pilietybė

Šalies institucijos inicijuoja Lietuvos pilietybės atėmimą iš vyro, kuris buvo nuteistas už savo vaikų seksualinį prievartavimą ir nuo gresiančios bausmės pasislėpė Rusijoje. 53 metų vyras neseniai Vilniaus apygardos teisme už akių buvo nuteistas kalėti 10 metų ir 6 mėnesius už tai, kad seksualiai prievartavo savo vaikus, kai jie buvo mažamečiai ir nepilnamečiai.

Ekvadoro kilmės turinio kūrėjas Fabianas Sanchezas, kuriam Lietuvos pilietybė buvo suteikta dar prieš didžiąsias metų šventes, oficialiai užbaigė visus formalumus. Ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijoje jis iškilmingai prisiekė ištikimybę mūsų šaliai. Priesaiką ministerijoje iš viso davė 19 naujųjų Lietuvos piliečių. Tarp jų buvo ir F. Sanchezas, kuris savo gyvenimą Lietuvoje kuria jau daugiau nei dešimtmetį.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija parengė rezoliuciją, kurioje siūloma gimstant įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimą pripažinti nacionalinio saugumo klausimu.  „Jai (Lietuvai – ELTA) ypač reikia, kiek įmanoma daugiau pilietiškų, patriotiškų ir aktyvių piliečių, kurių balsas būtų girdimas ir Lietuvos strateginėmis partnerėmis esančiose valstybėse, nes jose girdimi tik tie, kurie turi tų valstybių pilietybes. Daugiau kaip tūkst.

Barselonos olimpinių žaidynių bronzininkas, buvęs šalies krepšininkas Alvydas Pazdrazdis neteko Lietuvos pilietybės, rašo portalas „15min“. Skelbiama, kad 2014 metais Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietybę įgijęs lietuvis apie tai neinformavo Migracijos departamento.

Kovo mėnesį 30 Lietuvos mokyklų pirmą kartą organizuotas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 7–8 klasių moksleiviams. Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM), vienos dienos šaulių vedamose pamokose per mėnesį sudalyvavo apie 1 tūkst. paauglių. „Stiprinti visuomenės atsparumą – vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos tikslų. Todėl nuosekliai plečiame pilietiškumo ugdymą mokyklose.

Teismai niekaip neapsisprendžia, ar teisėtai iš Rusijoje gyvenančios ledo šokėjos Margaritos Drobiazko Lietuva atėmė pilietybę – jau antrą kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Kilo abejonių, ar prezidento dekretas atitinka Konstituciją ir Pilietybės įstatymą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Samanta neseniai atšventė savo 18-ąjį gimtadienį, tačiau ji nežinojo, kad pirmuosius pilnametystės metus gali užgožti didelės bėdos. Anglijoje gimusi jamaikiečio ir lietuvės dukra trejų metukų kartu su mama Indre išsikraustė į Lietuvą, kur mergaitė gyveno su giminėmis, o pastaruosius metus – su savo vaikinu Kajumi ir jo mama. Dabar dėl turimos tik Anglijos pilietybės jai gresia deportacija, o bandymai gauti reikalingus dokumentus neatneša jokios naudos.

Lietuvos pilietybė iš V. K. pernai galėjo būti atimta per klaidą, nes tarnyboms nepavyko rasti patikimų duomenų, kad jis kovojo Rusijos pusėje Ukrainoje. Po trečiadienį vykusio uždaro Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio, skirto aiškintis, kodėl teko grąžinti pilietybę, jo pirmininkas Laurynas Šedvydis BNS teigė, jog po V. K. sprendimo kreiptis į teismą Vidaus reikalų ministerija atliko vidinį tyrimą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atėmė Ukrainos pilietybę iš trijų žinomų asmenų – Odesos mero Henadijaus Truchanovo, buvusio parlamentaro Oleho Carevo ir baleto šokėjo Serhijaus Polunino. Sprendimą, kaip praneša „Ukrinform“, prezidentas priėmė patvirtinus, kad šie asmenys turi ir Rusijos pilietybę.

