pekinas

Vašingtonas ir Pekinas pirmadienį surengė retas derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės – tai naujausias žingsnis siekiant sumažinti nepasitikėjimą prieš kitą savaitę laukiamą prezidentų susitikimą. Derybos – pirmasis abiejų galybių susitikimas branduolinių ginklų klausimais nuo JAV eksprezidento Baracko Obamos valdymo laikų – surengtos Vašingtonui nerimaujant dėl augančio Kinijos branduolinio arsenalo.

„Tai buvo gyvenimo kelionė. Sportas man suteikė daug nuostabių dalykų, patirčių, aplankiau gražiausias vietas, suartėjau su gamta. Sugebėjau save realizuoti aukščiausio lygio varžybose, sporto dėka išsiugdžiau savybes, kurios visada liks mano asmenybės dalimi ir pasitarnaus tolimesnėse veiklose“, – ištarė Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavusi biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė.

Izraelio ambasados Pekine darbuotojas penktadienį buvo užpultas, pranešė žydų valstybės užsienio reikalų ministerija. „Šiandien buvo užpultas izraelietis Izraelio ambasados Pekine darbuotojas“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame priduriama, kad nukentėjusysis gydomas ligoninėje ir jo būklė stabili. Remiantis pranešimu, tas asmuo užpultas ne ambasados teritorijoje. „Darbuotojas gydomas ligoninėje, jo būklė stabili“, – sakoma pranešime.

Kinija antradienį paskelbė, kad įgyvendinant jos infrastruktūros projektą, pavadintą Vienos juostos, vieno kelio iniciatyva (BRI), visame pasaulyje sudaryta sutarčių už 2 trln. JAV dolerių (1,9 trln. eurų), o tai prilygsta kai kurių didžiausių pasaulio ekonomikų dydžiui. Kinijos Valstybės Tarybos baltojoje knygoje taip pat teigiama, kad iniciatyvoje dalyvaujančios šalys Kinijos eksporto ir importo bankui („Eximbank“) yra skolingos daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių.

Kinijos vyriausiasis diplomatas pirmadienį susitikęs su vizito atvykusiais įtakingais JAV įstatymų leidėjais pareiškė, jog tikisi, kad Vašingtonas ir Pekinas sugebės racionaliau spręsti tarpusavio nesutarimus.  JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris atvyko į Pekiną siekdamas mažinti įtampą tarp JAV ir Kinijos. Jis atvyko vadovaudamas šešių žmonių komandai, kuri, kaip pranešama, siekia susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Aplink Taivaną buvo pastebėta daugiau nei 100 Kinijos karo lėktuvų ir 9 karinio jūrų laivyno laivai, pirmadienį paskelbė pareigūnai Taibėjuje ir pavadino šį skaičių „pastaruoju metu labai dideliu“. Pekinas teigia, kad Taivanas yra jo teritorijos dalis, kurią vieną dieną ketina užgrobti, prireikus – jėga, ir pastaraisiais metais, pablogėjus santykiams, padidino diplomatinį ir karinį spaudimą.

Kinija antradienį pristatė daugybę priemonių, skirtų integracijai su Taivanu stiprinti, taip bandydama parodyti, kad Pekinas siekia plėsti ryšius su savivaldžia sala.  Kinija savarankišką Taivaną laiko savo teritorija ir žada jį vieną dieną susigražinti, net jėga, jei to prireiktų. Be to, Pekino ir Taibėjaus santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai 2016 metais Taivano prezidente tapo Tsai Ing-wen, kuri nepritaria Kinijos požiūriui, kad sala yra jos dalis.

Popiežiaus Pranciškaus taikos pasiuntinys Ukrainoje kardinolas Matteo Zuppi šią savaitę lankysis Pekine, antradienį pranešė Vatikanas. Kelionė, truksianti nuo trečiadienio iki penktadienio, „yra dar vienas žingsnis popiežiaus norimoje misijoje remti humanitarines iniciatyvas ir ieškoti kelių, galinčių vesti į teisingą taiką“, sakė Vatikanas. Pranešime tiesiogiai neužsimenama apie karą Ukrainoje.

