plaučių vėžys

Užsitęsęs kosulys ir nugaros skausmai išdavė moteriai skaudžią diagnozę – plaučių vėžys. Klastinga liga buvo pastebėta pavėluotai, moteris netrukus mirė. Dabar jos dukra įspėja kitus. Karen Spencer buvo vos 52 metai, kai jai diagnozavo IV stadijos plaučių vėžį. Gydytojų teigimu, moteriai gyventi buvo likusios vos kelios savaitės. „Viskas įvyko taip greitai“, – „Cheshire Live“ pasakojo jos dukra Rachael Wilson.

Medikei Audronei buvo 55-eri metai, kai eilinės sveikatos patikros metu jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Plaučių vėžio diagnozė ir nuolatinės efektyvaus gydymo paieškos ne tik vargino, bet ir nedavė gerų rezultatų – liga progresavo. Moteris prisipažįsta, buvo laikas, kai galvoje sukosi pačios liūdniausios mintys ir atrodė, kad išeities jau nebėra.

Jauna gydytoja, kuriai vos 38 metų diagnozuotas plaučių vėžys, papasakojo apie savo „šokiruojančią diagnozę“. Ji pasidalino savo patirtimi, kai „Sapio Research“ atliktų tyrimų metu nustatyta, kad tik 1 proc. žmonių žino, kokie yra ar gali būti vėžio simptomai, rašo irishmirror.ie. Kasmet plaučių, kepenų, smegenų, skrandžio, kasos ir stemplės vėžys diagnozuojamas daugiau nei 90 tūkst. žmonių, maždaug 67 tūkst. sergančiųjų miršta.

Tai, kad serga plaučių vėžiu, 70-metė p. Adelė sužinojo tada, kai pajuto skausmą nugaroje. Šiandien moteris gydosi ir sako besijaučianti gerai. Nors didžiąją gyvenimo dalį nerūkė, jaunystėje, kaip pati sako, „studentaudavo“ prie cigaretės dūmo. Medikai pabrėžia, kad rūkymas išlieka pagrindine plaučių vėžio priežastimi, o šią ligą pastebėti anksti vis dar išlieka sunkus uždavinys.

Anksti pastebėjus neįprastus savo kūno pokyčius, gali žymiai padidėti žmogaus galimybė gauti efektyvų gydymą. Plaučių vėžys yra ne tik vienas iš mirtiniausių vėžio formų, bet ir vienas iš labiausiai paplitusių. Tai atsitinka, kai vėžį sukeliančios medžiagos skatina kenksmingų ląstelių augimą plaučiuose. Kai ląstelės pradeda daugintis, navikas skverbiasi į organo audinį ir toliau plinta į kitas kūno dalis.

Plaučių vėžio ankstyvojoje stadijoje kai kuriais atvejais pacientai nejaučia jokių simptomų, nors gali būti keli ženklai, kurie išduoda, kad sergate šia klastinga liga. Ligai progresuojant, pasireiškia keli simptomai – įskaitant kosėjimą krauju, apetito praradimą, teigia NHS. Tačiau medicinos ekspertai taip pat įspėja, kad kai kurie plaučių vėžio simptomai gali priminti peršalimą, todėl svarbu juos žinoti ir pastebėti laiku, rašo express.co.uk.

Nors Lietuvoje itin išpopuliarėjo tradicinių cigarečių pakaitalai – kaitinamojo tabako prietaisai ir elektroninės cigaretės – medikai primena, kad nėra patikimų įrodymų, jog tai galėtų padėti mesti rūkyti. Juo labiau jie įspėja, kad bet kokio pobūdžio rūkymas yra žalingas sveikatai ir yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys.  Specialistai konstatuoja, kad rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų.

