pasaulis

Nuo šviežių, skrupsnių skėrių iki kietai šlapime virtų kiaušinių – delikatesai įvairiose šalyse labai skiriase. Tačiau žmonės keliauja vis daugiau ir kartu keičiasi daugelio suvokimas, kas yra valgoma. Visai neseniai Jungtinės Tautos patarė žmonėms valgyti vabzdžius, kurie būtų puikus baltymų ir skaidulų šaltinis.

Nuo šviežių skėrių iki kietai šlapime virtų kiaušinių – delikatesai įvairiose šalyse labai skiriasi. Tačiau žmonės keliauja vis daugiau ir kartu keičiasi daugelio suvokimas, kas yra valgoma. Visai neseniai Jungtinės Tautos patarė žmonėms valgyti vabzdžius, kurie būtų puikus baltymų ir skaidulų šaltinis. Didžiojoje Britanijoje sausio mėnesį nuvilnijus arklienos skandalui, daugelis garsiai mąstė: kodėl negalime valgyti arklienos, jei valgome karvių ir kitų panašių žinduolių mėsą? Katenews2day.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino 2013 ir 2014 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę. Tokius pokyčius lėmė sulėtėjęs besivystančių šalių ūkis ir užsitęsusi recesija euro zonoje, rašo „Financial Times“. Pakoreguotais duomenimis, šiemet pasaulio ūkis augs 3,1 proc., o kitąmet 3,8 proc. TVF teigimu didžiosios besivystančios ekonomikos, tokios kaip Kinija ir Brazilija, pradėjo lėtinti tempą, tuo metu išsivysčiusios ekonomikos dar nespėjo visiškai atsigauti po ekonominės krizės.

Šeštadienio vakarą „Tautiška giesmė“ savo kelionę aplink pasaulį baigė Ramiajame vandenyne, Havajų Kauai saloje. Iškėlusios Lietuvos vėliavas, lygiai 21 val. vietos laiku himną giedojo dvi baltomis suknelėmis ir gėlių vainikais pasipuošusios lietuvės – Vilija ir Jorūnė. Tuo metu Lietuvoje jau buvo išaušęs sekmadienio rytas.   Mindaugo karūnavimo dieną, lygiai 21 val. himnas skambėjo visų Lietuvos savivaldybių aikštėse.

Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, lygiai 21 val., viso pasaulio lietuviai jau penktą kartą susivienys bendrai „Tautiškai giesmei“. Pirmiausiai nuskambėjęs Naujoje Zelandijoje, šeštadienio vakarą Lietuvos himnas su šviesa keliaus per Australiją, Rusiją, Gruziją, Turkiją, kol pasieks Lietuvą. Iš čia jis per Norvegiją, Švediją nuvilnys į Didžiąją Britaniją ir pasieks Havajus, Argentiną, Jungtines Amerikos Valstijas.

Ketvirtadienį septintą kartą šiemet paskelbtame Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) pasaulio rinktinių reitinge Lietuvos nacionalinė vienuolikė su 321 įskaitiniu tašku per mėnesį susigrąžino vieną poziciją poziciją: iš 105-osios vietos pakilo į 104-ąją. Per keturias savaites Lietuvos ekipa prarado 9 įskaitinius taškus. Lietuvos komandą klasifikacijoje lenkia trys iš penkių varžovių 2014 metų pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atrankos grupėje.

Britanijos gyventojas nugalėjo savo priešininkus ir iškovojo „vieną geriausių darbo vietų pasaulyje“. Dėl to jam teks persikraustyti į Vakarų Australiją, tačiau dirbti jam tikrai nebus per daug sunku. Richas Keamas, 34 m., iš Brightono, buvo atrinktas iš daugiau nei 330 tūkstančių pretendentų iš viso pasaulio pasirašyti šešerių mėnesių kontraktui, kuris suteiks maždaug 61 tūkstantį svarų pajamų.

Kiek daugiau nei po mėnesio visų sporto gerbėjų akys kryps į Maskvą, kur dėl pasaulio čempionato medalių rugpjūčio 10 – 18 dienomis kovos geriausi planetos lengvaatlečiai. Tuo tarpu stipriausi Lietuvos atletai it susitarę kartoja, kad nėra dar pasiekę geriausios formos, o prioritetas – įvykdyti normatyvą.