Kinija antradienį pareiškė iškvietusi Japonijos ambasadorių po to, kai Tokijas pranešė, kad šią savaitę į Ramųjį vandenyną pradės išleidinėti aušinimo vandenį iš Fukušimos atominės elektrinės. Užsienio reikalų viceministras Sun Weidongas išsikvietė Japonijos ambasadorių Kinijoje Hideo Tarumi, kad išreikštų poziciją dėl Japonijos vyriausybės pranešimo, jog ji inicijuos užteršto Fukušimos atominės elektrinės vandens išleidimą į jūrą, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is šeštadienį paragino Pekiną paleisti įkalintą australų žurnalistę Cheng Lei, teigdamas, kad nerimauja dėl jos būklės po trejų metų, praleistų už grotų. Žurnalistė parašė laišką, kuriame teigė, kad jai labai trūksta buvimo gamtoje ir kad ji labai pasiilgsta savo vaikų. Ketvirtadienį šiuo laišku su Australijos naujienų agentūromis ir socialiniame tinke „X“ pasidalino jos partneris Nickas Coyle'as.

Kinija nusprendė pakeisti grindžiamą diplomatinę strategiją dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, tačiau kol kas nekalbama apie esminį pozicijos pasikeitimą, rašo UNIAN, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros publikacija. Analitikai pastebi, kad Kinijos sprendimas prisijungti prie Saudo Arabijoje pradėtų derybų dėl karo užbaigimo Ukrainoje rodo signalus apie besikeičiantį Pekino strateginį požiūrį, tačiau ne atsisakymą remti Maskvą.

Po taifūno „Doksuri“ Kinijos šiaurės rytuose šeštadienį toliau lyja, o pareigūnai pranešė apie naujas aukas ir dingusius žmones. Dar tūkstančiai žmonių dėl potvynių evakuojami. Vienas žmogus žuvo, o dar penki dingo Šulane Dzilino provincijoje, kur be pertraukos lyja jau penkias dienas, pranešė valstybinė žiniasklaida. Iš daugiau kaip 700 tūkst. gyventojų turinčio miesto evakuota per 14,3 tūkst. žmonių, pranešė vietos nelaimių padarinių likvidavimo agentūra.

Kinijos sostinę pastarosiomis dienomis užklupusios pražūtingos liūtys buvo stipriausios nuo tada, kai prieš 140 metų buvo pradėti registruoti tokie duomenys, trečiadienį pranešė miesto meteorologijos tarnyba. „Didžiausias per šią audrą užfiksuotas kritulių kiekis – 744,8 milimetro – iškrito Vangdžiajuano rezervuare Čangpinge“, – nurodė Pekino meteorologijos tarnyba.

Smarkių liūčių merkiamoje Kinijos sostinėje pirmadienį iš patvinusių vandens kelių buvo ištraukti du žuvę žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Per šio ryto kritinės padėties patruliavimą vandens keliuose aptikti du [žuvę] žmonės“, – paskelbė laikraštis „Renmin Ribao“ („Liaudies dienraštis“). Valdžios institucijos perspėjo milijonus žmonių Pekine ir jo apylinkėse likti namuose, buvo paskelbtas aukščiausio laipsnio potvynio ir nuošliaužų pavojus.

Kinijos meteorologijos tarnyba šeštadienį paskelbė „raudonąjį“ perspėjimą dėl liūčių sostinėje Pekine ir aplinkinėse provincijose. Meteorologijos tarnyba pranešė, kad „raudonasis“ pavojus galios nuo 20 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku ir apims kelis šimtus milijonų gyventojų turinčią teritoriją, įskaitant Tiandzino metropolį ir Hebėjaus bei Šandongo provincijas.

Kinijos sostinėje ketvirtadienį buvo užfiksuota karščiausia birželio mėnesio diena nuo tada, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys, pranešė nacionalinė meteorologijos tarnyba.  Didžiąją šiaurės Kinijos dalį šiuo metu alina karščio banga. Meteorologijos tarnybos pranešime, kurį taip pat išplatino valstybinis transliuotojas CCTV, teigiama, kad Pekino Nandziao observatorijoje 15 val. 19 min. vietos (10 val. 19 min. Lietuvos) laiku užfiksuota 41,1 laipsnio pagal Celsijų temperatūra.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį teigiamai įvertino valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizitą Pekine, kur jis susitiko su Kinijos vadovybe, ir sakė, kad einama teisingu keliu. Po klimatui skirto renginio Kalifornijoje kalbėdamasis su reporteriais J. Bidenas sakė, kad A. Blinkenas Kinijos sostinėje nudirbo pragarišką darbą. „Čia einame teisingu keliu“, – pridūrė prezidentas. A. Blinkeno kelionė buvo pirmasis JAV valstybės sekretorių vizitas Kinijoje nuo 2018 metų.