Paprastas pirštų testas gali padėti diagnozuoti plaučių vėžį. Yra keletas ankstyvos stadijos plaučių vėžio požymių, kuriuos galite pastebėti ir užkirsti kelią ligos plitimui. Plaučių vėžys gali plisti greičiau nei kitos vėžio formos, o kiekvienais metais ši liga diagnozuojama beveik 40 tūkst. žmonių. Pavojinga tai, kad plaučių vėžio simptomai dažnai pasireiškia tik po to, kad pavojingos ląstelės pasklinda po visą kūną. Tačiau galite pastebėti keletą ankstyvų ligos simptomų.

Trečiadienį Sveikatos reikalų komitetas (SRK) priėmė sprendimą ir pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri, atlikusi Lietuvos gyventojų sergamumo plaučių vėžiu ir lėtine obstrukcine plaučių liga bei mirtingumo nuo jų analizę, parengtų naują prevencinę programą. Nauja Nacionalinė plaučių vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos (atrankos) programa būtų finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga iki 1,5 tūkst. žmonių ir miršta apie 1,2 tūkst., išgyvenančių iki 5 metų yra vos 9 proc. Šis vėžys itin klastingas, mat ankstyvoje stadijoje yra nebylus ir nerodo jokių simptomų. Specialistai teigia, kad tokią situaciją pakeisti padėtų šalyje veikianti ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programa. Nors įprasta manyti, kad plaučių vėžys dažniausiai nusitaiko į užkietėjusius rūkalius, taip toli gražu nėra.

Helen Etheridge (68) pirmą kartą nugaros skausmą pajuto 2020 metų spalį, tačiau tuomet galvojo, kad tai tik užspaustas nervas. Dabar nuo vėžio mirusios mamos gedinti šeima pasakoja, kad problema buvo daug rimtesnė, rašoma mirror.co.uk. Moteris kartą nugaros skausmą pajuto 2020 metų spalį, tačiau tuomet tada sakė, kad tai, matyt, tik užspaustas nervas. Britė dviejų vaikų mama simptomą pateisino nebejaunu amžiumi.

Kasmet Anglijoje plaučių vėžys diagnozuojamas 47 tūkstančiams žmonių, praneša Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba. Nors plaučių vėžys yra viena iš tų ligų, kurioms galima užkirsti kelią, jos simptomus pastebėti gali būti labai sunku. Taip yra ne todėl, kad plaučių vėžio simptomai būtų labai bendri ir neaiškūs, bet todėl, kad jie pasireiškia tik ligai jau stipriai progresavus, rašoma express.co.uk.

Plaučių vėžys yra vienas iš rimčiausių vėžio tipų, nes paprastai jį sunku pastebėti, kol jis dar neišplito į kitas kūno dalis. Jei liga progresuoja, gali atsirasti keletas požymių. Pasak Amerikos vėžio draugijos, jei plaučių vėžys išplito į kitas kūno dalis, tai gali atsirasti: kaulų skausmas (pvz., nugaros ar klubų skausmas); nervų sistemos pokyčiai (pvz.

Kasmet Lietuvoje nustatomi šimtai naujų plaučių vėžio atvejų. Deja, tačiau iki šiol išgirsta diagnozė dažnai tapdavo ir mirties nuosprendžiu, nes dauguma plaučių vėžio atvejų nustatoma jau gerokai pažengus ligai. Apie plaučių vėžio simptomus, gydymą naujienų portalui tv3.lt pasakoja Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas prof. Marius Žemaitis. Plaučių vėžį sukelia tam tikros kenksmingos medžiagos, kurios yra vadinamos kancerogenais.