Teismui patvirtinus taikos sutartį, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius grąžino Lietuvos pilietybę Vitalijui Kazakrvičiui, iš kurio ši buvo atimta praėjusios kadencijos ministerijos vadovybės, gavus informacijos, kad asmuo galimai tarnauja Rusijos kariuomenėje. Kaip pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“, V. Kondratovičius praėjusį ketvirtadienį pasirašė įsakymą, kuriuo V. Kazakevičiui grąžinama pilietybė.

Kambodžos parlamentarai pirmadienį priėmė įstatymą, leidžiantį atimti pilietybę iš žmonių, „bendrininkaujančių“ su užsienio šalimis, – teisių gynimo grupės būgštauja, kad šis teisės aktas bus naudojamas siekiant išguiti kitokią nuomonę reiškiančius asmenis. Teisių stebėsenos organizacijos jau kurį laiką kaltina Kambodžos vyriausybę, kad ši naudojasi drakoniškais įstatymais, jog užgniaužtų opoziciją ir teisėtas politines diskusijas.

Dainininkė Ala Pugačiova, kaip teigiama, toliau protestuoja prieš Rusiją. Moteris atsisakė Rusijos pilietybės ir pateikė atitinkamus dokumentus Rusijos ambasadai Izraelyje, kur šiuo metu gyvena. Baku.ws rašo, jog, pasak tam tikrų šaltinių, pagal jų informaciją, Ala Pugačiova atsisake Rusijos pilietybės. Procedūra vyko uždarame formate, be pašalinių, o atlikėja į pastatą pateko per atskirą įėjimą.

Konservatoriai užsimojo atimti Lietuvos pilietybę iš Rusiją palaikančių žmonių, kurie turi ne tik Lietuvos, bet kelis pasus. Siūlo priimti tokias įstatymų pataisas. Tokią nemalonę, pasak konservatorių, užsitarnautų akivaizdžiai karinius Rusijos veiksmus palaikantys, jų kariuomenėje tarnaujantys, taip pat skleidžiantys propagandą ar rodantys nepagarbą Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei.

Grupė Seimo konservatorių siūlo išplėsti galimybę atimti Lietuvos pilietybę iš asmenų, palaikančių agresorius, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Prieš dvejus metus toks pilietybės netekimo pagrindas nustatytas užsieniečiams, Lietuvos pilietybę įgijusiems išimties tvarka už nuopelnus, o dabar siūloma jį taikyti ir kitiems daugiau nei vieną pilietybę turintiems asmenims.

Niujorke gyvenantis pianistas Gabrielius Alekna susigrąžino Lietuvos pilietybę, jis teigia esąs dėkingas už tokią privilegiją ir sako niekada nesuabejojęs ryšiu su gimtąja šalimi. „Man niekada klausimas nekilo, kad esu lietuvis ir kad tai man labai svarbu, o šiais laikais ypatingai, (...) ta tautinė tapatybė, man atrodo, yra svarbesnė negu bet kada anksčiau“, – BNS šią savaitę sakė G. Alekna.

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pasiūlė konservatorei Daliai Asanavičiūtei tobulinti jos inicijuotas dvigubos pilietybės išsaugojimui skirtas įstatymo pataisas.  Antrą Pilietybės įstatymo pataisų variantą parengusi parlamentarė sutiko su tokiu komiteto verdiktu.

