švelninti pačios įsivestą draudimą ginklų eksportui. Japonijos bendrovės galės dalyvauti tarptautiniuose ginkluotės projektuose. Pagal savo Konstituciją pacifistinė Japonija pirmą sykį po ilgų dešimtmečių leidžia savo bendrovėms dalyvauti tarptautiniuose karinės įrangos projektuose.

1947 metų kovo 11-osios naktį du civiliškai apsirengę ginkluoti vyrai Vaigailių vienkiemyje (Pakruojo r.) nužudė 4 žmones – ūkininkus brolius Kazimierą ir Leoną Šimkus, jųdviejų motiną ir Leono žmoną. Kaltinamajame akte teigiama, jog šį kraupų nusikaltimą galėjo padaryti tuo metu Sovietų Sąjungos saugumo ministerijos (MGB, vėliau virtusios KGB) dalinyje, skirtame kovoti su partizanais Pakruojo rajone, tarnavę I. Laucius bei Alfonsas Remeika.

Pakruojo rajono apylinkės prokurorai Šiaulių apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl nusikaltimo žmoniškumui kaltinamas šiaulietis I. L. „Pokario laikotarpio nusikaltimai žmoniškumui yra sudėtingi tiek žmogiškąja, tiek teisine prasme, tačiau atkaklus prokurorų darbas šios kategorijos bylose duoda rezultatų“, – teigia generalinis prokuroras Darius Valys.

Vokietijos sostinė šeštadienį mini 50-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines. Iki pusės stiebo nuleistos valstybinės vėliavos primena vokiečiams apie tragišką šalies istorijos puslapį - prieš 50 metų buvo pastatyta Berlyno siena, kuri 28-erius metus skyrė Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos.

Šeštadienį bus minimos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko ir vieno iškiliausių karinės rezistencijos vadų pulkininko Juozo Vitkaus Kazimieraičio 65-osios žūties metinės. Druskininkų Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje bus laikomos šv. Mišios. Vėliau minėjimo dalyviai lankysis J. Vitkaus žūties vietoje Žaliamiškyje, Varėnos rajone, apžiūrės partizanų vadavietes, aplankys genocido muziejų Merkinėje. Prie Liškiavio ežero bus surengta minėjimui skirta meninė programa.

Pirmosios masinės tremtys šeštadienį bus paminėtos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Čia prie tremtinių žeminukės-jurtos vyks Laptevų jūros tremtinių brolijos "Lapteviečiai" susitikimas. Tai vienas renginių, skirtų Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms paminėti, tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Jame bus pristatyta "Lapteviečių" brolijos veikla bei knygos apie tremtį, pasidalinta prisiminimais.

Konstitucinis Teismas (KT) atidėjo vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Antano Kraujelio – žūtį tiriančio Panevėžio apygardos teismo prašymą nustatyti, ar Baudžiamojo kodekso nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Panevėžio apygardos teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Baudžiamojo kodekso 99–asis straipsnis ta apimtimi, kad jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidą prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei.

Penktadienį sukako 60 metų, kai Altoniškių kaime (Kauno r.) žuvo partizanai B. Trumpys, J. Totoraitis, M. Grybauskaitė ir V. Liktoraitė. Kovotojų už Lietuvos laisvę žūties metinių minėjimo išvakarėse Vytauto Didžiojo 2-os rinktinės Zapyškio šaulių 9-os kuopos šauliai įamžino jų atminimą ir atstatė partizanų slėptuvę. Partizanų žūties paminėjime dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, šauliai, vietos moksleiviai, kiti.

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje garsiojoje genocido byloje padaryta pertrauka – bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, 4 dalies ir 138 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Rašytojo dukrai Liudmilai Petkevičiūtei (54) kliuvo nepavydėtina kovotojos dalia. Su broliais ji įnirtingai vaikšto į teismo posėdžius, kuriems, atrodo, ir galo nematyti. Viskas prasidėjo nuo ginčo, kilusio prieš septynerius metus dėl anapus išėjusio rašytojo Vytauto Petkevičiaus publicistinės šaržų knygos „Durnių laivas", kurioje prieštaringai minimas žymus tarpukario veikėjas - europarlamentaro, konservatoriaus Vytauto Landsbergio tėvas.

Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Algida Banienė baigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl 83 m. J. K. dalyvavimo pokario metais sovietų okupacinio režimo struktūrų organizuotose ir vykdytose Lietuvos partizanų naikinimo specialiosiose operacijose. Prokurorė A. Banienė priėmė nutarimą perduoti šią bylą Kauno apygardos teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. K., skelbiama Kauno apygardos prokuratūros pranešime.

Pirmadienį Miknių-Pėtrėčių sodyboje Mėnaičių kaime, Radviliškio rajone, bus iškilmingai atidarytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialas. Memorialą, kurį sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas, pašventins Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas.

Archeologiniai kasinėjimai rajono Savivaldybės pašonėje atskleidžia vis naujų žiaurios pokario istorijos faktų. Ties A.Smetonos ir Vasario 16-osios gatvių sankirta, kur pokariu veikė sovietinių represinių struktūrų būstinė, po kelerių metų pertraukos vėl atkasti nužudytųjų palaikai. Pievelėje kone pačiame miesto centre, 1,30 m gylyje, archeologai iškasė daugiau nei pusę amžiaus gulėjusių keturių suaugusių žmonių kaulus. Maždaug 25–30 metų žmonės pokariu buvo pakasti be karstų, be įkapių.

77– erių vilnietis Edvardas Burokas, kruopščiai kruopelę po kruopelės rinkdamas rašo apie tai, ką pats ir jo bendraminčiai, kovotojai už Lietuvos laisvę, patyrė. Ne kartą jis buvo išvežtas į Rusijos kalėjimus, buvo vienas iš garsiojo Vorkutos lagerio politinių kalinių sukilimo organizatorių. Jis iš tų, kurie grįžę iš gulagų nenuleido rankų ir neprarado vilties sulaukti Nepriklausomybės.

Šiuolaikinės žydų valstybės kariai nedalyvauja karinėse pratybose mūsų šalyje, Izraelio instruktoriai neapmoko mūsų ginkluotųjų pajėgų, tačiau ginkluoti izraelitai jau trečią kartą per pastarąjį dešimtmetį įžengs į Lietuvos teritoriją nepatikrinti nei valstybės sienos apsaugos tarnybos, nei muitinės postuose, neatlikę paprasčiausių pasienio formalumų, kurie privalomi net civiliams užsieniečiams iš trečiųjų šalių.

„Penkiolika didžiosios gyvenimo nežinomybės metų man padėjo ištverti malda ir Dievo palaima", - sako žilagalvis Kirdonėlių kaimo gyventojas Aleksandras Kurklianskas. Girdėdamas dabartines kalbas apie ekonominį sunkmetį, priekaištus valstybės vadovams devyniasdešimties metų jubiliejų neseniai atšventęs senolis tik mįslingai šypteli ir palinguoja galva. Šviesūs vaikystės prisiminimai „Jau alksnis palikau.