Kai lietuviai pina vainikus ir ieško paparčio žiedo, kitų šalių gyventojai Jonines švenčia su vandeniu ir/arba ugnimi. Maniloje (Filipinai) birželio 24 dieną minint Jono Krikštytojo šventę svarbu kiekvieną sutiktą asmenį pasveikinti aptaškant vandeniu – tikima, kad taip perduodami geri linkėjimai. O ispanai šv. Jono dieną renkasi šventimą su ugnimi – deginami nereikalingi daiktai ir galvojant norus šokinėjama per laužus.

  Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Paskutinį birželio savaitgalį Klaipėda taps tikra sporto Meka – čia vyks 9-tosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Dalyvauti jose norą jau pareiškė per 2500 sportininkų iš 20 pasaulio šalių. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių istorija siekia 1938 m., kai Kaune vyko Lietuvių tautinė olimpiada, kurioje gausiai dalyvavo ir tautiečiai iš įvairių užsienio šalių. Lietuvą okupavus sovietams, žaidynės nebevyko.

Sakoma, kad viena fotografija yra verta tūkstančio žodžių, bet esama tokių, kuriose užfiksuoto vaizdo taikliau negalėtų perteikti net keli tūkstančiai žodžių. Jos pasakoja įspūdingiausias istorijas, pavaizduoja įvykius, po kurių pasaulis niekuomet nebebus toks pats, jos gali užburti ir šiurpinti. Šokiruojančių vaizdų galerija, prasidedanti Omayros Sanchez tragiška mirtimi ir baigiasi Bhopalo dujų katastrofa 1984 metais įrodo, kad fotografijų galia sukelia įspūdžius, kurie neturi lygių.

Kokia yra gera verslo idėja ir kaip galima pasakyti, kad ji pranoksta savo laikmetį? Ir kodėl vienos, priimtos praeityje, keičia verslą šiandien, o kitos – ne? „The Financial Times“ specialiame leidinyje skelbia geriausias inovacijas, kurios pakeitė šiandieninio verslo veidą. Atviro išplanavimo biurai. Šiandien nevaržomos archtektūros biurai tampa miesto gyvenimo dalimi ir nebeprimena senos kabinetų sistemos.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulio ekonomikos forumas, rengiantis viršūnių susitikimus Davose, įsteigė centrą Vilniuje. Prisijungti prie pasaulinio ekonomikos tinklo galimybę turės ir Lietuvos jaunimas. „Global shapers“ centras Lietuvoje bus pirmasis pasaulio ekonomikos forumo tinklas Baltijos šalyse. Nors ši organizacija veiklą pradėjo prieš pusantrų metų – jau yra apie 200 centrų visame pasaulyje.

Kelių tūkstančių darbdavių apklausa parodė, kad vienas iš keturių vadovų susiduria su darbuotojų paieškos problemomis, nors Europoje ir kitur yra rekordinis nedarbas. CNBC praneša, kad trečios pagal dydį pasaulyje įdarbinimo agentūros „Manpower Group“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo beveik 40 tūkst. darbdavių, rezultatai parodė, jog 35 proc. jų susiduria su tinkamų darbuotojų paieškos sunkumais. Šis rodiklis yra aukščiausias nuo krizės pradžios.

Per pastaruosius dešimtmečius pavyko sukurti ir pritaikyti daugybę išradimų, kurie iki tol egzistavo tik fantastikos knygose. Dar visai neseniai kosminiai skrydžiai, kompiuteriai, internetas ir organų trasnplantacija atrodė sunkiai pasiekiami. Technologinis progresas kasmet vystosi vis sparčiau, tad darosi itin sunku nuspėti koks bus kitas išradimas, lemsiantis naują technologinį šuolį. Bene didžiausia kliūtis technologiniam progresui, galimybės pritaikyti išradimus praktikoje.

 Piratavimas egzistavo visais laikais, tačiau dar visai neseniai Vakarų pasaulio gyventojams atrodė, kad piratai visiems laikams liko gyvuoti tik nuotykių romanuose. Deja, per pastaruosius keletą metų piratai išsiugdė naujus įgūdžius, prisitaikė prie tarptautinės jūrinės prekybos teikiamų galimybių ir nukreipė savo greitaeiges valtis nuo vietinių baržų į didžiausius krovininius laivus.