Socialiniuose tinkluose plinta keistos reklamos, viliojančios rusakalbius Lietuvos piliečius gauti Rusijos pasą, neva neatsisakant turimos pilietybės. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patikina, kad tai yra neteisėta, nes beveik visais atvejais gavus kitos valstybės pasą Lietuvos pilietybė yra naikinama. Tikimės papildyti Migracijos departamento komentaru. Melagingą reklamą socialiniuose tinkluose pastebėjo politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Lietuvos užsienio ministras Kęstutis Budrys įspėja, kad Lietuvos piliečiams susigundžius rusų siūloma pilietybe, jie neteks lietuviško paso, o vyrams kils grėsmė būti pašauktiems į karą Ukrainoje. „Galiu patikinti, kad turime tam tikras ypatingas išimtis nusimatę, bet absoliučiai visais atvejais būtų naikinama Lietuvos pilietybė, kai ta informacija mus pasieks, nes tai yra neteisėta“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Nyderlandų policija, suėmusi vyrą, įtariamą vairavimu išgėrus, nustatė, kad jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo įvardytas kaip „Borisas Džonsonas“. Suklastotame ukrainietiškame dokumente buvo buvusio ministro pirmininko nuotrauka, taip pat teisinga jo gimimo data – 1964 m. birželio 19 d. Tačiau jis galioja iki 3000 m. gruodžio mėnesio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimą dėl buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo Lietuvos pilietybės atėmimo skelbs vasario antroje pusėje. Kaip BNS trečiadienį nurodė LVAT atstovė Silvija Šadžiuvienė, nutarties paskelbimas atidėtas iki kito posėdžio, kuris vyks vasario 17 dieną. Regionų administracinis teismas J. Kudimovo skundo praėjusių metų spalį netenkino.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar Pilietybės įstatymo nuostatos dėl išimties tvarka gautos pilietybės netekimo neprieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą KT priėmė po to, kai sulaukė Regionų administracinio teismo kreipimosi. Pastarasis sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir nenutarė, ar pagrįstai buvo atimta Lietuvos pilietybė iš šokėjos Margaritos Drobiazko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai nusprendė, kad aukšto rango Rusijos pareigūno Sergejaus Šoigu vaikų patėvis Adolfas Kaminskas Lietuvos pilietybės neteko pagrįstai. Trečiadienį trijų teisėjų kolegija atmetė A. Kaminsko apeliacinį skundą ir paliko galioti pareiškėjui nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Prezidentas Gitanas Nausėda suteikė Lietuvos pilietybę šokėjai ant ledo Allison Reed – šalies vadovas ketvirtadienį pasirašė tą numatantį dekretą. „Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus pora per septynerius metus dailiajame čiuožime pasiekė aukštų rezultatų, kurių žymiausias – šiemet Europos dailiojo čiuožimo čempionate laimėtas bronzos medalis“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Teismas pradėjo nagrinėti dailiojo čiuožimo sportininkės Margaritos Drobiazko skundą dėl atimtos pilietybės, kurią prieš 30 metų gavo už nuopelnus Lietuvai. Pilietybę prarado, nes Rusijai užpuolus Ukrainą toliau ramiai čiuožė Putino spaudos sekretoriaus žmonos Navkos ledo šou. Lietuvos pilietybę atgauti norinti čiuožėja į teismo posėdį jungėsi nuotoliu, kalbėjo rusiškai ir atskleidė, kad laukiasi kūdikio, kuris gims po 3 savaičių.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai antradienį iš esmės pradėjo nagrinėti šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko bylą dėl atimtos Lietuvos pilietybės, per posėdį kaip liudytoją ketinama apklausti jos sutuoktinį Povilą Vanagą. M. Drobiazko posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu, ji kalba rusų kalba, su teismu bendrauja per rusų-lietuvių kalbų vertėją, Lietuvoje teismo procesas gali vykti tik valstybine lietuvių kalba.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nustatyti, kad į Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) nebūtų priimti Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turintys Lietuvos piliečiai. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtame projekte numatyta, kad šauliais negali būti piliečiai, įgiję ar paaiškėjus, kad turi grėsmę Lietuvos saugumui keliančių užsienio valstybių pilietybę. Tokių valstybių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Prieš apsispręsdamas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo šokėjai ant ledo Allison Reed, prezidentas Gitanas Nausėda ketina susitikti su ja ir įvertinti sportininkės integraciją. „Aš tikrai norėčiau susitikti dar kartą su šokėja ir dabar kaip tik komanda derina terminus, – interviu BNS penktadienį sakė šalies vadovas. – Dėl jos pakankamai ilgą laiką buvimo užsienyje ir retokų sugrįžimų į Lietuvą tai nėra taip paprasta padaryti, kad susiderintų mūsų abiejų kalendoriai.

Dar iš dviejų Rusijos pusėje prieš Ukrainą kariaujančių lietuvių atimta pilietybė. Vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės sprendimu, Lietuvos pilietybės neteko Vitalijus Kazakevičius, gimęs 1984 metais, ir Juozas Samuolis, gimęs 1978 metais. Abu jie gimę Lietuvoje. Iš jų pilietybė atimta gavus informacijos iš specialiųjų tarnybų, kad minėti asmenys galimai tarnauja Rusijos karinėse pajėgose.