Aukščiausio rango Kinijos diplomatas Wang Yi pirmadienį Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pareiškė, kad Pekinas nesiruošia rasti vietos kompromisui dėl Taivano, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Šiuo klausimu Kinija neras vietos jokiems kompromisams ar nuolaidoms“, – per susitikimą Pekine sakė Wang Yi, anot valstybinio kinų transliuotojo CCTV.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pradėjo pirmąją aukščiausio lygio JAV pareigūno kelionę į Kiniją per pastaruosius beveik penkerius metus, abejoms galybėms siekiant sušvelninti paaštrėjusią priešpriešą. Abi šalys išreiškė atsargią viltį, kad pavyks pagerinti bendravimą ir užkirsti kelią konfliktams, dviems didžiausioms pasaulio ekonomikoms nesutariant įvairiais klausimais – nuo prekybos iki technologijų ir regioninio saugumo.

Kitą savaitę į Kiniją su valstybiniu vizitu atvyks palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas, penktadienį pranešė Pekinas. Pranešimas pasirodė Kinijai pareiškus, kad ji yra pasirengusi suteikti pagalbą surengiant Izraelio ir palestiniečių taikos derybas. „Prezidento Xi Jinpingo kvietimu Palestinos valstybės prezidentas Mahmudas Abbasas birželio 13–16 dienomis su valstybiniu vizitu lankysis Kinijoje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

Kinija ir Rusija antradienį surengė bendrą oro pajėgų patruliavimą virš Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų, pranešė Pekino gynybos ministerija. „Abi kariuomenės surengė šeštąjį bendrą oro patruliavimą pagal metinį Kinijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo planą“, – teigiama ministerijos pareiškime. Jame nepateikta jokios išsamesnės informacijos apie patruliavimą, kuris vyko vandenyse netoli Japonijos ir Korėjos pusiasalio.

Jungtinių Valstijų ir Kinijos dialogas yra labai svarbus, kad būtų išvengta nesusipratimų, galinčių sukelti konfliktą, šeštadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas po to, kai Pekinas atmetė Vašingtono pasiūlymą dėl oficialaus jo ir kolegos iš Kinijos Li Shangfu susitikimo.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai šeštadienį įspėjo Kiniją dėl jos militarizacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau teigė, kad blokas taip pat nori konstruktyvių ir stabilių santykių su Pekinu. Baigiamajame komunikate, paskelbtame jų susitikimo Hirošimoje metu, šalys išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos ekonominės ir karinės veiklos.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai šią savaitę Hirošimoje sieks dar labiau spausti Rusiją dėl karo Ukrainoje ir suformuoti vieningą poziciją dėl augančios Pekino karinės bei ekonominės galios. Per tris dienas truksiantį pirmaujančių išsivysčiusių demokratijų viršūnių susitikimą bus kalbama įvairiausiais klausimais, nuo energijos iki dirbtinio intelekto, bet tarp pagrindinių temų bus priemonės tiems, kas padeda Maskvai mažinti Vakarų vadovaujamų sankcijų poveikį.

Pekinas penktadienį pranešė, kad Kinija nuo pirmadienio siųs specialųjį pasiuntinį į Ukrainą, Rusiją ir kitas Europos šalis aptarti, kaip spręsti karo Ukrainoje klausimą. Tai bus aukščiausio rango Kinijos diplomatas, apsilankęs karo draskomoje šalyje nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusiais metais.

Honkongas trečiadienį uždraudė užsienio teisininkams dirbti su nacionalinio saugumo bylomis, o išimtys taikomos tik turint miesto vadovo leidimą. Tai yra naujausias finansų centro teisinis ir politinis pokytis, Kinijai siekiant nutildyti kitaminčius Honkonge po didžiulių ir kartais smurtinių demokratinių protestų 2019 metais. Honkongas kadaise buvo giriamas už bendrosios teisės tradicijas, leidžiančias tarptautiniams teisininkams dirbti jo teisinėje sistemoje.

JAV šeštadienį paragino Pekiną nutraukti provokuojantį ir nesaugų elgesį ginčytinoje Pietų Kinijos jūroje. Šis raginimas nuskambėjo po to, kai šią savaitę Pietų Kinijos jūroje vos nesusidūrė Pekino pakrančių apsaugos laivas ir Filipinų patrulinis laivas. Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris išplatintame pareiškime teigė, kad Kinija persekioja ir gąsdina Filipinų laivus ginčijamame vandens kelyje.