 Apmokestinus mokesčių rojuose besislepiančias pajamas, būtų galima lengvai panaikinti skurdą pasaulyje, rašo rašo „The Guardian”, remdamasis Oxfam tyrimu. Mokesčių, kurių išvengiama vykdant veiklą lengvatinėse mokesčių zonose (angl. offshore), vertė siekia daugiau nei 150 mlrd. JAV dolerių per metus, rodo Oxfam – tarptautinės organizacijos, kovojančios su skurdu – atliktas tyrimas. Pasak Oxfam, su tokia suma būtų galima padaryti galą skurdui pasaulyje du kartus.

Nuolat girdėdami žodžius „nebrangus“ ir „pigus“, žmonės į juos pradeda reaguoti skeptiškai. Visiems žinomas posakis – „Gauni tai, už ką sumoki.“ Nors ši pozicija dažniausiai yra visiškai pateisinama, ne visada didelė kaina garantuoja gerą kokybę. Tai ypač pasitvirtina ieškant gyvenamosios vietos. Yra daugybė veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis gyvenamąją vietą: nuo miesto vykdomų politikų iki jo išplanavimo. Faktorių gausa miesto įvertinimą paverčia sudėtingu procesu.

Nuolat girdėdami žodžius „nebrangus“ ir „pigus“, žmonės į juos pradeda reaguoti skeptiškai. Visiems žinomas posakis – „Gauni tai, už ką sumoki.“ Nors ši pozicija dažniausiai yra visiškai pateisinama, ne visada didelė kaina garantuoja gerą kokybę. Tai ypač pasitvirtina ieškant gyvenamosios vietos. Yra daugybė veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis gyvenamąją vietą: nuo miesto vykdomos politikos iki jo išplanavimo. Faktorių gausa miesto įvertinimą paverčia sudėtingu procesu.

Pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, kuris padeda būti sveikiems ir energingiems. Tačiau maistas, valgomas pusryčiams, labai skiriasi įvairiose pasaulio šalyse. Businessinsider.com siūlo susipažinti su šiais skirtumais ir galbūt ką nors pritaikyti savo pusryčių stalui. Australija: Dažniausias pasirinkimas – dribsniai ir skrudinta duona su „Vegemite“ (užtepėlė, pagaminta iš mielių). Brazilija: Tikėkitės kumpio, sūrių, duonos ir kavos su pienu.

Vestuvės – tai ne tik priesaikos ir užstalė, tai dar ir daugybė tradicijų bei papročių. Čekijoje metamos gėlių puokštės, kepami pyragai, nuotaka su jaunikiu ragauja sriubą iš vienos lėkštės, o kitose kultūrose tradicijos gali būti kur kas „pikantiškesnės“, rašo Čekijos portalas „Reflex“, kurį cituoja inosmi.ru. Didžioji dauguma vestuvinių tradicijų Čekijoje gimė dar pagonybės laikais.

Rytų Europa, įskaitant Lietuvą, tapo vienu patraukliausių investicijoms regionų, rodo žurnalo „Foreign Policy“ skelbiamas pirmąkart apskaičiuotas Bazinio pelningumo indeksas (Baseline Profitability Index, BPI). Šiame indekse Lietuva – 16 vietoje iš 102 pasaulio valstybių, rašo „Verslo žinios“. Pasak „Foreign Policy“, Rytų Europa, iš pirmo žvilgsnio ne ypač gundanti investuotojus, užima aukštas pozicijas BPI ir lygiuojasi į kylančius Rytų Azijos tigrus.

Tarptautinės labdaros organizacijos „Save the Children“ sudarytame sąraše šalių, kuriose geriausia būti motina, Didžioji Britanija nesugebėjo patekti net į antrąjį dešimtuką, skelbia BBC. Sąraše, kuriame yra įvertintos 176 pasaulio šalys, Britanijai teko 23-a vieta – žemiau ne tik amžinųjų konkurenčių valstybių Prancūzijos ir Vokietijos, bet ir „naujųjų“ Europos Sąjungos narių Estijos bei Slovėnijos.

Gyvenimas Europoje yra kur kas geresnis nei bandoma nupiešti laikraščių antraštėse ir televizijos reportažuose. Vienišas keliauninkas Turino kavinėje už vieną eurą gali nusipirkti puodelį laimės ir stebėti idilišką miesto šurmulį už lango, kuris neturi nieko bendro nei su politine suirute, nei prokurorų kaltinimais Silvio Berlusconi, nei šiukšlių kalnais Neapolyje, išaugusia valstybės skola ar svyruojančiomis nuotaikomis obligacijų rinkose, rašo „The Financial Times“. Žinoma, būtų kvaila teigti,...