Antradienį posėdžiavusi Pilietybės reikalų komisija siūlo šalies vadovui Gitanui Nausėdai išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę ledo čiuožėjai Allison Reed. Galutinį sprendimą dėl pilietybės suteikimo priims prezidentas. Komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas nurodė, kad toks sprendimas priimtas vienbalsiai.

Pilietybės reikalų komisija antradienį ketina grįžti prie ledo čiuožėjos Allison Reed pilietybės klausimo. Prezidentūros teigimu, posėdyje dalyvaus ir pati A. Reed. Dar birželio pabaigoje Pilietybės reikalų komisija ėmėsi svarstyti, ar reikėtų A. Reed išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę. Tiesa, tuomet nuspręsta klausimą atidėti ir surinkti papildomos informacijos.

Regionų administracinis teismas nagrinėti Margaritos Drobiazko bylos dėl atimtos pilietybės imsis šių metų lapkričio viduryje, trečiadienį pranešė LNK Žinios. Anot jų, posėdis vyks lapkričio 12 dieną. Prezidentas Gitanas Nausėda iš ledo šokėjos išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę atėmė pernai rugsėjį. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui. Pilietybės atėmimą M. Drobiazko apskundė.

Iš Rusijos kariuomenėje tarnaujančio ir Ukrainoje kovojančio lietuvio Kęstučio Kvietkaus atimta Lietuvos pilietybė, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tokį sprendimą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė priėmė vadovaudamasi Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdama į Migracijos departamento teikimą bei kitų atsakingų valstybės institucijų pateiktą informaciją.

Verslininkas Jurijus Kudimovas, kuriam prezidento dekretu buvo panaikinta išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė, teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų Pilietybės įstatymo straipsnių atitikties Konstitucijai.

Migracijos departamento duomenimis, šiais metais Lietuvos piliečiai informavo praradę 13 211 asmens tapatybės kortelių ir 6112 piliečių pasų. Prarasti asmens dokumentai gali sukelti ne tik daug streso ar apkartinti jūsų kelionę, tačiau jais taip pat gali pasinaudoti ir sukčiai bei nusikaltėliai. O neturint jokio asmens dokumento, gali grėsti piniginė bauda.

Po nesėkmingo referendumo dėl dvigubos pilietybės parlamentarai bando ieškoti naujų sprendimų, leisiančių kitos šalies pilietybę gavusiems asmenims išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pilietybės įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlo keisti galiojančią pilietybės netekimo procedūrą.

Trečiadienį posėdžiausianti Pilietybės reikalų komisija svarstys, ar reikėtų ledo čiuožėjai Allison Reed išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę. Apie tai pranešė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis. Kaip pranešta anksčiau, A. Reed dar vasario mėnesį pateikė oficialų prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos pilietybės suteikimo. ELTA primena, kad A. Reed jau du kartus yra prašiusi prezidento Gitano Nausėdos išimties tvarka suteikti jai Lietuvos pilietybę.

Atsižvelgus į geopolitinę situaciją Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė ir pateikė derinti Lietuvos pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama apriboti galimybes grėsmę nacionaliniam saugumui keliantiems asmenims įgyti ar atkurti Lietuvos pilietybę, taip pat išplečiami pilietybės netekimo pagrindai.  „Antivalstybine veikla užsiimantys ir šalis agresores palaikantys asmenys negali būti Lietuvos Respublikos piliečiais.

Po nesėkmingo referendumo Seime atsiradusias naujas iniciatyvas dėl pilietybės išsaugojimo NATO ir ES valstybių piliečiams Seimo teisininkai vertina kaip prieštaraujančias Konstitucijai.

Moldova suteikė pilietybę keliems kitaminčiams prieš Maskvos karą Ukrainoje pasisakantiems rusų ir baltarusių roko grupės „Bi-2“ nariams, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė. Prezidentė Maia Sandu pasirašė potvarkį, kuriuo „tam tikriems grupės „Bi-2“ nariams“ suteikiama pilietybė, socialiniuose tinkluose pranešė jos kanceliarijos vadovas Adrianas Balutelis. „Mūsų šalis gina žmogaus orumą, saviraiškos laisvę ir solidarizuojasi su tais, kuriems gresia pavojus“, – pridūrė A. Balutelis.