Maždaug 45 iš 100 žmonių, kuriems Didžiojoje Britanijoje diagnozuojamas plaučių vėžys, yra 75 metų amžiaus ar vyresni. Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba teigia, kad paprastai nėra jokių ankstyvų stadijų požymių ar simptomų, nors simptomų atsiranda ligai progresuojant. Jei plaučių vėžys aptinkamas anksti, tai gali reikšti, kad ir gydyti jį bus lengviau, todėl jei pastebite kokių nors neįprastų požymių, būtinai dėl jų kuo greičiau kreipkitės į savo šeimos gydytoją, rašo express.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, daugiau nei 1 300 jų baigiasi mirtimi. Anksti aptikti ligą ir išvengti baisių pasekmių galima profilaktiškai pasitikrinant plaučius. Plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė mirties priežastis –net 16 proc. visų mirčių nuo vėžio. Penkerių metų išgyvenamumas susirgus plaučių vėžiu nėra daug žadantis: išgyvena apie 7 proc. vyrų ir apie 16 proc. moterų. Taip atsitinka todėl, kad nėra požymių, signalizuojančių apie ankstyvą ligą.

Plaučių vėžys – labai klastingas, kadangi 4 iš 5 atvejų yra aptinkamas jau paskutinėse stadijose. Nustatyti ligą anksčiau ir išvengti baisių padarinių galima profilaktiškai tikrinantis plaučius. Tačiau, visuomenės tyrimo duomenimis, net 43 proc. lietuvių nežino, kad profilaktiškai tikrintis reikėtų visiems asmenims.  Pirmosiose stadijose simptomai nepastebimi, nes plaučiai ir bronchai, kur šis vėžys atsiranda, neturi skausmo receptorių.

Vieša paslaptis, kad plaučių vėžio simptomai ne visada išsivysto ankstyvosiose vėžio stadijose, tačiau ilgainiui jie pradeda ryškėti. Tai gali būti kosulys, kuris nepraeina ilgą laiką ar greitai pasunkėja. Šios ligos gydymas priklauso nuo vėžio mutacijos tipo, jo išplitimo ir žmogaus bendros sveikatos būklės. Svarbu kreiptis į gydytoją, kai pastebite pirmuosius simptomus, nes vėžį nustačius ankstyvojoje stadijoje gydymas bus veiksmingesnis.

Lietuvos rūkoriai sveikatą žalojančių cigarečių išsižadėti nežada. Naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje bent kartą per mėnesį rūko beveik pusė pilnamečių šalies gyventojų, o iš jų daugiau nei pusė net nenori mesti šio žalingo įpročio. Rūkaliai retai susimąsto apie ateities problemas ir pradeda rūpintis tik tada, kai ištinka rimtos sveikatos problemos.

Plaučių vėžys – labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi onkologinė liga. Deja, dažniausiai ji aptinkama pavėluotai. Šiandien politikai ir medikai telkia jėgas, kad plaučių vėžys būtų diagnozuojamas kuo anksčiau ragindami įdiegti ankstyvąją šio vėžio patikros programą. Statistika liūdina – kasmet Lietuvoje klastinga, ankstyvose stadijose jokių simptomų nerodančia liga suserga iki 1500 žmonių, o miršta apie 1200. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų.

Plaučių vėžys – antra pagal dažnumą vėžio rūšis visame pasaulyje, ir tai nėra liga, kuri diagnozuojama anksti, rašoma express.co.uk. Visgi, profilaktiniai plaučių vėžio tyrimai leidžia aptikti ligą pirmosiose stadijose, kai ji dar yra lengvai pagydoma. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, į kuriuos daugelis tiesiog numoja ranka.

Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas oru, kuris užterštas cigarečių dūmais. Toks oras kupinas toksinių medžiagų, kurios kenksmingos ne tik rūkančiam, bet ir prirūkytoje aplinkoje esantiems aplinkiniams. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, jog 600 tūkst. žmonių kasmet miršta būtent nuo pasyvaus rūkymo, o liūdniausia tai, jog net trečdalis atvejų – vaikai. Nors apie rūkymo sukeliamą žalą organizmui kalbama jau ne vieną dešimtmetį, tai vis tiek išlieka itin opia visuomenės problema.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 18 tūkstančių naujų vėžio susirgimų. Didžiausiu mirtingumu pasižymi plaučių vėžys, kurio net 85 proc. atvejų yra susiję su rūkymu. Laidoje „Sveikatos medis“ Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vedėjas Alvydas Česas pasakojo, kad eliminavus aktyvų tabako rūkymą būtų galima 90 proc. sumažinti plaučių, burnaryklės ir stemplės vėžio atsiradimą. „20 procentų (plaučių vėžio pacientų – red. past.