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Lietuvos mokslininkai ir kultūrininkai tikrai turi ką pasakyti pasauliui, tik įgimtas lietuviškas drovumas mus nuo to sulaiko. Taip teigia dailininkas, filosofas, Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas. Pasak jo, Lietuvoje yra nemažai įvairių sričių profesionalų, kurie galėtų išvažiuoti svetur ir parodyti pasauliui pavyzdį.

Visagaliame feisbuke prieš keletą dienų atradau nuorodą į interviu su Derricku Jensenu, kuris išgarsėjo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais. Nenuostabu, kad jo knygos sulaukia dėmesio. Dauguma idėjų tikrai pritrenkiančios: „Ši kultūra išprotėjusi.

Pasaulinėje žaliavų rinkoje vyksta reikšmingi pokyčiai, rašo BBC. Bene populiariausias pavyzys – auksas. 2011 metų rugpjūtį uncija aukso kainavo kiek daugiau nei 1,9 tūkst. JAV dolerių. 2012 metų spalį ši kaina svyravo ties 1,8 tūkst. JAV dolerių riba, tačiau vos per kelis mėnesius brangiojo metalo kaina nusirito maždaug iki 1,4 tūkst. JAV dolerių už unciją, rašo BBC. Praėjusią savaitę daugelio žaliavų kainos ėmė kristi, nes Kinijos pirmojo ketvirčio augimo rodikliai nepateisino rinkos lūkesčių.

 Pirmą kartą į vieno populiariausių ir autoritetingiausių kelionių žurnalų pasaulyje „Condé Nast Traveler“ skelbiamų geriausių naujų viešbučių sąrašą pateko ir Lietuvos sostinės vardas. Žurnalas neseniai paskelbė savo 2013 m. „karštąjį“ sąrašą – naujai atsidariusius viešbučius, kurie pirmauja pasaulyje diktuodami šios srities madas arba sugrąžindami klasikinę prabangą.

Prestižinis amerikiečių ekonomikos žurnalas „Forbes“ sudarė geriausiai apmokamų futbolininkų 2012 metais sąrašą. Į jį pateko dvidešimt žaidėjų, kuriems praėjusiais metais pavyko uždirbti daugiausia. Lyginant praėjusių metų reitingą pokyčių nedaug – lyderių trijulė nepasikeitė: Davidas Beckhamas, Cristiano Ronaldo ir Lionelis Messi. Naujokų – trys: kylanti Brazilijos futbolo žvaigždė Neymaras, anglų „Manchester City“ žaidėjas prancūzas Sami Nasri ir Ispanijos rinktinė žaidėjas Davidas Silva.

Kinijoje vykstančiame pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės varžybų trečiajame etape olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė užėmė tik dešimtąją vietą. Po trijų rungčių penktojoje vietoje buvusi lietuvė šaudymo ir bėgimo dvikovėje tesurinko 1816 taškų ir tenkinosi tik devynioliktąja pozicija, kuri Lietuvos rinktinės lyderę su 4976 taškais nubloškė į dešimtąją vietą bendroje įskaitoje. Su vokiete Janine Kohlmann pasidalijusi pirmąją vietą fechtavimosi varžybose (po 976 tšk.

Eglė GIKNIENĖ Panevėžiečių brolių verslas tapo pavyzdžiu visam pasauliui. Prieš porą metų trijų brolių Vizbarų – 28-erių dvynių Augustino ir Kristijono bei ketveriais metais vyresnio Dominyko – įkurta bendrovė „Brolis Semiconductors“ pernai gruodį šventė gamyklos-mokslinės laboratorijos netoli Vilniaus atidarymą. Dabar buvę panevėžiečiai ne tik pasiryžę, bet ir pasiruošę visam pasauliui įrodyti, kad geriausios aukštųjų technologijų idėjos sukuriamos ir įgyvendinamos Lietuvoje.

Antrą dieną iš eilės pajėgiausi planetos kiokušin karatė meistrai Vilniuje rungėsi dėl aukščiausių pasaulio pirmenybių apdovanojimų. Sekmadienį kovą dėl medalių tęsė dar 9 geriausi Lietuvos kiokušin karatė kovotojai. Pagrindiniais pretendentais prieš varžybas iš lietuvių į medalius laikyti Margarita Čiuplytė (per 65 kg), Orestas Procas (iki 80 kg) ir Lukas Kubilius (per 80 kg) pateisino savo vardą.