Prezidento sprendimo dėl Lietuvos pilietybės suteikimo šiuo metu laukia apie 700 asmenų, greičiau patikrinti pilietybės siekiančius asmenis neleidžia riboti resursai, sako Prezidentūra. Prezidentūros BNS atsiųstame komentare teigiama, kad šiuo metu sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo laukia apie 700 asmenų. Iš jų 331 prašymas apsvarstytas Pilietybės reikalų komisijos, 352 prašymai dar nebuvo svarstyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė kviečia gyventojus sekmadienį balsuoti referendume ir palaikyti Konstitucijos keitimo formuluotę dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Lietuvoje tūkstančiai žmonių ne tik renka prezidentą, bet ir atiduoda balsą referendume už arba prieš teisę turėti dvigubą pilietybę. Vieni sako, kad lietuvių ir taip mažėja, todėl negalima atstumti kitos šalies pilietybę turinčių tautiečių. Jie galbūt sugrįš į Lietuvą arba taps užnugariu, jei Putinas sugalvotų pulti Lietuvą. Dalis tautiečių aiškina, kad dvigubos pilietybės, kaip ir dvigubos santuokos, būti negali. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Penktadienį „MO muziejuje“ pristatytos pilietinės iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ autoriai teigia susidūrę su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ribojimais. Iniciatoriai tikina, kad VRK, dėl galimos rinkiminės agitacijos, draudžia žiniasklaidos priemonėse platinti vaizdo įrašą, raginantį referendume balsuoti už daugybinę pilietybę.

Šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo registravosi beveik 50 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. „Lyginant vakar dienos užsiregistravusių duomenis, kas yra virš 48 tūkst. 144 ir prieš penkerius metus tą pačią dieną užsiregistravusių skaičius, kas buvo 38 tūkst. 103, yra akivaizdu, kad 10 tūkst.

Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės. Apie tai skelbia „15min“. Migracijos departamentas sako, kad vyras dėl Lietuvos paso išsaugojimo nesikreipė, o apie galimybę netekti pilietybės buvo ne kartą informuotas. Portalui vyras pasakojo, kad į Izraelį emigravo prieš 30 metų ir gavo šios šalies pilietybę, 2004 metais grįžo į Lietuvą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dar šį mėnesį tikisi pristatyti pataisas, numatančias galimybę atimti kilmės pagrindu įgytą pilietybę, motyvuojant grėsme nacionaliniam saugumui. „Yra visiškai paruošti teisės aktai, tik dar derinamės, kokiu būdu teiksime – ar per Vyriausybę, ar per Seimą“, – BNS šią savaitę sakė A. Bilotaitė. „Manau, kad to galima tikėtis dar šį mėnesį“, – pridūrė ji.

Rusijos pilietis Vladimiras Vodo, kurį Lietuva nusprendė išsiųsti į Rusiją dėl keliamos grėsmės Lietuvos saugumui, apskundė jam nepalankų teismo sprendimą. Jis prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikinti kovo 20 dienos Regionų administracinio teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti pernai gruodį priimtą  Migracijos departamento sprendimą.

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki referendumo balsavimo dėl daugybinės pilietybės, tiek dalis politikų, tiek komunikacijos ekspertų pasigenda informacijos šiuo klausimu. Baiminamasi, jog dėl tokios vangios agitacinės kampanijos referendumas gali ir žlugti. Visgi, balsavimo iniciatoriai tvirtina, jog sąmoningai pasirinkta kitokia komunikacinė strategija – daugiausiai informacijos gyventojus pasieks būtent per artimiausias savaites, taip stengiantis, jog klausimas neprarastų aktualumo.

Prezidentas Gitanas Nausėda atėmė išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę iš Rusijoje gyvenančios balerinos Ilzės Liepos ir verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo. „Prezidentas pasirašė du dekretus dėl Ilzės Liepos ir Jurijaus Kudimovo“, – ketvirtadienį BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis. Atimti pilietybę šiems asmenims prezidentui vasarį siūlė Pilietybės reikalų komisija.