Kinija evakavo pirmąją savo piliečių grupę iš Sudano, pirmadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija, šioje Afrikos valstybėje vykstant įnirtingiems mūšiams. Nuo balandžio 15 dienos visame Sudane vyksta kariuomenės ir sukarintų pajėgų susirėmimai, per kuriuos žuvo šimtai žmonių ir dėl kurių labai trūksta vandens, maisto, vaistų ir degalų.

Vengiant naujo Šaltojo karo su Pekinu, svarbu išlaikyti atvirus kanalus, dirbti srityse, kuriose interesai sutampa, sako JAV valstybės departamento Kinijos politikos koordinatorius, valstybės sekretoriaus padėjėjas Rickas Watersas (Rikas Votersas). „ (...) Ir toliau turime būti aktyvūs ir išlaikyti atvirus kanalus (su Kinija – BNS), taip pat dirbti kartu tose srityse, kuriose mūsų interesai sutampa su Kinijos Liaudies Respublikos interesais“, – penktadienį Vilniuje vykusioje NATO bei Indijos ir...

Pekine užsiliepsnojus ligoninei, daliai pacientų bandant nesudegti gyviems teko šokti pro langus. Ir nors Kinijos valdžia bandė visaip užglaistyti šią siaubingą tragediją, galiausiai paaiškėjo, kad per gaisrą žuvo net 29 žmonės. Pacientui tenka gelbėtis iš degančios ligoninės Pekine. Tokia patirtis tikrai sukrečia. Laimė, jam pavyksta nors ir neminkštai, bet visgi sėkmingai nusilesti. Daugybė žmonių meldžia pagalbos.

Per gaisrą Pekino ligoninėje, dėl kurio teko evakuoti dešimtis pacientų, žuvo 21 žmogus, antradienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida. Antradienį kilus gaisrui Pekino Čangfengo ligoninės stacionare, darbuotojai evakavo 71 pacientą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Socialiniuose tinkluose platinamuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš pastato rūksta juodi dūmai, o kai kurie žmonės lipa pro langus, naudodamiesi, atrodo, iš paklodžių suvytomis virvėmis.

Kinija antradienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G-7) šalys Japonijoje ją „piktybiškai apšmeižė ir apjuodino“ po to, kai šios išsivysčiusios ekonomikos šalių grupės užsienio reikalų ministrai sukritikavo kelias Pekino politikos kryptis.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatijos vadovai pirmadienį Japonijoje pradėjo derybas ir stengsis pasiųsti vieningą susirūpinimo dėl Kinijos žinią po prieštaringai vertinamų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarų. Užsienio reikalų ministrai nori pamiršti triukšmą, kilusį dėl Pekine apsilankiusio E. Macrono pareiškimo, kad Europa turėtų vengti „ne savo krizių“, ir apie Kiniją kalbėjo dar prieš pirmadienio rytą prasidedant oficialioms deryboms.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį paragino Pekiną paprašyti „agresorės Rusijos nutraukti karą“ Ukrainoje. „Gerai, kad Kinija išreiškė savo įsipareigojimą siekti sprendimo, tačiau turiu atvirai pasakyti, kad stebiuosi, kodėl iki šiol Kinijos pozicijoje nėra raginimo agresorei Rusijai nutraukti karą“, – teigė ji po susitikimo su kinų kolega Qin Gangu.

Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad europiečiai, siekdami glaudesnių ryšių su Kinija, galimai daro istorinę klaidą, veikiausiai turėdamas galvoje neseniai Pekine viešėjusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, ir perspėjo dėl pasekmių Ukrainai.

Praėjus dienai po to, kai Pekinas paskelbė apie didžiulių karinių pratybų pabaigą, Kinijos karo laivai ir orlaiviai antradienį vis dar veikė aplink Taivaną, pranešė salos Gynybos ministerija. Kinija šeštadienį pradėjo tris dienas trukusias karines pratybas aplink savivaldų Taivaną, per kurias imitavo tikslinius smūgius ir treniravosi blokuoti salą.