Galbūt kasdieniame gyvenime mes dažniausiai susiduriame su pilkais daugiabučiais, kurių viduje vis dar galima atrasti iš esmės identiškų butų, tačiau pasaulyje galima aptikti pačių keisčiausių ir įdomiausių sprendimų. Galbūt šie namai nėra patys patogiausi, bet bent apsilankyti jų viduje norėtų kiekvienas.

 Rinkdamasis prekes ar paslaugas dažnas vartotojas galėtų pasimesti gausybėje pasiūlymų. Neretai net ir vienoje parduotuvėje galima aptikti keliolikos gamintojų tos pačios rūšies produktus.

Buvusi pornografijos žvaigždė Anna Ilona Staller, geriau žinoma kaip Cicciolina, 1987 metais tapo pirmąja šios profesijos atstove, kuriai pavyko prasimušti į savo šalies parlamentą. Trečiadienį ji pareiškė, kad grįžta į didžiąją politiką. Šia proga „Forbes“ prisiminė 7 sėkmingus ir nelabai pornografijos žvaigždžių bandymus tapti politikėmis ir eiti atsakingas pareigas.

Mixstuff.ru pristato 12 mūsų planetos paslapčių, kurioms nėra paaiškinimo.  Paslaptinga mozaika Kinijoje Šios paslaptingos linijos aptiktos dykumoje Kinijos Gansu provincijoje. Jų koordinatės yra: 40°27’28.56″ šiaurės platumos ir 93°23’34.42″ rytų ilgumos. Apie šį keistą, bet labai gražų „piešinį“ praktiškai nieko nežinoma.       Neoficialiuose įrašuose tvirtinama, kad šis „piešinys“ atsirado 2004 metais.

„BBC“ paviešino straipsnį apie celibatą, kuris sulaukė be galo daug atsiliepimų. Tarp komentavusiųjų – žmonės, kurie sąmoningai pasirinko gyvenimą be sekso. Jie nusprendė papasakoti savo istorijas. Vimalo, Kanduboda, Šri Lanka Aš anglas ir esu budistų vienuolis (bhikkhu) 22 metus, praktikuoju celibatą dar gerokai ilgiau. Prieš tai buvau ilgus metus vedęs. Aš nesu impotentas ir mėgavausi santykiais. Celibatas – ne kiekvienam, tačiau tai galu būti pasakyti apie bet kokį gyvenimo būdą.

Puikiausias būdas sužadinti žmonių susidomėjimą tam tikru dalyku, kad ir kas tai bebūtų, turbūt yra draudimas. Kuo griežčiau kažką uždraudi, tuo tai tampa įdomiau. O ką gi galvojo valdžia, kuri savo laiku sukūrė keistus draudimus, apie kuriuose kalbama šiame mixstuff.ru straipsnyje.     1. Kinija: reinkarnacija Be valdžios leidimo bet kokie bandymai reinkarnuotis Kinijoje yra neteisėti.

Britų ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas ketvirtajame dešimtmetyje sakė, kad ateitis taip skiriasi nuo dabarties ir yra visiškai nesuderinama su įprastine mūsų mąstysena, elgesiu, kad mes labai nenoriai ja remiamės praktikoje. Briuselio forume diskusijos apie dabartines problemas pasaulyje baigiasi. Koks pasaulis bus 2030-aisiais? Analitikai sako, kad bus viena galia – JAV, nors ši šalis turės ir mažiau įtakos nei dabar.

Kai kurie įvykiai yra nepaaiškinami, paslaptingi, mistiški arba tiesiog keisti. Turbūt dėl to jie ir yra įdomūs. Listverse.com pristato 10 keistų, paslaptingų istorijų, kurios neturi paaiškinimo.         Skandinavų raketos-vaiduokliai Skraidančios lėkštės, meteoritai, eksperimentiniai kariniai lėktuvai, bombos.