Plaučių vėžys ne tik pikta, bet ir klastinga liga – pirmieji simptomai atsiranda tik tuomet, kai ji jau būna išplitusi ir ligoniams sunku padėti. Vis dėlto specialistai teigia, kad reikalai taisosi – taikant naujas gydymo technologijas, ligoniai išgyvena keletą metų, nors anksčiau gydytojai laikydavo laimėjimu, jei pavykdavo ligonių gyvenimą pratęsti iki metų. Kasmet plaučių vėžys nustatomas maždaug 1500 Lietuvos žmonių. Penkerius metus išgyvena tik apie 7 proc. susirgusių vyrų ir apie 17 proc.

Mokslininkai įspėja sergančiuosius plaučių vėžiu – dėl rūkymo liga gali išplisti į smegenis. Rūkaliai plaučių vėžiu serga daug dažniau, nei nerūkantieji. Maždaug 40 procentų plaučių vėžio pacientų taip išsivysto smegenų metastazės, bet naujas tyrimas parodė, kad šis skaičius daug didesnis rūkančiųjų tarpe. Manoma, kad nikotinas, kurio yra cigaretėse, bet kuris savaime nėra kancerogeninis, ne tik sukelia stiprią priklausomybę, bet taip pat ir prisideda prie vėžio išplitimo.

Mesti rūkyti nelengva, tačiau pamačius tai, kaip pasikeis jūsų kūnas ir savijauta, apie tai pagalvosite dar kartą, teigia dailystar.co.uk. Apie metimą rūkyti kalbėti yra lengviau nei tai iš tikrųjų padaryti, tačiau jeigu sugebėsite tai padaryti, tai gali būti vienas iš geriausių jūsų sprendimų. Yra daugybė priežasčių, kodėl verta mesti rūkyti. Vienas iš didžiausių privalumų jūsų sveikatai – sumažėjusi plaučių vėžio rizika.

Dėl vandenyje tirpinamų vitaminų, tai yra C ir B grupių vitaminų, daugelį metų galiojo aiški nuostata: jų perteklius iš organizmo pasišalina su šlapimų, todėl jie negali jam pakenkti. Tačiau vokiečių profesorius Martinas Smollichius tikina, kad viskas nėra taip paprasta – šių vitaminų perteklius gali sukelti rimtas ligas.

Mokslininkai ir gydytojai pastebi, kad sergančiųjų plaučių vėžiu amžius „pasislinko“ kone dešimčia metų, o ypač daugėja ligos pakirstų jaunų, nerūkančių moterų. Nacionalinio vėžio instituto krūtinės chirurgas, profesorius dr. Saulius Cicėnas pabrėžia, kad genetinis paveldimumas susirgti plaučių vėžiu siekia 7–8 procentus, tačiau labai daug įtakos turi aplinka.

Taip, perskaitėte teisingai – darbas iš tiesų gali įvaryti vėžį. Vis dėlto, nors onkologiniai susirgimai šalyje skaičiuojami tūkstančiais, oficialiai vėžys dėl kenksmingų darbo sąlygų vis dar nustatomas retai. Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) tyrimas parodė, kad apie 8 proc. vėžio atvejų Europos Sąjungoje yra susiję su darbo sąlygomis: 12 proc. atvejų – tarp vyrų ir 7 proc. – moterų. Bendrai ES ir išsivysčiusiose šalyse apie 120 tūkst.