Taivano gynybos ministerija pranešė šeštadienį aplink salą pastebėjusi dar vieną Kinijos karo laivą ir dar 29 kinų lėktuvus, Pekinui pradėjus tris dienas truksiančias karines pratybas. Kinija „sąmoningai sukėlė įtampą Taivano sąsiauryje ir ji... neigiamai veikia tarptautinės bendrijos saugumą bei ekonominį vystymąsi“, pareiškė Gynybos ministerija. Ji nurodė, kad iki 16 val. vietos (11 val.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Pekine susitiko su Kinijos kolega Xi Jinpingu, Prancūzijos vadovui siekiant atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad šią savaitę susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu nori palenkti Kiniją dalintis bendra atsakomybe už taiką Ukrainoje. Prancūzijos pareigūnai anksčiau teigė, kad E. Macronas ketvirtadienį vyksiančiose derybose ketina paraginti kolegą pasinaudoti Pekino įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nesitikėjo, kad Kinijos pozicija labai pasikeis.

Rusija ir Kinija nekuria karinio aljanso, sekmadienį pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „The Guardian“. Anot jo, abiejų šalių karinis bendradarbiavimas yra skaidrus. Kremliaus diktatorius taip pat pareiškė, kad tai Vakarai kuria naują „ašį“. „Mes nekuriame jokio karinio aljanso su Kinija. Taip, mes bendradarbiaujame karinės ir techninės sąveikos srityje. Mes to neslepiame. Viskas skaidru, nėra nieko slapto“, – „Interfax“ cituoja jį.

Kinijos kariuomenė paskelbė, kad ketvirtadienį Pietų Kinijos jūroje sekė JAV karo laivą ir įspėjo jį palikti vandenis, į kuriuos pretenduoja Pekinas. Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą – strateginės reikšmės vandens kelią, kuriuo per metus pervežama prekių už trilijonus dolerių (eurų), nors tarptautinis teismas yra nusprendęs, kad šios pretenzijos neturi teisinio pagrindo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su Kinijos diplomatijos vadovu pareiškė, kad Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas yra svarbus siekiant „stabilizuoti tarptautinę padėtį“. „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas pasaulinėje arenoje yra labai svarbus siekiant stabilizuoti tarptautinę padėtį“, – sakė V. Putinas per susitikimą su Wang Yi. Jų susitikimas įvyko Kinijai bandant tarpininkės vaidmenį.

Kinijos diplomatijos vadovo Wang Yi vizitas Rusijoje rodo, jog Pekinas linksta į Maskvą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Wang Yi apsilankymas Maskvoje aiškiai rodo, kad jie linksta į Maskvą. Žinia turi būti labai aiški, jei jie nuspręstų paremti Rusiją jos kare su Ukraina.

Kinijos užsienio reikalų ministras antradienį sakė, kad Pekinas yra „labai susirūpinęs“ dėl karo Ukrainoje – „intensyvėjančio ir net tampančio nevaldomu“. Pekinas „dirbs su tarptautine bendrija, kad skatintų dialogą ir konsultacijas, atsižvelgtų į visų šalių susirūpinimą ir siektų bendro saugumo“, pareiškė Qin Gangas, Kinijos sostinėje sakydamas kalbą apie pasaulinį saugumą.

Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi šeštadienį išreiškė priekaištą Jungtinėms Valstijoms dėl, pasak jo, „klaidingo“ Pekino, kaip keliančio geopolitinį iššūkį ir grėsmę, vertinimo, sakydamas, jog Vašingtonas bando „apšmeižti“ Azijos milžinę.

Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.

Kinija pirmadienį patvirtino, kad virš Lotynų Amerikos skriejantis balionas, apie kurį pranešė Vašingtonas, yra Kinijos. Šis pranešimas pasirodė po to, kai savaitgalį amerikiečiai numušė panašų prietaisą, skriejusį virš JAV. Penktadienį Pentagonas pranešė, kad antras įtariamas kinų šnipinėjimo balionas pastebėtas virš Lotynų Amerikos.

Jungtinių Valstijų sprendimas numušti Kinijos oro balioną, kuris, Pekino teigimu, nukrypo nuo kurso, „smarkiai paveikė ir pakenkė“ abiejų šalių santykiams, pirmadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Orlaivis, kuris, anot Vašingtono, buvo šnipinėjimo balionas, kelias dienas skraidė virš Šiaurės Amerikos, todėl JAV atšaukė planuotą valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizitą į Pekiną.

Pekinas sekmadienį sukritikavo Pentagono sprendimą numušti įtariamą kinų šnipinėjimo balioną, skridusį virš Šiaurės Amerikos, ir apkaltino JAV „aiškiai pernelyg jautria“ reakcija bei rimtu tarptautinės praktikos pažeidimu. „Kinija reiškia didelį nepasitenkinimą ir protestuoja dėl JAV jėgos panaudojimo nepilotuojamam civiliniam dirižabliui atakuoti“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.