Senovėje Velykų simbolis kiaušinis buvo labai svarbus žmogaus gyvenime. Senoliai manė, kad iš jo užgimė žemė.Įvairiais raštais margindami kiaušinių lukštus senoliai esą perteikdavo savo archajišką pasaulio suvokimą. Profesorius Libertas Klimka margučius renka jau kelias dešimtis metų. Jo kolekcijoje vien tautodailininkų, kurie kiaušinius margina pagal senovines tradicijas, darbai. Esą senoliai pirmąjį margutį visada dažydavo ugnies ir kraujo spalva, kuri simbolizuodavo auką.

Turbūt niekas nepapasakos daugiau apie tai, kaip gyveno ankstesnės civilizacijos, nei tiesioginis žvilgsnis į buvusius jų miestus ir gyvenvietes, kurios šiuo metu jau yra apleistos.

Po Venesuelos prezidento Hugo Chavezo mirties tapo žinoma, kad šis kontroversiškasis Lotynų Amerikos šalies lyderis nebus palaidotas. Buvo priimtas sprendimas užbalzamuoti H. Chavezo kūną ir palikti jį Revoliucijos muziejuje,  „kad jis visada liktų su savo tauta". Iš šiuolaikinių pasaulio politinių lyderių pirmieji užbalzamuoti buvo Sovietų Sąjungos vadovai Vladimiras Leninas ir Josifas Stalinas.

Ateinantys į pasaulį žmonės nebeturi vietos prie didžiojo Gamtos stalo. Įvairiausios maisto produktų, gamintojų, žaliavų eksporto ir importo organizacijos perspėja, jog pasaulis nebegamina tiek, kiek suvartoja. O Lietuva, nors ir šiais metais pasiekusi rekordinį 4 mln. tonų javų derlių, nebepripažįstama augančio žemės ūkio šalimi.

Iki 2020-ųjų penkios didžiausios pasaulio ekonomikos bus iš dabar kylančių šalių ir sudarys 30,4 proc. pasaulinio BVP pagal perkamosios galio paritetą (PGP). Pažengusios ekonomikos šalys bus išstumtos dabar kylančių rinkų, ypač BRIC šalių, kurių plėtrą tik paskatino ekonominis nuosmukis 2008–2009 metais. Tyrimų agentūra „Euromonitor International“ spėja, kad pagal PGP Kinija 2017 metais taps didžiausia pasaulio ekonomika.

Neįmanoma tiksliai nustatyti kiek milijardierių gyvena visame psaulyje arba konkrečioje valstybėje, todėl bet koks skaičius tėra vienais ar kitais skaičiavimais paremtas spėjimas. Vis dėlto šis spėliojimas tapo gana pelningu verslu, rašo CNBC. Milijardierių skaičiavimo ėmėsi „Bloomberg“, „Wealth-X“, o „Forbes“ šia veikla užsiima ilgiau nei 30 metų. Visiškai neseniai Kinijos bendrovė „Hurun“ pateikė pranešimą, kuriame spėjama esą pasaulyje gyvena 1453 žmogus, kurio turtas viršija 1 mlrd.

Dagestanas. Problemiškiausia Šiaurės Kaukazo respublika, gyvenanti teisinio vakuumo sąlygomis. Maskva reguliariai keičia regiono vadovus, tačiau situacija nuo to negerėja. Smurtas Dagestane, kur kasdien žudomi žmonės, yra įprastas dalykas. Kaip ir korupcija, nedarbas, žmogaus teisių pažeidimai, rašoma lenta.ru. Siūlome pažvelgti į įspūdingas Marijos Turčenkovos nuotraukas, papildytas faktais apie Dagestaną ir gyvenimą jame.

Lietuva turi kuo pasidžiaugti. Neseniai paviešintame pranešime apie pasaulinį konkurencingumą, parengtą Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų, mūsų šalis pagal kelių kokybę iš visų postsovietinių respublikų vertinama aukščiausiai – pasaulio reitinge užimą 32-ą vietą iš 144-ių šalių. Lietuvių keliai vertinami 5,2 balo iš septynių.

Pirmadienį iškilmingos ceremonijos metu prisiekė ir pareigas pradėjo eiti naujoji Pietų Korėjos prezidentė. Park Geun-hye tapo pirmąja moterimi šalies istorijoje, sugebėjusia pasiekti aukščiausią valstybinį postą. Jeigu Azijoje tai vis dar galėtų būti pakankamai neįprasta, tai likusiame pasaulyje atvejai, kai šalies vadove tampa moteris tikrai jau nieko nestebina. Siūlome pažvelgti į kitas moteris aukščiausiuose valdžios postuose.