peeras steinbruckas

Pasaulinė finansų krizė negailestingai smogė ne tik jaunosioms ES narėms, neva pernelyg entuziastingai pasidavusioms masinio vartojimo vilionėms, bet ir Vakarų Europos sunkiasvorėms. Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija nespėja „pumpuoti“ milijardų į savo finansų sistemas ir atskirus pramonės sektorius, tačiau optimistinių prognozių vis tiek beveik nesigirdi.

Pasaulį krečianti ekonominė krizė išbloškia mus iš įprastų vėžių, verčia perkainoti vertybes, koreguoja pasaulėžiūrą. Ji priverčia iš naujo stebėtis ir žmogaus proto didybe, ir žmogiškosiomis silpnybėmis. „Dusinti“ ar stimuliuoti? Pasiekia neįtikėtinos žinios. Galingiausi koncernai ir bankai, ilgus dešimtmečius puikavęsi savo pinigais ir galia, dabar su ubagų terbomis rikiuojasi vyriausybių ir parlamentų prieigose prie labdaringos sriubos.

Kai laisvoji rinka susiduria su naujomis kliūtimis savo kelyje, kai kurie europiečiai kelio į priekį ima ieškoti kitur. Štai Vokietijoje, atrodo, nemaža dalis žmonių gręžiasi atgal ir vėl atranda Karlo Marxo veikalus. „K. Marxas vėl grįžo į madą.

Berlynas 1950 m. turėjo tapti nacistų valdomo pasaulio supermiestu, primena istorikai. „Germania“. Taip Adolfas Hitleris vadino savąją Berlyno – nacistų valdomo pasaulio sostinės – viziją. Tai turėjo būti pompastiškos architektūros miestas, pripildytas pastatų iš marmuro, rašo britų dienraštis „Times“. „Berlyną bus galima lyginti tik su senovės Egiptu, Babilonu ir Roma, – sakydavęs nacistų lyderis.