Rokiškietį Stasį Samulionį galima drąsiai vadinti tikru laimės kūdikiu – gavęs revoliuciją vėžio gydyme žadančius vaistus vyras sugebėjo įveikti ketvirtos stadijos plaučių vėžį. 71-erių vyras „ištraukė“ sėkmingą loterijos bilietą: buvo įtrauktas į klinikinį tyrimą, todėl gydytas kitiems ligoniams kol kas neprieinamais medikamentais. Pirmuosius ligos simptomus vyras pajuto prieš ketverius metus. 2015 m. jis pasakojo daręsis apatiškas, nesinorėjo nieko veikti, tik gulėti, miegoti.

Tikriausiai nereikia kartoti, kaip rūkymas kenkia sveikatai, tačiau ar tiksliai žinome, kokios ligos ir net pavojus gyvybei gresia rūkantiems? VUL Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Brigita Jonaitytė pasakoja apie rūkymo sukeliamą vėžį, kitas ligas bei atsako, ar elektroninės cigaretės – geresnis pasirinkimas. „Tabako rūkymas tiesiogiai ir netiesiogiai gali sukelti plaučių, gerklų, burnos, lūpų, stemplės, skrandžio, kasos vėžį, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar kraujagyslių pažeidimus.

Plaučių vėžys – daugiausia mirčių sukelianti vėžio forma pasaulyje ir Lietuvoje. 5 metus išgyvena tik vienas iš 10 susirgusių, o 2016 m. nuo šios ligos šalyje mirė 1293 asmenys. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad plaučių vėžio riziką lemia genų, aplinkos ir gyvenimo būdo sąveika. Laimei, bent jau pastarąjį mes galime keisti. Tad Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr.

Mokslininkai seniai skelbia, kad viena iš pagrindinių plaučio vėžio priežasčių yra rūkymas. Vis dėlto, pastaruoju metu, kalbama ir apie kitas priežastis, galinčias sukelti šį grėsmingą ir, deja, dažniausiai mirtimi pasibaigiantį vėžį.  Medikai teigia, kad šio vėžio ankstyviosiose stadijose pastebėti beveik neįmanoma, todėl dažniausiai, kai gydytojai imasi jo gydyti, būna per vėlu.

Oro tarša – viena opiausių didmiesčių problemų, kuri yra tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata. Automobiliai, pramonė, būsto šildymas – visų šių veiksnių išmetamos kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą su kiekvienu oro įkvėpimu, maistu, vandeniu ar per odą. Gyvenant didmiestyje šių cheminių medžiagų poveikis neišvengiamas, o tai kur kas padidina riziką susirgti plaučių vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis.

Švedijos mokslininkai pespėjo rūkančius ar jau susirgusius plaučių vėžiu, kad vitaminų vartojimas gali paspartinti auglių formavimąsi. Geteborgo universitete atlikti tyrimai su bandomaisiais gyvūnais atskleidė, kad atm tikri antioksidantai verčia vėžinius auglius augti sparčiau.

Kinijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad česnako vartojimas sumažina riziką susirgti plaučių vėžiu, skelbiama žurnale „Cancer Prevention Research“. Atlikto tyrimo metu buvo stebimi Kinijos gyventojai nuo 2003 iki 2010 metų. Mokslininkai siekė įvertinti ryšį tarp česnako vartojimo ir plaučių vėžio. Epidemiologai apklausė 1424 plaučių vėžiu sergančius žmones ir 4543 sveikus gyventojus.

Turkas Ibrahimas Yucelis sugalvojo originalų būdą kaip mesti rūkyti. Jis pasidarė viduramžių tipo narvą, skirtą nešioti ant galvos, rašo huffingtonpost.com. Tokiu būdu jis bando mesti rūkyti. Kiekvieną rytą vyras užrakina savo galvą narve ir raktą atiduoda savo žmonai. Su tokiu narvu jis net būna darbe. 42 metų turkas jau 20 metų rūko po du pakelius cigarečių per dieną. Jis deda nemažai pastangų mesti rūkyti, kadangi jo tėvas mirė nuo plaučių vėžio.

Naujausi tyrimai atskleidė, kaip žmogaus organizmą veikia transporto ir pramonės sukeliama tarša. Nustatyta, kad transporto ir pramonės tarša miestuose žmogaus sveikatai gali sukelti net mirtinų pasekmių – plaučių vėžį ir širdies sutrikimus, rašo guardian.co.uk.

Winstonas Churchillis „Atimkite iš manęs cigarą ir aš paskelbsiu Jums karą“, - kalbėjo britų politikas. W. Churchillis pajuto aistrą rūkymui Kuboje, kur XIX a. pabaigoje dirbo karo korespondentu. Pasak vienos iš legendų, W. Churchillio žmona pagamino iš asbesto specialų dėklą ant krūtinės, kad krintantys pelenai nepradegintų marškinių ir kostiumų.     Markas Twainas „Nieko nėra paprasčiau, nei mesti rūkyti! Aš tai dariau šimtus kartų!“, - kalbėjo amerikiečių rašytojas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad lapkritis – plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų visame pasaulyje kasmet miršta apie 1,3 mln. gyventojų, Lietuvoje – 1,3 tūkst. Europoje rūkymas lemia 83 proc. plaučių vėžio susirgimus ir yra 82 proc. mirčių nuo plaučių vėžio priežastis. 2006 m. J. Ferlay su kitais mokslininkais nustatė, jog plaučių vėžys sudaro 12,1 proc.

JAV ir Kinijoje atlikti klinikiniai bandymai rodo, kad naujas genais paremtas plaučių vėžio tyrimas padeda tiksliau nustatyti ligonio tikimybę išgyventi, praneša AFP. Bandymų rezultatai penktadienį buvo paskelbti britų medicinos žurnale „The Lancet“. Mokslininkai teigia, kad naujasis vėžio tyrimas padės gydytojams tiksliau prognozuoti ligos eigą ir parinkti tinkamesnius gydymo būdus. Plaučių vėžys yra daugiausia gyvybių nusinešanti vėžio rūšis. Nuo plaučių vėžio kasmet miršta apie 1,4 mln.

Liūdna ir skaudu, kad tabako pramonei pavyko įtikinti Lietuvos moteris, kad grožis ir laisvė neatsiejama nuo cigaretės. Jos nori būti stiprios, gražios, elgtis kaip vyrai ir žinoma rūkyti kaip vyrai. Tabako gamintojai dabar galėtų džiaugtis, nes tikslas pasiektas - merginos, moterys beveik patikėjo, kad jos gali ne tik elgtis kaip vyrai, bet ir rūkyti kaip vyrai.

Pink (30) norėtų mesti rūkyti. Tačiau dainininkė negali atsikratyti šios priklausomybės. Žurnalui "Women's Health" Pink sakė: "Rūkyti pradėjau prieš devynerius metus. Tai šlykštu. Nekenčiu kvapo ir skonio. Nekenčiu, kai aplink mane rūkančią būna žmonių. Nekenčiu visko, kas susiję su rūkymu. Aš dabar mažinu surūkomų cigarečių skaičių. Namie jau nerūkau...". Pink bando gyventi sveikai. JAV dainininkė šešis kartus per savaitę sportuoja.

Dažnai dusulio kankinami žmonės laiku nesikreipia į gydytoją, o prasidedančios ligos požymius suvokia kaip natūralų senėjimo procesą. Tačiau viskas gali būti kur kas pavojingiau. Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) – progresuojančia kvėpavimo takų liga, kai dėl sutrikusių bronchų pralaidumo įkvepiama mažiau oro ir pasidaro sunkiau kvėpuoti – Lietuvoje serga apie 3 proc. gyventojų. Tačiau tai tik ofi cia li statistika, iš tikrųjų sergančiųjų yra kur kas daugiau.